Antrus metus Lietuvos mokyklas lanko Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva sukurta mobilioji mokslo laboratorija „MoMoLab“. Greta to, pastaraisiais metais 400 šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų buvo aprūpintos gamtos mokslų kabinetų laboratorine įranga ir mokymo priemonėmis.

Indrė Zimblytė

Naujos ugdymosi galimybės ir mokytojų išmonė paskatino mokinius pačius prisiliesti prie mokslo stebuklų, eksperimentuoti ir tyrinėti, o mokytis biologijos, chemijos ar fizikos tapo kur kas lengviau ir įdomiau. Tai labai svarbu norint didinti vaikų susidomėjimą sudėtingais, tačiau reikalingais chemijos, biologijos, fizikos mokslais. Šių sričių specialistų vis dar stinga.

Šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje duris atvėrė pirmoji specializuoto inžinerinio ugdymo mokykla – Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, įsteigtas remiantis Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos baze. ES lėšomis planuojama įsteigti dar bent dešimt mokyklų, naudojantis jau esama mokyklų baze, kurių specializacija būtų matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptis. Šiais žingsniais siekiama išugdyti mokslininkų bei mokslu besidominčių žmonių, kurie kurs mūsų ateitį ir kaups mokslinį potencialą. Įvertinusieji naująsias priemones užsimena, kad kai kurių mokyklų klasės dabar panašios į tikras mokslines laboratorijas.

Naujuoju ES paramos etapu nauja gamtos mokslų įranga numatoma aprūpinti ir pagrindines šalies mokyklas bei progimnazijas. O po mokyklas, kurios dar neturi pačių moderniausių laboratorijų, iki šiol keliauja laboratorija su ratais: unikali, moderniausia įranga aprūpinta klasė, jau tapusi tikru džiaugsmu jauniesiems tyrinėtojams.

Mobilioji laboratorija – viena iš ES finansuojamo projekto „Jaunasis tyrėjas“ veiklų. Joje vaikai gali išbandyti tyrėjo darbą – moderniausiais prietaisais atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus. Išskirtinio dizaino vilkiko puspriekabėje įrengtoje laboratorijoje gausu mokslinės įrangos, įrengta 20 darbo vietų, paskaitų vienu metu gali klausytis iki 30 vaikų. Atvykusi į tam tikrą vietą, tokia laboratorija tampa improvizuota klase, kuri yra aprūpinta didžiule ir modernia tyrimų įranga.

Savo įspūdžiais apie mobiliąją laboratoriją pasidalijo 2011 m. geriausiu Europos Sąjungos jaunuoju mokslininku tituluotas mikrobiologijos genijus Povilas Kavaliauskas. Jis šioje laboratorijoje dirba su mokiniais, padeda jiems atskleisti įdomiausias mokslo paslaptis.

Povilo žodžiais, mūsų šalies mokyklose sukurta mobilioji laboratorija yra šiuolaikiškas sprendimas, kaip priversti tikrą mokslinę laboratoriją, turinčią labai daug jautrių ir subtilių prietaisų, važinėti po visą Lietuvą: „Trumpiau tariant, tai yra vilkikas, kuriame sumontuota geriausiuose mokslo centruose randama mokslinė įranga, užtikrinama moderni vėdinimo ir klimato kontrolė. Šiai laboratorijai atvykus jaunieji tyrėjai ir jų konsultantai mokslininkai gali dirbti universitetų laboratorijas atitinkančiomis sąlygomis. Mobilioji laboratorija pritaikyta ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Čia galima rasti visko: pradedant šiuolaikiškais mikroskopais ir baigiant robotinėmis sistemomis bei įvairiais jutikliais, kurių matavimo galimybės labai plačios.“

Mobiliojoje laboratorijoje atliekamų tyrimų spektras itin platus – viskas priklauso nuo jaunųjų tyrėjų grupių poreikių. Kartais tai būna įvairių elektroninių prietaisų konstravimas, kartais – mikrobiologiniai tyrimai bei darbai su DNR, dar kitais atvejais – šiuolaikiškos cheminės sintezės ir naujų cheminių junginių kūrimas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis viso projekto ,,Jaunasis tyrėjas“ tikslas yra sudaryti tinkamas sąlygas motyvuotiems ir mokslu besidomintiems moksleiviams atlikti savo kartais ir tikriems mokslininkams nenusileidžiančius mokslinius darbus. „Be to, turėdami mobiliąją laboratoriją sugebame mokslą ,,nuvežti“ net ir į tolimesnius Lietuvos rajonus. Tad naudodamiesi šiuo projektu mes dar mokyklos suole ugdome būsimus Nobelio premijos laureatus“, – optimizmo nestokoja P.Kavaliauskas.

Gamtos mokslai – variklis, stumiantis žmoniją į priekį

Vis aktualesnė ir opesnė tampa diskusija, kaip šiuolaikinius jaunuolius sudominti gamtos mokslais, inžinerinėmis, techninėmis specialybėmis, kai dauguma renkasi socialinius mokslus. P.Kavaliauskas patikina, kad socialiniai mokslai yra ne mažiau svarbūs, ir viskas priklauso nuo paties moksleivio norų: „Tačiau, mano akimis, mokslą reikia pateikti ,,skaniai“. Visi puikiai žinome, kaip nuobodu skaityti fizikos ar chemijos knygas, kuriose viskas aprašoma vien formulėmis. Todėl, jei moksleiviai turės progą savo rankomis prisileisti prie vieno ar kito reiškinio, jiems bus daug lengviau suprasti už viso to esančią teorinę bazę. O tai padaryti ir padeda mobiliosios laboratorijos ir jose dirbančios komandos.“

Ar apibendrinant galima sakyti, kad būtent gamtos mokslai yra žmonijos ateities ir mokslo pažangos pagrindas? Jaunasis mokslininkas įsitikinęs, kad taip. „Vis dėlto mes norime kiek įmanoma ilgiau gyventi, nesirgti ir nugalėti tokias ligas, kaip vėžys. O būtent prie to ir prisideda gamtos mokslai. Per pastaruosius metus, matydamas gamtos mokslų progresą, galiu drąsiai teigti, kad tai yra variklis, stumiantis žmoniją į priekį. Tik laiko klausimas, kada sugebėsime regeneruoti ir iš naujo išsiauginti organus, nugalėti sunkias ligas ir kita. Mano didžiausias gyvenimo siekis būtų tapti pasaulinio lygio savo srities specialistu ir, žinoma, savo darbais prisidėti prie visuotinės žmonijos gerovės“, – pokalbį baigia P. Kavaliauskas.

