Didžiausi mokesčių mokėtojai šiemet sausį-kovą valstybės biudžetą papildė 100 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

VMI duomenimis, 30 didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje per tris pirmuosius šių metų mėnesius sumokėjo 1,439 mlrd. litų, o pernai tuo pačiu metu – 1,339 mlrd. litų mokesčių, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Šiemet sausį-kovą, palyginti, su pernai tuo pat laiku, 30-tuke nebeliko valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė, telekomunikacijų bendrovių “Teo LT ir “Bitė Lietuva”, prekybos centrus valdančios “Norfos mažmena”, Kauno termofikacijos elektrinės.

Bendrovių Rytų skirstomieji tinklai (RST) bei VST pavadinimų sąraše taip pat neliko, tačiau jas pakeitė po šių įmonių reorganizavimo sukurta “Lesto”.

Be “Lesto”, šiemet didžiausių mokesčių mokėtojų 30-uke matyti ir kitų naujų vardų – viena didžiausių Lietuvoje lizingo bendrovių “Swedbank lizingas”, valstybės valdoma bendrovė “Klaipėdos nafta”, bendrovės “Norfos mažmena” savininkų valdoma logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė “Rivona”.

Pirma didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tuko vieta šiemet, kaip ir pernai, atiteko naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdančiai “Orlen Lietuva”, sumokėjo 271,397 mln. litų mokesčių, arba 24 mln. litų daugiau.

Antroje vietoje laikosi bendrovė “Lietuvos dujos” – bendrovė šiemet pirmąjį ketvirtį sumokėjo 137,199 mln. litų mokesčių, arba 9,42 mln. litų mažiau nei 2010 metų sausį-kovą.

Toliau rikiuojasi didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė “Maxima LT” (118,241 mln. litų), tabako gaminių bendrovė “Philip Morris Baltic” (106,053 mln. litų), bendrovė “Mineraliniai vandenys” (90,368 mln. litų), “Lietuva Statoil” (75,422 mln. litų), “Lukoil Baltija” (47,794 mln. litų), “Stumbras” (47,578 mln. litų), “Dujotekana” (46,54 mln. litų) “Inter RAO Lietuva” (42,564 mln. litų).

Visoms Europos Sąjungos (ES) šalims bendros pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklės turėtų gerokai palengvinti verslininkų gyvenimą, ypač tų, kurie dirba keliose Europos šalyse, tvirtina taisykles parengęs už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta.

” Iš esmės siūlome įvesti bendras pelno apmokestinimo taisykles visoje Europoje. Jei įmonių grupė veikia keliose ES šalyse, ji turi prisitaikyti prie kiekvienos valstybės pelno mokesčio apskaičiavimo ypatumų. Norime, kad įmonės galėtų pasinaudoti vienu langeliu – skaičiuoti pelną pagal tas pačias taisykles, užpildyti ir pateikti vieną mokesčių deklaraciją vietoj 27″, – interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė A.Šemeta.

Anot jo, siūlomos taisyklės daugiausia naudos suteiktų bendrovės, kurios jau veikia keliose ES šalyse arba ketina plėstis į kitas valstybes, bet bijo naujų mokesčių labirintų – naujoji sistema mokesčių administravimo išlaidas sumažintų dviem trečdaliais.

A.Šemetos teigimu, jei vienos grupės bendrovės pelningai dirba Lietuvoje ir Estijoje, bet nuostolingai – Lenkijoje, būtų galėtų sudėti pelną ir atimti nuostolius. Mokesčiai būtų mokami tik nuo bendro pelno, pakaktų ir vienos pelno mokesčio deklaracijos.

Pasak eurokomisaro, siūlomos taisyklės būtų naudingos ne tik didelėms bendrovėms ir įmonių grupėms, bet ir smulkiesiems verslininkams, kurie dažnai net nesvarsto galimybių plėstis į kitas šalis dėl administracinių kliūčių.

“Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė verslui būtų ne privaloma, o pasirenkama. Tie verslininkai, kurie neplanuoja plėstis į kitas ES šalis ar kuriems nacionalinės taisyklės atrodo geresnės, galėtų toliau dirbti pagal galiojančią sistemą”, – sakė A.Šemeta.

Tuo tarpu suvienodinti pelno mokesčių tarifų, anot A.Šemetos neketinama – jie ir toliau bus kiekvienos šalies reikalas.