Per pastarąjį pusmetį telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ beveik padvigubino savo 3G tinklo padengiamą nuo 32,2 proc. iki 60 proc. Lietuvos teritorijos. Per šį laikotarpį bendrovė įrengė 70 naujų ir specialiai šalies regionams pritaikytų bazinių stočių. Iš viso per 2013 m. „Bitė“ įrengė 180 bazinių stotelių ir į tinklo tobulinimą investavo daugiau nei 31 mln. litų.

„Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Fredas Hrenchukas sako, kad 2013 m. „Bitė“ pradėjo plataus mąsto 3G tinklo plėtrą į regionus, kur naudoja žemesnį (900 MHz) dažnį. „Veikdamos šiuo dažniu bazinės stotelės padengia 2,5 karto didesnę teritoriją nei stotelės naudodamos įprastą 2100 megahercų dažnį. Taip su nedideliu skaičiumi bazinių stočių spartų 3G internetą pradėjome teikti didelėje naujoje teritorijoje”, – aiškina F. Hrenchukas.

Jis pasakoja, kad iki 2012 m. „Bitė“ smarkiai vystė 3G ryšio tinklą miestuose, kur 3G ryšiui naudojamas 2100 megahercų dažnis. „Šis dažnis labiau tinka vietovėse, kuriose yra didelis klientų skaičius ir siunčiamas didelis duomenų kiekis. Miestuose pagrindinė problema yra bazinės stoties talpa, o ne padengimas. Šis sprendimas „Bitės“ klientams garantavo gerą ir kokybišką ryšį net ir pastatuose, bet smarki teritorinė tinklo plėtra nebuvo taip gerai matoma. 3G tinklo plėtrą pradėjome didžiuosiuose miestuose, o antrame etape didžiausią dėmesį skiriame regionams”, – teigia F. Hrenchukas.

Bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) šiandien paskelbtame žemėlapyje pateikiami netikslūs ir klaidingi duomenys. Skaičiuodama tinklo padengimą tarnyba neįtraukė 70 naujų „Bitės“ 3G bazinių stočių. Taip skaičiuojamas „Bitės“ tinklo padengimas smarkiai iškreipia realią situaciją.

Realaus „Bitės“ tinklo ryšio ir RRT skelbiamo padengimo žemėlapius galima palyginti čia: http://bit.ly/1m2kxMA.

„Nauji RRT žemėlapiai gali suklaidinti kai kuriuos vartotojus, tačiau paskutiniame mobiliojo ryšio operatorių susitikime su RRT, tarnyba sutiko savo žemėlapius atnaujinti ne du, o keturis kartus per metus. Tai turėtų užtikrinti, kad vartotojai gautų informacijos apie realią situaciją”, – sako F. Hrenchukas.

Minėtame susitikime buvo iškeltas ir RRT naudojamos metodikos tikslumo klausimas. RRT sutiko, kad jų teikiamuose padengimo skaičiavimuose gali pasitaikyti netikslumų, todėl kartu su operatoriais sudarė darbo grupę. Jos tikslas yra išsiaiškinti kaip išvengti per didelių paklaidų ir Lietuvos vartotojams pateikti objektyvią informaciją.

BFL

Vis daugiau žmonių Lietuvoje ir kitose Pabaltijo šalyse pirmenybę teikia išmaniesiems telefonams ir jų teikiamoms galimybėms. Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, yra daugiausia išmaniųjų telefonų vartotojų – 28%. Lietuvoje rinkdamiesi išmanųjį mobilųjį telefoną 57% vartotojų didžiausią dėmesį skiria telefonų ergonomijai, 65% – telefono baterijos veikimo trukmei.

Prieš porą trejetą metų išmanieji telefonai buvo skirti išimtinai tik verslui ir ambicingiems vartotojams. Bet pasirodžius “Apple iPhone” padėtis kardinaliai pasikeitė: dabar “smartfonus” vis dažniau matome paprastų vartotojų rankose, o verslo atstovams jie tapo gyvybiškai svarbia ryšių priemone.