Per penkiasdešimt metų Lietuvos socialinių tyrimų centras bent penkis kartus keitė pavadinimą ir struktūrą, tačiau išlaikė siekį puoselėti profesionalios sociologijos tradicijas Lietuvoje.

Justė Adakauskaitė

Apie savo pirmtakus – Ekonomikos institute 1964 m. įkurtą Sociologijos ir teisės sektorių Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) vadovė prof. dr. Meilutė Taljūnaitė sako: jie buvo pirmieji.

VEIDAS: Lapkričio 13 dieną minimas šios institucijos penkiasdešimtmetis. Nuo ko prasidėjo sociologija Lietuvoje ir kaip ji vėliau vystėsi?

M.T.: Kartais labai netikėtai ateina toks laikas, kai pradedi ieškoti savo kilmės ir šaknų. Toks noras ir paskatino mus šią vasarą ieškoti, kokia yra mūsų centro kilmė ir ar galime vadintis vaikaičiais tų, kurie pradėjo sociologiją Lietuvoje. Pasirodo, kaip tik nuo 1964 m. Mokslo akademijos prezidiumo nutarimo įsteigti Sociologijos ir teisės sektorių Ekonomikos institute ir prasidėjo mūsų centro kelias, kuris vėliau vedė net per penkis kardinalius pavadinimų keitimus. Kelis dešimtmečius čia dirbančiuosius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, nes nuo to laiko, kai 1977 m. įvyko pirmoji Baltijos šalių sociologų konferencija, LSTC likome tik trys: Arvydas Virgilijus Matulionis, Eduardas Kęstutis Sviklas ir aš.

1964 m., kai prasidėjo šios institucijos veikla, profesionalių sociologų Lietuvoje nebuvo ir negalėjo būti, todėl galima sakyti, kad pradžioje tikrai buvo žodis, ir tik iš jo išaugo veiksmas. Žmonės iš įvairiausių sričių pradėjo domėtis sociologija ir formuoti profesionalų jos veidą, kad ir kokiomis spalvomis jį spalvintum – juodai ar raudonai.

Labai daug tolesnės istorijos lėmė ir asmenybės. Dabar, kai jau galima vertinti retrospektyviai, matome, kad būtent tai, jog 1970 m. konkursą dėl sektoriaus vadovo pozicijos laimėjo Romualdas Grigas, lėmė, kad Lietuvos sociologija pasuko į pramonę ir įmonių tyrimus. Mes augome darbo sociologijos srityje, turėjome daug užsakymų, nors gal kai kam tai buvo nuobodu.

Todėl antroji sritis, kuria pradėta labai domėtis, buvo jaunimo problemos. Ilgą laiką teko dirbti su longitudiniu, kitaip tariant, ilgalaikiu darbo jėgos rinkos tyrimu, kuris prasidėjo 1983 m. Šiuo brangiu tyrimu susidomėjo ir amerikiečių sociologai, patekome į pirmąjį pasaulinį sociologų kongresą Meksikoje. Taip pamažu ir vyko sociologijos „legalizavimas“ buvusioje Sovietų Sąjungoje. Vėliau mokslininkai pradėjo gintis pirmąsias disertacijas, ėmė plėstis mūsų tyrimų tematika, o dabar ji apima pačias įvairiausias gyvenimo sritis.

VEIDAS: LSTC sudarytas iš penkių kamieninių padalinių – institutų. Kaip susiformavo būtent tokia struktūra?

M.T.: Rytų išmintis sako: jeigu nori, kad niekas nesikeistų, daryk nuolatinius pertvarkymus. Mūsų struktūra nuolatos reorganizuojama, o iš to kyla ir daugybė nesusipratimų. Iš pradžių vadinomės institutu su savo skyriais ar centrais. Kai priešpaskutinė valdžia pervadino institutą centru, padaliniams neliko nieko kita, tik virsti institutais. Dėl to kai kuriems darbuotojams jau gali tapti sudėtinga suprasti, kur jie dirba, su kuo turi tapatintis. Mūsų padaliniai neturi juridinio statuso, mes esame viena įstaiga su skyriais, tačiau viešojoje erdvėje kai kada jie reiškiasi pamiršdami tai, kam priklauso, nebeliko tapatumo su LSTC.

Mano strategija visada buvo suteikti padaliniams tam tikrą autonomiškumą, nes žmogus būna labiau motyvuotas dirbti, kai turi tam tikrus įgaliojimus ir sritį, už kurią yra atsakingas. Etninių tyrimų institutas dirba su labai konkrečia tematika, pasaulis ją žino ir užsako tyrimus. Sociologijos institutas – labai margas, tačiau kartu yra didžiausią publikacijų produkciją duodantis padalinys.

Dabar LSTC išaugo tiek, kad iš 42 tyrėjų 86 proc. turi mokslo laipsnius, o tai jau tikra mokslininkų institucija. Jokiame universitete tokio dalyko nėra, nes mokslininkai dažnai būna išsislapstę savo katedrose, o bendravimo tarp katedrų kartais nė su žiburiu nerasite. Pradeda skirtis interesai, visi kovoja už save, o LSTC yra unikalus bendradarbiaujančių mokslininkų sambūris, todėl kovoti už protų išlaikymą vienoje vietoje yra garbės reikalas.

VEIDAS: Kokios LSTC ištirtos tendencijos, atrasti dalykai labiausiai rūpi šalies valdžiai, institucijoms, ūkio subjektams? Kaip suvokiamas sociologijos vaidmuo visuomenėje?

