"Veido" archyvas

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad šalies universitetai neturėtų priimti silpnų, tačiau sutinkančių už mokslus mokėti studentų, rodo antradienį paskelbti rezultatai.

53,8 proc. respondentų atsakė, kad studijos ir diplomas turi būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas, skelbia portalas delfi.lt.

31,3 proc. apklaustųjų manė, kad silpni, bet sutinkantys mokėti studentai turėtų būti priimti į aukštąsias mokyklas, nes jie patys finansuoja savo mokslą. 14, 9 proc. į klausimą neatsakė.

Poziciją, kad universitetas turi priimti visus, galinčius susimokėti už mokslą, dažniau nurodė 18-25 metų bei 36-45 metų respondentai. 25-36 metų bei vyresni nei 45 metų gyventojai dažniau linkę manyti, kad diplomas turėtų būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas.

Paklausti, ar visi universitetai turėtų nustatyti minimalų priėmimo balą, 40,6 proc. apklaustųjų tam pritarė, esą tokiu atveju į aukštąsias mokyklas nepatektų silpniausi.

38 proc. respondentų tam nepritarė, nes esą universitetai turi teisę patys nuspręsti, ką priimti. 21,4 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

Delfi.lt užsakymu apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”. Balandžio 26-30 dienomis apklausti 1002 18 -75 metų gyventojai. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procentų.

"Veido" archyvas

Iki 10 proc. geriausiai besimokiusių dabartinių antrakursių, kurie mokėjo už mokslą, bus kompensuojamos visos įmokos už dvejus studijų metus.

“Beveik 11 mln. litų bus išmokėta kompensacijų motyvuotiems savo lėšomis gerai besimokiusiems studentams. (…) Atranką, kuriems studentams pagal kokį mokymosi pasiekimo lygį mokėti kompensacijas, spręs kiekviena aukštoji mokykla”, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius penktadienį per spaudos konferenciją.

Šiemet aukštosiose mokyklose po pavasario egzaminų sesijos vyks pirmoji studentų rotacija – bus peržiūrimas valstybės finansavimas prieš dvejus metus įstojusiems studentams.

Antrakursiai, kurių akademiniai rezultatai bus gerokai prastesni negu bendrakursių, praras studijų krepšelius. Jų vietos atiteks už studijas mokėjusiems geriausiems to paties kurso studentams. Tokią rotacijos tvarką numato 2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas.

Studijų krepšelio netekęs studentas galės studijas tęsti mokėdamas už mokslą. Aukštoji mokykla jam sudarys galimybę nuo kito studijų semestro studijuoti valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, mokant jo priėmimo metais aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.

Švietimo ir mokslo ministras patvirtino aukštosioms mokykloms skirtas rekomendacijas, apibrėžiančias po Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo pradėjusių studijuoti universitetų ir kolegijų bakalauro studentų rotacijos principus.

Jei vertinant studijų rezultatus studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, jis praras studijų krepšelį. Pavyzdžiui, jei kurso vidurkis būtų “aštuoni”, valstybės finansavimo netektų studentas, kurio vidurkis žemesnis už 6,4.

Kurso vidurkis bus vedamas pagal visų tos pačios programos ir formos studentų – studijuojančiųjų valstybės finansuojamose vietose ir mokančiųjų už studijas – rezultatus. Aukštosios mokyklos jį apskaičiuos išvesdamos svertinį vidurkį – bus imami visi studijuoti dalykai, o jų svoris priklausys nuo kreditų skaičiaus.

Į likusias laisvas valstybės finansuojamas vietas bus priimami pažangiausi už mokslą mokėję tos pačios studijų programos, kurso ir formos studentai.

Nuolatinių studijų atveju rotacija vykdoma po dvejų metų, ištęstinių studijų atveju – baigus pusę studijų programos.