Socialdemokratai teigia pritariantys nekilnojamojo turto apmokestinimui ir prabangos mokesčiams, tačiau siūlo šių projektų svarstymą nukelti į Seimo pavasario sesiją.

Tokią poziciją socialdemokratai išdėstė partijos tarybos šeštadienį priimtoje rezoliucijoje. Pasak LSDP vadovo Algirdo Butkevičiaus, šiuo metu valdančiųjų inicijuoti prabangos ir brangaus nekilnojamojo turto mokesčių projektai „paruošti neatsakingai, neapgalvoti, sukeltų bereikalingas diskusijas, kiltų daug neaiškumų dėl mokesčių administravimo, turto vertės apskaičiavimo“.

Anot A.Butkevičiaus, jo pavaduotojas partijoje parlamentaras Vytenis Andriukaitis parašą po minėtais projektais buvo padėjęs nepasitaręs su partijos kolegomis, neįsigilinęs į siūlomus projektus. Po diskusijų partijoje nuspręsta projektams nepritarti, iki pavasario parengti savus projektus.

„Mes pritariame nekilnojamojo turto ir prabangos mokesčiams, tačiau jie turi būti gerokai patobulinti ir Seimą pasiekti pavasario sesijoje“, – sakė A.Butkevičius.

Seime yra užregistruotas V.Matuzo vadovaujamos darbo grupės pasiūlymas apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, gyventojų gaunamas palūkanas už vertybinius popierius, žmonių suteiktas paskolas ir bankuose laikomus indėlius, taip pat jachtas, lėktuvus, naujus galingus automobilius. Tikimasi, kad tokiu būdu į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.

Didesnės nei 1 mln. litų vertės nekilnojamąjį turtą siūloma apmokestinti 1 proc. mokesčiu, didesnės nei 200 litų per metus palūkanos už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.

BFL

„Kategoriškai nepritariame transporto apmokestinimui ir palūkanų apmokestinimui, dėl nekilnojamo turto mokesčio esame linkę diskutuoti“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Panašios pozicijos laikosi ir Liberalų ir centro sąjunga, žurnalistams ketvirtadienį patvirtino jos pirmininkas Algis Čaplikas.

„Mes ir toliau laikomės nuostatos nepritarti naujai siūlomiems mokesčiams, ir ypač manome, kad palūkanų apmokestinimo mokestis yra visiškai ne laiku ir neteisingas, paliečiantis visų pirma tuos žmones, kurie turi nedideles santaupas. Tokioj jautrioj situacijoj, kai bankinė sistema ir taip netvirtai jaučiasi, tokiais įstatymais dar būtų galima paskatinti indėlių atsiėmimą“, – nepritarimą palūkanų apmokestinimui argumentavo E.Masiulis.

Taip pat Liberalų sąjūdžio frakcija sutinka iki 1,5 proc. nuo 2 proc. sumažinti socialinio draudimo mokesčio dalies pervedimą į privačius pensijų fondus, su sąlyga, kad nuo 2013 metų pervedimai būtų atstatomi.

„Svarbiausias dalykas – neskriausti šiandieną dirbančių žmonių ir besirūpinančių savo socialine sauga ateityje, todėl įmokos į pensijų fondus neturėtų būti naikinamos, o siekdami kompromiso, matyt, sutiktume su 1,5 proc., bet su įsipareigojimu, kad per kitus metus būtų susitarta ir priimti įstatymai, įpareigojantys jau nuo 2013 metų į pensijų fondus mokėti jau 6 proc., pagal formulę „2+2+2“, kur 4 proc. eitų iš valstybės, 2 proc. – iš žmogaus“, – sakė E.Masiulis.

Siūloma apmokestinti 3, 4 ir daugiau šeimos naudojamų automobilių

Seimo narė Aurelija Stancikienė siūlo apmokestinti tris, keturis ir daugiau šeimos naudojamų automobilių.

Tokį pasiūlymą Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektui ji įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

“Tais atvejais kai šeima turi tris, keturis ir daugiau automobilių, manau, yra tikslinga apmokestinti 3, 4 ir daugiau naudojamų automobilių”, – sako parlamentarė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog nepalaikys biudžeto problemų sprendimo nei esamų, nei būsimų pensininkų sąskaita.

Tuo metu vadinamuosius prabangos mokesčius šalies vadovė įvertino palankiai.

„Labai norėčiau aiškiai dabar pasakyti, kad nepalaikysiu biudžetinių problemų sprendimo, jeigu tai bus daroma esamų ar būsimų pensininkų sąskaita“, – trečiadienį Birštone žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė teigė, jog palaikys mokesčius brangiam nekilnojamam turtui.

„Norėčiau paminėti, kad tokie prabangos mokesčiai kaip brangiam nekilnojamam turtui turėjo būti seniai įvesti, nes jie vykdo prevencinę funkciją prieš spekuliaciją ir prieš burbulų susidarymą, kokį mes pergyvenome prieš kelis metus. Taigi tokie mokesčiai yra sveikintini ir aš juos palaikysiu“, – kalbėjo šalies vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad galia yra protingas kriterijus apmokestinant automobilius.

„Įvairūs būdai galimi. Jeigu kalbame tiktai apie brangias (transporto) priemones, tai, aišku, dažniausiai brangios ir būna labai galingos. Įvairios šalys įvairų kriterijų pasirenka. Mes kol kas kalbame apie prabangos mokesčius, o ne apskritai transporto priemonių apmokestinimą. Tuomet galia yra pakankamai racionalus pagrindas“, – sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė sako nematanti rimtos grėsmės žlugti valdančiajai koalicijai, tačiau neatmeta, kad dirbti galėtų ir mažumos Vyriausybė.  „Rimtos grėsmės nematau“, – trečiadienį Birštone žurnalistams sakė šalies vadovė, paklausta, ar mato grėsmę valdančiajai koalicijai.

