BFL

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkui Dainorui Bradauskui

VEIDAS: Ar sieksite aktyviau kovoti su šešėline ekonomika? Kokias priemones pasitelksite?

D.B.: Nuo šešėlinės ekonomikos kenčia ne tik kiekvienas šalies gyventojas, bet pirmiausia sąžiningai veiklą vykdantis verslas, kuriam sunku konkuruoti su mokesčių nemokančiomis įmonėmis. Todėl VMI, siekdama padėti verslui sąžiningai konkuruoti ir užtikrinti pajamų patekimą į biudžetą, jau nuo gegužės mėnesio pradeda pridėtinės vertės mokesčio – PVM sąskaitų-faktūrų registro projektą. Mokesčių mokėtojai, kurių veiklos rodikliai Mokesčių inspekcijai kelia pagrįstų įtarimų dėl skaidrumo, gaus nurodymus kas mėnesį teikti PVM sąskaitų-faktūrų registrinius duomenis.

Gaunami duomenų masyvai, duomenų „sukryžminimas“ (angl. „cross-cheking“) leis VMI kone realiuoju laiku stebėti rizikingų mokesčių mokėtojų sandorius, kontroliuoti, kad mokesčiai už juos patektų į biudžetą, kad įmonės nesusimažintų mokėtino PVM, prisidengdamos realiai neįvykusiais pirkimais, o įmonių savininkai nesipirktų už įmonių lėšas mašinų, jachtų ir lėktuvų, nesumokėdami mokesčių. Šis projektas labai pasiteisino kaimyninėje Estijoje. Jau nuo kito mėnesio tokius duomenis VMI gaus iš 7 tūkst. rizikingų įmonių. Noriu pabrėžti, kad kiti verslo subjektai, kurių rodikliai kels įtarimų VMI, bet kada gali pakliūti į šį sąrašą ir VMI kone tiesiogiai pradės stebėti jų veiklą.

VMI taip pat kurs analitinį centrą, kuris modeliuos mokesčių mokėtojų elgseną, analizuos mokėtojų duomenis ir pagal tarptautinius susitarimus gaunamą informaciją, bus diegiamos išmaniosios technologijos ir, norėčiau akcentuoti, skiriamas didesnis dėmesys mokesčių mokėtojų švietimui, konsultavimui bei informavimui.

VEIDAS: Kokias problemas teks spręsti artimiausiu metu?

D.B.: Pavadinčiau ne problemomis, o iššūkiais. Darbai, laukiantys VMI šiais metais: institucija privalo parengti informacines sistemas nuo 2016 m. veikti pagal SEPA (bendros mokėjimų eurais erdvės – „Veido“ past.) reglamentą, kuris keis mokėjimo taisykles, standartizuos mokėjimo formatus, perduodamus duomenis. Taip pat turi būti užtikrinta teisinga VMI mokesčių fondo apskaita ir efektyvus Mokesčių apskaitos informacinės sistemos veikimas. Ne ką mažiau svarbus VMI darbas turėtų būti darbuotojų kompetencijų stiprinimas, mokymai, naujų profesionalių specialistų paieška.

VEIDAS: Esate sakęs, kad VMI norite matyti kaip moderniausią viešojo sektoriaus įstaigą Lietuvoje. Kokiais būdais to sieksite?

D.B.: Mano vizija VMI susideda iš aiškių konsultacijų ir tikslios bei suprantamos personalinės informacijos mokesčių mokėtojams; stabiliai veikiančių ir patogių e. paslaugų; proporcingos mokesčių mokėtojų vietinės ir tarptautinė kontrolės; patikimos mokesčių mokėtojų veiklos ir tarptautinių duomenų analizės, padėsiančios efektyviau administruoti mokesčius; profesionalios pagalbos įstatymų leidėjams bei glaudaus bendradarbiavimo su Finansų ministerija ir kitais partneriais dėl išmaniųjų technologijų diegimo ir maksimaliai efektyvaus resursų panaudojimo.

Pirmieji vykdomo projekto “Keleivių vežimas ir taksi” patikrinimų rezultatai ir skaičiavimai rodo, kad, pavyzdžiui, maršrutiniuose mikroautobusuose geriausiu atveju tik kas antras keleivis gauna kvitą, bandoma nuslėpti iki 80 proc. dienos pajamų, o taksi automobilis per dieną neva uždirba tik 16 litų.

VMI, analizuodama 2-jų metų laikotarpio taksi įmonių veiklos duomenis, nustatė, kad 2009 m. taksi veiklą vykdė 567 įmonės, iš jų 312 įmonių – individualios. Visos įmonės deklaravo 3,7 mln. Lt mokėtinų mokesčių, iš kurių daugiausia – apie 20 proc. – deklaravo viena iš didžiausių taksi įmonių Vilniuje. Pažymėtina, kad 20 didžiausių įmonių deklaruota mokesčių suma sudarė daugiau kaip 70 proc. visos mokesčių sumos.