M.T.: Nors nesu jokios partijos narė, norėčiau paminėti Viliją Blinkevičiūtę. Tuo metu, kai ji buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė, buvo kilęs labai didelis skurdo mažinimo vajus, tam skiriami didžiuliai ES pinigai, bet ji išnaudodama savo poziciją pareiškė, kad skurdas „suvalgo“ pinigus, kurie skiriami tik pašalpoms. Dėl to reikėtų investuoti ne į skurdo, bet į socialinės atskirties mažinimą, pavyzdžiui, bedarbiui susiradus darbą dvejiems metams atleisti jį nuo mokesčių. Tai galėčiau įvardyti kaip vieną iš pavyzdžių, kai politikas išgirdo mokslininkus ir pakeitė savo vykdytą politiką.

Mokslininkai nėra politikos veikėjai, ir nors sociologija stovi ties riba su ideologizuotu mokslu, jos pranašumus atskleidžia tai, kiek ji iš ideologijos sugeba išsivaduoti.

Nuo pat sociologijos pradžios Lietuvoje teoriniai tyrinėjimai nebuvo įdomūs visuomenei, nes darbas pagal užsakymus būdavo populiaresnis. Tekdavo dažnai atlikti tyrimus gamyklose, o tai virsdavo katės ir pelės žaidimu. Pavyzdžiui, kažkada Klaipėdos mėsos kombinate atlikome tyrimą, nes vadovybei rūpėjo, kur dingsta dešros. Išsiaiškinome, kur ta mėsa prapuola, pateikėme direktoriui ataskaitą, o jis mus giria, kad atradome, ką turėjome atrasti. Jeigu jis iš pradžių žinojo atsakymą, kam tuomet samdė sociologus? Tačiau jam labiau rūpėjo sužinoti, ką su tuo daryti. Aš jam taip ir pasakiau: jeigu žinočiau, ką daryti, sėdėčiau jūsų kėdėje.

Mūsų surinktos informacijos pritaikymas suvokiamas kaip bendravimas su ūkio subjektais ar verslo partneriais. Faktų reikalavimas yra pats žemiausias sociologinių duomenų pritaikymo būdas. Tai labai paprasta – pažiūrėjai į lenteles, pateikei skaičius, ir darbas padarytas. Tačiau tik retas žino, kad yra dar trys lygiai, kuriuose galima apdoroti gautus rezultatus.

Antrajame, vertinamajame lygyje reikia atrasti tendencijas, aprašyti visą kur kas detaliau. Trečias, sociologinės informacijos panaudojimo lygmuo yra konceptualus, nes reikia visus surinktus duomenis sujungti į koncepciją, pateikti bendrą vaizdą. O prie ketvirto lygio, prognostikos, sociologų beveik neprileidžia, nors tai yra natūrali proceso pabaiga. Kaip aš sakau per paskaitas, net utopijos kūrimas jau yra didelė pažanga, tačiau tai dar bijoma daryti.

Bendravimas su valdžia išliko ir dėl to, kad mūsų struktūros nuolatos keičiamos. Akademikas Aleksandras Vasiliauskas prieš pusantrų metų organizavo Ekonomikos instituto steigimą, ir mes sutikome, kad esant finansavimui toks institutas galėtų tapti šeštuoju kamieniniu LSTC padaliniu. Tai yra tie patys socialiniai tyrimai, ir dar labai dera su tuo, kad viena iš dviejų mūsų siūlomų doktorantūrų, be sociologijos, yra ir ekonomika. Turime labai daug perspektyvių ekonomikos doktorantų, iš kurių būtų galima užauginti visą instituto struktūrą, tačiau pinigų jam steigti niekas skirti nenori – teigiama, kad galima tai padaryti ir be to. Vis dėlto mes iš paskutiniųjų stengiamės išlaikyti savo tradicijas – žinome, ką dirbame, ir laikomės to kelio.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvoje specialistai rengiami, neatsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius, – signalizuoja šalies verslas ir tą patvirtina žurnalo „Veidas“ atlikta analizė, rodanti, kad beveik pusė kolegijų ir ketvirtis universitetų absolventų pernai, baigę studijas, keliavo tiesiai į darbo biržą.

Kaip parodė žurnalo „Veidas“ atlikta analizė, paremta pačių šalies universitetų, kolegijų ir Lietuvos darbo biržos pateiktais duomenimis, bedarbio duonos po studijų pernai ragavo 6,2 tūkst. iš beveik 28 tūkst. studijas universitetuose baigusių jaunuolių ir 4 tūkst. iš 10-ties tūkst. kolegijų absolventų. Aukštosios mokyklos teigia, kad šie duomenys neatspindi tikrosios padėties, esą absolventai darbo biržoje registruojasi, apsidrausdami dėl socialinių garantijų ar kitų priežasčių.“ Gaila, kad reitingai, nuvainikavę kai kurias aukštąsias mokyklas, sukėlė pasipriešinimą, o ne norą ir pastangas keistis. Man atrodo, kad mūsų švietimo sistema yra nuėjusi lengviausio pasipriešinimo keliu, kai kaip nors plaukiama, nelabai dairantis, ko iš tiesų reikia rinkai ir jauniems žmonėms, kad jie įgytų darbo rinkoje paklausų išsilavinimą“, – interviu „Veidu“ pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
VEIDAS: Lietuvos pramonininkų konfederacija ir jūs asmeniškai ne vienerius metus atvirai kalbate apie aukštųjų mokyklų nesugebėjimą parengti darbo rinkai tinkamų specialistų. Kaip jūs vertinate šią statistiką, kad 25 proc. universitetų ir 40 proc. kolegijų absolventų pernai, gavę diplomus, užsiregistravo darbo biržoje bedarbiais ir kokias įžvelgiate šio reiškinio priežastis?
R.D.: Negalima to vertinti vienareikšmiškai. Viena vertus, nepanašu, kad aukštosios mokyklos bando suvokti, kas vyksta Lietuvos ir globalaus pasaulio rinkose ir, reaguodamos į tai, orientuoti savo studijų programų. Universitetų, kolegijų studijų programas dažniausiai lemia ne rinkos poreikiai, o jų turimi dėstytojai ir jų dėstomi mokslai.
Šiandien reikia visiškai kitko: žvelgti jau toliau už horizonto ir diskutuoti, kaip reikėtų keistis, kokias studijų programas, mokymo kryptis rinktis, kad mūsų jauni žmonės būtų tinkamai parengti arba bent jau atviri pokyčiams. Nes globalizacija ir naujos technologijos smarkiai keičia darbo rinką – vienos profesijos tampa labiau paklausios, kitų iš viso nebelieka. Todėl būtina tai matyti ir prognozuoti. Tuo labiau, kad universitetams savo prekę šiandien jau reikia pardavinėti globalioje rinkoje, konkuruojant pasauliniu mastu.
Tą diktuoja ir drastiškai mažėjantis moksleivių skaičius: 2004 m. mokyklas Lietuvoje baigė 46 tūkst. abiturientų, šiemet – 37 tūkst., o 2021-aisiais – tik 26,5 tūkst.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