Tyrimų kompanijos “Gartner” duomenimis, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį kas penktas pasaulyje parduotas telefonas buvo išmanusis (19,3 proc.). Taigi prieš keletą metų išimtinai tik verslininkų ir technologijų naujoves besivaikančių mėgėjų naudotas įrenginys jau tapo masinis. Kas paskatino tokį jo populiarumą? Priežasčių yra keletas: sparti mobiliųjų įrenginių evoliucija, 3G ir bevielio ryšio paplitimas, debesų kompiuterija, “iPhone” pasirodymas.

Ypač išmaniuosius telefonus vertina verslininkai. Sistemas, skirtas verslo telefonams, kurianti kompanija “RingCentral” atliko įdomų tyrimą, kuris parodė, kad 40 proc. “smartfonais” besinaudojančių verslininkų negalėtų be šių įrenginių gyventi. Tik 17 proc. respondentų iškeistų telefoną į rytinę kavą. Įdomu, kad trečdalis apklaustų verslininkų verslo reikalus dažniau tvarko “smartfonu” nei kompiuteriu. Dalis jų (7 proc.) netgi nebesiveža savo nešiojamojo kompiuterio į kelionę, jei turi išmanųjį telefoną.

Ir tai nėra keista, nes iš esmės išmanusis telefonas ir yra miniatiūrinis, delne telpantis kompiuteris. Jis turi procesorių, atmintį, operacinę sistemą, pašto ir kitas biuro programas. Kelerius metus išmaniuoju telefonu besinaudojantis projektų vadovas Artūras Kuliešas teigia, kad svarbiausias šio įrenginio privalumas – galimybė turėti vieną integruotą kontaktų knygutę ir kalendorių. Juos galima tvarkyti tiek kompiuteriu, tiek telefonu. “Man nebereikia turėti kelių kontaktų knygučių: vienos darbinės, kitos asmeninės, dar kitos – “Facebook”. Dabar viską turiu vienoje vietoje. Ir man nebereikia kvaršinti galvos, kad darbotvarkė telefone ir kompiuteryje skiriasi.”

Svarbu paminėti, kad išmanusis telefonas jau nebenaudojamas vien tik verslo reikalams tvarkyti. Internetinių rinkos tyrimų kompanijos “CrowdScience” duomenimis, 2010 metų pradžioje vos 1 proc. “iPhone” vartotojų savo telefonu naudojosi tik versle, o 28 proc. – tik asmeniniams tikslams. Didžioji dalis (71 proc.) apklaustųjų atsakė, kad aparatą įsijungia ir darbe, ir namie. Panašūs ir išmaniųjų telefonų su “Google Android” operacine sistema bei “BlackBerry” ragelių savininkų atsakymai.

Padeda taupyti laiką

Išmaniuosiuose telefonuose įdiegtas darbinis el. paštas ir kalendorius leidžia sutaupyti daug laiko ir greičiau priimti sprendimus. Šis privalumas yra svarbiausias finansininkui Žilvinui Bučiui. “Kai nesi darbo vietoje, telefonas, kuris turi galimybę priimti ir rašyti elektroninius laiškus, atidaryti ir paredaguoti “Word” ar “Excel” dokumentus, atverti PDF failus, labai supaprastina darbo procesą. Esi daug mobilesnis”, – dėsto jis. Išmanusis telefonas Ž.Bučiui yra mobilios darbo vietos imitacija.

Didelį postūmį išmaniųjų telefonų populiarumui pasaulyje ir Lietuvoje turi debesų kompiuterija, suteikianti galimybę perkelti verslo aplikacijas į internetą ir prisijungti prie jų iš bet kurio kompiuterio ar mobiliojo įrenginio. Net ir sudėtingiausia paslauga ar programa galutiniam vartotojui tampa prieinama tiesiog surinkus naršyklėje interneto adresą. “Šiandienos išmanieji telefonai iš esmės yra nešiojamieji kišeniniai kompiuteriai, kurie, naudojantis 3G tinklu, tampa verslo pagalbininkais”, – teigia “Omnitel” viceprezidentas rinkodaros ir paslaugų klausimais Darius Maikštėnas.