Siūlymai įvesti Lietuvoje progresinius mokesčius netyla jau antras dešimtmetis. Tačiau toliau kalbų iki šiol nedaug pasistūmėta. Valstybėje pradėjus svarstyti kitų metų biudžetą, pagausėjo kalbų dėl naujų mokesčių, o kartu ir dėl progresinių.
Pagrindinis ideologinis skirtumas dėl naujų mokesčių dizaino, kaip tai įvardijo finansų ministrė, yra ar mokesčiai progresiniai, ar proporciniai. Pasaulyje dar žinomi ir regresiniai mokesčiai, kai didėjant pajamoms, ar turtui mokesčių tarifas mažinamas. Tačiau regresinius mokesčiai nebūtų populiarūs ir artimiausioje ateityje tokie siūlymai nepateks į politinę darbotvarkę.
Mokesčių principai
Proporciniai mokesčiai – tai tokie mokesčiai, kurie skaičiuojami proporcingai nuo turto ar įplaukų. Paprasčiau kalbant kai tarifas vienodas visoms mokėtojų grupėms. Toks mokestis Lietuvoje yra Pridėtinės vertės mokestis (PVM), juridinių asmenų turto mokestis, pelno ir kt. Taikant šį mokestį neatsižvelgiama į turto ar įplaukų dydį. Pavyzdžiui, PVM, Lietuvoje turi tris tarifus, tačiau tai vis tiek proporcinis mokestis, nes jis nepriklauso nuo prekių ar paslaugų vertės. Šis mokestis kaip prioritetinis laikomas Rytų Europoje, dalyje Azijos ir kitose besivystančiose šalyse.
Progresiniai mokesčiai – tai tokie mokesčiai, kurie didėja augant apmokestinamo turto ar įplaukų dydžiui. Lietuvoje toks mokestis yra Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Kuo gyventojas daugiau uždirba, tuo jam mažėja neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Progresiniai mokesčiai kaip teisingesni prioritetu laikomi išsivysčiusiose valstybėse Vakarų Europoje, ypač Skandinavijoje, JAV, Australijoje, Naujoje Zelandijoje bei komunistuojančiose šalyse, pvz., Venesueloje.
Kuri mokesčių sistema geresnė?
Vienprasmiško atsakymo nėra, nes tai, ko siekia vienos socialinės grupės, kitoms atrodo nepriimtina.
Proporcinių mokesčių privalumas yra tai, kad jie paprastesni, aiškesni, sunkiau išvengiami. Juos teisingesniais laiko turtingesnė visuomenės dalis. Neatremiamas argumentas yra ir tai, jog kuo daugiau pajamų ar turto turtingesnis žmogus turi, tuo jis daugiau mokesčių nominalia verte ir sumoka. Tarkim Lietuvoje turtingesnis žmogus perka daugiau, ypač prabangos prekių, o kadangi PVM visoms prekėms vienodas, todėl jo mokesčių suma būna didesnė.
Progresiniai mokesčiai atsirado, kaip socialinę atskirtį mažinantys ir oponuojantys proporciniams. Apmokestinant progresyviai siekiama, kad didesnė mokestinės naštos dalis tektų turtingesniems ir didesnes pajamas gaunantiems. Tame yra logikos: kadangi skurdo lygis visiems bendruomenės nariams yra vienodas, taigi turtingesnieji turi daugiau laisvų lėšų. Be to kapitalas generuoja naujas lėšas ir naują kapitalą. Taip susikuria nepageidaujama vis didėjanti turtinė atskirtis, kuriasi turtingos ir skurdžios klasės, auga socialinė nelygybė. Be to yra žinoma, kad kuo lygesnė visuomenė tuo geriau ir turtingiesiems. Ne kartą žmonijos istorijoje alkani revoliucionieriai nuvertė ir žiauriai susidorojo su pasiturinčiais.
Progresinių mokesčių kritikai sako, kad šie mokesčiai painūs, neskatina taupyti, gniaužia kūrybiškumą bei verslumą, skatina mokesčių vengimą, jie priešina žmones ir „baudžia“ siekiančius kilti karjeros laiptais.
Nauji mokesčiai ir politinė ideologija?
Mokesčiai yra vienas iš esminių indikatorių, pagal kurį partijas ir politikus galima skirstyti į kairiuosius ar dešiniuosius. Socialdemokratai paprastai pasisako už progresinius mokesčius, liberalai už proporcinius. Konservatoriai bando derinti abu šiuos požiūrius, remdamiesi racionaliu protu ir/ar tradicija. Lietuva turbūt nebūtų išimtis?
Nors Lietuvos socialdemokratai apie progresinius mokesčius nepaliaujamai kalba, tačiau 8 metus valdę valstybę jie nei žingsnio nežengė šia linkme. Dėl to, kai kurie apžvalgininkai peikia socialdemokratus, kaip socialiai neorientuotus ir atstovaujančius stambųjį kapitalą. Šiandien, kaip nekeista, būtent Socialdemokratų frakcijoje Seime gausu turtingų žmonių.
Vis didėjant atotrūkiui tarp turtingų ir neturtingų gyventojų konservatoriai pradėjo svarstyti mokesčių korekcijas. Viena kryptis yra naikinti lengvatas, kai dalis gyventojų išvengia pareigos prisidėti prie bendrų reikalų. Galima paminėti kasos aparatų įvedimą, sveikatos mokesčio išskyrimą, autorinių sutarčių mokesčių lengvatų panaikinimą. Kita kryptis yra prabangos apmokestinimas ir tokiu būdu didesnis mokestinis progresyvumas. 2009 metais Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemoje buvo padidintas NPD ir įvesti skirtingi  jo tarifai didėjant pajamoms, taigi GPM tapo progresinis. Metinis NPD yra 5640 Lt (470 Lt per mėnesį), jei gyventojo metinės pajamos neviršija 9600 Lt (800 Lt per mėnesį). Jei gyventojo pajamos yra didesnės, jam taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: metinis NPD = 5 640 – 0,2 x (gyventojo metinės pajamos – 9 600).
Naujieji siūlomi nekilnojamojo turto bei palūkanų mokesčiai yra progresiniai, kadangi turi du nuo turto ir įplaukų priklausančius tarifus 0 ir 15 proc., tačiau su proporcinių mokesčių elementais, kadangi tėra vienas progresyvumo laiptelis. Automobilių mokestis irgi siejamas su turtu. Ateityje visi jie turėtų tapti visuotiniais ir labiau progresiniais.
Įvedant naujus progresinius mokesčius Lietuva turėtų nepamiršti ir neseno ES pavyzdžio. Vakarų Europoje veikė progresniai mokesčiai, tačiau kai ES ir laisva prekyba išsiplėtė į Rytus, kur veikė proporciniai mokesčiai ir pigesnė darbo jėga, kapitalas pajudėjo iš Vakarų į Rytus. Baltijos valstybės, Slovakija, Gruzija prieš krizę sėkmingai traukė kapitalą ir investicijas iš Senosios Europos. Todėl priimant naujus sprendimus, būtina gerai apsvarstyti.