Šiuo metu daugybė tėvų vaikų darželiuose ir interneto svetainėse sulaukia pasiūlymų mokyti savo vaikus užsienio kalbos jau nuo trejų ar ketverių metų. Paklaustas, ar verta skubėti ir pasiduoti šiuo metu Lietuvą krečiančiai madai – mokyti trimečius vaikus anglų ar prancūzų kalbos, psichologas ir šeimos konsultantas Olegas Lapinas atsako, kad į tai nereikėtų žvelgti per daug filosofiškai: „Tokio amžiaus vaikai dar kuria savo kalbą, o jei mėginsite juos mokyti kitos kalbos, jie tam priešpastatys savąją. Įsivaizduokite, kad prašote poeto kurti propagandinius šūkius. Jis teoriškai tai gal ir padarys, bet nenorės, nes jis poetas. Taigi penkerių–septynerių metų vaikai jau pasirengę mokytis, o trejų–penkerių – jiems dar pats saviraiškos procesas. Todėl mokyti antros kalbos dar per anksti.“
Tuo metu edukologijos mokslų daktarė, Vaikų darželių tinklo įkūrėja Austėja Landsbergienė mažamečių mokymą antros kalbos grindžia moksliniais tyrimais: „Kuo vaikas jaunesnis, tuo jo mokymasis greitesnis ir lengvesnis. Iš tiesų tėvams nereikėtų baimintis jo kalbos raidos sutrikimų: jei jie yra, vis tiek vėliau ar anksčiau išlįs.“ Edukologės teigimu, kur kas blogiau, kai vaikas perkraunamas keliomis skirtingomis veiklomis (vienu metu mokosi kalbos, piešti, plaukti ir dar groti pianinu).
Panašios pozicijos, beje, laikosi ir dauguma anglų kalbos pedagogų. Viena jų, Dalia Gečaitė-Brasiūnienė, komentuoja: „Spręsdama pagal mažamečių vaikų tėvų atsiliepimus, nemanau, kad mokytis svetimos kalbos nuo trejų yra per anksti. Dažna klaida, jog tėvai iš savo atžalų tikisi, kad šie ims ir atraportuos, ko išmoko per pamoką. Tačiau du kartai anglų kalbos užsiėmimų per savaitę, pateikiant vaikui žaidimo forma, nėra per daug“, – mano trejeto vaikų mama.
Vis dėlto šiuo atveju turbūt labiau verta įsiklausyti į psichologo komentarą ir neatimti iš vaiko jam priklausančio žaidimų džiaugsmo. Juolab kad penkerių šešerių metų jis bus daug imlesnis nei trejų. Be to, psichologas atkreipia dėmesį, kad jei jūsų vaikas yra sunkiau kalbantis, idealiu atveju jo pažintis su antrąja kalba turėtų įvykti vidurinėje mokykloje, ir ne anksčiau. Žinoma, priešingai manančios stovyklos atstovai ir toliau nepaliaus tikinti, esą dalies vaikų genialumas būtent todėl ir nukenčia, kad vaikų darželių vadovai nelinkę spausti mokytis svetimos kalbos. Jie iki šiol laikosi pozicijos, kad pirmenybė turėtų būti skiriama gimtajai vaiko kalbai, ir jau po jos – svetimai.

Studijas Lietuvoje jau pasirinkę jaunuoliai nebesiblaško: vėl turėsime daugiausiai socialinių mokslų atstovų.

Neseniai pasibaigę abitūros egzaminai ir būsimų studentų prioritetai parodė, kokios profesijos ir kurios aukštosios mokyklos išlaikė dar vieną kasmetinį būsimų studentų ir jų tėvų išbandymą, o kurioms bent kol kas teks susilaikyti nuo pagyrų dėl begalinio populiarumo. Vis dėlto naujovių mažiau nei gilėjančių tendencijų.
Studentų preferencijos užtikrintos – iš viso per pirmąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą šiais metais kvietimus studijuoti gavo 34,7 tūkst. jaunuolių, arba 4000-iais daugiau nei pernai, o jų pasirinkimai vis tiek nedaug tesiskyrė nuo pernykščių. Reikšdami norą studijuoti šiemet priimančiose 45 valstybinėse ir privačiose aukštosiose mokyklose, tarp kurių 21 universitetas ir 24 kolegijos, jaunuoliai buvo nepalenkiami rinkdamiesi socialinius mokslus.