Per išmaniuosius telefonus, kaip ir per kompiuterius, galima pasiekti vidinę savo įmonės informaciją, vidinį įmonės tinklą. Jau egzistuoja telefonams pritaikytos programėlės (aplikacijos), skirtos santykių su klientais valdymo sistemoms. O Lietuvos įmonės ir klientai jau gali naudotis tokiais išmaniaisiais sprendimais, kaip užsakymų priėmimas ir valdymas. “Tokie sprendimai leidžia efektyviau planuoti darbą, pritraukti daugiau klientų ir skirti jiems maksimaliai daug dėmesio”, – sako pašnekovas.

Išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris?

Išplitus 3G ryšiui jau tapo įprasta naršyti internete telefonu. Išmanusis telefonas leidžia tai daryti gana patogiai, nes turi didesnį ekraną, kuris neretai būna liečiamasis – jautrus pirštų prisilietimui. Svarbu ir tai, kad išmaniesiems telefonams sukurtos programėlės (aplikacijos) yra didžiulis informacijos, skirtos žinioms gilinti ir tobulintis, šaltinis. “Nebe verslo rytdiena, o šiandiena yra ir socialinių tinklų, tokių kaip “Facebook”, išnaudojimas versle – bendravimui su klientais, reklamai ar klientų aptarnavimui. Naudotis socialiniais tinklais per išmaniuosius telefonus yra labai patogu”, – tikina D.Maikštėnas.

Išmanusis telefonas leidžia verslininkams neatitrūkti nuo savo reikalų kiaurą parą. Vieniems tai privalumas, kitiems trūkumas. A.Kuliešui tai pagrindinis šio telefono trūkumas, nes “priverčia dirbti ne darbo metu”.

Galimybė įdiegti programas leidžia pritaikyti išmanųjį telefoną daugeliui verslo ar asmeninių uždavinių spręsti, taip pat laisvalaikiui. Tačiau kad ir kokie galingi šie įrenginiai būtų, visiškai pakeisti kompiuterio jie negali, nes turi vieną esminį trūkumą – palyginti mažą ekraną ir klaviatūrą. “Dokumentų ir svetainių peržiūros funkcija išmaniajame telefone yra pakankamai gera, tačiau redagavimo – ne tokia patogi”, – pabrėžia Žilvinas Bučys.

Jau siūlomi šios problemos sprendimai: pikoprojektoriai (miniatiūriniai vaizdo projektoriai) bei projektuojamos ant stalo paviršiaus klaviatūros, bet jie kol kas menkai teprigijo ir nėra patogūs.

Spragą tarp išmaniųjų telefonų ir nešiojamųjų bei stalo kompiuterių užpildo neseniai pasirodę planšetiniai kompiuteriai, tokie kaip “Apple iPad” arba “Samsung Galaxy Tab”. Šie įrenginiai susieja gerąsias “smartfonų” ir kompiuterių savybes – mobilumą ir produktyvumą. Analitikai prognozuoja, kad po trejų metų išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių jau bus daugiau nei kompiuterių ir jie taps pagrindiniais interneto įrenginiais.

Kas yra išmanieji telefonai

Išmanusis telefonas (angl. smartphone) nuo įprasto skiriasi tuo, kad turi sudėtingą operacinę sistemą, leidžiančią įdiegti daugybę įvairių programų ir taip išplėsti įrenginio galimybes. Kitaip tariant, išmanusis telefonas savo galimybėmis primena kompiuterį, tik yra daug mažesnis. Jei lyginsime paprastų ir išmaniųjų telefonų išorę, antrieji dažnai turi didesnį, liečiamąjį ekraną, o kai kurie modeliai – tikrą klaviatūrą. Bet kartais jie atrodo panašiai, tuomet išmanųjį ragelį galima atskirti tik pagal operacinę sistemą.

“Google”, “Nokia” ir “Apple” karas

• Pastarieji keleri metai išmaniųjų telefonų srityje buvo kone revoliuciniai. Iki šiol tokių telefonų madas diktavusi “Nokia” dabar jau sparčiai užleidžia pozicijas “Apple” telefonams ir įrenginiams su “Google Android” operacine sistema. O “Android” yra tikras rinkos fenomenas. Per vienus metus išmanieji telefonai su šia sistema atsiriekė ketvirtadalį pasaulinės telefonų rinkos (nuo 3,5 proc. 2009 m. trečiąjį ketvirtį iki 25,5 proc. 2010 m. trečiąjį ketvirtį; rinkos tyrimų kompanijos “Gartner” duomenys).