Antradienį Seimas po pateikimo “palaimino” Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas prabangai apmokestinti.

Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Gintaras Steponavičius informavo, kad parlamentarų grupė prašys atlikti šio įstatymo projekto nepriklausomą ekspertizę. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis apgailestavo, kad siūlomas automobilių apmokestinimas neskatins ekologijos, o 8-9 metų galingas automobilis nėra, anot jo, prabangi transporto priemonė.

Seimo opozicijos lyderis “tvarkietis” Valentinas Mazuronis irgi mano, kad 8-9 metų galingas automobilis – tai ne prabanga, o vargas, nes tokį automobilį netgi problematiška parduoti, jam reikia daug degalų. “Tai prabanga net nekvepia. Prabangūs motociklai nebus apmokestinami, o nudrožtos “britvos” bus apmokestintos. Tai ne prabangos mokestis, o bandymas apiplėšti, todėl jam pritarti negalime”, – sakė jis.

Tuo tarpu “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis teiravosi, ar bus apmokestinti brangios arabų veislės žirgai, kurie irgi yra susisiekimo priemonė.

Įstatymo projekte siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas tikisi, kad priėmus tokį įstatymo projektą į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta apie 28 milijonų litų.

Parlamentarai taip pat priėmė svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma 1 proc. tarifu apmokestinti fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertę, viršijanti 1 mln. litų. Šias lėšas siūloma pervesti į valstybės biudžetą.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Indėlių palūkanų apmokestinimas padėtų surinkti kasmet į biudžetą apie 55 milijonų litų.

Šių įstatymų svarstymas numatytas gruodžio 20 dieną – tą pačią, kurią kol kas numatomas biudžeto priėmimas.

Antradienį Seimui planuojama pateikti “prabangos” mokesčių įstatymų projektus.

Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus, – praneša ELTA.

1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą.

15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu siūloma apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Taip pat siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas tikisi, kad priėmus naujus įstatymus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.

Likus mažiau nei metams iki rinkimų valdančioji dauguma surėmė špagas dėl savo elektorato interesų: konservatoriai žūtbūt gins pensininkus, liberalai – dirbančiuosius.

Pastarąsias porą savaičių verslas ir gyventojai negali atsikratyti slogaus deja vu įspūdžio: priartėjus didžiosioms metų šventėms, ir vėl prapliupo kalbos apie naujus mokesčius, prasidėjo karštligiška milijardo paieška, chaotiški vienas kitam prieštaraujantys siūlymai, pjautynės Seime ir visiška migla, aptraukusi mūsų gyvenimą vos po poros savaičių. Netgi ta pati retorika – Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pažadas per naktį parengti įstatymo projektus dėl prabangos apmokestinimo. Iš 2008 m. naktinės mokesčių reformos pasekmių politikai taip ir nepasimokė – diskusijoms su visuomene ir vėl nėra nei laiko, nei noro.
Vis dėlto skirtumų esama – šįkart kova su viešųjų finansų deficitu jau įgavo priešrinkiminį prieskonį. Pasismailinę liežuvius, politikai pradėjo poravimosi šokį aplink savo rinkėjus. Konservatoriams iš pradžių viskas ir vėl atrodė paprasta: reikia sumažinti biudžeto skylę ir atkurti sumažintas pensijas? Kelkime PVM dviem ar trimis procentiniais punktais. Juk tradiciškai konservatorių rinkėjais laikomi vyresnio amžiaus žmonės. O visą naštos vežimą tegu ir vėl tempia dirbančioji visuomenės dalis. Tik ar nevirstų ji nusiplūkusiu darbiniu arkliu?
Lietuvoje 981 tūkst. privačiame versle dirbančių gyventojų išlaiko likusius du milijonus: tarp jų 934,2 tūkst. pensininkų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją (iš jų 698 tūkst. yra senatvės pensininkai), 521 tūkst. vaikų, 240 tūkst. bedarbių. Dar pridėkime neįgaliuosius, studentus, valstybinį sektorių, kuriam lėšos atseikėjamos iš verslo sumokėtų mokesčių. O juk mažėjo ne tik pensijos – mažėjo ir darbuotojų atlyginimai.

