Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas sako, kad nekilnojamojo turto ir progresinių mokesčių įvedimo idėja yra “nevykęs pajuokavimas”. Jo nuomone, didinti pensijas būtų galima iš augančio valstybės biudžeto, be to, jau reikia pradėti kalbėti ir apie valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

“Galiu pasakyti savo nuomonę, kad aš supratau, jog tai yra nevykęs pavėluotas balandžio 1-osios pajuokavimas. Tai yra mano nuomonė iš susidariusios diskusijos. Diskusija vyksta, bet mūsų pozicija aiški – tai yra ne laiku, ne vietoje ir visiškai nenaudinga”, – trečiadienį po valdančiosios koalicijos pusryčių Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Čaplikas.

Paklaustas, kaip liberalcentristai įsivaizduoja pensijų atstatymą nekeičiant mokesčių, A.Čaplikas nurodė, kad tai būtų galima padaryti augančios ekonomikos sąskaita.

“Jokių mokesčių didinimų, tai yra grindžiama ekonomine prognoze, svarstėme tokią galimybę. Taip pat svarstome galimybę peržiūrėti ir valstybės tarnybos aplyginimus didinimo linkme, jeigu tokia finansinė galimybė bus. Kaip ir valstybės sektoriaus, viešojo sektoriaus atlyginimų didinimas, taip ir pensijų didinimas arba jų grąžinimas, mano manymu, turi būti susietas (…) Mes kalbame apie socialinį teisingumą valstybėje”, – dėstė jis.

Pasak liberalcentristo, gilesnė diskusija apie pensijų grąžinimą ir valstybės tarnautojų, policininkų, mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus prasidės po poros savaičių, Finansų ministerijai pateikus kitų metų biudžeto prognozes.

Paprašytas įvertinti galimybę pensijas nuo kitų metų į 2009 metų lygį grąžinti valstybei skolinantis, A.Čaplikas sakė, kad “valstybė visada skolinosi, skolinasi ir skolinsis”.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) delsiama grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių permokas, pusmečiu anksčiau prašo sumokėti pelno mokestį.

“Verslo žinios” rašo, kad tokiais metodais inspekcija traukė iš kampo Vyriausybę, kuri pati save savanoriškai jame užspeitė, įstatyme įrašiusi kone konkrečią pirmojo ketvirčio mokestinių biudžeto pajamų sumą.

“Kadangi niekas nėra suinteresuotas biudžetą tikslinti tada, kai šaukštai jau po pietų – pajamos nesurenkamos, o finansiniai įsipareigojimai prisiimti, t. y. lieka pjaustyti tai, kas jau yra skola, -17 procentų pajamų prieaugio kriterijus taikomas nuo pat metų pradžios. Todėl sprendimas tikrai apgalvotas, nes toks ir yra jo tikslas”, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Išankstinius pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto surinkimo duomenis Finansų ministerija žada pateikti šios savaitės pabaigoje.

Tam, kad įstatyme įrašytas įsipareigojimas būtų įvykdytas, kovo mėnesį reikėjo surinkti beveik 90 mln. litų daugiau nei vidutiniškai sausio ir vasario mėnesiais, kartu reikia likviduoti 53 mln. litų nepriteklių, susidariusį pirmaisiais mėnesiais, o iš viso surinkti 3,642 mlrd. litų vien tik iš mokesčių pajamų dalies.

Anot dienraščio, teritorinės mokesčių inspekcijos gavo nurodymus iš centro stabdyti gyventojų pajamų, pelno, PVM, akcizų ir kitų 6 mokesčių permokų grąžinimą. Šios lėšos buvo sustabdytos ir “žaliems” mokėtojams – tiems, kuriems dėl jų aukšto patikimumo lygio permokos buvo grąžinamos be trukdžių.

“Preliminarūs duomenys apie pelno mokestį I ketvirtį nerodo jokių įtampos židinių, kad vėliau nebus įvykdytas metų planas – priešingai, išankstiniais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį šio mokesčio grąžinimas buvo net didesnis nei 2010 metų tą patį laikotarpį”, – teigė finansų ministrė.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atsiliepė į išvakarėse nuskambėjusią iš prezidento Dmitrijaus Medvedevo lūpų idėją sumažinti mokesčių naštą verslui, įspėdamas, kad pirmiausia reikia surasti būdą padengti maždaug 28 mlrd. dolerių, numatytus socialiniams poreikiams tenkinti metų prieš rinkimus biudžete.

Artėjant prezidento rinkimams į paviršių iškyla keliančių neaiškumą nesutarimų valdančiajame tandeme. Kaip jų tęsinį stebėtojai nurodo D.Medvedevo paskelbtą trečiadienį Urale programą “10 priemonių”, kurios turi padėti pagerinti investicinį klimatą ir išardyti valstybinį kapitalizmą.

Prezidentas atsiliepė į versininkų, pradėjusių vėl nukreipinėti pajamas į šešėlį, kai vyriausybė, sumažėjus iždo pajamoms dėl ekonomikos krizės, nusprendė papildomai jas surinkti, padidindama rinkliavas iš verslo, murmėjimą.

Draudimo įmokų, pakeitusių bendrąjį socialinį mokestį, tarifas nuo 2011 išaugo nuo 26 iki 34 procentų, ir D.Medvedevas įsakė vyriausybei sugrąžinti ankstesnį tarifą nuo 2012 metų, kai šalyje vyks prezidento rinkimai, dėl kurių turi planų ir jis, ir V.Putinas.

Užkamšyti atsiradusias biudžeto spragas Kremlius ketina, rūpestingai tvarkydamas valstybės išlaidas ir didindamas verslo aktyvumą. Jis užsipuolė “labai blogą” investicinį klimatą ir pagrasino bausmėmis visiems, kas trukdys verslininkams.

Premjeras sakė prezidentui, kad ne viskas taip paprasta.

“Mes negalime nukelti naštą nuo verslo ir perkelti ją ant eilinių piliečių pečių”, – sakė V.Putinas per susitikimą su ministrais kitą dieną po prezidento kalbos.