Populiariausi – ir vėl socialiniai mokslai

Palyginti su 2011 m., šiemet siekiančiųjų studijuoti socialinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo, tačiau ši studijų sritis išliko gerokai populiaresnė už kitas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, socialiniai mokslai buvo populiariausi tiek tarp norinčiųjų studijuoti universitetuose, tiek tarp besirenkančiųjų kolegijas.
Pavyzdžiui, tarp universitetinių studijų sričių socialiniai mokslai pirmu pageidavimu pasirinkti 11,8 tūkst. kartų. Kolegijose socialiniai mokslai irgi buvo pirmi – 6,64 tūkst. pasirinkimų pirmu numeriu. Iš viso, stebint abiturientų ir ankstesnių metų absolventų pasirinkimą pagal studijų sritis, į socialinius mokslus universitetuose paraiškas padavė 50,1 proc. stojančiųjų, kolegijose – 49,3 proc.
LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas dėl tokio būsimų studentų apsisprendimo apgailestauja ir tikina nesuprantąs, ką sau galvoja ir jaunuoliai, ir jų tėvai. Juk ekonomistų, finansų, apskaitos, teisės, psichologijos specialistų šalyje ir taip per daug, o šiųmetes stojimo tendencijas jis atvirai vadina banaliomis.
Ypač tai galima pasakyti apie teisę. Ji, nepaisant darbo rinkos poreikių, kaip ir kasmet užtikrintai pirmavo tarp socialinių mokslų. “Nesuprantu tokio pasirinkimo ir kodėl teisininkus taip masiškai puolė rengti net kolegijos”, – stebisi P.Žiliukas.
O štai personalo paieškos bendrovės “Strategic Staffing Solutions International” vadovas Lietuvoje Andrius Francas juokaudamas netgi siūlo teisės fakultetus Lietuvoje geram dešimtmečiui visai uždaryti.
Tą patį tvirtina ir penketą metų IT kompanijoje dirbantis teisę baigęs Andrius Volungė. “Galimybę studijuoti teisę paprastai gauna geriausi mokiniai. Dėl to labiausiai ir gaila, nes šie žmonės, kaip kad aš pats, įgyja profesiją, kuria vėliau bent pusė jų nepasinaudoja, nes negauna šios srities darbo ir dirba paklausiose srityse, tokiose kaip IT”, – aiškina savo kadaise priimtu sprendimu studijuoti teisę nusivylęs specialistas.

Biomedikų nebestigs

Džiugu bent tai, kad kai kuriose srityse sveiko proto apraiškų daugėja. Mat nors tarp pasirenkamų studijų ir toliau vyrauja socialiniai mokslai, šiemet atsirado gerokai daugiau norinčiųjų studijuoti mediciną ir biomediciną.
Matyt, supratę, kad tai yra vienos perspektyviausių sričių, šiuos abu mokslus šiemet panoro studijuoti 17,4 proc. stojančiųjų. Net 4,5 tūkst. į universitetus stojusių jaunuolių biomediciną pažymėjo pirmu numeriu. Tai – vienintelė naujovė, kurią per šių metų priėmimą į aukštąsias Lietuvos mokyklas įžvelgia P.Žiliukas. Tiesa, jis pabrėžia, kad susidomėjimo su medicina susijusiomis profesijomis jau keletą metų vis daugiau, ypač jei kalbėtume apie mediciną ir odontologiją. Pašnekovas džiaugiasi, kad jaunuolių negąsdina šios ilgos ir nelengvos studijos ir giria pasirinkimą kaip atitinkantį rinkos poreikius.
Beje, biomedicinos mokslų populiarumą dar pavasarį prognozavo ir Švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Vertindamas valstybinių egzaminų pasirinkimo tendencijas, jis pabrėžė, kad šįmet daugiau nei pernai abiturientų rinkosi chemiją, biologiją, o tokį pasirinkimą ministras sieja būtent su Lietuvoje vis labiau populiarėjančiomis biomedicinos studijų kryptimis.
Šioks toks sujudimas pastebimas ir kalbant apie techninius mokslus. Jų mokytis universitetuose pageidavo apie 10 proc., kolegijose – apie 24 proc. visų pareiškimus pateikusių jaunuolių: 3305 universitetuose ir 4047 kolegijose. “Pasirenkančiųjų skaičius didėja, bet nepastebimai. Ir čia nieko keisto, nes palyginti nedaug studentų rinkosi ir stojant į technologinius mokslus reikalingus fizikos, chemijos, informacinių technologijų brandos egzaminus”, – aiškina P.Žiliukas.
Beje, iš technologinių mokslų tarp stojančiųjų šiemet populiariausios buvo energetikos, statybos, mechanikos, transporto specialybės. “Nemažą poveikį tokiam proveržiui ir stojančiųjų pasirinkimui padarė pakitę darbo jėgos Lietuvos pramonėje rodikliai. Šiuo metu darbo rinkoje trūksta gerų specialistų, ir jaunuoliai tai suvokia”, – technologinių specialybių populiarumo didėjimą aiškina KTU Studijų tarnybos direktorė Berita Simonaitienė.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo daugiausiai laisvų valstybės finansuojamų vietų universitetuose bei kolegijose ir skiriamų stipendijų irgi liko technologijos mokslų srityje. Pasak specialistų, taip nutiko dėl kelių priežasčių: viena vertus, kai kurios specialybės nesulaukė pakankamai norinčiųjų studijuoti, antra vertus, reikalavimų neatitiko studentų žinios – nemaža dalis universitetų ir kolegijų taikė gana aukštą priėmimo “slenkstį”, kad apsisaugotų nuo negabių studentų.
Beje, dėl šių abiejų priežasčių vien universitetuose šiemet buvo numarinta net apie 40 skirtingų studijų programų (ne vien technologijų srityje), kurių jaunuoliai jau nebegalės rinktis net per antrąjį priėmimo etapą. Tarp jų – dalis filologijos (pavyzdžiui, skandinavų filologija), meno (trombonas, klarnetas) programų, socialinė politinė filosofija, aplinkotyra, net matematika ir informatika, fizika ir informatika, medicinos technologijos, skulptūra.
“Galbūt tai irgi lėmė sveikas protas ir atsižvelgimas į darbo rinkos poreikius”, – svarsto P.Žiliukas ir viliasi, kad tokios pat priežastys jaunuolius Lietuvoje pagaliau paskatino nusigręžti nuo vadybos studijų. Mat tai bene pirmi metai, kai būsimų vadybininkų būrys gerokai aptirpo. Vien kolegijose vadybos studijų programų buvo daugiausiai tarp tų, kurių nepasirinko nė vienas studentas.