VMI nustatė, kad 2010 m. vykdžiusios veiklą 476 įmonės deklaravo 2,1 mln. Lt mokėtinų mokesčių ir tiek pat sumokėjo. Viena iš didžiausių taksi įmonių deklaravo apie 0,4 mln. Lt (18,7 proc.). Kitų 20-ies įmonių deklaruotų mokesčių suma buvo 1,17 mln. Lt arba 55,8 proc. visos deklaruotų mokesčių sumos. Visų likusių 455 įmonių – tik 0,54 mln. Lt (25,5 proc.). Analizė parodė, kad 21 įmonė deklaravo 74,5 proc. visos deklaruotos mokėtinų mokesčių sumos. Pagal atliktus skaičiavimus, kai kuriose įmonėse vienas taksi automobilis, turintis licencinę kortelę, tariamai per dieną gavo nuo 16 iki 45 Lt pajamų.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI), vykdydamos projektą “Keleivių vežimas ir taksi”, jau atliko ir 65 operatyvius patikrinimus įmonėse, vykdančiose keleivių vežimo nustatytais maršrutais veiklą. Mokesčių administratorius stebėjo, ar, sumokėjus už važiavimą, išduodami kvitai, kaip apskaitomos gautos pajamos, kiek pervežta keleivių ir pan. Už patikrinimų metu nustatytus pažeidimus – neišduotus kasos aparatų kvitus, rastą pinigų perteklių kasoje, darbą be galiojančios licencijos – mikroautobusų vairuotojams bei įmonių vadovams surašyti 36 Administracinių teisės pažeidimų protokolai (toliau – ATPP).

“Tik kas antro keleivio sumokėtus 3 litus vairuotojai įvedė į elektroninį kasos aparatą ir išdavė kvitą. Be to, pas kas antrą tikrintą vairuotoją rastos neapskaitytos lėšos”, – apie nustatytus pažeidimus informuoja Vilniaus AVMI viršininkas Marius Žemgulis.

Vilniaus AVMI, pasirinktais maršrutais atlikusi kontrolinius važiavimus ir maršruto stebėjimus visą darbo dieną, nustatė realias įmonių pajamas, gaunamas tuo maršrutu pervežant keleivius. Atliktas stebėjimas parodė, kad tikrintos įmonės apskaitydavo net iki kelių kartų mažesnes pajamas. Šie duomenys bus įvertinti atliekant įmonių mokestinius patikrinimus.

Kauno AVMI taip pat atliko kontrolinius važiavimus maršrutiniais mikroautobusais, kur nustatė nuo 20 iki 60 proc. didesnius dienos pardavimus nei nurodomi apskaitoje, kitaip tariant, bandoma nuslėpti nuo 80 iki 40 proc. visų dienos pajamų. Dviejų įmonių vadovai bus nuodugniai patikrinti, siekiant išsiaiškinti realias jų pajamas, pragyvenimo šaltinį.

Įvairaus pobūdžio pažeidimų – nuo neįjungtų taksometrų, grynųjų pinigų pertekliaus kasose iki neregistruotos veiklos, nelegalių darbuotojų, darbo laiko apskaitos pažeidimų, atlyginimo “vokelyje” bei kitų – užfiksuota ir patikrinus Klaipėdos apskrities taksi paslaugų įmones bei maršrutinių mikroautobusų vežėjus. Vienoje Klaipėdos įmonėje taksistai darbavosi, nors įmonės dokumentuose nurodyta, kad jie tuo metu atostogauja savo sąskaita. Kitoje patikrintoje įmonėje nustatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas darbuotojų realiai dirbtas darbo laikas – po patikrinimo penkiolikai darbuotojų padidintas darbo užmokestis, jie įdarbinti pilnu arba puse etato, dvigubai padidinant atlyginimą, dirbantiesiems papildomai sumokėta už viršvalandžius. Dažni pažeidimai, kai taksi vairuotojai negali pateikti dokumentų, kuriuos privaloma turėti darbo metu, t.y. kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalų, taksometrų kasos operacijų žurnalų, taksi vairuotojų kortelių, kuriose būtų nurodyti teikiamų paslaugų įkainiai ir kt.

“Projektu “Keleivių vežimas ir taksi” siekiama daugiau skaidrumo keleivių vežimo sektoriuje, todėl numatoma viešinti atvejus apie mokesčius mokėti vengiančias įmones, pateikti visuomenei jų pavadinimus. Neabejotina, kad šio sektoriaus veiklos skaidrinimas prisidės ir prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo”, – pažymi Marius Žemgulis, pabrėždamas, kad minėtas paslaugas teikiančios įmonės bus nuolat stebimos, nagrinėjami jų veiklos rodikliai, kilus įtarimų, į pokalbius bus kviečiami įmonių vadovai.

