Viena iš pirmaujančių pasaulinių informacinių ir ryšio technologijų sprendimų tiekėjų „Huawei“ paskelbė apie savo pozicijų stiprinimą Lietuvos rinkoje, didžiausią dėmesį skiriant išmaniųjų telefonų rinkos dalies plėtrai.

„Tvirtas pozicijas 3G bei 4G mobiliojo interneto modemų bei maršrutizatorių rinkoje užimanti „Huawei Device“ visame pasaulyje taip pat siekia stiprinti ir plėsti savo išmaniųjų telefonų segmentą. Mes matome didelį potencialą Lietuvoje ir šiais metais investavome į kompanijos prekinį ženklą bei komunikacinę veiklą, per mūsų partnerius ir platintojus nukreiptą tiesiai į šios rinkos vartotoją. 2011 m. „Huawei Device“ pardavė 20 milijonų išmaniųjų telefonų – kompanija planuoja ir toliau didinti pardavimus bei ketina didelį dėmesį skirti kiekvienos valstybės rinkai,“ – teigia „Huawei Device“ pardavimų vadybininkas Lietuvoje Wang Fei.

„Huawei Device“ turi platų išmaniųjų telefonų asortimentą, kuris atitinka skirtingus vartotojų poreikius – nesvarbu, ar tai būtų pradedantysis išmaniųjų telefonų naudotojas ar aukštos klasės įrenginio ieškantis vartotojas. „Huawei“ produktų flagmanus – išmaniuosius telefonus „Ascend Y200”, „Honor”, „Ascend G300” ir „Ascend P1” jau galima įsigyti ir Lietuvoje.

Siekdama tiesiogiai bendrauti su vartotojais, kompanija paskelbė konkursą „Facebook” tinkle, siūlydama savo gerbėjams galimybę laimėti „Huawei Ascend G300” išmanųjį telefoną.

Apie „Huawei Device“
„Huawei Device” yra įsitikinę, kad kiekvienas žmogus gali būti informacijos centras, o pasaulis būtų geresnė vieta, jei ryšio ir informacijos barjerai būtų nugriauti. Stiprus mobiliųjų telefonų rinkinys, plačiajuosčio ryšio prietaisai ir namų įrenginiai liudija apie kompanijos dėmesį klientams ir jos įsipareigojimą teikti patogią mobiliojo interneto patirtį pasitelkiant nuolatines inovacijas. Remdamasi savo sėkminga jau daugiau nei du dešimtmečius vystoma veikla informacijos ir komunikacijos pramonėje, kanalo patirtimi, veiklos pajėgumais ir tarptautinių partnerių ištekliais, „Huawei Device“ transformuojasi iš vienu sandoriu milijonus įrenginių didelėms įmonėms parduodančios kompanijos į prekės ženklą „iš verslo į žmones“, tiesiogiai parduodama įrenginius milijonams žmonių. 2011 m. pabaigoje kompanijos produktai buvo parduodami daugiau nei 500 operatorių visame pasaulyje. Daugiau informacijos rasite „Huawei Device” svetainėje www.huaweidevice.com

Informacija apie „Huawei Device“ nuolat atnaujinama:
„Facebook“ puslapyje: www.facebook.com/HuaweiDeviceLietuva
„Twitter“ tinkle: www.twitter.com/HuaweiDevice
„YouTube“ kanale: www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo
„Flickr“: www.flickr.com/huaweidevice

Augęs klientų skaičius ir efektyvi veikla antrąjį šių metų ketvirtį toliau kėlė telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ veiklos rezultatus.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Tele2“ pajamos antrąjį ketvirtį išaugo 2,6 proc. ir buvo 119,8 mln. litų. Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) balandžio-birželio mėn. buvo 45,8 mln. litų, palyginus su pernai išaugo 31,2 proc. „Tele2“ EBITDA marža siekė 38 proc. Tuo pačiu laikotarpiu 2011 m. šis rodiklis buvo 30 proc.

„Tele2“ pirmojo pusmečio pajamos buvo 233,5 mln. litų, 2,9 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Bendrovės šešių mėnesių EBITDA buvo 92,8 mln. litų. Tai – 17,6 proc. daugiau nei pernai. Pusmečio veiklos EBITDA marža išaugo nuo 35 iki 40 proc.