Kolegijų ir universitetų varžytuvės

Jaunuolių pasirinkimas, ypač pasiskirstymas tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, neblogai atspindi ir tai, kurie universitetai, kolegijos jiems atrodo priimtiniausi ir patikimiausi siekiant aukštojo mokslo diplomo. Priminsime, kad kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiemet sulaukė 15,9 tūkst. asmenys. Na o daugiausiai valstybės finansuojamų vietų pasiūlyta Vilniaus universitete – 2829, Vilniaus Gedimino technikos universitete – 1429, Kauno technologijos universitete – 1316 ir Vytauto Didžiojo universitete – 782.
Į valstybės nefinansuojamas vietas daugiausia studentų pakvietė Mykolo Romerio universitetas – 1892, Vilniaus universitetas – 1796, Vytauto Didžiojo universitetas – 1149, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 898, Kauno technologijos universitetas – 861, Klaipėdos universitetas – 811.
Iš kolegijų populiariausia ir toliau išlieka Vilniaus kolegija, kurioje studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 1976 jaunuoliai, toliau – Kauno kolegija, kurioje nemokamai studijuos 1410 abiturientų, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 915 jaunuolių, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – 652.
Į valstybės nefinansuojamas vietas iš kolegijų daugiausiai stojančiųjų pakvietė Socialinių mokslų kolegija – 948, Kauno kolegija – 915 ir Vilniaus kolegija – 760.

Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų surinkusios studijų programos:
Universitetuose
Eil. nr.    Universitetas    Studijų programa    Skaičius
1. VU    Ekonomika    229
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas    Medicina    204
3. VU    Medicina    162
4. VU    Teisė    160
5. VU    Programų sistemos    133
6. VGTU    Statybos inžinerija    133
7. VGTU    Transporto inžinerija    129
8. VGTU    Multimedija ir kompiuterinis dizainas    119
9. VGTU    Kūrybinės industrijos    105
10. VU    Politikos mokslai    100

Kolegijose
Eil. nr.    Kolegija    Studijų programa    Skaičius
1. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija    Miško ūkis    137
2. Vilniaus kolegija    Buhalterinė apskaita    118
3. Vilniaus kolegija    Bendrosios praktikos slauga    114
4. Vilniaus kolegija    Tarptautinis verslas    111
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija    Automobilių techninis eksploatavimas    110
6. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla    Jūrų laivavedyba    109
7. Vilniaus kolegija    Programų sistemos    103
8. Kauno technikos kolegija    Autotransporto elektronika    98
9. Vilniaus kolegija    Bankininkystė    93
10. Kauno kolegija    Kompiuterinių tinklų administravimas    93

Daugiausiai likusių laisvų valstybės finansuojamų vietų po pirmojo priėmimo etapo

Universitetuose

Studijų sritis    Vietos universitetuose
Technologijos mokslų    218
Socialinių mokslų    204
Humanitarinių mokslų    188
Fizinių mokslų    157
Biomedicinos mokslų    142

Kolegijose
Studijų sritis    Vietos kolegijose

Technologijos mokslų    747
Verslo ir vadybos    631
Medicinos ir sveikatos    313
Biomedicinos    161
Socialinių mokslų    157

Šaltinis: LAMA BPO

Vakar paaiškėjo, kokiomis praktinės užduotimis bus išaiškinti geriausi 10-osios Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados nugalėtojai. Integruotas komandines užduotis šešiolikamečiams renginio dalyviams ruošė Vilniaus universiteto mokslininkų komanda. Viena iš užduočių buvo susijusi su vadinamuoju Lietuvos auksu – gintaru, kita – su tyrimais kosmose.

Vilniuje vykstančiame tarptautiniame renginyje dalyviai komandose po tris sprendė 2 praktines užduotis. Užduotys lygiomis dalimis tikrino dalyvių gebėjimus biologijos, fizikos ir chemijos srityse.

Pirmoji praktinė užduotis, kurią dalyviai sprendė balandžio 24 dieną, buvo susijusi su Lietuvos auksu – gintaru. Dalyviai turėjo išsiaiškinti, už kiek baltų pirklys būtų pardavęs legendinį gintaro luistą Saulės akmenį finikiečių turguje. Spręsdami užduotį biologai tyrė gintaro inkliuzus – įvairių grupių vabzdžius, chemikai aiškinosi gintaro spalvos sudedamąsias dalis chomatografijos būdu, o fizikai, imituodami jūros vandenį, turėjo nustatyti gintaro tankį.

Vakar dalyviams atiteko užduotys, susijusios su kosmoso tyrimais. 22 Europos Sąjungos šalių komandos aiškinosi, kaip geriausia apsirūpinti deguonimi kosminiuose laivuose. Kiekvienos komandos chemikai tyrė dabar naudojamas oro atnaujinimo kapsules, o biologai su fizikais aiškinosi fotosintetinančių dumblių panaudojimą deguonies gamybai. Komandos taip pat vertino, kuris būdas yra geresnis ekonominiu požiūriu.

„Įdomus momentas buvo tai, kad pirmoji užduotis atskleidė, kai kurių dalyvių eksperimentinius gebėjimus. Kuomet, nustatant gintaro tankį, dalyviai duotus 200 gintaro gabaliukus sumetė į vandenį prieš tai jų nesudrėkinę, gavo šiek tiek klaidinančius rezultatus. Dėl vandens paviršiaus įtempimo gintaro gabaliukai neskendo, o antrą kartą, patikrinant rezultatus, jie nuskendo. Tai gauti rezultatai išsikraipė“, – pasakojo apie eksperimentinę užduotį Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Edmundas Kuokštis.

Olimpiados užduočių sprendimų metu buvo naudojamos Lietuvos mokyklų priemonės, kurios pasibaigus olimpiadai bus perduotos mokykloms būsimų olimpiadininkų ruošimui.

Šios priemonės bus ir toliau naudojamos gabių ir talentingų mokinių ugdymui šalies mokyklose, organizuojant gamtos mokslų nacionalines ir tarptautines olimpiadas bei konkursus, tuo pačiu ir Lietuvos komandų pasirengimui dalyvauti tarptautiniuose renginiuose

Olimpiados rezultatai bus skelbiami uždarymo ceremonijoje rytoj (balandžio 28 dieną), 15-18 val. Lietuvos mokslų akademijoje, Gedimino pr. 3, kur ir paaiškės geriausia Europos Sąjungos komanda, o dalyviai bus apdovanoti diplomais ir aukso, sidabro bei bronzos medaliais. Uždarymo ceremonijoje aukso medalius bei taurę, kuri perduodama kiekvienais metais geriausiai Europos Sąjungos komandai, įteiks renginio globėjas Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus.

Socialinių mokslų kolegija – viena pirmųjų aukštojo mokslo įstaigų Lietuvoje, kurios pradėjo rengti jungtines studijų programas, atveriančias naujas mokymosi bei sėkmingo įsiliejimo į tarptautinę darbo rinką galimybes.