“Čia tiesių, vienakrypčių sprendimų nėra”, – sakė jis, pripažindamas, kad “verslas turi dėl socialinių išmokų padidinimo didelių sunkumų”.

Jo vertinimu, sugrįžus prie ankstesnio socialinių mokesčių tarifo, šalies biudžetas praras 400-800 mlrd. rublių. Prezidento padėjėjas Arkadijus Dvorkovičius vakar prognozavo mažesni praradimą – 400-500 mlrd. rublių, aiškindamas, kad įplaukos turi būti mažesnės dėl pasitraukimo į šešėlį ir bankrutavimo.

Aukštas Finansų ministerijos pareigūnas sakė agentūrai “Reuters” ketvirtadienį, kad ministerija nagrinėja galimybę sumažinti socialinių mokesčių tarifą iki 28 proc., o milijardines biudžeto skyles siūlo užkamšyti tris ar keturis kartus išplėtus tarifo taikymo mastą. Jo vertinimu tokių atveju iždas neteks maždaug 600 mlrd. rublių.

KOSMETINIS PATAISYMAS

Be raginimo panaikinti “Putino mokesčius”, prezidentas liepė nutraukti praktiką, kai ministrų postai suderinami su bendrovių, kurių veiklą jie reguliuoja pagal tarnybą, portfeliais šių bendrovių direktorių tarybose. Apžvalgininkų nuomone, šis įsakymas tiesiai nukreiptas prieš vyresniojo partnerio tandeme artimus draugus ir netiesiogiai – prieš patį V.Putiną.

Šis pareiškimas nuskambėjo po keleto ankstesnių jų savitarpio įgėlimų ir kiek vėliau pareikšto griežto nepritarimo premjerui dėl Libijos, tada prezidentas dar kartą nurodė savo prerogatyvą užsienio politikoje.

Antradienį D.Medvedevas stojo kaip arbitras iš V.Putinui artimos aplinkos kilusių jėgos struktūrų vadovų ginče. Jis pasikvietė į pokalbį Generalinės prokuratūros ir Tyrimų komiteto vadovus, kurių susipriešinimas iškilo aikštėn, o tyrėjai mėgino apklausti generalinio prokuroro sūnų.

Stebėtojai čia įžvelgia “didelį žaidimą” tandeme dėl dominavimo elitams, o skeptikai svarsto, ar sugebės pats D.Medvedevas išeiti sausas iš vandens: valdininkai dažnai užsimena, kad priešinasi prezidento iniciatyvoms.

Aukštas pareigūnas, posėdžiaujantis stambių bendrovių, kuriose dalyvauja valstybė, direktorių tarybose, sakė agentūrai “Reuters” ketvirtadienį, kad D.Medvedevo įsakymai turės tik “kosmetinį” poveikį, o vyriausybė ir toliau duos nurodymus kontroliuojamoms bendrovėms net tada, jei ministrai pasitrauks iš direktorių tarybų.

Net didžiausi progresinių mokesčių šalininkai abejoja, ar parlamentarų pradėtas svarstyti įstatymas teisingas, nes jis didesniais mokesčiais supančiotų tik dirbančius pagal darbo sutartį, bet to išvengtų stambūs indėlininkai ar prekeiviai akcijomis.

Net Seimo teisininkai atskleidė: jei toks įstatymas būtų priimtas, su verslo liudijimais dirbantys gyventojai liktų išvis neapmokestinti, o individualios veiklos pajamos būtų apmokestinamos be jokio progresinio mokesčio – 5 arba 15 proc. tarifu, kaip yra ir dabar, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Parlamento svarstomas projektas stebina net progresinių mokesčių Lietuvoje šalininkus. Profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad būtų teisinga vienodus progresinius laiptelius taikyti visoms pajamoms.

“Projekte bandoma padaryti išlygų kai kurioms visuomenės grupėms. To neturėtų būti: jeigu žmogus gauna pajamų, reikia jas ir apmokestinti, – nesvarbu, ar tai alga, ar uždarbis pardavus akcijas”, – argumentavo A.Černiauskas.

Pataisomis siūloma apmokestinti nemažai gyventojų pajamų, nuo kurių mokesčiai dabar išvis nerenkami. Tarp jų – pajamos iš indėlių ar prekybos akcijomis ir nekilnojamuoju turtu.

Tačiau tokioms pajamoms siūlomas toli gražu ne progresinis, o nuolatinis 15 proc. tarifas.

Įsigaliojus įstatymui rankas galėtų trinti ir milijoninius indėlius padėję bei didesnes palūkanas gaunantys žmonės: mokesčiai jiems būtų gerokai mažesni negu dirbantiems.

Be visiškai neprogresinio 15 proc. mokesčio, jie gautų ir kitą lengvatą: pirmi 12 tūkstančių litų gautų palūkanų per metus liktų neapmokestinti.

Tuo tarpu samdomų darbuotojų, kuriems ir smogtų toks įstatymas, atlyginimai Lietuvoje ir taip nėra dideli: vidutinė alga siekia apie 2,1 tūkst. litų (po mokesčių).

Seimo ketvirtadienį pradėtomis svarstyti pataisomis šalies gyventojams, kurių pajamos per metus neviršys 48 tūkst. litų, siūloma taikyti 15 proc. tarifą, pajamų daliai nuo 48 tūkst. litų iki 120 tūkst. litų – 33 proc. tarifą, o viršijančioms 120 tūkst. litų – 40 proc. tarifą.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt paskaičiavo, kiek ir kokio dydžio papildomų mokesčių turi mokėti buto pirkėjas, kol galutinai įvykdomas buto pirkimo-pardavimo sandoris. Suskaičiuotos apytikslios išlaidos, patiriamos įsigyjant 200 tūkst. litų vertės butą ir išsimokant iš banko paimtą paskolą su 40 metų grąžinimo terminu. Portalo duomenimis, tokiomis sąlygomis įsigyjami būstai 2010 metais buvo paklausiausi.

Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičius teigimu, turto vertinimo bendrovės, VĮ Registrų centro, notaro bei draudimo paslaugų, banko palūkanų ir kitais mokesčiais verta pasidomėti vos pradėjus ieškoti būsto. „Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį ar per 40 metų išsimokant būsto paskolą sumokamos papildomos sumos atskirai gal ir neatrodo tokios didelės lyginant su buto verte, tačiau jas susiskaičiavus visam sandorio įgyvendinimo laikotarpiui iš anksto galima geriau įsivertinti savo galimybes, galiausiai – išvengti nemalonių staigmenų, galinčių apkartini būsto pirkimo procesą“, – sako E. Narbuntovičius.

Sudarant sandorį prireiks apie 2,6 tūkst. litų

Domoplius.lt projekto vadovo skaičiavimais, tvarkant visus reikiamus 200 tūkst. litų vertės buto pirkimo-pardavimo ir 40 metų laikotarpiui išduodamos paskolos dokumentus sumokama apie 2 600 litų.

Perkant nekilnojamąjį turtą neretam prireikia imti paskolą iš banko, o prieš pasirašant kredito sutartį turi būti atlikti keli investicijų reikalaujantys žingsniai. Pirmiausia, žinoma, išsirinktas būstas, tuomet atliktas jo kaip įkeičiamo turto rinkos vertės įvertinimas, paruošti kiti banko reikalaujami dokumentai ir atidaryta banko sąskaita, jei iki šiol tai dar nebuvo atlikta.

„Tiesa, nereikia užmiršti, kad net jei ir imama paskola iš banko, santaupų prireiks ne tik papildomiems mokesčiams, bet ir daliai būsto vertės padengti – pradiniam įnašui į banką ir avansiniam mokesčiui pardavėjui. Avansas dažniausia sudaro 3 proc. sandorio vertės. Konkrečiu atveju, perkant 200 tūkst. litų vertės butą, jis bus 6 tūkst. litų. Pradinis įnašas bankui priklauso nuo buto amžiaus ir banko reikalavimų. Vidurkis – apie 15 proc., taigi analizuojamuoju atveju – 30 tūkst. litų“, – skaičiuoja E. Narbuntovičius.

Kai išsirinktas būstas perkamas per tarpininkus, nekilnojamojo turto agentūros brokerius, už jų paslaugas imamas tam tikras mokestis arba sutarta konkreti pinigų suma. Dažniausia tai būna komisinis mokestis, kurio dydis svyruoja nuo 1,5 iki 3 proc. Nuo minėtosios 200 tūkst. litų sumos 1,5 proc. būtų 3 tūkst. litų, tačiau juos paprastai moka pardavėjas, kiek rečiau – abu sandorio dalyviai lygiomis dalimis.

Nustatyti perkamo turto rinkos vertę vidutiniškai kainuoja apie 250 litų. E. Narbuntovičiaus teigimu, įsivertinti planuojamą pirkti nekilnojamąjį turtą naudinga ne tik bankui, bet ir pirkėjui. „Taip pasitikrinama, ar pasirinkto nekilnojamojo turto rinkos vertė atitinka pardavėjo nustatytą kainą“, – sako ekspertas.

Kad būtų sudaryta įkeitimo sutartis (Hipotekos lakštas), bankui reikia pateikti: įkeičiamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, turto nuosavybės įregistravimo pažymėjimą, pažymą įkeitimo sandoriui, įkeičiamo turto draudimo polisą, jei turtą draudžia ne bankas, kai kuriais atvejais – ir teismo leidimą įkeitimo sandoriui. Šiems dokumentams parengti prireiks notaro, VĮ Registrų centro ir kitų šalių pagalbos.

Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas pas notarą kainuoja apie 0,45 proc. sandorio vertės. Analizuojamu atveju tai būtų 900 litų. Įprasta, kad taikomas ir administracinis notaro mokestis už duomenų patikrą registruose, dokumentų spausdinimą ir pan. – jis siekia 200 litų. Turto nuosavybės įregistravimo pažymėjimą ir pažymą įkeitimo sandoriui išduoda VĮ Registrų centras. Sandorio pažyma galioja 30 dienų ir kainuoja vidutiniškai 32,5 lito, nuosavybės teisių įregistravimas ir pažymėjimo išdavimas – 75 litai.

Teismo leidimas įkeitimo sandoriui prireikus išduodamas nemokamai, jį reikia pateikti notarui, kai tvirtinama turto įkeitimo sutartis (Hipotekos lakštas). Šios sutarties tvirtinimas notarų biure kainuoja 343 litus įregistravimas – 100 litų, dokumento nuorašas – dar 3 litai. Būstui įkeisti taip pat reikalingas draudimo polisas, kurio kaina svyruoja nuo 0,15 iki 0,08 proc. sandorio vertės. Nuo 200 tūkst. litų sumos 0,15 proc. būtų apie 300 litų. Kredito administravimo mokestis – 0,2 proc. – analizuojamu atveju sudarytų 400 litų.

Per 40 metų – antra buto vertė

„Susumavus draudimo, palūkanų bankui ir kitus papildomus mokesčius, patirsimus per 40 metų, kol bus išmokėta paskola už 200 tūkst. litų vertės butą ir jo nuosavybės teisės galutinai pereis pirkėjui, susidaro maždaug buto vertės dydžio suma. Manau, tai pakankamas argumentas, kodėl geriau šį faktą įsivertinti iš anksto“, – pataria Domoplius.lt projekto vadovas.

Gyvybės draudimas, kuris labai rekomenduojamas paskolą paėmusiam asmeniui, papildomai gali kainuoti apie 100 litų per mėnesį. Per 40 metų laikotarpį už jį susidaro beveik 48 tūkst. litų. Paskolos įmokas per tuos metus bankui būtų sumokėta per 152 tūkst. litų palūkanų. Įmokas minėtuoju laikotarpiu iš litų verčiant į eurus, jei nekis dabartinis kursas, prisidėtų apie 695 litus. Jei pinigai kas mėnesį pervedami iš kito banko, tai kainuotų apie 2 litus per mėnesį arba apie 830 litų per 40 metų.