„Patrauklios ryšio kainos ir aukšta paslaugų kokybė didino „Tele2“ klientų skaičių ir naudojimąsi paslaugomis. Veiklos pelningumą smarkiai padidinti leido efektyvus kaštų valdymas“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

„Tele2“ klientų skaičius antrąjį ketvirtį buvo 1,75 mln., 2,9 proc. didesnis nei tuo pat metu 2011 m. „Tele2“ rinkosi daugiausia operatorių keičiančių mobiliojo ryšio vartotojų – dėl numerių perkėlimo klientų padaugėjo beveik 15,2 tūkst. Smarkiai išaugo bendrovės verslo klientų skaičius – 15,9 proc., iki 108,9 tūkst.

Antrąjį ketvirtį „Tele2“ pradėjo savo mobiliojo ryšio tinklo modernizavimą ir per tris mėnesius investavo 9,5 mln. litų. Atnaujinimas leis padidinti bendrovės teikiamų paslaugų kokybę, sumažinti tinklo diegimo bei eksploatavimo kaštus ir pasirengti ketvirtosios kartos (4G) ryšio, grįsto LTE technologija, paslaugų teikimui ateityje. Be to, naujoji tinklo įranga bus taupesnė ir ekologiškesnė. Buvo įrengtos ir atnaujintos 114 bazinių stočių.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje. Bendrovės „RAIT“ kovo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Net 31 proc. lietuvių neprisimena savo mobiliojo telefono numerio. Dažniausiai jo mintinai negali įvardinti pensinio amžiaus žmonės bei didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Mažiau numerių įsimena ir aukščiausio bei vidutinio lygio vadovai, rodo „Nokia Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas.

Kiek daugiau nei pusė – 52 proc. – respondentų teigė, kad mintinai žino 1-4 žmonių numerius, dažniausiai – šeimos narių arba pačių artimiausių draugų.
„Mobilieji telefonai pakeitė telefonų knygutes – mums nereikia rinkti numerių ar įsiminti jų – tiesiog pasirenkame vardą iš adresų knygutės telefone ir skambiname. „Nokia“ išmanieji telefonai turėtų mūsų įpročius pakeisti dar labiau: mums skambins draugai, matysime jų nuotraukas, nors tų draugų telefonų numerių niekada neklausėme ir neįvedėme. Jeigu dabar 95 proc. telefonų numerių į savo mobiliuosius įsivedame patys, tai ateityje vis daugiau kontaktų įkelsime iš socialinių tinklų“, – sakė „Nokia Lietuva“ pardavimų vadovas Vytenis Koryzna.
Pasak jo, išmanieji „Nokia Lumia“ telefonai su „Windows Phone“ operacine sistema suteikia galimybę į telefono adresų knygutę patogiai įtraukti draugus iš Lietuvoje populiarių socialinių tinklų – „Facebook“, „LinkedIn“, „Twitter“. Tai padarius savo telefone galima rasti visą jų socialiniame tinkle išsaugotą kontaktinę informaciją, ne tik telefono numerį.
„Tyrimas parodė, kad dabar kontaktus iš socialinių tinklų integruoja tik apie 4 proc. vartotojų, tačiau manau, kad populiarėjant „Nokia“ telefonams su „Windows Phone“ operacine sistema, ši proporcija stabiliai didės. Juk tai labai patogu – tereikia prisijungti naują draugą socialiniame tinkle ir iškart gali turėti jo telefoną, el. pašto adresą, čia pat matyti jo nuotraukas, naujausius įrašus socialiniame tinkle, – sakė V. Koryzna. – Prognozuočiau, jog ateityje telefonų numeriai taps tik simboliniu kodu, mintinai jų išvis nebežinosime, mums tiesiog jie nerūpės – spustelėsime draugą sąraše ir pasirinksime priimtiniausią susisiekimo su juo būdą.“
Neseniai Lietuvoje pasirodę „Nokia Lumia“ išmanieji telefonai turi išplėstą savo funkcijomis adresų knygelę, tapusia „žmonių centru“ (angl. people hub). Įkėlus į ją draugus iš socialinių tinklų, galima jiems ne tik paskambinti, parašyti SMS žinutę ar laišką, bet ir palikti įrašą ant jų „Facebook“ sienos, matyti ir pakomentuoti visų draugų naujausius įrašus, nuotraukas ir visą ankstesnio bendravimo istoriją.
„Nokia Lietuva“ užsakymu reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai” š. m. birželio 15-22 dienomis.