• “Nokia Symbian” telefonai vis dar tebėra lyderiai, tačiau jų dalis sumažėjo nuo 44,6 iki 36,6 proc. Po truputį prastėja ir RIM bendrovės gaminamų “BlackBerry” išmaniųjų telefonų padėtis. Įrenginių su “Microsoft” operacine sistema “Windows Mobile” dalis irgi sumažėjo, tačiau bendrovė praėjusių metų spalį pristatė naują jos versiją “Windows Phone 7″, kuri turi nemažą potencialą pagerinti programinės įrangos gamybos milžinės padėtį.

• Iš viso 2010 m. trečiąjį ketvirtį pasaulyje parduota per 80 mln. išmaniųjų telefonų.

Mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvoje šiuo metu yra vienos pigiausių Europoje. Remiantis pernai Briuselyje išleista Europos Komisijos (EK) ataskaita, iš 27 valstybių, pigesniu mobiliuoju ryšiu gali pasigirti tik Latvija, Bulgarija ir Kipras. 2009 m. vidutinė pokalbio minutės kaina Lietuvoje buvo 18 ct, o tai net du kartus mažiau už Europos vidurkį.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, palyginti su 2009 m. šįmet vidutinė mobiliojo ryšio kaina sumažėjo dar 30 proc. – nuo 17,9 ct/min. iki 12,5 ct/min.

Priminsime, kad mobilusis ryšys Lietuvoje atsirado 1995 m., tačiau kaip teigia RRT atstovai, mobiliojo ryšio abonentų sparčiau daugėti pradėjo tik 1999 m., į rinką atėjus naujiems dalyviams. Tai lėmė konkurenciją, o kartu ir kainų mažėjimą. Ir “Omnitel”, ir “Bitė”, ir “Tele2″ natūraliai ėmė konkuruoti dėl to, kurios iš bendrovių vadybos modelis pasirodys inovatyviausias ir, kaip žinoma, pelningiausias.

Rinkos tyrimų benrovės SIC vadovės Jurgos Verikienės teigimu,  mobiliojo ryšio kategorija per dešimt metų pakeitė savo statusą iš “premium” į kasdienio vartojimo sritį. Dėl itin atpigusio mobiliojo ryšio Lietuvoje nuopelnus dažniausiai sau prisiskirti bando bendrovė “Tele2″, kurios atstovai įrodinėja, kad jiems pavyko išsikovoti mažiausios kainos teritoriją ir taip pavyti ir net aplenkti senbuves. Vėliau į rinką įžengusiems ryšio paslaugų teikėjams “Eurocom” ar “Teledema” tapti rimtais trijų pagrindinių operatorių konkurentais vis nepavyksta.

Jeigu palygintume mobiliojo ryšio kainas su “The Economist” skelbiamu “BigMac” indeksu, sužinotume, kad prieš dešimtmetį už vieno “BigMac” kainą mobiliuoju telefonu būtume galėję kalbėti kiek daugiau nei 3 minutes, 2009 m. už vieno “BigMac” kainą jau galėjome kalbėti pusvalandį, o šių metų viduryje – kone visą valandą.

Už savo teises kovoti visada verta, – tuo įsitikino vilnietis Mindaugas Malinauskas, dėl patirtų nesklandumų iš mobiliojo ryšio operatoriaus sulaukęs net 294 Lt kompensaciją.

Tokį dosnumą pademonstravo bendrovė “Tele-2″, pripažinusi, kad dėl jos kaltės klientui teko patirti daug nemalonumų. Pradžioje jis gavo sąskaitą už 2 telefonus, nors buvo pirkęs tik vieną. Apie klaidą informuotas operatorius pažadėjo ją ištaisyti, tačiau po kurio laiko visi 5 to kliento vardu registruoti abonementai gavo po žinutę apie skolą, o vėliau telefonai buvo apskritai išjungti. Po porą valandų trukusių aiškinimusi “Tele-2″ atsiprašė ir  lojaliam klientui dovanojo viso mėnesio sąskaitų apmokėjimą bei pridėjo dar 100 Lt kompensacijos kito mėnesio sąskaitoms padengti.

