Mobiliesiems mokėjimams sparčiai populiarėjant, verslininkai aptinka neišnaudotų galimybių. Mobiliosios piniginės ne tik kuo puikiausiai atstoja lojalumo korteles, bet ir leidžia daugiau sužinoti apie klientų įpročius.
Į išmanųjį telefoną integruota banko ar mokėjimų įstaigos mobilioji piniginė yra patogus alternatyvus mokėjimo būdas. Užuot mokėjęs grynaisiais pinigais ar kredito kortele, vartotojas už pirkinius ar paslaugas gali sumokėti tiesiog mobiliuoju telefonu iš savo sąskaitos ar prie telefono prijungtos mokėjimų kortelės. Juk pasitaiko, kad piniginė lieka namuose ar portfelyje, o štai telefono dažnas vartotojas iš rankų nepaleidžia net pietaudamas.
Mobiliąsias mokėjimų sistemas kuria ne tik didieji vartotojams skirtų įrenginių gamintojai „Amazon“ ir „Apple“, naująjį mokėjimo būdą aktyviai propaguoja „PayPal“. Lietuvoje bene labiausiai paplitusi mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“, kuria naudojasi mobiliosios piniginės „Wio“, Medicinos bankas ir „Paysera“. Aurimas Bakas, „WoraPay“ vadovas, pastebi, kad prekybininkams mobiliųjų mokėjimų sistema naudinga keliais aspektais.
Laiką taupantis alternatyvus mokėjimo būdas
Pirmiausia, tai yra vartotojams patogus atsiskaitymo už prekes ar paslaugas būdas. Nereikia eiti prie kasos, laukti eilėje – sąskaita su mokėtina suma atsiunčiama tiesiai į išmanųjį telefoną, vartotojui tereikia patvirtinti mokėjimą PIN kodu. Iš to išlošia ir verslininkai: automatizavus atsiskaitymus, darbuotojai gali daugiau laiko skirti kitiems klientams. Sutrumpėja aptarnavimo laikas, patenkinti ir darbuotojai, ir klientai.
Dalia Unčiurienė, restorano „Basilico“, mobiliuosius atsiskaitymus nuo 2013 m. birželio naudojančio restorano Vilniuje vadovė, išskiria kelis alternatyvaus apmokėjimo būdo  privalumus. Jos teigimu, mobilieji mokėjimai pirmiausia padeda optimizuoti aptarnavimo procesą. Mat įprasta, kad atsiskaitant grynaisiais, aptarnaujantis personalas prie lankytojų staliuko prieina net kelis kartus: paprašytas „suskaičiuoti“, pateikdamas išankstinę sąskaitą, primdamas pinigus ir galiausiai – atnešdamas fiskalinį kvitą ir grąžą.
„Žinoma, svarbiausia, kad klientui patogu – mokant mobiliąja pinigine, jam nebereikia laukti sąskaitos ir grąžos. Vis dėlto ši sistema palengvina darbą ir mums, pavyzdžiui, joje galima automatizuoti akcijų taikymą, todėl nebereikia rankiniu būdu koreguoti sąskaitų.“
Klientų pritraukimas ir išlaikymas
Vis dėlto, teigia A. Bakas, mobiliųjų mokėjimų privalumas yra ne vien sutaupytas laikas. Kur kas svarbiau tai, kad mobiliosios piniginės gali padėti išlaikyti klientus ir didinti apyvartą. To siekti padeda ir įprastos lojalumo kortelės, tačiau „WoraPay“ mobilių piniginių sistema kaupia ir rinkodarai gali panaudoti kur kas daugiau informacijos – pradedant kliento telefono numeriu ir baigiant pirkinio krepšelio istorija.