Nepriklausoma žaidimų kūrėjų komanda “Yummi Apps” iš Lietuvos kreipėsi pagalbos į interneto bendruomenę, kviesdama prisidėti prie pasaulį netrukus išvysiančio lietuvių sukurto žaidimo “Jelly Love” kūrybos ir platinimo proceso.

Šiam tikslui pasitelkusi tarptautinę Kickstarter.com platformą, komanda tikisi surinkti apie 10 tūkst. JAV dolerių, reikalingų žaidimo užbaigimui ir jo populiarinimui visame pasaulyje.

“Derybos vyko su visais didžiaisiais žaidimų leidėjais – „Zynga“, „Rovio“, „Chilingo“ ir kt., kurie apie patį žaidimą pareiškė tik labai teigiamų atsiliepimų. Deja, niekaip nepavyko suderinti sutarties sąlygų, kurios nesuvaržytų mūsų, kaip nepriklausomų žaidimų kūrėjų, laisvės. Dėl to nusprendėme žaidimą išleisti patys, be didžiųjų leidybinių kompanijų pagalbos.” – teigė Tomas Kacevičius, vienas iš „Yummi Apps“ įkūrėjų.

Žaidimas yra beveik baigtas, todėl vienas iš dalyvavimo Kickstarter.com tikslų – pritraukti kuo daugiau žmonių, kurie galėtų išbandyti pradinę žaidimo versiją ir pareikštų savo nuomonę. Iki žaidimo išleidimo liko mažiau nei mėnuo, todėl autoriai nori išgirsti kuo daugiau pačių įvairiausių atsiliepimų, kad kūrėjų komanda suspėtų atlikti įmanomas korekcijas. Šiuo metu jau galima išbandyti žaidimo versijas „Facebook“ ir „iPhone“ , artimiausiu metu ketinama pradėti „Android“ įrenginiams skirtos versijos gamybą”.

Lygiai01

Visi norintys paremti šią lietuvišką iniciatyvą, tai gali atlikti puslapyje:
http://kck.st/GUG0UE

Trumpai visą projektą ir patį žaidimą pristatantis video:
http://youtu.be/sAJw0HdYk0g

Kovo mėnesį susirinkę į Barselonoje vykusią „World Mobile Congress“ parodą, JAV bei kitų šalių mobiliojo ryšio operatorių atstovai tarėsi dėl galimybės įvesti naujus mokesčius klientams, besinaudojantiems interneto pokalbių programomis arba tiesiog intensyviai besinaudojantiems mobiliuoju internetu.

Mat klientai vis dažniau nebesinaudoja didelę pajamų dalį duodančiomis tradicinėmis mobiliosiomis paslaugomis – balso pokalbiais ir SMS žinutėmis, o renkasi interneto pokalbių programas, pvz., „Facebook“, „Skype“ ar „Google Talk“, kurioms reikalingas mobiliojo interneto ryšys.
Norėdami tai padaryti, mobiliojo ryšio operatoriai turės dar atidžiau stebėti, ką vartotojai veikia internete. Speciali įranga, aptikusi, kad mobiliuoju internetu siunčiami balso pokalbiai ar žinutės, blokuos tokią informaciją arba apmokestins ją papildomu tarifu.
„Megabaitas nelygu megabaitui. Todėl kai kuriose rinkose jau pradėjome teikti mobiliojo interneto paketus, leidžiančius ar neleidžiančius naudotis tam tikromis paslaugomis. Jei vartotojui pakanka naršyti tinklalapiuose ar siųstis nuotraukas, jis moka mažiau, o norėdamas naudotis susirašinėjimo ar pokalbių programomis už tą patį duomenų kiekį moka daugiau“, – aiškina „Tele2“ grupės generalinis direktorius Matsas Granrydas.
Europos Sąjungoje panašiems sprendimams reikės gauti Europos Komisijos leidimą, mat gindama vartotojų interesus EK jau ne kartą apkarpė mobiliojo ryšio operatorių mokesčius. Štai ir šiemet vasario pabaigoje Europos Parlamentui pateiktas dar griežtesnis projektas, ribojantis operatorių tarptinklinio ryšio užsienyje kainas. Ar ryšio bendrovėms pavyks susigrąžinti laikus, kai už kelių baitų dydžio SMS žinutę žmonės sutikdavo mokėti vieną litą, parodys laikas.