Prezidentė bando apsėsti dvi kėdes

Šįkart tokiam konservatorių planui ryžtingai pasipriešino koalicijos partneriai – liberalusis flangas, pasiryžęs ginti dirbančiuosius ir verslą. Išsikovoję, kad PVM tarifo didinimas nebebūtų svarstomas, liberalai įtariai sutiko kiekvieną konservatorių siūlomą naują mokestį ir netgi apkaltino juos susimokius su socialdemokratais dėl lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus sustabdymo. Kas paskatino tokį staigų Lietuvos politinių partijų grįžimą prie ideologinių vertybių? Politologai šiuo atveju įžvelgia ne tiek ištikimybę vertybėms, kiek ruošimąsi rinkimams, iki kurių liko mažiau nei metai.
„Kol kas vertybinių diskusijų nematyti – tik orientacija į elektoratą. Liberalų poziciją gal ir galima sieti su ideologine nuostata, kad esant poreikiui mažinti deficitą turi būti mažinamas paskirstymas per biudžetą, o ne didinamas keliant esamus ar įvedant naujus mokesčius. Tačiau kitais atvejais nesu tikras, ar ideologija tokia svarbi. Tiesiog vyksta priešrinkiminė parodomoji diskusija, kurioje politikai įsivaizduoja, kad bus pastebėti įprastų rinkėjų grupių“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Liberalų partijoms apginti rinkėjų interesus yra mirties ir gyvybės klausimas – jie susiskaldę, jų daug, dėl to liberalams reikia iš anksto pradėti rinkimų agitaciją, mėginti susigrąžinti elektoratą“, – priduria Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius.
2008 m. liberalai nusileido mokesčių didinimui ne tik dėl to, kad reikėjo greitų sprendimų ir ekonominė padėtis buvo sudėtingesnė nei dabar, – jų tuomet dar laukė ilga kadencija. Rinkėjų atmintis trumpa, tačiau šįkart viskas kitaip – iki rinkimų rudenį jos tikrai užteks.
Politologai linkę įžvelgti populizmo elementų ir silpnųjų gynėjos vaidmenį užėmusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimuose, kad neleis taupyti pensininkų sąskaita ir reikalaus atkurti pensijas 100 proc. „Prezidentė nori sėdėti ant dviejų kėdžių – ir būti gera pensininkams, ir kad dabartinė koalicija nesugriūtų. Stengiasi išlaikyti distanciją, palikdama didįjį santykių aiškinimąsi koalicijos partneriams“, – prezidentės laikyseną komentuoja A.Krupavičius.
R.Vilpišauską D.Grybauskaitės elgesys stebina, nes jos retorika labiau priešinanti visuomenę, nei telkianti: prezidentė pareiškia, kad neleis taupyti pensininkų sąskaita, o rimtų alternatyvų, kaip padengti deficitą, nepasiūlo. „Šioje diskusijoje pasigendu rimtų alternatyvų su jų pranašumais ir trūkumais svarstymo“, – apgailestauja R.Vilpišauskas.

Mažai valstybei per daug ambasadų

Vienintelis dalykas, dėl kurio šiandien visi sutinka, – reikia karpyti biudžeto išlaidas. Visoms ministerijų kuruojamoms sritims, išskyrus krašto apsaugą, išlaidos bus mažinamos 4 proc. Tiek rezervo tikrai įmanoma rasti – Švietimo ir mokslo ministerija žada atidėti remonto darbus, atsisakyti dalies renginių. Susisiekimo ministerija ketina taupyti iš Kelių fondo lėšų. Ūkio ministerija, „Veido“ duomenimis, planuoja rėžti nuo turistinių projektų.
Dar daugiau rezervų taupyti ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis mato Užsienio reikalų ministerijoje (URM). „Mes esame špyga pasaulyje, tačiau beveik kiekvienoje valstybėje turime po ambasadą. Net kai kurios Vakarų valstybės mažina ambasadų skaičių ir jų išlaikymą, nes jis labai brangus. Ką jau kalbėti apie URM statybas, kurios tęsiasi dešimt metų ir baigiamas užstatyti visas kvartalas“, – stebisi E.Vilkelis.
Šie karpymai leis sutaupyti apie 600 mln. Lt. Pagal Vyriausybės parengtą biudžeto projektą, kuris svarstomas Seime, 250 mln. Lt planuota sutaupyti pensijas atkuriant 50 proc., o dar 150 mln. Lt – sumažinus „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų išlaidas.
Tačiau siūlymus grąžinti ne visą, o tik pusę žadėto pensijų dydžio užprotestavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Seimo pirmininkė Irena Degutienė tarp kitų idėjų, kaip surinkti trūkstamų pinigų pensijoms, pasiūlė įvesti prabangos mokesčius. Planuojama, kad bus apmokestintas brangus nekilnojamasis turtas ir brangūs automobiliai. Ekonomistai dėl šių mokesčių naudos nusiteikę skeptiškai, o Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ironizuoja, kad dar reikėtų apmokestinti ir auksinius dantis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas konservatorius Vitas Matuzas taip pat pripažįsta, kad šie du prabangos mokesčiai biudžetą papildytų tik iki 100 mln. Lt.
Alternatyvius siūlymus Vyriausybei teikia šalies ekonomistai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir dalis kitų ekonomistų siūlo valstybei daugiau nei 700 mln. Lt susirinkti pardavus valstybės turtą – poilsio namus ir dalį valstybinių įmonių akcijų. Tačiau E.Vilkelis, sutinkantis, kad žinybų poilsio namai – sovietinis reliktas, kurį būtina parduoti, abejoja, ar dabar tam tinkamas tikslas ir laikas. „Nepalaikau turto pardavimo pravalgymui. Geras šeimininkas pardavęs turtą ne pravalgo, o investuoja pinigus“, – primena ekonomistas.
E.Vilkelis siūlo Vyriausybei nepamiršti kovos su šešėliu, iš kurio tikrai galima ištraukti ne vieną milijoną litų. Dar viena erdvė mažinti išlaidas – laikinas įvairių priedų ir priemokų mokėjimų sustabdymas. Nors Vyriausybė trejus metus deklaruoja visuotinį taupymą, valdininkai randa būdų pamaloninti vieni kitus premijomis. Kaip pranešė BNS, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų ir viešųjų įstaigų tarnautojams už papildomus darbus priskaičiuota per 70 mln. Lt priemokų. Taigi deklaruojamas solidarumas su visuomene pagaliau galėtų virsti tikrove.
O Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis siūlo šį sunkų laikotarpį tikslingiau panaudoti ES lėšas socialinėms reikmėms – pasirengimui spręsti problemas, o ne tiesioginiam paslaugų ir pagalbos teikimui. Beje, ekspertas mano, kad iš anksto planuojant ir analizuojant dar būtų galima nemažai sutaupyti ir viešojo sektoriaus išlaidų.