Smulkesnis šalies verslas sunkiai atlaiko tarptautinės internetinės prekybos ir verslių tautiečių, kurie iš tokios prekybos pelnosi, įtaką. Pareigūnai visų pažeidėjų sužiūrėti sako neturintys galių: muitinei – per trumpos rankos, mokesčių inspekcijai – stinga duomenų.

Žūklės reikmenų prekybos įmonės “Romada” vadovas Darius Urnikis siūlo keisti tvarką taip, kad mokesčiai siuntiniams iš užsienio būti taikomi nepriklausomai nuo prekės vertės arba pradėti reikalauti iš žmonių, kad jie įrodytų, kokią kainą už prekę mokėjo, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Jei muitinė įvestų nors kokią tvarką ir gaudytų nelegalius prekeivius, kurie neregistravę įmonės kas antrą dieną siunčiasi iš užsienio po 1-2 prekes, taip išvengdami mokesčių, ir perparduoda tretiems asmenims, tai būtų nors koks barjeras”, – kontrolės pasigenda D.Urnikis.

Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto viršininkė Dovilė Kraulaidienė irgi sako, kad siuntėjai ir gavėjai stengiasi išvengti mokesčių. Pavyzdžiui, vienas iš apgaulės būdų, anot jos, pateikti “Lietuvos paštui” atspausdintą mokėjimo dokumentą prieš tai kompiuteriu pakeitus prekės kainą mažesne.

Valstyninė mokesčių inspekcija tikina gaudanti nelegalius prekeivius. Bene pagrindinė priemonė – internete pasirodančios informacijos ir skelbimų apie vykdomą prekybą arba teikiamas paslaugas stebėjimas.

Muitinės departamento duomenimis, iš 113,086 tūkst. per Lietuvos paštą atkeliavusių siuntoms pateiktų sąskaitų (vienai siuntai galima išrašyti kelias sąskaitas), pernai įvairiais mokesčiais apmokestinta 27,723 tūkst. sąskaitų, o į biudžetą įvairiais mokesčiais pateko pustrečio milijono litų. Daugiausia siuntų atkeliauja iš JAV, Kinijos ir Honkongo.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, iš trečiųjų šalių internetu pirkti siuntiniai mokesčiais apmokestinama nuo 75 litų. Privatiems siuntiniams, t. y. tiems, kuriuos vienas asmuo siunčia kitam neatlygintinai, pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas tik kai siuntinio vertė viršija 160 litų, o nuo 510 litų jau taikomas ir muito mokestis. Europos Sąjungoje viduje mokesčiai netaikomi.

Premjeras Andrius Kubilius, susipažinęs su FNTT vadovo Vitalijaus Galiaus pateikto tyrimo išvadomis dėl Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvartos, sakė esąs “šokiruotas ir nušiurpęs”.

“Esu šokiruotas gavęs šią žinią. Bendrais bruožais žinojome situaciją, bet tikrai nemaniau, kad toks piktybiškas piktnaudžiavimas klesti turgaus prekyvietėse”, – sakė premjeras.

FNTT pateiktoje atlikto tyrimo pažymoje teigiama, kad Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvarta per metus siekė 3,5 milijono litų. Tyrėjai išsiaiškino kelias grupes šiauliečių, kurie turgavietės prekeiviams nupirkdavo verslo liudijimus, teikdavo jiems mėsos ir žuvies produktus, o gautas pajamas už realizuotą produkciją, nemokėdami jokių mokesčių į valstybės biudžetą, pasiimdavo sau. Pirminiais duomenimis, šešėlinių maisto produktų prekybos organizatorių apyvarta per praėjusius metus siekė beveik 3,5 milijono litų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio suma siekia iki 800 tūkstančių litų.

FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjų atskleista nusikalstama schema rodo, kad asmenys, siekdami nuslėpti save, kaip ūkinės komercinės veiklos organizatorius ir darbdavius, išskaidydavo bendrą veiklos apyvartą, įgydavo kitų asmenų vardu verslo liudijimus tam, kad būtų išvengta registravimosi PVM mokėtoju. “Įtariama, kad dauguma Šiaulių miesto turgavietėse pagal verslo liudijimus žuvimi, rūkytos mėsos gaminiais, paukštiena ir jos gaminiais prekiaujančių asmenų turi savo “darbdavius”, tai yra asmenis, kurie rūpinasi prekių tiekimu, moka prekiautojams nelegalius atlyginimus, derina tarpusavyje parduodamų prekių kainas, perspėja apie atliekamus arba numatomus atlikti patikrinimus, nustato, kokia dalis prekių gali būti realizuojama be dokumentų”, – rašoma FNTT pažymoje.

Latvijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse nuo šių metų pradžios padidėjo kai kurie mokesčiai. Dėl to ėmė kilti prekių ir paslaugų kainos.

Šių metų pradžia kaimyninėms šalims pažėrė ne vien gerų naujienų. Mat nuo 2011 m. sausio pirmos dienos kai kuriose jų mokesčiai didinti, o kai kuriose – net įvesta naujų. Šios permainos neabejotinai turės įtakos tų šalių ekonomikai ir gyventojų kišenei.

PVM padidėjimas išaugins kainas

Štai Lenkijoje nuo sausio 1-osios vienu procentu didėja pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris dabar siekia nebe 22, o 23 proc. Manoma, kad dėl to šalyje kils prekių ir paslaugų kainos. Ne tik dėl paties mokesčio padidėjimo, bet ir dėl to, kad gamintojams tai bus patogus pretekstas didinti įkainius.

Lenkijos dienraštis “Dziennik Gazeta Prawna” skelbia prognozes, kad jau sausį buitinė technika Lenkijoje pabrangs 10 proc., o drabužiai – net 30 proc.

Panašų efektą kainoms greičiausiai turės ir didinamas PVM tarifas kitose Europos šalyse. Tarkime, nuo sausio jis 2,5 proc. didėja Didžiojoje Britanijoje, 2 proc. – Portugalijoje, 1 proc. – Slovakijoje, 0,4 proc. – Šveicarijoje.