Aptaręs Europos Komisijos pateiktą siūlymą, Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas nutarė nustatyti viršutinę tarptinklinio ryšio kainų ribą, kurią operatoriai galės taikyti mobiliųjų telefonų vartotojams.

Pasak Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, labai svarbu, kad šalia pastangų mažinti trumpųjų tekstinių žinučių bei pokalbių naudojantis tarptinkliniu ryšiu kainas, pirmą kartą istorijoje ketinama įvesti ir maksimalų leidžiamą mokestį už duomenų atsisiuntimą.

Europarlamentarai, siūlydami nustatyti naują duomenų perdavimo judriuoju ryšiu mažmeninės kainos viršutinę ribą, siekia, kad mažmeninė duomenų tarifo kaina (neįskaitant PVM), kurią paslaugų teikėjas gali taikyti savo tarptinklinio ryšio vartotojams už teikiamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, neviršytų 50 euro centų už megabaitą, o nuo 2014 m. liepos 1 d. kainos riba atitinkamai būtų mažinama iki 20 euro centų už perduotą megabaitą.

“Niekam nėra paslaptis, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kainos nemenkai gąsdina europiečius ir riboja jų galimybes įprastai naudotis interneto ryšiu tuo metu, kai esama užsienyje. Tai rodo ir apklausos: vos penktadalis europiečių mano, kad duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu kaina yra priimtina. Tad šis sprendimas neabejotinai turėtų nudžiuginti europiečius, o ypatingai – jaunimą, kuris labiausiai linkęs naudotis šia paslauga”, – sako EP narė Radvilė Morkūnaitė.

Parlamentarai taip pat siekia riboti ir trumpųjų žinučių bei skambučių užsienyje kainas. Nuo šių metų liepos pradžios, EP komiteto siūlymu, trumpoji tekstinė žinutė tarptinkliniu ryšiu turėtų kainuoti ne daugiau nei 8, o nuo 2014 m. liepos – ne daugiau nei 5 euro centai. Priimamų skambučių kaina, esant užsienyje, jau nuo 2014 metų liepos, jei dėl šių pakeitimų sutars Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Taryba, neturėtų viršyti 5 euro centų, o išeinantys skambučiai neturėtų būti brangesni nei 15 euro centų.

EP narė Radvilė Morkūnaitė tikisi, kad jau gegužę, kai šie siūlymai dėl tarptinklinio ryšio kainų turėtų būti svarstomi Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, jiems pritars dauguma europarlamentarų. “Būtų sunkiai suprantama, kad tuo metu, kai daug kalbame apie ES piliečių judumą, apie verslo subjektų tarptautinių ryšių plėtrą bei specialistų, mokslininkų bendradarbiavimą ES “be sienų”, atsisakytume galimybės panaikinti kliūtis žmonių bendravimui. Juolab, kad mobiliųjų telefonų vartotojams šiuo metu siūlomos kainos visiškai neatspindi telekomunikacijų operatorių patiriamų kaštų”, – įsitikinusi europarlamentarė R.Morkūnaitė.

Jei darbuotojai turėtų galimybę rinktis darbovietę, bendrovės, suteikiančios darbuotojams nuotolinio darbo galimybę, patektų tarp patraukliausių. Tai atskleidė telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ apklausa, atlikta naudojantis tarptautine mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams „Omnitel Trends“.