Į “Veido” klausimus atsako Algirdas Šemeta, eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu

VEIDAS: Finansų ministerijai sumažinus kitų metų BVP augimo prognozes, tarp valdančiosios koalicijos užvirė diskusijos, kaip gauti papildomą milijardą litų. Kokios priemonės būtų efektyviausios, bet ir mažiausiai skausmingos visuomenei?
A.Š.: Reikia tik pasveikinti Vyriausybę už ryžtą įvykdyti savo biudžeto deficito sumažinimo įsipareigojimus kitais metais. Tai nelengva, žvelgiant į apkarpytas makroekonomines prognozes.
Pritariu ekspertų vertinimams, kad konsoliduojant biudžetą apie du trečdalius priemonių reikėtų įgyvendinti biudžeto išlaidų dalyje, o vieną trečdalį – pajamų dalyje. Diskusijos Lietuvoje eina teisinga kryptimi.
Be to, į mokesčių sistemą turime žiūrėti kaip į visumą. Lietuva Europoje išsiskiria gana dideliu darbo jėgos ir itin menku turto apmokestinimu. Turto mokesčius galima sumodeliuoti taip, kad jie suteiktų mokesčių sistemai daugiau progresyvumo, kartu sustiprintų solidarumą tarp įvairių visuomenės sluoksnių.
VEIDAS: Visi sutaria dėl išlaidų karpymo. Kur matytumėte taupymo potencialą, o kokių sričių, Jūsų nuomone, negalima būtų liesti?
A.Š.: Šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbiausia išlaikyti priemones, skatinančias ekonominį augimą, tai yra nekirsti tos šakos, ant kurios sėdime. ES lėšos sudaro didelę nacionalinio biudžeto dalį. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti konkurencingumą, inovacijas skatinantiems projektams. Tam, kas kurtų pridėtinę vertę ir duotų realią naudą. ES fondus reikia išnaudoti kaip platformą ekonomikos atsigavimui. Todėl būtų neracionalu karpyti nacionalinio finansavimo dalį, būtiną šių fondų panaudojimui.
VEIDAS: Kaip galimai recesijai ruošiasi kitos šalys?
A.Š.: Visos Europos šalys, su keliomis išimtimis, imasi griežtų taupymo priemonių. ES yra tik keturios šalys, kurioms netaikoma vadinamoji perviršinio deficito procedūra, – tai Estija, Liuksemburgas, Suomija ir Švedija.

Valstybę išlaiko 30 proc. gyventojų
Gyventojų grupė    Skaičius, proc.

Užimtieji (nuo 15 metų) privačiame sektoriuje    30,1 (981,7 tūkst.)
Užimtieji valstybiniame sektoriuje    12,2 (397,3 tūkst.)
Bedarbiai    7,4 (239,8)
Neaktyvūs gyventojai (nuo 15 m. – pensininkai, neįgalieji, studentai)    34,3 (1,12 mln.)
Vaikai (iki 15 m.)    16 (521 tūkst.)

Iš viso: 3,25 mln.

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2011 m. III ketvirtis

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirvonuoja 600 tūkst. hektarų žemės. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius išsikėlęs tikslą apleistų ir likimo valiai paliktų žemių plotus šalyje gerokai sumažinti.

Kaip paaiškėjo, baudos nėra labai veiksminga priemonė, todėl Žemės ūkio ministerija jau rengia įstatymų pataisas, pagal kurias nuo 2013 m. dirvonuojančios žemės savininkai už žemę mokės gerokai didesnius mokesčius nei dirbamos žemės savininkai. Mokestis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinę žemės rinkos vertę ir į savivaldybių nustatytą nuo 0,01 iki 4 proc. koeficientą (dabar taikomas 1,5 proc. žemės mokestis, apskaičiuojamas pagal nominaliąją žemės vertę). Taigi dirvonuojančios žemės savininkams būtų taikomas maksimalus – 4 proc. koeficientas (o ūkininkams – ne didesnis nei 1,5 proc.).
Pasak žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo, kaip prižiūrima žemė, savivaldybės pirmiausia nustatys iš aerofotografijų, o kilus abejonėms bus vykstama į vietą.
K.Starkevičius tvirtina, kad ilgainiui Lietuvoje nedirbti žemės taps nenaudinga: apleistų žemių savininkai bus priversti imtis žemės ūkio veiklos arba išnuomoti žemę tiems, kurie ją nori dirbti. Iš pradžių dirvonuojančios žemės savininkams teks mokėti tik trečdaliu brangiau, bet per trejus metus apleistų žemių savininkams mokestis gali išaugti iki 20 kartų.
Labiausiai užsispyrusiems apleistos žemės savinininkams Žemės ūkio ministerija siūlo ją bent mišku apsodinti (tam galima gauti ES paramos), nes per 10–15 metų dirvonuojančioje žemėje įvyksta negrįžtami procesai.

