BFL/T.Lukšio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar teisėtai elgiasi specialiosios tarnybos, reikalaudamos  pateikti informaciją apie mokėjimo kortelių savininkus?

TAIP

Artūras Paulauskas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Teisinis pagrindas tam yra. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja bankus ir kitas mokėjimų įmones teikti informaciją, jeigu tai yra susiję su pervedimu, viršijančiu vieną ar kitą sumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) reikalavimo pateikti duomenis sulaukusi bendrovė „EVP International“, išduodanti „Paysera Visa“ korteles, anksčiau jau kelis kartus tikrinta, rasta pažeidimų. Jai net du kartus buvo surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai – tos bylos dar nėra baigtos.

Esu informuotas, kad reikalavimo pateikti duomenis apie visas mokėjimo korteles nėra. Tik esant įtarimų apie vadinamąją pilkąją zoną, kuri gali būti naudojama pinigams plauti ar terorizmui finansuoti, FNTT, be abejo, turi teisę ir net pareigą reikalauti informacijos, ją gauti, analizuoti. Totalaus sekimo, visuotinės kontrolės tikrai nėra. FNTT gauna tik tiek duomenų, kiek leidžia įstatymas, kiek reikalauja viešieji interesai.

Nesu didelis bankinių operacijų specialistas, bet kai įmonė užsiima finansiniais srautais, nebūdama banko institucija vykdo elektroninę bankininkystę, gali būti surasta pilkoji zona.

Bankai į šią situaciją reagavo ramiai – paaiškino, kad nuolat gauna užklausų iš įvairių valstybės institucijų ir teikia informaciją taip, kaip numato įstatymai.

Nerimas kilo iš pačios įmonės. Galbūt ji baiminasi, kad bus uždaryta ar kad tikrinant kažkas gali paaiškėti, todėl ir kilo tam tikrų interpretacijų. Nesu didelis bankinių operacijų specialistas, bet kai įmonė užsiima finansiniais srautais, nebūdama banko institucija vykdo elektroninę bankininkystę, gali būti surasta pilkoji zona. Jeigu kilo toks įtarimas, jis turi būti arba patvirtintas, arba paneigtas.

NE

Prof. habil. dr. Algis Šileika

Ekonomistas

Bankai ir kitos mokėjimų įstaigos duomenis apie piliečių sąskaitas pagal specialiųjų tarnybų užklausą turėtų teikti tik tuo atveju, jei šios jau yra pradėjusios tyrimą. Nekyla abejonių dėl neteisėtai praturtėjusių ar pinigus plaunančių asmenų – apie tokius klientus informacija turi būti teikiama. Visais kitais atvejais ji turėtų būti niekam kitam neprieinama.

Informacijos teikimas apie visus kortelių savininkus ir jų atliekamas operacijas, taip pat šių duomenų apdorojimas būtų labai brangus. Jei bankai automatizuotų šį procesą, bijau, kad informacija pasiektų ne tik specialiąsias tarnybas. Paslapties išsaugojimo požiūriu man jos neatrodo pakankamai patikimos. Kalbėdami apie politikus prisimintume ne vieną atvejį, kai apie jų sąskaitas buvo žinoma neva vien tiktai specialiosioms tarnyboms, bet informacija iš karto nuteka per Seimą svarstant bendruose posėdžiuose, atsiduria žiniasklaidos priemonėse.

Aš pats, taip pat būdamas bankinių paslaugų vartotojas, negalėčiau būti tikras dėl savo privatumo, jei žinočiau, kad informacija apie mane teikiama specialiosioms tarnyboms. Jausčiausi nejaukiai ir nenorėčiau, kad mano asmeniniai duomenys iš banko nukeliautų kažkur kitur. Taip, jeigu kažkam kiltų įtarimas ir būtų medžiagos apie tai, kad mano pajamos gali būti uždirbtos nesąžiningai, apeinant mokesčių mokėjimą ar panašiai, tokiu atveju neturėčiau teisės prieštarauti – kai žaidi juodą žaidimą, turi būti pasiruošęs rizikai.

Kadangi pinigus uždirbu sąžiningai, man visai nesinori, kad kažkas, atstovaujantis specialiosioms tarnyboms, juos kilnotų ir žiūrėtų.