Remiantis „Omnitel Trends“ apklausos rezultatais, organizaciją, sudarančią savo darbuotojams galimybę dirbti mobiliai, rinktųsi net 84 proc. apklaustų išmaniųjų telefonų turėtojų, o 76 proc. respondentų teigė, kad galimybė dirbti tokiu būdu skatina jų motyvaciją. Lankstesnis darbo grafikas, galimybė derinti darbą ir asmeninius reikalus bei galimybė padirbėti neįpareigojančioje aplinkoje apklausos dalyvių buvo įvardyti kaip didžiausi nuotolinio darbo privalumai.

„Omnitel Trends“ apklausos rezultatai atskleidė, kad nuotolinis darbas labiausiai praverčia sergant šeimos nariui, prastai jaučiantis ar tiesiog norint padirbėti kitoje aplinkoje. Galimybe dirbti nuotoliniu būdu bent kartą yra pasinaudoję net 45 proc. „Omnitel Trends“ apklaustų išmaniųjų telefonų turėtojų.

Daugelis „Omnitel Trends“ apklausos respondentų, dirbdami nuotoliniu būdu, pirmenybę teikia nešiojamajam kompiuteriui. Juo dirba 64 proc. respondentų, o planšetinį kompiuterį bei išmanųjį telefoną atitinkamai renkasi 7 ir 9 proc. apklaustųjų.

Sparčiai besivystančios technologijos, mobilusis internetas ir išmanieji įrenginiai leidžia keisti nusistovėjusias darbo formas ir suteikti darbuotojui galimybę rinktis, kur jam patogiau atlikti užduotis. Žmonėms svarbu turėti lankstesnį darbo grafiką ir galimybę derinti asmeninį gyvenimą su darbu, todėl džiaugiamės galėdami prisidėti prie geresnės darbo aplinkos kūrimo, – sakė „Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė.

Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ pirmoji Lietuvoje nuo 2009 m. suteikė savo darbuotojams nuotolinio darbo galimybę ir įteisino nuotolinį darbą savo vidaus darbo taisyklėse. „Omnitel“ iniciatyva, 2010 m. birželio mėnesį nuotolinis darbas buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma, kai prireikus, ne nuolat, dirbama ne darbdavio patalpose, o nuo įmonės nutolusioje vietoje. Tokiu būdu dirbdamas darbuotojas kontaktuoja su bendradarbiais ir vadovais bei partneriais per atstumą, naudodamasis išmaniuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu, nešiojamuoju kompiuteriu su mobiliuoju internetu, elektroniniu paštu telefone ir nešiojamajame kompiuteryje ir pan.

Nuotolinis darbas nėra nuolatinis, galimybė taip padirbėti gali būti suteikta tiesioginio vadovo sprendimu dėl sveikatos, šeimyninių klausimų arba prireikus susikaupti dirbant kūrybinį ar analitinį darbą.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) atliktos apklausos duomenimis, per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis prekes ar paslaugas išaugs iki 30%. Prognozuojama, kad labiausiai tarp mobiliųjų telefonų naudotojų populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas.

„Šiuo metu reklama mobiliuosiuose telefonuose Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Vyksta didžiulis lūžis: toks, kokį teko prieš penkerius metus patirti reklamai internete. Tai dar labai naujas ir silpnai išnaudojamas komunikacijos kanalas. Tačiau sparčiai kintantys vartotojų įpročiai, kuomet vis daugiau laiko praleidžiama naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, lemia sparčiai augantį įmonių susidomėjimą šiuo komunikacijos kanalu“, – pasakojo KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.

KOMAA narių apklausa atskleidė, kad per artimiausius tris metus reklamos mobiliaisiais telefonais įtaka pirkėjams renkantis paslaugas/produktus išaugs iki 30%. Taip mano daugiau nei pusė (60%) apklaustų komunikacijos agentūrų aukščiausio lygio vadovų. Penktadalis apklaustųjų nurodė, jog mobilios reklamos įtaka išaugs dešimtadaliu, o 13% apklaustųjų nusiteikę itin optimistiškai: jų nuomone, mobilios reklamos įtaka per tris metus išaugs iki 50%.