Tiesa, “Tele-2″ atstovas Andrius Baranauskas perspėja, kad didelės kompensacijos netaikomos automatiškai. “Nėra taip, kad kažkas kažko prisigalvoja, pagrasina kreiptis į žiniasklaidą, ir mes jau skubame mokėti. Kompensuojame tik tada, kai patys būname kalti ir norime neprarasti lojalių klientų”, – aiškina jis.

“Bitės” atstovė Raminta Rimkienė tikina, kad pas juos taip pat nėra unifikuotų kompensacijų dydžių ir tvarkos: “Kiekvieną kliento skundą nagrinėjame individualiai. Kartais klientams suteikiame nemokamų papildomų paslaugų ar netaikome mėnesio plano mokesčio pokalbiams”.

Panaši ir “Omnitel” politika. “Kompensacijos mokamos tada, kai nesusipratimas įvyksta dėl mūsų klaidos arba dėl techninių nesklandumų. Kiekvieną tokį atvejį vertiname individualiai”, –  informuoja bendrovės atstovė Daiva Selickaitė.

Pernai daugybę klientų dėl juos papiktinusio “Asmeninio plano” praradusi bendrovė “Omnitel” dabar vėl lipa ant to paties grėblio.

Tąsyk dalį pas kitus operatorius susiruošusių išeiti supykusių klientų sulaikiusi karštligiškai siūlomais labai patraukliais planais – panašiais, kokiais viliojo ir konkurentai, šiemet “Omnitel” nutarė atsigriebti ant naivių paslaugų gavėjų. Praėjus metams – toks buvo patraukliųjų planų galiojimo terminas – žmonės ėmė gauti kelis kartus didesnes sąskaitas. Pavyzdžiui, viena “Veido” skaitytoja už birželį mokėjo 50 Lt nesiekiančią sąskaitą, o už liepą jai jau teko pakloti beveik 150 Lt. “Ir nieko papildomai nedariau – kalbėjau tiek, kiek visada”, – piktinosi moteris.

Paaiškėjo, kad pasibaigus metus trukusiai akcijai klientams, jų neperspėjus, automatiškai buvo pradėtas taikyti reguliarus pokalbių planas, pagal kurį už minutę pokalbio kituose tinkluose tenka mokėti šių dienų konkurencinėje rinkoje nesuvokiamą 36 ct už minutę mokestį. “Oi, tikrai jūsų neperspėjome, atsiprašome”, – paskambinusią pasipiktinusią klientę ramino “Omnitel” vadybininkas.

Moteriai nuėjus į vieną “Omnitel” salonų, ten dirbanti vadybininkė negalėjo pasiūlyti jokios patogios išeities. Ji tik įteikė lankstinuką su standartiniais šio operatoriaus siūlomais planais, pagal kuriuos kas mėnesį tektų mokėti 29–35 Lt mokestį, už kurį klientai nemokamai gali kalbėti “Omnitel” ir “Teo” tinkluose, o skambinant į kitus tinklus už minutę tektų mokėti po 19–21 ct.

Nusivylusią vartotoją netruko pasiekti nesnaudžiančių konkurentų pasiūlymas – jie siūlė perkelti numerį į savo tinklą ir už 25 Lt mokestį kalbėti vienuolika valandų visuose tinkluose. Su šiuo siūlymu sutikusios moters netrukus laukė kita staigmena: jai paskambino apie išeinantį klientą sužinojusio “Omnitel” vadybininkas ir pasiūlė likti bei kalbėti tas pačias 11 val. už tuos pačius 25 Lt/mėn. Klientei pasipiktinus, kodėl apie tokią galimybę negalima sužinoti aptarnavimo salonuose ar internete, vadybininkas paaiškino, esą šis planas nėra viešas, jis paslapčia siūlomas tik išskirtiniams klientams.

“Veidas” primena, kad taip elgtis draudžia ryšių reguliavimo taisyklės, pagal kurias didelę įtaką rinkoje turinčios įmonės – tokiomis laikomos “Omnitel”, “Bitė” ir “Tele 2″ – privalo nediskriminuoti kitų rinkos dalyvių ir vartotojų.