Latvijos konkurencijos prievaizdams nustačius draudžiamąjį bankų susitarimą, dėl kurio nemažėjo mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiai, Lietuvos prekybininkai tikina bankams moką netgi daugiau nei jų kaimynai, todėl mano, kad pasidarbuoti Konkurencijos taryba irgi turėtų, nors patys į ją nesikreipia.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas teigia, kad mūsų prekybininkams teikiamos bankų paslaugos dar brangesnės nei latviams, o bankai esą gauna dideles sumas pajamų, kurias jiems nėra sunku uždirbti, nes sąnaudos, tikėtina, yra mažos, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Jei kalbėtume apie įkainius, tai Latvijoje, mūsų neoficialiomis žiniomis, mokėjimo kortelių tvarkymo mokestis yra apie 0,6 proc., o pas mus jis siekia apie 1 proc., mažoms parduotuvėlėms veikiausiai yra dar didesnis – 2-3 proc. Tad mums ta problema dar aktualesnė”, – sako M. Busilas.

Jis skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis atsiskaito apie 15-20 proc. klientų, o už inkasavimą sumokama 4-5 kartus brangiau nei už tų, kurie moka grynaisiais.

Dienraščio duomenimis, nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas iki šiol nesulaukė Konkurencijos tarybos dėmesio dėl mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčių dydžio derinimo tarpusavyje.

Tarnybos atstovė viešiesiems ryšiams Palmira Kvietkauskienė motyvuodama konfidencialios informacijos buvimu, neatskleidė, ar domisi mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiais Lietuvoje .

Telekomunikacijų, pašto ir pasiuntinių įmonės ne tik kritikuoja valdžios ketinimus nuo liepos įvesti joms mokestį (0,2 proc. mokesčio nuo apyvartos), skirtą naujai kuriamai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai išlaikyti, bet ir kai kurios net svarsto, ar kreiptis dėl to į Europos Komisiją.

Energetikos ministerija kol kas neatskleidžia, ar išgirs verslo raginimus atsisakyti mokesčio idėjos ar bent jau pakoreguoti jo bazę, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Įmonės pateikė pastabų, galvosime, ką daryti”, – sakė Arvydas Darulis, energetikos viceministras.

Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus Juozo Jurelionio, jei mokestis bus įvestas, gali pabrangti dalis paslaugų – ryšiai, elektra,šiluma, pašto paslaugos.

Skubių siuntų gabentojų asociacijos prezidentė ir įmonės “DHL Lietuva” operacijų vadovė Rasa Čėsnienė piktinasi, kad vienodą 0,2 proc. mokestį ketinama nustatyti visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, kuriame rinkos segmente jos veikia.

“Juk reguliuodamas siuntų gabentojus reguliuotojas beveik neturi jokių išlaidų, skirtingai nuo ryšių operatorių, mes nenaudojame jokių valstybės išteklių, pvz., dažnių, iš valstybės nieko negauname, tai kodėl turime mokėti”, – stebisi ji.

Anot telekomunikacijų bendrovės “Teo LT” generalinio direktoriaus Arūno Šikštos, dabartiniai reguliatoriai yra pakankamai finansuojami, todėl svarstome galimybę kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti jos išaiškinimo šiuo klausimu.

Jei valdžia neatsisakys naujojo mokesčio idėjos, pagalbos Briuselyje sako ieškosiantys ir kabelinės televizijos operatoriai.