„Pastebime, jog tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tarp reklamos mobiliuosiuose telefonuose formų pirmauja SMS reklama. Paprastai SMS žinutėmis vartotojai informuojami apie akcijas, įvairius pasiūlymus. Kitos populiaros mobilios reklamos priemonės – reklaminės juostos naujienų portaluose, paieškos sistemose, parsisiunčiamos aplikacijos. Šiuo metu reklamos užsakovai mobiliuosius telefonus kaip komunikacijos kanalą dar tik bandosi, „testuoja“, todėl labai drąsiais sprendimais pasigirti negalime“, – kalbėjo G. Šeputis.

Apklausos duomenimis, net 80% apklaustų komunikacijos agentūrų vadovų nurodė, kad tarp mobiliųjų telefonų naudotojų labiausiai populiarės bendravimas socialiniuose tinkluose bei mobiliųjų telefonų pasitelkimas mokėjimams už paslaugas (pvz., mokėjimas už parkavimą, kino bilietų pirkimas ir pan.). 67% apklaustųjų prognozuoja naršymo internete ir mobiliųjų aplikacijų populiarumo augimą. Taip pat, daugiau nei pusė apklaustųjų (60%) numato banko paslaugų ir operacijų paklausos didėjimą bei augantį poreikį žemėlapiams ir gidams (53% apklaustųjų). Trečdalis apklaustųjų tarp labiausiai populiarėjančios vartotojų veiklos mobiliuosiuose telefonuose išskyrė žaidimus (33%) bei naudojimąsi paieškos sistemomis, video peržiūras ir muzikos siuntimąsi (27%).

„Vartotojų pasiekiamumas mobilia reklama stipriai auga. Tai yra unikalus komunikacijos kanalas, kuriuo nevalia piktnaudžiauti. Mobilus telefonas yra privati asmens erdvė: čia bendraujama su artimaisiais. Su mobiliuoju telefonu dažnai net užmiegama ir atsibundama, todėl nenuostabu, kad į netinkamai naudojamą mobilią reklamą vartotojai reaguoja itin jautriai“ – pasakojo G. Šeputis.

Pasaulyje mobilios reklamos naudojimas jau įsibėgėja – vartotojai mobiliuoju telefonu vykdo apmokėjimus už įvairiausias prekes ir paslaugas: pradedant buities daiktais, baigiant automobilių detalėmis, o prieš vykdami į prekybos centrą ar pamatę sudominusią prekę – naudodamiesi mobiliuoju telefonu lygina kainas, ieško pasiūlymų. „Mobilios reklamos galimybės sparčiai tobulėja. Šiuo metu Lietuvoje mobili reklama dar labai dažnai apsiriboja paprasta didelei vartotojų grupei siunčiama SMS žinute ar reklamine juosta ir nepasižymi dideliu interaktyvumu. Tačiau mobili reklama ateityje tik sudėtingės, siekiant sudominti pirkėją bus ieškoma originalių ir išradingų sprendimų, o perteikiamos reklaminės žinutės bus vis labiau individualizuojamos pagal kiekvieno vartotojo poreikį“, – teigė G. Šeputis.

KOMAA narių apklausa atlikta 2011 m. liepos-spalio mėn. Apklausta 15 reklamos agentūrų aukščiausio lygio vadovų.

Praėjo 30 metų nuo tada, kai pasaulį išvydo ir buvo pradėtos teikti pirmosios kartos mobiliosios telefonijos – NMT (Nordic Mobile Telephony) paslaugos. NMT padėjo pamatus moderniosioms mobiliosioms komunikacijoms, o pati technologija buvo svarbus žingsnis besitęsiančioje kelionėje dar mobilesnio pasaulio link.

1981 m., spalio 1 d. NMT buvo paleista „Televerket” komutacinėje stotyje Stokholmo priemiestyje Hammarbyje, kur buvo įrengtas pirmasis „Ericsson“ mobiliosios telefonijos komutatorius. NMT ryšys veikė daugiau nei 25 metus, iki kol jis buvo išjungtas paskutiniąją 2007 metų dieną.