Vis dėlto garsiausiai kalbama apie mokesčių kėlimą Latvijoje, mat čia jis bus vienas didžiausių Europoje. Be to, tai ne vienintelis šiemet Latvijoje didinamas mokestis, tad visa mokesčių puokštė atrodo išties įspūdingai.

Apskritai 2011-ieji Latvijoje žada būti didžiausio taupymo ir kartu didžiausių mokesčių metai.

Jau minėtas pridėtinės vertės mokesčio tarifas Latvijoje nuo sausio 1-osios padidėjo nuo 21 iki 22 proc., o lengvatinis PVM tarifas, kuris panaikintas elektros energijai, bet vis dar galioja vaistams, medicinos įrangai, šilumos energijai, gamtinėms dujoms, malkoms, knygoms, laikraščiams, transporto ir viešbučių paslaugoms, padidintas nuo 10 iki 12 proc.

Neabejojama, jog tai lems iš esmės visų vartojimo prekių ir paslaugų kainų šuolį, juo labiau kad šalyje atsiranda ir visai naujų mokesčių, tokių kaip stabilumo mokestis.

Nauji mokesčiai padidins stabilumą?

Mokesčiais Latvijoje šiemet bus apkrautos ir finansinės institucijos. Tarkime, nuo 2011-ųjų šalyje įvedamas vadinamasis finansinio stabilumo mokestis, kurį privalės mokėti visos šalyje registruotos kreditavimo įstaigos ir veikiantys užsienio kreditavimo įstaigų filialai.

Negana to, parlamento priimto Finansinio stabilumo mokesčio įstatymo laikinosios taisyklės įpareigoja vyriausybę iki šių metų liepos 1 dienos išanalizuoti dar ir galimybę šiuo mokesčiu apmokestinti kitus finansų bei kapitalo rinkos dalyvius ir parengti atitinkamas tai įtvirtinančias įstatymų pataisas.

Tiesa, ne visi pokyčiai, sumanyti siekiant didesnio stabilumo, Latvijoje reikš vien mokesčių didėjimą. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis, tikintis bent kiek palengvinti fizinių asmenų dalią, šiemet mažinamas nuo 26 iki 25 proc., nors vis tiek bus didžiausias tarp Baltijos šalių.

Kita naujovė – Latvijoje 11 proc., arba iki 200 latų (beveik 1000 Lt), didinamas minimalus atlyginimas. O tai reiškia, kad Lietuvoje minimalus darbo užmokestis taps mažiausias Baltijos valstybėse.

2010 metų sausio-spalio mėnesiais didžiausi Lietuvos mokesčių mokėtojai sumokėjo beveik 398 mln. litų (6,4 proc.) mokesčių ir kitų įmokų mažiau nei per tą patį 2009 metų laikotarpį.

Didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje pernai išliko Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma Lietuvos naftos bendrovė “Orlen Lietuva” – ji 2010 metų sausį-spalį valstybei sumokėjo 865,463 mln. litų, rašo žurnalas “Versus”, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis.

Tabako gamybos bendrovė “Philip Morris Baltic” pernai per dešimt mėnesių į valstybės iždą pervedė 342,141 mln. litų, Rusijos ir Vokietijos koncernų “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas” valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” – 306,411 mln. litų.

Toliau rikiuojasi bendrovės “Mineraliniai vandenys” ir “Maxima LT”, kurios sumokėjo atitinkamai 294,829 mln. litų ir 271,005 mln. litų.

Už penketuko ribų liko “Lietuva Statoil” (249,034 mln. litų), “Lukoil Baltija” (196,745 mln. litų), “Ave-Matrox” (149,07 mln. litų), “Stumbras” (139,555 mln. litų), “Ekoenergija (110,762 mln. litų).

“Šimto 2010 metais didžiausių įmonių veiklos rezultatai rodo, kad per dešimt 2010 metų mėnesių jų pardavimų apimtis Lietuvoje buvo 4,7 proc. didesnė nei šimto 2009 metais per dešimt mėnesių daugiausia sumokėjusių įmonių, o eksporto (pardavimų, apmokestinamų nuliniu PVM tarifu) per lyginamąjį laiką mastai išaugo net 27,6 procento”, – teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Per 2010 metų dešimt mėnesių labiausiai mokesčių mokėtojų sumažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių įmokų – jos sudarė 88,5 proc. 2009 metų to paties laikotarpio įmokų sumos.

Mažėjo ir informacinių technologijų bei ryšio paslaugų veiklos sektoriaus įmonių įmokos – 102,1 mln. litų – ir sudarė 71,8 proc. 2009 metų to paties laikotarpio įmokų sumos.

Finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje šie rodikliai buvo atitinkamai 96,8 mln. litų ir 59,6 proc., nekilnojamojo turto operacijų veikloje – 30,8 mln. litų ir 88,6 procento.

2010 metais daugelyje ekonominės veiklos sektorių vyko mokesčių mokėtojų rotacija. Pavyzdžiui, kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonės pernai nepateko į šimto daugiausia sumokančių mokesčių mokėtojų sąrašą.

Aktyvi rotacija buvo būdinga ir kitoms įmonėms. “Versus” skelbtą 2009 metų sausio-spalio mėnesių didžiausių mokesčių mokėtojų šimtuką baigė “Ericsson Lietuva”, tačiau 2010 metų to paties laikotarpio sąraše šios bendrovės iš viso nėra. Toks pat likimas ištiko ir “IBM Lietuvą” bei SEB banką.

“Aptariamas sąrašas yra netikslus, nes jis sudaromas remiantis tuo, kiek konkreti įmonė kalendoriniais metais pervedė pelno mokesčio. O ne pagal tai, kiek įmonė iš tikrųjų turi sumokėti ir yra sumokėjusi pelno mokesčio, nes dalis pelno mokesčio yra pervesta kaip avansinė permoka 2009 metais. SEB bankui už 2010 metų sausio-spalio mėn. buvo apskaičiuota sumokėti 28 mln. litų. Bankas juos realiai sumokėjo dar 2009 metais avansu, tad 2010 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromame sąraše banko ir neturi būti”, – sakė SEB banko Ryšių su žiniasklaida atstovas Arvydas Žilinskas.