Šiuo metu Socialinių mokslų kolegija (SMK) baigia įgyvendinti projektą „Galimybių studijos dėl rinkodaros/reklamos jungtinės studijų programos vadybos studijų kryptyje parengimas“. Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros programą „Mokymasis visą gyvenimą“.
Tad jau 2014 m. naująjį mokslo sezoną turėtų būti pradėta bakalauro studijų pakopos jungtinio laipsnio studijų programa – tarptautinis marketingas ir ženklodara. SMK vadovės Gabijos Skučaitės žodžiais, tai bus gaivaus oro gurkšnis studentams, norintiems plėsti kultūrinį akiratį, įgyti tarptautinės mokymosi patirties, tobulinti bendravimo gebėjimus užsienio kalbomis.

Studentai globalėjančiame pasaulyje

Jungtinės studijų programos (JSP) užtikrina ne mažiau kaip dviejų mokslo įstaigų kartu parengtas ir vykdomas studijas tarptautiniu lygiu ir įgytą bendrą visų aukštųjų mokyklų diplomą. „Jei norime, kad mūsų jaunoji karta nebūtų atsiskyrusi nuo pasaulio, o galėtų jame jaustis saugiai ir užtikrintai, per studijas įgytas žinias pritaikyti praktiškai tiek čia, tiek svetur, turime priimti globalėjančio pasaulio iššūkius. Be to, Lietuva yra prisijungusi prie Bolonijos proceso, juo siekiama per ateinantį dešimtmetį sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę bei skatinti dėstytojų ir studentų mobilumą, globalinį atvirumą, atnaujinti studijas ir jų metodus, sudaryti lanksčias mokymosi sąlygas. Jungtinės studijos ir yra postūmis įgyvendinti šiuos tikslus“, – naujų studijų svarbą pabrėžia G.Skučaitė.
Pasak jos, tarptautinį marketingą ir ženklodarą SMK studijuosiantys jaunuoliai vienus studijų metus turės praleisti užsienio aukštojoje mokykloje ir mokytis rusų arba anglų kalba. Sutartys dėl bendradarbiavimo ir studentų mainų jau pasirašytos su Ukrainos Donecko valstybiniu valdymo universitetu bei Portugalijos Politécnico de Bragança institutu.
Studentai turės galimybę mokytis ir vienoje geriausių, aukštą vietą reitinguose užimančių Rytų kaimynės aukštųjų mokyklų – Rusijos tautų draugystės universitete (RTDU). Jam suteikta išskirtinė Rusijos prezidento privilegija – laisvai sudaryti ir vykdyti studijų programas, o už reikšmingą indėlį į šalies švietimo sistemą RTDU yra pelnęs UNESCO apdovanojimą. Beje, jau šių metų rugpjūčio mėnesį SMK studentai galės dalyvauti universiteto rengiamoje vasaros stovykloje Maskvoje. Jos dalyviai galės įgyti dalykinių (teisės, ekonomikos, informatikos) krypties žinių ir patobulinti rusų kalbos įgūdžius.
Tačiau, kaip pabrėžia SMK vadovė, Europos partnerystės jau nebepakanka, reikia plėtoti ryšius su kitų žemynų aukštojo mokslo įstaigomis, mat pastaruoju metu pasaulyje protų mainai vyksta ir tarp tolimų regionų. Tad jau nuo rudens SMK studentai galės vykti semestrui arba metams į Kanadą, Algomos universitetą, o vėliau – ir į Indoneziją, Ma Chung universitetą.

Tarptautiniai idėjų mainai

Vieningai sutariama, kad dėstytojams ne ką mažiau nei studentams svarbu tobulėti savo srityje ir eiti koja kojon su mokslo naujovėmis. Todėl įgyvendinant SMK rinkodaros ir reklamos galimybių studijos parengimo projektą daug dėmesio skiriama kolegijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui bei pažinčiai su užsienio mokslo įstaigomis ir naujausiomis jų darbo metodikomis. Kolegijos dėstytojai jau dalyvavo stažuotėse Belgijos, Gruzijos, Kanados, Kazachstano, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir Uzbekistano aukštojo mokslo institucijose. Lankantis užsienio aukštosiose mokyklose buvo aptariamos projekte numatytos JSP rengimo galimybės, vyko diskusijos apie darbo rinkos poreikius bei perspektyvas. Taip pat kolegija kviečia atvykti ir į Lietuvą specialistų iš užsienio aukštųjų mokyklų.
„Taip užmezgame glaudesnius akademinio bendradarbiavimo ryšius, plėtojame mokslinius ir tiriamuosius projektus. Be to, per gyvą, tiesioginį bendravimą su kitų šalių kolegomis gimsta naujų projektų, kultūrinės partnerystės, konferencijų idėjos“, – mintimis apie susitikimų su užsienio kolegomis naudą dalijasi SMK vadovė G.Skučaitė.
Kitas projekto etapas: atsižvelgiant į atliktoje galimybių studijoje įvardytus poreikius bei rekomendacijas, bus pradėta rengti pirmos pakopos jungtinio laipsnio studijų programa „Tarptautinis marketingas ir ženklodara“.

Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.

“Tendencija, jog Lietuvos mokyklų abiturientai daugiau renkasi socialinių mokslų studijas, parodo, kad artėjame prie išsivysčiusių, turtingesnių valstybių ir jų “problemų”. Daugumoje jų susiformavusi analogiška situacija – jei žmonės gali sau leisti, tai visuomet palankiau yra pasirinkti lengvesnį kelią ir studijuoti intuityviai lengviau suvokiamus mokslus. Šią “problemą” turtingesnės ir technologiškai pažangesnės šalys sprendžia “importuodamos” šių sričių gabius studentus. Tam jos turi resursų ir realų supratimą, kad tą daryti būtina. Deja tokio suvokimo mūsų šalyje dar pasigendama “, – teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas Tomas Žalandauskas.

Pasak asociacijos “INFOBALT” inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio, jei ir toliau iš švietimo ir mokslo politiką formuojančių institucijų bei verslo sektoriaus pusės nebus imtasi aktyvių veiksmų situacijai keisti, šalies ūkis patirs didelių nuostolių.