„Televerket”, kuri vėliau tapo „TeliaSonera”, jau XX amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje buvo itin stipri technologijų ir atviro standarto propaguotoja.

„Pažanga nuo tada yra stulbinama. Šiandien mobiliosios telekomunikacijos yra labai svarbios kur kas didesniam žmonių ratui nei anksčiau. Visame pasaulyje tai neatsiejama kiekvienos dienos dalis ”, – sakė Johan Wibergh, „Ericsson” tinklų padalinio vadovas.

„Mūsų įtinklintos visuomenės vizija – 50 milijardų ryšio įtaisų, kurie suteiks daug naudos žmonėms, verslui ir bendruomenėms. 1981-aisiais tai buvo neįsivaizduojama. O dabar ši vizija jau visai arti įgyvendinimo ir tai yra nuostabu“.

„Šiaurės Europos NMT sistema buvo itin novatoriška, nes ji suteikė Šiaurės Europos šalių gyventojams visiškai naują galimybę bendrauti mobiliai”, – sakė Håkan Dahlström, „TeliaSonera” Mobiliojo ryšio paslaugų prezidentas.

„Standartas, kurio pagrindu sistema buvo sukurta, praskynė kelią GSM ir šiuolaikinėms mobiliųjų telekomunikacijos technologijoms, kurios ryšiu dabar aprūpina daugiau nei 5 milijardų žmonių bendruomenę visame pasaulyje. Tai yra nepaprastas pasiekimas, apie kurį niekas net nedrįso svajoti. Tuo tarpu vartotojų telekomunikacijos poreikiai vis dar auga milžinišku greičiu”, – teigė Håkan Dahlström.

Švedijos studentai pademonstravo, kaip jie įsivaizduoja ateities mobiliuosius įrenginius. Išmanųjį telefoną primenantis koncepcinis įrenginys, pavadinimu „Rimino“, prisitaiko prie žmogaus poreikių visose situacijose ir tarsi įsilieja į gyvenimą.

Švedijos Umea universiteto Dizaino instituto studentai siekė įrodyti, kad mobilieji įrenginiai turi būti kuo paprasčiau ir lengviau valdomi, patys „suprastų“, ko vartotojui tuo metu reikia, ir neblaškytų jo pašalinėmis funkcijomis.

Tam „Rimino“ išnaudotų visas išmaniųjų telefonų galimybes ir leistų vienu metu naudoti kelias skirtingas technologijas. Pavyzdžiui, pokalbio metu jo dalyviai galėtų ne tik šnekėti, bet ir siųsti vieni kitiems įvairaus pobūdžio informaciją. Tarkim, pašnekovas žemėlapyje galėtų nupiešti, kur jis tuo metu yra ir kaip pas jį galima ateiti, o šią informaciją realiuoju laiku matytų kitas pašnekovas. Arba užtektų įrenginiui „parodyti“ laiką, kiek dar reikia virti vakarienę, ir jis pats nustatytų priminimą. Taip pat būtų galima sujungti kelis „Rimino“ įrenginius tiesiog sustumiant juos vieną greta kito.

Ekrane būtų galima rašyti tiesiog ranka ar tušinuku. Jis atpažintų ranka parašytą tekstą ir, tarkim, jei tai adresas, – įjungtų žemėlapį bei parodytų, kaip tą vietą pasiekti.

„Rimino“ įrenginys būtų panašaus dydžio kaip kortų kaladė, jo ekranas naudotų el. popieriaus technologiją ir būtų jautrus prisilietimams. Be to, jį valdyti būtų galima ne tik maigant ekraną, bet ir spaudant galinę įrenginio pusę.

Mobiliojo ryšio operatorių pajamas pernai apkramtė reguliuotojo nukarpyti skambučio užbaigimo mokesčiai ir tirpę paslaugų tarifai, o šių metų laukiama šviesesnių, mat pamažu atsigauna vartojimas, daugiau uždirbti viliamasi ir iš duomenų perdavimo.

Skambučio užbaigimo mokesčiai mažės ir šiemet, tad operatoriai neišvengiamai vėl praras dalį pajamų, tačiau prognozuodamos 2011 metų rezultatus bendrovės nusiteikusios optimistiškiau, ketvirtadienį rašo “Verslo žinios”.