Vietoje į sąrašą nepatekusių bendrovių atsirado naujų įmonių, per 2010 metų sausio-spalio mėnesius šimtuke pelniusių didžiausių mokesčių mokėtojų vardą.

Tai Ispanijos energetikos bendrovė “Iberdrola Ingenieria y Construccion”, “ALSO Lietuva”, “EVD”, “Litgrid”, “Gelsva”, Nordea Finance Lithuania”, Electrolux” ir kitos.

Finansų ministrė pasisako prieš naftos ir dujų mokesčio didinimą. Jos teigimu, tai neišgelbėtų valstybės biudžeto ir šalies pensininkų.

“Preliminariai vertinant, padidinus naftos ir dujų mokesčio kompensacinį tarifą iki 20-30 proc., valstybės biudžetas papildomai gautų tik nuo 6 mln. iki 11 mln. litų. Nustačius 20 proc. bazinį tarifą visoms įmonėms, poveikis būtų minimalus. Papildomai prisidėtų apie 0,5 mln. litų, net šiemet už išgautą naftą iš naujai išžvalgytų telkinių mokėta iš esmės nebuvo, o už senuosius telkinius ir dabar taikomas 20 proc. tarifas”, – Seime antradienį aiškino Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, panaikinus lengvatą, kuri leidžia iki 50 proc. sumažinti mokesčio sumą naujų telkinių paieškos išlaidų suma, papildomai būtų gauta dar apie 0,5 mln. litų.

Pensijų didinimo iniciatoriai siūlė papildomai į valstybės biudžetą gauti apie 150 mln. litų, iki 20-30 proc. padidinus naftos ir dujų išteklių bazinius mokesčius už valstybės išžvalgytus telkinius.

Vyriausybė pavasarį pasiūlė panaikinti naftos ir dujų išteklių mokesčio lengvatas, paskirstyti jo naštą tolygiai visiems mokėtojams, peržiūrėti bazinius ir kompensacinius mokesčio tarifus, jų taikymo kriterijus.

Atitinkamos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos yra registruotos Seime, bet nepradėtos svarstyti.

Jomis siūloma suvienodinti visų naftos ir dujų telkinių eksploatuotojų apmokestinimą, valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų.

Dabar vieniems mokesčio mokėtojams už išgaunamus išteklius taikoma lanksti mokesčio skalė, o kitiems – bazinis 20 proc. mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gavybos apimčių. Be to, pagal dabar galiojančią tvarką, įmonė gali susimažinti mokesčio dydį – iki 50 proc. per kalendorinius metus atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbams skirtų išlaidų suma, tad valstybės biudžetas gauna mažiau įplaukų.

Naftos ir dujų išteklių mokesčio dydį sudaro bazinis ir kompensacinis tarifai. Priklausomai nuo telkinio eksploatavimo pradžios ir metinių gavybos apimčių taikomi skirtingi baziniai tarifai.

Telkiniams, kuriuose gavyba pradėta iki 2003 metų liepos, taikomas 20 proc. bazinis mokesčio tarifas, o kur gavyba pradėta vėliau – nuo 2 iki 16 proc.

Premjeras Andrius Kubilius, pareikšdamas, kad krizės dugnas jau praeityje, “pamiršo” paminėti, kad šiemet mokesčių surenkama netgi mažiau negu juodaisiais 2009-aisiais, o vidaus vartojimas ir toliau krinta.

Per lapkričio pabaigoje vykusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimą premjeras Andrius Kubilius kolegoms didžiuodamasis pranešė, kad krizės duobė jau liko už nugaros ir ekonomika atsigauna – gerėja biudžeto deficito reikalai, eksportas, į Lietuvą ateina pasaulinio garso kompanijų. Tačiau premjeras pamiršo pridurti, kad šiemet mokesčių į valstybės biudžetą surenkama netgi mažiau negu juodaisiais 2009-aisiais. Finansų ministerijos (FM) duomenimis, pernai per dešimt mėnesių pajamų iš mokesčių į biudžeto katilą surinkta 11,3 mlrd. Lt, o šiemet sausį–spalį – 10,7 mlrd. Lt.

Su premjero teiginiu, kad duobė liko praeityje, nesutiktų ir dalis vidaus rinkoje dirbančių verslininkų. “Mano nuomone, 2009-aisiais visu pajėgumu čiuožėme žemyn, o dabar sustojome ir esame dugne. O tam dugnui būdingi nelygumai – tai truputį pašokame, tai nukrintame. Baikite juokus, kaip galima kalbėti apie tai, kad išlipome iš krizės? Aš dar krizės pradžioje sakydavau, kad nuo kalno krintame staigiai, o į viršų labai ilgai lipame lėkštu šlaitu”, – dėsto “Norfos” prekybos tinklą valdančios bendrovės “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Per dešimt šių metų mėnesių “Norfos mažmenos” apyvarta, palyginti su pernai, vis dar krito 6 proc., ir tai vaizdžiai iliustruoja visos mažmeninės prekybos, geriausiai atskleidžiančios vidinį vartojimą, padėtį. Statistikos departamento duomenimis, sausio–spalio mėnesiais mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su pernai, smigo dar 5,4 proc. Vadinasi, gyventojai ir toliau tebesiveržia diržus. Gera žinia tik ta, kad vartojimo kritimas nuo metų pradžios gerokai sulėtėjo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas įsitikinęs, kad krizė į kiekvieną įmonę ir žmogaus namus atėjo labai individualiai, tad taip pat individualiai ji ir išeina. Kai kurios pramonės šakos jau iš tiesų gali kalbėti apie pagyvėjimą eksporto rinkose, tačiau šie gerėjimo ženklai kol kas nėra materializavęsi nei mokesčių surinkimu, nei vartojimo rodikliais.