Mokesčių administratorius ragina keleivius, atsiskaitančius už suteiktas paslaugas, reikalauti kasos kvito, taip ne tik užkertant galimybę nesąžiningiems vežėjams vogti biudžeto lėšas, bet ir užsitikrinant bent minimalias garantijas nelaimės atveju.

VMI pažymi, kad projekto metu įmonės ne tik tikrinamos: aktyviai komunikuojama su šių verslo sričių asociacijomis, įvairias analizes atliekančiais mokslininkais, tiesiogiai bendraujama su įmonių vadovais.

Maršrutinių mikroautobusų ir taksi keleiviai bei visi mokesčių mokėtojai apie pastebėtus mokestinius pažeidimus gali pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildę anketą interneto svetainėje www.vmi.lt ar apsilankę savo gyvenamosios vietos mokesčių inspekcijoje.

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizo mokesčiai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI – ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.

Valstybinei mokesčių inspekcijai iki vasario 1 dienos reikia pateikti duomenis apie B klasės išmokas, iki vasario 15 dienos – apie A klasės išmokas bei gyventojų patirtas išlaidas

2011 m. sausio 20 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) primena, kad Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat užsienio vienetų nuolatinės buveinės, nenuolatiniai gyventojai, vykdę individualią veiklą per nuolatinę bazę, mokesčių administratoriui iki vasario 1 dienos turi pateikti informaciją apie išmokėtas B klasės išmokas, o vadinamieji tretieji asmenys – darbdaviai, bankai, gyvybės draudimo bendrovės, aukštojo mokslo įstaigos ir kt. – iki vasario 15 d. duomenis apie gyventojams 2010 metais išmokėtas A klasės pajamas bei patirtas išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas.

Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat užsienio vienetų nuolatinės buveinės, nenuolatiniai gyventojai, vykdę individualią veiklą per nuolatinę bazę, iki vasario 1 dienos turi pateikti informaciją (pažymos forma FR0471) apie išmokėtas B klasės išmokas. O vadinamieji tretieji asmenys – darbdaviai, bankai, gyvybės draudimo bendrovės, aukštojo mokslo įstaigos ir kt. – iki vasario 15 d. mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis (forma FR0573) apie gyventojams 2010 metais išmokėtas A klasės pajamas bei patirtas išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas.

Pažymose FR0471 mokesčių administratorius turi būti informuojamas apie bet kokio dydžio 2010 metais išmokėtas išmokas nuolatiniams Lietuvos gyventojams už privalomai registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat vertybinių popierių pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, vienkartines didesnes kaip 3500 litų azartinių lošimų laimėjimų ar loterijų laimėjimų (pinigais ir/ar natūra) sumas ir t.t.

Vilniaus AVMI atkreipia dėmesį, jog apie iki 2010-12-10 gyventojui išmokėtas sumas už turto nuomą (jei gyventojas vykdė individualią veiklą) įmonė turi pateikti informaciją B klasės išmokų pažymoje FR0471, nurodydama 93 pajamų rūšies kodą. Apie 2010-12-11 ir vėliau išmokėtas – Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572, nurodant 23 pajamų rūšies kodą.

“Išmokėdamas B klasės pajamas, jas išmokantis asmuo jų neapmokestina, tik iki vasario 1 dienos informuoja – pateikia deklaraciją FR0471 – mokesčių administratorių apie tokias išmokas, – sakė Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorius Dainoras Bradauskas. – Gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, gavęs tokių pajamų. Jis inspekcijai pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.”

Iki vasario 15 d. informaciją apie A klasės išmokas (forma FR0573) mokesčių administratoriui turi pateikti asmenys, išmokėję gyventojams darbo užmokesčio pajamas, dividendus, tam tikrais atvejais ir turto pardavimo, jo nuomos, palūkanų ar kitas pajamas. O informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų 2010 m. patirtas išlaidas (sumokėtas gyvybės draudimo, pensijų įmokas, už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą, sumokėtas palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą būsto kreditą ar lizingo būdu 2004-2008 metais pirktą vieną asmeninį kompiuterį su programine įranga ir mokėję įmokas (be palūkanų), įmokas į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus) turi pateikti gyvybės draudimo bendrovės, kredito įstaigos ir lizingo bendrovės, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas, profesinio mokymo tiekėjai, universitetai ir kolegijos, Lietuvoje įregistruoti pensijų fondai ir pan.