“Antrojo 2010 metų pusmečio rezultatai rodo, kad žmonių baimė dingsta, psichologiškai jie jau yra pasiruošę leisti daugiau pinigų”, – sako “Tele2″ vadovas Petras Masiulis.

Pasak jo, operatoriai šiemet skatins abonentus naudotis duomenų perdavimu grįstomis paslaugomis.

“Šiemet pajamas labiausiai tikimės auginti iš mobiliojo interneto, tam pernai sukūrėme stiprią bazę – šiuo metu jau kas antras “Omnitel” parduodamas telefonas yra išmanusis”, – teigia “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

Kaip vieną iš šių metų tendencijų jis įvardija ir išmaniųjų telefonų programėlių vartojimo augimą. “Tai ateina ir į Lietuvą. Auga programėlių kūrėjų bendruomenė. Manome, kad šiemet atsiras keletas stiprių įmonių, kurios pradės specializuotis kurti programėles skirtingoms operacinėms sistemoms. Savo programėles išmaniesiems telefonams susikurs stambieji verslo klientai, žiniasklaidos priemonės”, – sako “Omnitel” vadovas.

Jis tikisi, kad dar vienas 2011 metų akcentas bus planšetinių kompiuterių populiarėjimas ir jiems skirto specializuoto turimo atsiradimas.

Pernai visų be išimties mobiliojo ryšio operatorių pajamos čiuožė žemyn. “Bitė Lietuva” pajamos buvo 12,3 proc. mažesnės nei 2009 metais, “Omnitel” – 16 proc., “Tele2″ – 13 proc.

Pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) maržą iš trijų operatorių padidino tik “Bitė”. Pernai jos EBITDA marža buvo 29,4 proc., o 2009 metais – 26,4 proc., Tele2″ EBITDA marža 2010 -aisiais sudarė 34 proc. (užpernai 35 proc.), o “Omnitel” – atitinkamai – 33 proc. ir 34,6 proc

Pas alternatyvius mobiliojo ryšio operatorius pernai perėjo 10 tūkst. didžiųjų operatorių abonentų, tuo tarpu iš jų pasitraukė gerokai mažiau – 3 tūkstančiai.

Daugiausia klientų pritraukė “Teledema” – 5034, beveik visi nauji abonentai atėjo iš didžiųjų operatorių, rodo migruojančių abonentų duomenų bazę administruojančios bendrovės “Mano numeris” duomenys.

Pasinaudoję numerio perkėlimo paslauga, “Teledemą” paliko 1744 abonentai – daugiausia jų pasirinko didžiuosius operatorius, o 155 – konkurentę “Eurocom +”.

“Eurocom +” dėl numerio perkėlimo paslaugos labiausiai padidino klientų skaičių – 3435-iais: 5003 abonentai pas ją atėjo ir 1568 išėjo.

Alternatyvaus operatoriaus “Eurocom” klientų dėl numerio perkėlimo pernai sumažėjo 57-iais, “CSC Telecom” – padaugėjo 54-iais.

“Mano numerio” duomenys rodo, jog iš viso pernai migravo 124,55 tūkst. didžiųjų ir alternatyvių operatorių abonentų.

“Tele2″ kitų mobiliojo ryšio operatorių sąskaita pernai klientų skaičių padidino labiausiai – dėl migracijos įmonės klientų padaugėjo 18,84 tūkst. Vien gruodį “Tele2″ abonentų tokiu būdu padaugėjo 1068-iais. Dėl numerio perkėlimo “Tele2″ klientų skaičius pernai buvo sumažėjęs tik rugsėjį.

“Bitės” abonentų skaičius pernai tokiu būdu padidėjo 12,41 tūkst. “Bitė” klientų skaičių labiausiai iš visų operatorių didino rugpjūtį, rugsėjį ir spalį.

Daugiausiai abonentų – daugiau nei 38,22 tūkst. – dėl numerio perkėlimo pernai neteko “Omnitel”. Vien gruodį ją paliko 1,82 tūkst. abonentų.