Šioje gatvėje bus įdiegtos modernios eismo valdymo sistemos, panašios diegiamos ir šalies didmiesčiuose.

Pagal modernizacijos projektą planuojama rekonstruoti 0,415 km ilgio Vytauto Didžiojo gatvės atkarpą, kuri tęsiasi nuo S. Dariaus ir S. Girėno sankryžos iki susikirtimo su Statybininkų gatve. Įgyvendinant projektą bus įrengta nauja važiuojamosios dalies danga bei nauji šaligatviai, atnaujinta šviesoforinė įranga, sutvarkyta įvažiavimų į kiemus danga, įrengti bordiūrai, kelio ženklai, paženklinta danga ir kt.

“Planuojame atnaujinti šviesoforinę gatvės įrangą bei suprogramuoti sistemos valdymą taip, kad sankryža būtų reguliuojama pagal Pakruojo rajono savivaldybės nustatytą algoritmą. Atlikdami šiuos darbus ketiname diegti gerai žinomo olandų gamintojo “Peek Traffic” įrangą, kurią naudojome modernizuodami Draugystės gatvės bei Pramonės prospekto sankryžą Kaune” – sakė vienos iš rekonstrukciją atliekančių įmonių inžinerinių sprendimų bendrovės “Fima” sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys.

Anot jo, vairuotojai turėtų pajusti naujų šviesoforų pranašumus: reaguodami į paros metą ir šviesos kiekį, jie dieną švies ryškiau, kad būtų geriau matomi, o naktį – blausiau, kad neakintų vairuotojų. Be to, naujieji šviesos diodų šviesoforai naudos ženkliai mažiau elektros energijos nei senieji.

VĮ “Šiaulių regiono keliai” direktoriaus Piotro Bakanovo teigimu, planuojama, jog rekonstravus gatvę padidės eismo saugumas bei pagerės vietinio transporto sąlygos: sutrumpės kelionės laikas bei eksploataciniai kaštai, sumažės transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis ir jų keliamas triukšmas. “Atlikus rekonstrukcijos darbus mažiau lėšų reikės skirti gatvės priežiūrai, bus taupomos savivaldybės biudžeto lėšos”, – sakė P. Bakanovas.

Gatvės rekonstrukcijos darbus baigti planuojama šiemet. Be to, modernizacijos darbai vyksta ir kituose mažesniuose šalies miestuose – vasarą planuojama baigti ir svarbios Telšių sankryžos rekonstrukciją. Joje modernius eismo valdymo sprendimus taip pat diegia bendrovė “Fima”.

BFL

Savivaldybė tikisi gauti 10 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramą ir atnaujinti Vilniaus Sereikiškių parko modernizavimą.

“Maždaug prieš savaitę baigėme tartis dėl 10 mln. litų pervedimo. Atrodo, kad viskas pavyko ir tie pinigai netrukus bus gauti. Kai tik pinigai bus pervesti, imsimės peržiūrėti projektą. Nieko nelauksime ir užsiimsime parko reikalais, pagaliau reikia jį sutvarkyti”, – “Vilniaus dienai” sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Tačiau Ūkio minsiterija dar nėra apsisprendusi, ar skirs paramą.

“Apie paramą galiu pasakyti tik tiek, kad parko projektas yra įtrauktas į maždaug 8o projektų sąrašą, kurie laukia darbo grupės sprendimo. Jei bus nuspręsta, kad projektas vertas paramos, su tuo dar turės sutikti ministras. Iš viso projektams finansuoti skirti 128 mln. litų. Kokiomis dalimis atrinkti projektai bus finansuojami, spręs ekspertai. Viskas turėtų paaiškėti birželio viduryje”, – sakė ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Laura Sebekienė.

Anksčiau skelbta, jog rekonstrukcijos kaina sieks maždaug 18 mln. litų, tačiau dabar teks išsiversti už beveik perpus mažesnę sumą.

R. Adomavičiaus teigimu tai reiškia, kad reikės žiūrėti, ko galima atsisakyti, kur galima sutaupyti. Jis spėjo, kad savivaldybė prie finansavimo prisidėti negalės.

“Nieko nereiks atsisakyti. Reikia žiūrėti, ką galima pigiau padaryti, kur sutaupyti. Turime tik tą vieną projektą, tad pagal jį tik ir galime parką tvarkyti. Bet dar kartą kartoju, kad negavę pinigų neskubėkime planuoti”, – teigė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Pagal anksčiau parengtą žaliame plote miesto viduryje ketinama įrengti botanikos sodą, oranžeriją, alpinariumą, rožyną, atkurti buvusi vienuolyno sodą. Čia taip pat atsirastų speciali vieta kameriniams renginiams, kelios kavinės ir restoranai, žaidimų aikštelės. Ketinama atnaujinti šiuo metu neveikiančius fontanus, iškasti kelis tvenkinius, kurie žiemą virstų čiuožyklomis.