Įdomų sprendimą testuoja muzikos festivalių „Bliuzo naktys“, „Roko naktys“ ir „Galapagai“ rengėjai. Anot ilgamečio festivalių vadovo Algirdo Barniškio-Blėkos, pasiūlydami lankytojams galimybę atsiskaityti mobiliosiomis piniginėmis, organizatoriai ne tik pasiūlo alternatyvą gryniesiems, mat ant ežero kranto už bilietus ar atributiką, maistą ar gėrimus atsiskaityti mokėjimo kortelėmis dažnai nebūna galimybių, bet ir suburia muzikos mėgėjus į „fanų“ klubą.
„Mūsų renginiuose beveik nebūna „vienkartinių“ svečių: net pirmą sykį atvykusius festivalių dvasia įtraukia taip, kad jie tampa tikrais muzikos sirgaliais, godžiai gaudo informaciją apie atvykstančias grupes, iš anksto įsigyja bilietus į kitus koncertus, noriai perka prekes su renginių atributika. Ištikimi festivalių draugai, mokėdami mobiliąja pinigine, bilietus galės įsigyti pigiau ir gaus kitų vertingų pasiūlymų. Mes, savo ruožtu, su „fanais“ išskirtinėmis pramogomis ir informacija galėsime dalintis ne tik festivalių metu, bet ir jiems pasibaigus“, – žada A. Barniškis-Blėka.
Restoranų tinklo „Basilico“ vadovė D. Unčiurienė taip pat pabrėžia augantį mobiliųjų mokėjimų klientų lojalumą:
„Kiekvieną mėnesį gauname ataskaitą apie mobiliųjų mokėjimų vartotojų skaičių, ir matome, kad tiek transakcijų skaičius, tiek bendra mobiliųjų mokėjimų apyvarta pastebimai auga“, – teigia restorano vadovė. .
Individualūs duomenys – galimybė pateikti asmeninius pasiūlymus
Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad prekybos ateitis – didelių nestruktūruotų duomenų masyvų analizė, siekiant išsiaiškinti klientų poreikius. Ir pripažįsta, kad mažam ir vidutiniam verslui skirtų įrankių individualių klientų įpročių analizei dar nėra. „WoraPay“ komanda, atsižvelgdama į verslininkų poreikius, sukūrė automatizuotą savitarnos paslaugą „Sell Smart“ („Pardavinėk išmaniai“), kuri padeda išspręsti šiuos klausimus be jokių investicijų ir nereikalaudama specifinių technologinių žinių.
Paslaugos kūrėjų teigimu, mobiliuosius mokėjimus priimančios įmonės gali naudotis „Sell Smart“ kaip išorinės rinkodaros padalinio paslaugomis.
„Paranku tai, kad „Sell Smart“ tuo pat metu gali analizuoti daug skirtingų faktorių ir pasiūlyti sprendimus, palankiausius ir prekybininkui, ir klientui. Savitarnos paslaugos  kainodara yra paremta sėkmės mokesčio principu – už paslaugas mokamas tik komisinis pardavimų mokestis. Nėra jokių vienkartinių ar kitokių paslėptų mokesčių“, – teigia A. Bakas.
Lietuvoje išmaniaisiais telefonais naudojasi vis daugiau vartotojų, todėl mobilieji mokėjimai turi didžiulį augimo potencialą.