Konservatoriai vėl sugebėjo per naktį parengti naujų vadinamųjų „prabangos“ mokesčių projektą. Politikai mano, kad prabanga yra gauti didesnes nei 200 litų palūkanas per metus, važinėti galingesniu nei 200 AG automobiliu ir turėti būstą, kuris kainuoja daugiau nei milijoną litų.

Tokie naujų mokesčių projektai ar jų pataisos penktadienį įregistruoti Seime.

Siūloma naikinti mokesčių lengvatas, kurios iki šiol buvo taikomos indėlių bankuose palūkanoms. Lengvata bus taikoma palūkanoms, kurios neviršys 200 litų per metus. Vertinant, kad vidutinės indėlių palūkanos Lietuvoje šiuo metu siekia apie 2 proc. Bus apmokestinami visi maždaug 10 tūkst. litų viršijantys indėliai.

Seime įregistruotas ir projektas panaikinti mokesčių lengvatas būstui, kurio kaina viršija milijoną litų. Tokiam turtui būtų taikomas 1 proc. tarifas – už vertę, viršijančią milijoną. „Čia ta riba pasirinkta simbolinė – parodanti, kad mokesčiai taikomi milijonieriams“, – paaiškino vienas iš įstatymų projektų rengėjų konservatorius Jurgis Razma.

Jeigu būsto vertė – 2 milijonai, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 1 milijono litų ir faktiškai siektų 10 tūkst. litų per metus. Apmokestinamas ir būstas, įsigytas už paskolas. Taip pat nauji mokesčiai būtų taikomi ir automobiliams, įsigytiems išperkamosios nuomos būdu.

Būtent automobilių mokesčio projektas kol kas vertinamas prieštaringiausiai – siūloma apmokestini visas mašinas, kurių amžius iki 10 metų ir variklio galia viršija 150 kW (apie 200 AG). Už kiekvieną galios kilovatą, tektų mokėti po pusę lito per mėnesį. Pavyzdžiui, automobilio, kurio galia 200 kW, savininkas per metus už jį sumokėtų daugiau nei 1000 litų mokesčių.

Siūloma apmokestinti ir privačius lėktuvus bei jachtas.

J.Razma negalėjo tiksliai pasakyti, ar 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčių bus apmokestinamos visos palūkanos, ar tik dalis, viršijanti 200 litų ribą.

Planuojama, kad iš Transporto mokesčio biudžetas pasipildytų 38 milijonais litų, iš nekilnojamojo turto mokesčio – 17 milijonų, o apmokestintos palūkanos atneštų apie 50 milijonų litų papildomų pajamų.

BFL

Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės neprieštarauja vadinamųjų “prabangos” mokesčių įvedimui, tačiau kartu akcentuoja būtinybę ieškoti daugiau vidinių resursų, nes nauji mokesčiai vieni nepajėgtų finansuoti visiško sumažintų pensijų grąžinimo.

Trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas kalbėjo, kad jo atstovaujama partija pritartų tokių mokesčių pritarimui, tačiau, pirma, reikėtų sulaukti tikslių jų naudos apskaičiavimų.

“Nesame prieš jį labai nusiteikę, tiesiog norėtume sulaukti iš finansų ministrės ar Seimo Pirmininkės paskaičiavimų, kas yra tas “prabangos” mokestis ir kiek tai gali duoti naudos biudžetui (…). Mes ne prieš “prabangos” mokestį – deimantai, jachtos, vilos turi būti apmokestintos, nepadoru gyventi taip prabangiai”, – žurnalistams sakė A. Čaplikas.

Jis pabrėžė, kad Liberalų ir centro sąjunga vis dėlto nepritartų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui, kuris, A. Čapliko teigimu, neapmokestinant absoliučiai viso turto, neduotų norimos naudos.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovas Arūnas Valinskas išreiškė paramą visiškam sumažintų pensijų grąžinimui į ankstesnį lygį, tačiau akcentavo, kad kartu su pensijomis turi būti atkurtas ir buvęs išmokų neįgaliems asmenims dydis. Jo teigimu, socialiai jautriausioms grupėms grąžinant sumažintas išmokas reikės ieškoti papildomų taupymo rezervų, nes siūlomi mokesčiai nepatenkintų lėšų poreikio.

“Mes ne prieš pensijų atkūrimą, bet tuomet kompleksiškai reikia, kad nenukentėtų ir neįgalieji. Kokie tie vidiniai rezervai, šiandien buvo sutarta, konfidencialiai, ieškoti ir neabejoju, kad įstengsime surasti. Kiek preliminariai paskaičiuota, tas labai viešai išreklamuotas “prabangos” mokestis gali atnešti nuo 10 iki 20 mln. litų į biudžetą. Kai skylė siekia milijardą, tai yra labiau populistiniai pasisakymai, todėl Vyriausybė, spręsdama klausimą iš esmės, turės ieškoti kitų rezervų, ir tai sutarta daryti”, – kalbėjo TPP lyderis.

ELTA primena, kad antradienį Vyriausybė vienbalsiai patvirtino valstybės biudžeto projektą, pagal kurį tik iš dalies, 50 proc., atkuriamos sumažintos pensijos. Seimas turėtų svarstyti, kaip rasti papildomų pajamų, kurios leistų pensijas atkurti didesniu mastu, kaip variantas gali būti svarstomas ir “prabangos” mokesčių įvedimas, sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Viešojo sektoriaus išlaidos 2012 m. bus mažinamos 4 proc., tai turėtų padėti sutaupyti apie 600 mln. litų. Visos institucijos pačios galės spręsti, kokiu būdu jos mažins savo išlaidas. Nemažės tik Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, antradienį žurnalistams po Vyriausybės neeilinio posėdžio teigė Premjeras.