Lietuvos banko duomenimis, visų Lietuvos bankų klientai pernai per devynis mėnesius naudodami mokėjimo korteles užsienyje išleido 1,8 mlrd. litų, t. y. maždaug ketvirtadaliu daugiau negu tą patį 2010 metų laikotarpį.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, šio didėjimo priežastys – tolimieji vežėjų reisai, tebesitęsusi emigracija ir keliautojų išvykos, kurias vienaip ar kitaip lėmė noras sutaupyti: pigių prekių paieškos Lenkijoje, atrastos galimybės naudotis pigių skrydžių bendrovių paslaugomis.
2010–2011 metų SEB banko klientų atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis užsienyje statistika rodo, kad daugiausia operacijų mokėjimo kortelėmis pernai buvo atlikta Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, tuo tarpu didžiausią pinigų sumą Lietuvos gyventojai išleido Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Sparčiausias augimas ir pagal operacijų skaičių, ir pagal išleidžiamą sumą buvo Norvegijoje – pernai čia SEB banko klientai mokėjimo korteles naudojo 48 proc. dažniau ir išleido beveik 28 proc. daugiau pinigų negu 2010 metais.
„Pinigų suma, išleidžiama užsienyje naudojant Lietuvos bankų išduotas korteles, per metus augo sparčiau negu šalies gyventojų darbo užmokestis, šalies vidaus vartojimo mastas ar pinigų kiekis, išleidžiamas naudojant mokėjimo korteles Lietuvoje. Pajamų padidėjimą pernai pajuto nebent vežėjai, turėję daugiau užsakymų ir užsienyje išleidę daugiau pinigų degalams, o gyventojų užsienyje išleidžiamų pinigų sumos augimą lėmė ne padidėjusios pajamos, o kitos priežastys: emigracija, kuomet užsienyje Lietuvos bankų išduotomis kortelėmis naudojasi ne tik emigrantai, bet ir juos lankantys artimieji, noras sutaupyti vykstant pigiau apsipirkti į kaimyninę Lenkiją bei galimybė Lietuvos gyventojams keliauti į užsienį pigiomis oro linijomis: mažiau sumokėjus už kelionę į svečią šalį, daugiau pinigų lieka išleisti toje šalyje“,– sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, remiantis SEB banko klientų duomenimis, palyginti su 2010-aisiais, kortelių operacijų Lenkijoje skaičius padidėjo 26 proc., o išleistų pinigų suma augo mažiau – tik 14 procentų. „Taigi galima manyti, kad Lietuvos gyventojai jau ir dėl mažesnio krepšelio pirkinių vyksta pas kaimynus, kurių valiuta, o taip pat ir prekės atpigo, palyginti su lietuviškomis. Jungtinė Karalystė – šalis, kurioje gyventi, dirbti ar mokytis pasirinko beveik trečdalis savo išvykimą deklaravusių tautiečių. Didesni mokėjimo rodikliai Norvegijoje veikiausiai taip pat susiję su Lietuvos gyventojų darbo paieškomis šioje šalyje. Emigracija – tai ne tik emigrantų perlaidos į Lietuvą, bet ir Lietuvos gyventojų išlaidos užsienyje. Tuo tarpu Vokietija, Prancūzija – tranzitinės šalys, kuriose kortelėmis už degalus atsiskaito ir nemažas sumas išleidžia mūsų vežėjai. Taip pat nereikėtų pamiršti ir atsiradusios galimybės į šias šalis pigiau keliauti oro linijomis, kuria pasinaudoja nemažai Lietuvos keliautojų“, – sako J. Varanauskienė.
Vykstantiems į užsienį ir ketinantiems ten atsiskaityti kortele šeimos finansų ekspertė rekomenduoja laikytis paprasčiausių saugumo reikalavimų – nesinaudoti kortele ir nepalikti savo duomenų įtartinose vietose, rinkti ir tikrinti atsiskaitymo dokumentus, prarastą kortelę paskubėti blokuoti. „Saugiau vežtis ne vieną kortelę. Taip pat rekomenduojama turėti ir grynųjų pinigų tos šalies, į kurią vykstame, arba kuria nors laisvai konvertuojamąja valiuta. Grynųjų pinigų reikėtų turėti bent tiek, kad užtektų nakvynei ir vakarienei. Tai padėtų sumažinti rūpesčius įvairių techninių nesklandumų atveju (pavyzdžiui, sutrikus duomenų perdavimo ryšiui), praradus arba sugadinus kortelę“, – keliautojams pataria Julita Varanauskienė

Lietuvos mokyklos jau keletą metų diegia elektroninius dienynus, mokytojai per pamokas naudojasi kompiuteriais, interaktyviomis mokymo programomis, internetu. Dar vienas mokyklų modernėjimo ženklas – atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslauga.