SkaitmenineRR

Daugiau nei dvejus metus trukusio projekto metu bendrovė išplėtojo inovatyvių e. mokėjimų valdymo srities sprendimus, kurie apima turimų technologinių priemonių ir naujų paslaugų modelių plėtrą, o sklandus jų veikimas išbandytas ASHBURN sukurtais prototipais.
Išanalizavę pasaulinę praktiką ir pasitelkę į pagalbą pažangiausius sprendimus, ASHBURN specialistai atliko daugybę mokslinių taikomųjų tyrimų: terminalų valdymo sistemos (TMS) ir finansinių operacijų valdymo sistemos (FMS) programinės įrangos standartizavimo, kriptografinių raktų valdymo, elektroninių mokėjimų valdymo technologinių įrankių sukūrimo, TMS ir klientų ryšių valdymo (CRM) modulių integravimo ir kt. Remdamiesi gautais duomenimis, ASHBURN darbuotojai sukūrė universalius prototipus, kurie jau pradėti diegti įmonės veikloje, o ateityje bus plečiami ir komercializuojami.
„ASHBURN sukurti naujieji prototipai leidžia ne tik standartizuoti e. mokėjimus, bet ir spręsti šiandien itin aktualias saugumo problemas. Operacijų paskirstymo kripto raktų valdymo prototipas padeda užtikrinti dar didesnę duomenų apsaugą, išvengti dėl žmogiškojo faktoriaus kylančių saugumo spragų, o tai savo ruožtu prisideda prie klientų lojalumo, įmonės įvaizdžio stiprinimo. TMS ir FMS standartizuotas programinės įrangos prototipas numato galimybes mokėjimų valdymo sistemas taikyti bet kuriame sektoriuje ir lengvai priderinti jas prie bet kokių įrenginių. Be to, užtikrina sklandų ir operatyvų jų darbą“, – sako ASHBURN Finansų departamento direktorius ir projekto vadovas Rolandas Budriūnas.
ASHBURN sukurtas prototipinis ePaySManager sprendimas yra inovatyvus savo paslaugų teikimo modeliu ir technologiniu sprendimu. Naujoji sistema leidžia apdoroti visą informaciją apie e. mokėjimus realiuoju laiku, o pagal gautus analizės duomenis galima priimti sprendimus dėl mokėjimų infrastruktūros priežiūros, gerinti teikiamų e. mokėjimų paslaugų kokybę.
Bendra įgyvendinto projekto vertė siekia daugiau nei 2 mln. litų: beveik pusę iš jų investavo bendrovė ASHBURN (0,9 mln. Lt), o likusią dalį (per 1 mln. Lt) iš Europos regioninės plėtros fondo skyrė Europos Sąjunga.

Krašto apsaugos ministerija šiemet baigė mokėti už tris transporto lėktuvus C-27J “Spartan” ir automatinius šautuvus G-36. Mokėjimai už karinę techniką ir ginklus baigti anksčiau nei planuota.

2009 metais po derybų lėktuvus pardavusi Italijos kompanija “Alenia Aeronautika” ir ginklus pagaminusi vokiečių “Heckler & Koch” nukėlė galutinį apmokėjimo terminą į 2011 metus.

Tačiau ministerija BNS pranešė, kad paskutiniai mokėjimai minėtiems tiekėjams buvo įvykdyti dar 2010-aisiais. Už “Spartan” buvo sumokėti 9 mln., už automatus – 1,2 mln. litų.

“Siekiant sumažinti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės kreditorinius įsiskolinimus už įsigyjamą įrangą buvo peržiūrėta investicijų programa ir už dalį įsigijimų buvo baigta mokėti šiemet, nors jų mokėjimų terminai po 2009 m. derybų su tiekėjais buvo atidėti 2011 metams”, – sakoma ministerijos atsakyme BNS.

Sutartis dėl trijų “Spartan” lėktuvų įsigijimo su “Alenia Aeronautika” buvo pasirašyta 2006 metais. Už lėktuvus Lietuva iš viso turėjo sumokėti 258,75 mln. litų. Italijos kompanija Lietuvai pateikė visus tris pirktus orlaivius.

Automatiniai šautuvai G-36 kainavo 14 mln. litų, paskutinė jų partija Lietuvą pasiekė taip pat pernai.

Šiuo metu didžiausia mokėjimų už įsigijimus dalis tenka padengti įsipareigojimus už du priešmininės kovos laivus, įsigytus 2008 metų pabaigoje iš Jungtinės Karalystės. Laivai iš viso kainavo 190 mln. litų, pirmasis iš jų jau pasiekė Lietuvą, antrasis atplauks kitų metų pradžioje. Galutinė apmokėjimo už juos data po derybų buvo nukelta į 2013

metų antrąjį ketvirtį.

2009-ųjų pradžioje buvo pasirašyta sutartis dėl patrulinių laivų taktinių užduočių ir valdymo sistemos įsigijimo už 20 mln. litų iš Italijos “Selex Sistemi Integrati”. Sistema bus įdiegta 2011-2012 metais, baigti mokėti už ją planuojama 2013 metais.

KAM vadovybė yra sakiusi, kad ateities prioritetai planuojant naujos karinės technikos įsigijimus yra radarai ir sraigtasparniai.