FB-SM145109

Krizė, kaip ir žiema, į Lietuvą vis ateina netikėtai. Spalio 17 d., kai Vyriausybė pateikė Seimo biudžeto projektą, premjeras ir finansų ministrė užsispyrę tikino, kad 4,7 proc. BVP augimo prognozė reali, nors TVF, Europos Komisija, komerciniai bankai Lietuvai žadėjo 2,5–3,5 proc. augimą. Lietuvos finansų strategai dievažijosi, kad euro zonos ligos, kai kurių ekspertų teigimu, – gal net mirtinos, Lietuvai nei šilta, nei šalta ir smarkiai nepaveiks mūsų ekonomikos, nors jos augimą praktiškai lėmė tik eksportas. Prisiekinėta ir nekelti  mokesčių.
Žlugus „Snoro“ bankui Ingrida Šimonytė ir vėl įtikinėjo, kad valstybės biudžetui tai neturės jokios tiesioginės įtakos. Tačiau kaip gali neturėti įtakos biudžetui faktas, kad valstybė 2,4 mlrd. Lt skolinasi tam, jog galėtų paskolinti indėliams grąžinti? Tuos milijardus biudžetas atgaus, kai bus parduotas banko turtas. Tačiau jei, pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros pastatas pardavinėjamas ketvirti metai, kas gali garantuoti, kad „Snoro“ bus parduotas per kelis mėnesius?
Valstybės finansų strategai pūtė miglą tol, kol ceitnotas nepaliko galimybių ilgoms diskusijoms ir paieškai sudėtingesnių kelių, nei vėl imti ir užridenti visas problemas verslui bei paprastiems piliečiams. Pagaliau „praregėjusi“ Finansų ministerija sumažino BVP augimo prognozes beveik perpus, iki 2,5 proc. Ir štai Vyriausybė po trejų savo kadencijos metų – vėl ties ta pačia praraja: artėja nauja krizės banga ir vėl nesugalvojama jokio kito būdo gelbėtis, kaip užkrauti verslui didesnius mokesčius. Ar tai išgelbės padėtį ir ar tai vienintelis gelbėjimosi ratas?

PVM didėtų daugiau nei biudžeto pajamos
PVM yra didžiausias biudžeto pajamų šaltinis, skaičiuojant su ES lėšomis – beveik ketvirtadalis visų pajamų, tačiau 2 proc. padidinti jo tarifą nereiškia ir tiek pat padidinti biudžeto pajamas. „Galimas PVM tarifo didinimas iki 23 proc. neabejotinai padidintų naštą tiek verslui, tiek gyventojams, todėl abejotina, ar tai leistų 2 proc. padidinti ir PVM pajamų surinkimą. Mokesčio didinimas mažintų vartojimą, nes automatiškai išaugtų prekių bei paslaugų kainos galutiniams vartotojams. O verslui kiltų poreikis didinti apyvartinį kapitalą, kurio reikėtų didesnėms PVM įmokoms į biudžetą sumokėti, neatsižvelgiant į tai, ar verslas gavo lėšų už parduotas prekes arba paslaugas, ar ne“, – aiškina „Pinigų srauto“ klubo viceprezidentas, finansų ekspertas Audrius Dzikevičius.
Jo manymu, Vyriausybė tiesiog renkasi tokį pajamų didinimo planą, nes tai administravimo požiūriu lengviausias būdas tikėtis mokesčio pajamų didėjimo, tačiau toks būdas sunkiausias mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurių vartojimo krepšelis sudarytas daugiausia tik iš būtino vartojimo prekių – maisto, būsto ir pan. Jei PVM išaugtų iki 23 proc., patektume tarp devynių didžiausią PVM turinčių valstybių, tačiau ir jose nemažai daliai prekių taikomas lengvatinis tarifas.
Vyriausybė, atrodo, renkasi analogišką 2008 m. naktinei mokesčių reformai kelią. Tačiau užmiršo, kad nemažai naktį priimtų sprendimų teko atšaukti, be to, šįsyk verslo padėtis daug blogesnė nei 2008-aisiais – tie, kurie sugebėjo nebankrutuoti, jau išnaudoję absoliučią daugumą galimybių veržtis diržus. Apskritai ar logiška verslą smaugti dar didesniais mokesčiais, jei ir dabartinių nesugebama sumokėti: VMI duomenimis, šiandien bendra mokesčių nepriemoka siekia 1,7 mlrd. Lt, iš kurių PVM – 971,6 mln. Lt, o prasiskolinę 43 308 juridiniai vienetai?
„Veido“ šnekinti verslininkai sako neturėsiantys kitos išeities, kaip didinti produkcijos kainas. Tačiau tokiu atveju tai „praris“ vėl padidintas pensijas, pažadėtą didesnį minimalų atlyginimą. Įmonių vadovai sako mažinsią darbuotojų, o tai reikš naujų socialinių išmokų gavėjų bumą. Verslas neabejoja, kad PVM kėlimas didintų kontrabandos ir mokesčių slėpimo proveržį.
Tad didinti PVM – tikrai ne panacėja. Verslas ir ekspertai siūlo kur kas efektyvesnių ir tvaresnių gelbėjimosi ratų.