“Manau, kad dalis įmonių ropščiasi iš krizės, bet tikrai nėra jokių prielaidų sakyti, kad didžioji ekonomikos dalis kyla į viršų, nes papildomų darbo vietų dar nėra kuriama, o nemažos dalies žmonių pajamos palaikomos šešėlinės ekonomikos. Kai ekonomika pradėjo sparčiai augti 2003-iaisiais, prireikė trejų ketverių metų, kol tas augimas pasiekė daugumos žmonių kišenes. Taigi dabar matomas 1–0,5 proc. BVP augimas yra labiau statistinis laimėjimas, o ne realus ekonominis gyventojų pojūtis”, – aiškina ekonomistas.

Mokesčių surenkama mažiau

Šiemet krito trijų pagrindinių mokesčių – pelno, gyventojų pajamų ir akcizų surinkimas. Didžiausias sumažėjimas matyti pelno mokesčio skiltyje: šiemet pajamų iš šio mokesčio surinkta 823 mln. Lt, o pernai – 1,46 mlrd. Lt.

Ekspertai aiškina, jog toks ženklus sumažėjimas esąs dėl to, kad pelno mokestis mokamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus.

“2009 m. daugiau pajamų buvo gauta už 2008 m. uždirbtą pelną, o šiemet pelno įplaukas mažina 2009-ųjų krizės nuostoliai”, – aiškina Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Raimonda Žutautienė.

Mažiau pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio rodo, kad šiemet padidėjo nedarbo lygis, mažėjo darbo užmokestis, darbuotojai traukėsi į “šešėlį”. O mažesnis pajamų iš akcizų surinkimas dar kartą patvirtina, kad Vyriausybė, smarkiai pakeldama akcizų mokestį, padarė klaidą. “Pasireiškė garsioji Lafero kreivė – padidinome akcizus, bet, deja, surinkome mažiau, nes vis daugiau rusiškų cigarečių pakelių mėtosi ant grindinio”, – Lietuvoje paplitusį kontrabandinių akcizinių prekių vartojimą pabrėžia mokesčių ekspertas, “Ernst&Young” partneris Kęstutis Lisauskas.

Iš visų mokesčių šiemet didėjo tik PVM surinkimas, tačiau R.Žutautienė pripažįsta, kad šis gerėjantis rodiklis – ne atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio vartojimo pasekmė, o pakelto PVM tarifo įtaka.

Vis dėlto K.Lisauskas mano, kad iš mokesčių surinkimo nederėtų spręsti apie krizės būseną, nes daug ekonominių rodiklių rodo, jog blogiausia jau lyg ir praeityje. “Pelno ir gyventojų pajamų mokesčio rodiklis atsilieka metais, o PVM ir akcizų mokesčiai atitinka tų pačių metų situaciją. PVM didėjimas yra atsigavimo indikacija”, – tvirtina ekspertas.

Ekonomiką į viršų tempia eksportas

Nors dalis sektorių vis dar jaučiasi esantys dugne, daugybė ekonominių rodiklių rodo, kad atsigauna į eksportą orientuota pramonė. Eksportas pamažu į viršų tempia visą ekonomiką, tačiau už šią gerą žinią turime būti dėkingi tik atsigavusioms užsienio šalims.

“Lietuvos ekonominė padėtis laipsniškai gerėja, tačiau dabartinių tendencijų dar negalima vadinti tvariu ekonomikos atsigavimu. Nepaisant to, kad metinis šalies BVP pokytis jau antrą iš eilės ketvirtį yra teigiamas, ekonomikos augimas kol kas labai nereikšmingas”, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Antrąjį ketvirtį BVP, palyginti su praėjusiais metais, augo 1,1 proc., o trečiąjį – 0,6 proc., tačiau jei vertintume sausio–rugsėjo laikotarpį, matytume, kad, palyginti su pernai, BVP pakilo vos 0,1 proc.

G.Kadziausko vertinimu, eksportas atsigauna, nes mūsų įmonės susimažino sąnaudas, tapo konkurencingesnės ir laiku sureagavo į paklausą mažiau kritusiose ar valstybių stimuliuojamose rinkose. Ekonomistas įžvelgia ir Vyriausybės indėlį: ji sugebėjo suvaldyti viešuosius finansus ir išlaikyti nedevalvuotą litą.

Jei eksportas ir toliau augs, paskui save po truputėlį ištemps visą ekonomiką. A.Izgorodinas pabrėžia, kad paspartėjus eksporto atsigavimui pastaruoju metu investicijų ir vidaus paklausos nuosmukio tempai akivaizdžiai sumažėjo. O ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorė Kristina Maikštėnienė priduria, kad jau ir Lietuvos gyventojai ima optimistiškiau žvelgti į ateitį: Lietuvos statistikos departamento matavimais, vartotojų pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis 2010 m. spalio mėnesį, palyginti su tuo pat metu pernai, padidėjo penktadaliu.

Vis dėlto ekonomistė dr. Margarita Starkevičiūtė mano, kad neužtenka vien laukti, kada mus išgelbės eksportas, – Vyriausybė turi imti skatinti ir vidaus vartojimą. “Iš duobės palypėjome dėl išorės veiksnių, o dabar reikalinga atkurti vidaus rinką”, – tvirtina M.Starkevičiūtė.

Ekspertė mato tris galimybes, kaip tai padaryti: užtikrinti, kad nevėluotų valstybinio sektoriaus atsiskaitymai su verslu, panaudoti ES socialinio fondo programų pinigus jaunimo stažuotėms įmonėse, nes vidaus rinka pradedama skatinti nuo jaunų žmonių. Trečia, sparčiau gerinti verslo aplinką ir ieškoti užsienio investicijų, o papildomų lėšų tam rasti efektyviau valdant savivaldybių ir valstybės skolą bei skolinimąsi.

Nedarbas stabilizavosi

Praėjusią savaitę Lietuvą pradžiugino žinia, kad 2010 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis pagaliau stabilizavosi: Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje buvo 17,8 proc., arba puse procento, mažesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį.