Prieš dvejus metus pradėta Sereikiškių parko rekonstrukcija baigėsi iškirtus kelis medžius, kadangi nebuvo gauta lėšų iš Ūkio ministerijos ir ES paramos.

BFL

Keli pastarieji metai žymi naują Lietuvos švietimo įstaigų modernizacijos erą. LR Švietimo ir mokslo ministerija šiemet įgyvendina keletą didelio masto projektų, skirtų bendrojo lavinimo mokyklų techninei pažangai skatinti. Vienas jų yra skirtas mokykloms, nuo rugsėjo popierinį dienyną pakeisiančioms elektroniniu. Mokyklos, atitinkančios paramos gavėjo kriterijus, raginamos teikti paraiškas finansinei paramai (technikos įsigijimui) gauti.

Siekiant patenkinti visų programoje dalyvaujančių mokyklų poreikius, bus sudaromas galimos įsigyti produkcijos sąrašas ir kiekviena įstaiga, pagal jai priskirtą biudžetą, galės išsirinkti labiausiai trūkstamos kompiuterinės įrangos.

Kovo 31 d. visos Lietuvos dvyliktokai laikė Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitą (MKRĮ). Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje, kuri buvo viena iš pirmųjų, pradėjusių naudoti elektroninį dienyną bei virtualizacijos sprendimus, šią dieną buvo surengtas susitikimas, skirtas artimiau susipažinti su moderniausiomis Lietuvoje prieinamomis technologijomis, skirtomis mokymo įstaigoms. Susitikime dalyvavo Lietuvos švietimo rūpybos įstaigų, Ozo vidurinės mokyklos, asociacijos „Infobalt“ bei UAB „Lantelis“ atstovai.

Susitikimo metu aptartos mokyklų technologinės modernizacijos tendencijos ir perspektyvos. Bendrovė „Lantelis“ susirinkusiems pristatė sprendimus, kuriais sėkmingai naudojasi jau daugiau kaip pusšimtis Lietuvos mokyklų – Ncomputing ir Upointer. Ncomputing suteikia galimybę naudojantis vienu serveriu sukurti neribotą skaičių virtualių darbo vietų, o Upointer – tai paprastesnė ir pigesnė interaktyvios lentos alternatyva.

Ozo mokyklos patalpose, be jau įdiegtos, buvo įkurta laikina virtualių darbo vietų klasė, kurioje visi susitikimo dalyviai galėjo patys išmėginti Ncomputing. Su virtualiomis darbo vietomis jau pusantrų metų dirbantys Ozo mokyklos pedagogai pasidžiaugė, jog dirbti tapo daug paprasčiau, sutaupoma daug laiko (nes administruoti reikia tik vieną kompiuterį), vietos (darbo vietose stovi tik mažas begarsis klientinis įrenginys; nereikia rūpintis galimais higienos reikalavimų pažeidimais), bei elektros sąnaudų (viena darbo vieta sueikvoja tiek energijos, kiek išjungtas televizorius). Elektros taupymu itin domėjosi Švietimo aprūpinimo centro direktorius Tautvydas Salys ir Ugdymo plėtotės centro metodininkas Povilas Leonavičius, tad UAB „Lantelis“ vyr. inžinierius Saulius Kibilda atliko elektros sąnaudų matavimo testą, patvirtinusį minėtas prielaidas.

LR Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys bei Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis palankiai įvertino bendrovės pasiūlytą alternatyvą interaktyviai lentai – Upointer. Pasak jų, šis inovatyvus ekonominis sprendimas turėtų labai sudominti projekte dalyvaujančių mokyklų vadovus. Tą patvirtino ir Ozo mokyklos direktorius Albinas Daubaras. V. Bacys, kaip ir kiti susitikimo dalyviai, patikino, kad Lietuvos mokyklos bus ir toliau sparčiai raginamos modernizuoti savo IT ūkį diegiant virtualizacijos bei virtualios lentos sprendimus.

Asociacijos „Infobalt“ projektų vadovas Gintaras Krušinskas, susitikimo metu atkreipė dėmesį į gero mokinių parengimo svarbą, plačias informacinių technologijų panaudojimo mokyme ir švietime galimybes, bei, asociacijos vardu, išreiškė paramą visų technologijų, kurios  sukuria papildomą vertę, padeda geriau įsisavinti mokymo medžiagą, sudaro naujas paklausias mokymo galimybes, prisideda prie efektyvesnio išteklių – darbuotojų ir mokinių laiko, patalpų, piniginių lėšų, energijos – panaudojimo, diegimą.