“Remiantis mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis apie išmokas gyventojams ar jų patirtas išlaidas praėjusiais metais, bus formuojamos preliminariosios deklaracijos, – pabrėžė Dainoras Bradauskas .- Todėl labai svarbu, kad tretieji asmenys laiku pateiktų ir pateiktų teisingus duomenis, nes nuo to priklauso sklandus gyventojų pajamų mokesčio deklaravimas. Dėl neteisingai pateiktos informacijos nukentės gyventojai – jiems GPM permoka bus grąžinta gerokai vėliau, t.y. tik tada, kai darbdaviai ar tretieji asmenys pateiks teisingą informaciją”.

Vilniaus AVMI primena, kad greičiau ir paprasčiau visas deklaracijas mokesčių inspekcijai galima pateikti, naudojantis Elektronine deklaravimo sistema (EDS).

Daugiau informacijos galima gauti paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba apsilankius VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Naudinga žinoti:

• Pažyma apie 2010 m. išmokėtas B klasės pajamas mokesčių inspekcijai teikiama iki 2011 m. vasario 1 d.

• Metinė A klasės pajamų mokesčio deklaracija (forma FR0573) teikiama iki 2011 m. vasario 15 d.

• Metinė 2010 metų gyventojo pajamų deklaracija mokesčių inspekcijai teikiama iki 2011 metų gegužės 1 d.

• Mokesčių inspekcijos elektroninė deklaravimo sistema adresu: http://deklaravimas.vmi.lt/lt

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizo mokesčiai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI – ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.

Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas tikina nebijantis, kad, Vyriausybei nepavykus įgyvendinti ambicingo plano iš “šešėlio” ištraukti milijardą litų, pirmiausia lėks jo galva.

Jis interviu “Lietuvos žinioms” neprognozavo, kokių priemonių imsis įgyvendinant Vyriausybės planą iš šešėlio ištraukti apie 1 mlrd. litų.

“Nė viena institucija dirbdama atskirai tokių rezultatų nepasieks. Tiek finansų ministrė, tiek kiti Vyriausybės nariai pabrėžė, kad tikslą galima pasiekti tik derinant institucijų, atsakingų už finansinės drausmės priežiūrą, pajėgas ir keičiant įvairius teisės aktus. Mes su partneriais įgyvendiname bendras priemones”, – teigė M.Kaseliauskas.

Jis teigė, jog VMI niekada nesikratė ir nesikrato atsakomybės.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008-aisiais nustatyta 264 mln. litų, 2009 metais – 478 mln. litų, o per 2010 metų 9 mėnesius – 271 mln. litų nesumokėtų mokesčių.

“Šešėlinės ekonomikos lygis šiandien, nesuklysiu sakydamas, viršija 20 proc. bendrojo vidaus produkto. Bet šis skaičius nėra kuo nors išskirtinis, jei lyginsime su kitomis Europos Sąjungos ar pasaulio valstybėmis. Be to, reikėtų įvertinti ir vykdomų tyrimų metodikas, ir pačią “šešėlio” sąvoką, kuri neretai suvokiama labai skirtingai”, – teigė M.Kaseliauskas.

Anot VMI vadovo, verslininkų prognozėmis: atlikto tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika, verslininkų nuomone, kitais metais mažės 2,4 procento.

“Mes taip pat prognozuojame, kad legaliai veikiančiame versle šešėlinės ekonomikos dydis mažės, o kontrabandą mažins sutelkti institucijų veiksmai”, – tvirtino M.Kaseliauskas.

Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje 3,5 karto sumažėjo išduodamų verslo liudijimų statybų ir statinių remonto veiklai. Tokios veiklos verslo liudijimus dabar visoje šalyje turi mažiau nei 7 tūkst. gyventojų, nors 2007–2008 m. jų buvo išduodama per 25 tūkst.

Apskritai veikla, kuriai išduodami verslo liudijimai, sunkmečiu buvo apmirusi, ir tik nuo antrojo šių metų ketvirčio juntamas pagyvėjimas. Dabar daugiausiai verslo liudijimų išduodama įvairiai prekybos veiklai (apie 25 tūkst.), taip pat kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir soliariumų veiklai bei patalpų nuomai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės komentaras

Pokyčius visų pirma lemia ekonominė padėtis. Jai pablogėjus natūrali žmonių reakcija yra atidėti išlaidų reikalaujančią veiklą ateičiai, juo labiau kad prisidėjo ir mokesčių už verslo liudijimus naštos padidėjimas.

Dėl to savivaldybės jau 2009 m. pradėjo mažinti fiksuoto pajamų mokesčio dydį. Vyriausybė 2010 m. gegužės mėn. leido ne prekybos verslo liudijimus įsigyti nebe mėnesiui, o trumpesniam laikui, o nuo 2011-ųjų pagal šiuo metu galiojančius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus minimalus mokestis už verslo liudijimą galės būti sumažintas iki 12 kartų.