Tačiau verslininkas D.Dundulis nemato priežasties džiaugtis. “Turime beveik 18 proc. nedarbą, per visą šitą laikotarpį kokie 15 proc. gyventojų emigravo. O jei jie nebūtų emigravę, įsivaizduojate, kiek siektų nedarbas? Be to, žmonės emigravo ne iš biudžetinių įstaigų, o iš privataus verslo, tad kuo čia džiaugtis?” – optimistinių ženklų ir šioje žinioje neįžvelgia pašnekovas.

A.Izgorodinas pritaria, kad statistiniam nedarbo sumažėjimui įtakos turėjo dideli emigracijos srautai, nes, Statistikos departamento duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo keturis kartus daugiau žmonių negu pernai – 74,1 tūkst.

Kalbintų ekspertų vertinimu, darbo vietų gausėjimas Lietuvoje pasijus dar negreitai, nes šis rodiklis gerėjant ekonominei padėčiai atsilieka. G.Kadziauskas pastebi, kad įmonės per krizę išmoko dirbti efektyviau ir su mažiau darbuotojų.

“Siauresniąja prasme kalbant galima būtų pasakyti, kad krizės dugnas pereitas, nes matome tam tikrą augimą, eksporto atsigavimą, tačiau, be jokios abejonės, negalima džiūgauti, nes nedarbas tebėra didelis. Be to, labai didelė problema – vidaus rinkos atsigavimas”, – apibendrina LPK viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.

Pasak jo, Lietuvos ekonomikai didelę grėsmę artimiausiu metu kelia trys veiksniai: demografinės padėties blogėjimas, deindustrializacija ir viešųjų finansų problema.

Taigi problemų, kurias Lietuva dar turi įveikti, matyti labai daug, todėl per anksti apsidžiaugti, kad krizė baigėsi, gali būti pavojinga.

Šveicarai sekmadienį balsuoja referendume dėl to, ar reiktų automatiškai išvaryti iš šalies už tam tikrus nusikaltimus nuteistus užsieniečius, taip pat – dėl pasiūlymo apriboti konkuravimą mokesčių srityje nustatant minimalius mokesčius visiems.

Abu šie pasiūlymai Šveicarijoje išprovokavo piktus debatus. Prieš pasiūlymą dėl taisyklių užsieniečiams sugriežtinimo protestavo žmogaus teisių gynėjai.

Praėjus metams po to, kai šalyje pavyko uždrausti statyti minaretus, kraštutinių dešiniųjų Šveicarijos liaudies partija (SVP) surengė dar vieną agresyvią kampaniją – šį kartą ji nori, kad iš tam tikrus nusikaltimus padariusių užsieniečių būtų atimti leidimai gyventi šioje šalyje.

Partijos platintame plakate pavaizduoja balta avis, iš Šveicarijos vėliavos išspirianti juodą avį. Kitame plakate pavaizduotas į gangsterį panašus vyras ir parašyta: “Ivanas S., žagintojas ir, netrukus, šveicaras?”.

“Viskas labai paprasta: mes manome, kad žmonės, kuriuos sutinkame Šveicarijoje, turėtų gerbti šios šalies taisykles”, – sakė SVP prezidentas Vo kantone Fabrice’as Moscheni (Fabrisas Mošenis).

Tokia partijos kampanija, regis, duoda vaisių. Naujausios apklausos rodo, kad 54 proc. šveicarų pritaria SVP pasiūlymui, 43 proc. jo nepalaiko ir tik trys proc. dar nėra apsisprendę.

Jau dabar teisėjai gali nurodyti deportuoti nusikaltėlius užsieniečius, tačiau SVP pasiūlymas yra dar platesnis. Pagal jį reiktų automatiškai išsiųsti tuos, kurie bus pripažinti kaltais dėl “išžaginimo, (kito) rimto lytinio nusikaltimo, smurto aktų, tokių kaip plėšimas”, narkotikų kontrabandos ir “piktnaudžiavimo socialine parama”.

Federalinio migracijos biuro duomenimis, kasmet iš Šveicarijos išvaroma 350-400 žmonių, tačiau jei bus priimta naujoji iniciatyva, šis skaičius išaugs iki 1,5 tūkstančio.

Kritikai sako, kad ši iniciatyva atsiduoda diskriminacija ir yra tokio paties ksenofobinio tono kaip ir minaretų draudimas.

Tuo tarpu Socialistų partija, esanti visai kitame politinio spektro gale, surengė kampaniją už “didesnį mokestinį teisingumą” ir prašo šveicarų patvirtinti minimalius 22 proc. mokesčius žmonėms, uždirbantiems daugiau nei 250 tūkst. frankų (650 tūkst. litų).

Tokia priemonė apribotų atskirų kantonų ir bendruomenių teisę patiems nusistatyti mokesčių dydį ir priverstų šalies turtingiausiuosius mokesčių rinkėjams atiduoti daugiau.

Kai kurie pramonininkai, tokie kaip liftų magnatas Alfredas Schindleris (Alfredas Šindleris), grasino išsikraustyti iš šalies, jei šis pasiūlymas bus priimtas.

“Schlinder Group” vadovas teigia, kad ši priemonė “kelia pavojų visų gerovei, pradedant paprastus darbuotojus ir baigiant tais, kurie uždirba daugiausia”. Be to, A.Schindleris sako, kad savo šalyje nebesijaučia pageidaujamas.

Vyriausybė ir centro dešiniųjų partijos nepritaria šiam pasiūlymui ir perspėja, kad tokia priemonė sumažintų Šveicarijos patrauklumą.

Tačiau pasiūlymo šalininkai tiki, kad konkuravimas mokesčių srityje kursto tokias lenktynes, kad kantonai, siekdami privilioti milijonierius juose gyventi, suteikia jiems dar daugiau mokesčių lengvatų.

Naujausios apklausos, kurias atliko Šveicarijos visuomeninė televizija ir radijas, rodo, kad balsavimo baigtį prognozuoti sunku: šiuo metu pasiūlymui pritaria 46 proc. šveicarų, nepritaria – 39 proc., o dar 15 proc. yra neapsisprendę.