Šiuo metu penkių bendrojo ir dviejų aukštesniojo lavinimo mokyklų, bendradarbiaujančių su „Swedbank“, mokiniai ir mokytojai už pietus valgykloje gali atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Banko atstovai pastebi, kad ir kitose Lietuvos mokyklose didėja susidomėjimas elektroniniais kortelių skaitytuvais.
„Atsiskaitydami už nedidelius pirkinius mokėjimo kortelėmis vaikai pradeda mokytis planuoti kasdienes savo išlaidas. Mokykla yra puiki vieta pradėti – čia atsiskaitoma tik mažomis sumomis, prie kurių vaikai jau yra įpratę. Be to, mokyklinio amžiaus vaikams mokėjimo kortelės suteikia saugumo jausmą – jiems nebereikia jaudintis, kad pames grynuosius ar praras konflikto metu“, – tvirtina „Swedbank“ atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis programos vadovas Artūras Kuliešius.
Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje, kurioje mokosi 1220 mokinių ir dirba apie 100 mokytojų, pirmąjį elektroninių skaitytuvų veiklos mėnesį mokėjimo kortele atsiskaitė apie 150 žmonių – kas dieną apie 15 mokinių ir 10 mokytojų. Mokyklos direktorė Vita Kirkilienė tiki, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis mokyklose daugės. „Tėveliai, susirinkę į susitikimą, kuriame pristatėme šią naujovę, buvo nustebinti, kaip greitai technologiškai keičiasi mokykla“, – tvirtina direktorė.
Pasak Antakalnio mokyklos mokinių prezidento dvyliktoko Beno A.Grigo, elektroniniai kortelių skaitytuvai suteikė daug džiaugsmo visiems mokyklos mokiniams. „Pats kortele atsiskaičiau valgykloje jau tris kartus, nors dar nesu įpratęs dažnai ja naudotis. Kortelę įsigijau tik prieš kelis mėnesius, joje laikau savo kišenpinigius“, – pasakoja B.A.Grigas.
„Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ birželio mėnesį atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 81 proc. apklaustų moksleivių ir studentų atsakė norintys, kad mokslo įstaigose būtų galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.

BFL

Šiuo metu šalies gyventojai turi jau 4,2 mln. banko kortelių, daugelis – po dvi ar net tris skirtinguose bankuose. Auga ir kortelių apyvarta. Lietuvos bankų duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį kortelių apyvarta buvo 6,9 mlrd. Lt – 10,5 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiau nei 80 proc. visų operacijų kortelėmis yra pinigų išgryninimas bankomatuose – vidutiniškai per mėnesį iš kortelių visoje Lietuvoje “nuimama” apie 2 mlrd. Lt.

Užtat atsiskaitymas kortelėmis Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo kitų ES šalių. “Pačių kortelių tarp Lietuvos gyventojų populiarinti nereikia – Lietuvoje gyventojai jų dažnai turi net ne po vieną, tačiau jomis atlieka vos dvi ar tris operacijas per mėnesį”, – skaičiuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Europos centrinio banko duomenimis, pagal kortelių naudojimą nuo kaimynų estų atsiliekame 4 kartus, nuo latvių – 1,5 karto, nuo ES vidurkio – daugiau kaip 2 kartus. O juk turime visas galimybes beveik visus atsiskaitymus atlikti tik kortelėmis: Lietuvos bankų duomenimis, šiuo metu atsiskaityti kortele Lietuvoje galima beveik 37 tūkst. vietų.

Latvijos konkurencijos prievaizdams nustačius draudžiamąjį bankų susitarimą, dėl kurio nemažėjo mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiai, Lietuvos prekybininkai tikina bankams moką netgi daugiau nei jų kaimynai, todėl mano, kad pasidarbuoti Konkurencijos taryba irgi turėtų, nors patys į ją nesikreipia.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas teigia, kad mūsų prekybininkams teikiamos bankų paslaugos dar brangesnės nei latviams, o bankai esą gauna dideles sumas pajamų, kurias jiems nėra sunku uždirbti, nes sąnaudos, tikėtina, yra mažos, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei kalbėtume apie įkainius, tai Latvijoje, mūsų neoficialiomis žiniomis, mokėjimo kortelių tvarkymo mokestis yra apie 0,6 proc., o pas mus jis siekia apie 1 proc., mažoms parduotuvėlėms veikiausiai yra dar didesnis – 2-3 proc. Tad mums ta problema dar aktualesnė”, – sako M. Busilas.

Jis skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis atsiskaito apie 15-20 proc. klientų, o už inkasavimą sumokama 4-5 kartus brangiau nei už tų, kurie moka grynaisiais.

Dienraščio duomenimis, nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas iki šiol nesulaukė Konkurencijos tarybos dėmesio dėl mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčių dydžio derinimo tarpusavyje.

Tarnybos atstovė viešiesiems ryšiams Palmira Kvietkauskienė motyvuodama konfidencialios informacijos buvimu, neatskleidė, ar domisi mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiais Lietuvoje .