Praleista auksinė proga imtis reformų vėl sugrįžo
Žinoma, yra aiškinančių, kad galima nieko per daug nedaryti, tai yra tiesiog didinti biudžeto deficitą – toliau skolintis. Tačiau juo didesnis deficitas, tuo skolintis brangiau, o kitąmet turėsima grąžinti skola rekordinė: šiemet – 3,8 mlrd., kitąmet – net 6,4 mlrd. Lt, o juk dar reikės skolintis ir 2012 m. biudžeto deficitui padengti.
Tačiau jei 70 proc. valstybės biudžeto išlaidų tenka sveikatos, socialinei apsaugai ir švietimui, logiška, kad nėra efektyvesnio kelio subalansuoti biudžetą, kaip iš esmės reformuoti šiuos ir kitus viešojo sektoriaus segmentus. Kai ekspremjeras Gediminas Kirkilas teisindavosi, esą prieš pasaulinę krizę Lietuva, kad ir kaip būtų stengusis, būtų nepapūtusi, Andrius Kubilius atkirsdavo, jog anksčiau ar vėliau išlaidumas Lietuvą vis tiek būtų privedęs prie krizės ir be pasaulinės griūties.
Deja, šiandien viešasis sektorius nedaug ką mažiau išpampęs ir neefektyvus nei 2008 m. Samdomų darbuotojų viešajame sektoriuje, Statistikos departamento skaičiavimais, nuo 2008 iki 2010 m.sumažėjo 7 proc., o privačiame, skaičiuojant su individualiomis įmonėmis, 20,5 proc., darbo užmokesčio lėšos bruto (neskaičiuojant išeitinių, komandiruotpinigių) viešajame sektoriuje 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo vos 4,5 proc., o privačiame – 25,1 proc.
Negalima nuneigti, kad ši Vyriausybė kažkokių pastangų imtis pokyčių dėjo, vis dėlto rezultatas kol kas kuklus. Ekspertai vis apgailestaudavo, kad nepasinaudota krize, kaip geriausiu reformų laiku. Tačiau štai tas „gerasis“ reformų laikas sugrįžta, tad, užuot ir vėl visą naštą sukrovusi verslui ir gyventojams, ši Vyriausybė turi puikią progą nedelsdama ryžtingai sumažinti valstybės valdymo, švietimo, sveikatos, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių iki adekvataus vis mažėjančiam gyventojų skaičiui.
„Achemos“ grupės ekonomikos ir finansų direktorė Violeta Latvienė sako, kad jei jau tikrai negalima išsiversti be naštos verslui uždėjimo, tai gal bent jau ją reiktų dalytis perpus privačiam ir viešajam sektoriui.
O Laisvosios rinkos institutas primena ir dar vieną biudžeto pajamų šaltinį – parduoti privatizuotiną valstybei priklausantį komercinį turtą.

Samdomų darbuotojų skaičius (tūkst.)
2008 m.    2010 m.    Pokytis 2008–2010 m.
Valstybinis sektorius    428,5    400,2    –7 proc.
Privatus sektorius    873,1    694,1    –20,5 proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Kaip praneša ELTA, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė nepritarsianti kai kurių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų siūlymams svarstant 2012 metų valstybės biudžeto projektą galimai įvesti naujus mokesčius.

Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad šiandien Lietuvoje prie prabangos mokesčių priskirti nekilnojamojo turto mokestį, naują mokestį už automobilius yra visiškai netinkama, nes šiuo atveju jie neturi nieko bendra su prabanga – šie mokesčiai paliestų kasdienes ir būtinąsias žmonių reikmes.

Tuo metu viešai nuskambėję siūlymai sustabdyti iki 2 procentų ir taip sumažintas “Sodros” įmokas į privačius pensijų fondus yra, šios frakcijos nuomone, neatsakingi bei neteisingi dirbančiųjų žmonių atžvilgiu.

Liberalų sąjūdžio frakcija primena, kad mūsų šalies vadovai dar šių metų gegužės mėnesį, vertindami nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimo galimybes Lietuvoje, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijas, yra viešai ir nedviprasmiškai pareiškę, kad tokių TVF pasiūlymų jau nusibodo klausytis.

“Norime aiškiai pasakyti, kad nepritariame naujų mokesčių įvedimui Lietuvoje, kurie tik dar labiau padidintų socialinę atskirtį, nuskurdintų paprastus dirbančius šalies žmones. Diskutuojant dėl biudžeto spragų užkamšymo, mūsų nuomone, šiuo metu yra dirbtinai supriešinamos dvi visuomenės grupės – pensininkai ir dirbantieji, tokiu būdu keliama įtampa visuomenėje. Tai netoleruotina”, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta.

Liberalų sąjūdžio frakcija sveikina, kad Vyriausybėje, svarstant 2012 metų valstybės biudžeto projektą, buvo pasiektas sutarimas 4 proc. sumažinti valstybės sektoriaus išlaidas, o ankstesnio siūlymo 2-3 proc. didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), galėjusį gerokai pabloginti pažeidžiamiausių visuomenės grupių padėtį, buvo atsisakyta.

Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad, siekiant efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo, artimiausiu metu būtina kuo skubiau peržiūrėti socialinių pašalpų ir sveikatos priežiūros sistemas, kuriose iki šiol neatliktos būtinos struktūrinės reformos.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad valdžia privalo vykdyti pensininkams duotus pažadus ir nuo kitų metų pradžios grąžinti jiems pensijas.

Seimo vadovės nuomone, reikėtų įvesti prabangos mokesčius, tai yra nekilnojamojo turto mokestį, brangiųjų automobilių, jachtų, brangakmenių ir panašiai.

I. Degutienės nuomone, tikrai nieko neatsitiks, jeigu metus nepervesime į pensijų fondus 2 proc. iš “Sodros” biudžeto. Pasak parlamento vadovės, yra minčių grįžti prie progresinių mokesčių skaičiavimo.

Kaip vieną iš taupymo šaltinių Seimo Pirmininkė nurodė ir Kelių fondą.