“Gyvename technologijų amžiuje, kai gebėjimai jas suprasti, kurti ir parduoti rinkose atneša puikių rezultatų visiems – tiek profesionalams, tiek verslui, tiek valstybėms. Paradoksalu, bet Lietuvoje vis didesnė jaunimo dalis nori būti tik technologijų vartotojais, o jas kurti nėra įpratę ir nemano, kad tai patrauklu. Turime situaciją, kuomet pralaimi tiek jauni žmonės, tiek verslo sektorius”, – paaiškina A. Plečkaitis.

A.Plečkaičio teigimu, gabūs Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai negauna darbo, o verslo sektorius nukenčia dėl kompetentingų technologijų specialistų trūkumo. Susidariusi situacija tampa našta ir Lietuvos valstybei bei visuomenei – į šalies biudžetą surenkama mažiau pajamų iš mokesčių, tenka mokėti daugiau bedarbio pašalpų.

“Tendencija, kai besirenkančių technologijų studijas jaunuolių dalis kasmet ženkliai mažėja, yra ūkio poreikių ignoravimo švietimo sistemoje rezultatas, ir ji iš esmės neatitinka ilgalaikės šalies ūkio raidos vizijos – išnaudoti intelektinį potencialą, skatinti inovacijas, aukštųjų technologijų plėtrą ir kurti aukštą pridėtinę vertę.

Pagrindinis mūsų šalies išteklius yra žmonės, ir jei mokykliniame amžiuje vaikų nesupažindinsime su naujausiomis technologijomis, produktais ir neišmokysime juos pasitelkus kurti naujus dalykus, ilgainiui prarasime šalies konkurencingumą. Tad pastangos mažinti prielaidas jaunimo bedarbystei ir paskatas emigracijai artimiausių metų perspektyvoje bus nerezultatyvios, o siekiai sėkmingai plėtoti verslą, pritraukti darbo vietas sukuriančias investicijas bus ne tokie sėkmingi”, – komentuoja ekspertas.

Nauji Seimo kanceliarijos klerkai ir parlamentarų padėjėjai privalės krimsti politikos elementorių.

Lietuva yra pajėgi išlaikyti du ar tris regionų universitetus, trečiadienį lankydamasi Šiauliuose sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Kultūrinių regionų, mokslinių regionų išlikimas yra labai svarbus, juoba kad kalbame apie du-tris universitetus. Tikrai esame pajėgūs, kad jie išliktų”, – žurnalistams sakė prezidentė.

Praėjusią savaitę susitikusi su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi D.Grybauskaitė pabrėžė, kad tik rinkos dėsniais grįstas krepšelių pasidalijimas iš dalies kelia pavojų, kad regioniniai universitetai arba specializuotos švietimo įstaigos ateityje gali išnykti.

Šiemet pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad Klaipėdos ir Šiaulių universitetams sunkiai sekėsi rinkti pirmakursius. Šiose aukštosiose mokyklose buvo daugiausia studijų programų, nesurinkusių studentų.

“Norėčiau, kad Lietuva nebūtų tik vienas miestas, nors pati esu vilnietė ir jame gimiau. Bet tikrai didžiavomės, kad Lietuva turi daug gražių miestų ir daug žmonių, kurie gimę iš tų vietų, ir norėčiau, kad Lietuvoje išliktų daug gražių regioninių centrų, kurie būtų ne tik malonūs žmonėms gyventi, bet jie rastų ten darbą, žinias ir kultūrą”, – trečiadienį kalbėjo D.Grybauskaitė.

Paklausta apie kaimo mokyklų uždarymą, prezidentė sakė, kad tendencija atsisakyti mažų mokyklų vyrauja visame pasaulyje.

“Žinome savo demografinės situacijos perspektyvas”, – tvirtino ji.

Kita vertus, valstybės vadovė pabrėžė, kad valstybė stengsis, jog pradinės mokyklos liktų kuo arčiau vaikų.

“Stengsimės išlaikyti, kad pradinė mokykla būtų arti vaiko ir arti žmogaus, o tolesni žingsniai… Būsime greičiausiai priversti kaip visi koncentruoti didesniuose centruose”, – sakė D.Grybauskaitė.

Ji apgailestavo, kad nepavyksta naujų mokslo metų pradėti visose mokyklose laiku baigus remontą.

“Tai labai blogas fenomenas, mes jį matome kasmet, kritikuojame kasmet. Aš tik džiaugiuosi, kad net krizės metu mes sugebame mėginti remontuoti mokyklas. O kad vilkinami procesai, didele dalimi priklauso ne tik nuo centralizuotų viešųjų pirkimų, bet ir nuo vietos valdžios”, – kalbėjo prezidentė.

Trečiadienį D.Grybauskaitė su naujų mokslo metų pradžią sveikino Šiaulių miesto moksleivius, o Rėkyvos pagrindinės mokyklos pirmokams įteikė specialius pasus.

Šiemet jau nebeliko pernai kilusio sąmyšio, kai kolegijos pirmą kartą buvo įtrauktos į LAMA BPO sistemą ir joms kilo įtarimų, kad stojantieji į kolegijas atsigręžė tik po to, kai universitetai atsirinko pačius geriausius. Būtų galima neminėti šių pernykščių nesklandumų, jeigu jie nebūtų turėję įtakos kolegijų studentų skaičiui: juk pernai kolegijoms net nepavyko išnaudoti visų valstybės finansuojamų vietų, kurių buvo 10151.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos vadovas Gintautas Bražiūnas “Veidui” tvirtino, kad priėmimo sistema buvo ydinga: “Net jeigu abiturientas kolegiją buvo įrašęs pirmuoju numeriu, jis vis tiek pirmiausia buvo priimamas į universitetą, o atsisakyti galėjo tik raštu. Tokių jaunuolių buvo 600 ir mes jais didžiuojamės, nors kai kurie juokėsi, esą tik 600. Psichologiškai tiems jaunuoliams buvo sudėtinga apsispręsti”.

G. Bražiūnui antrino Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė dr. Angelė Lileikienė. Ji įsitikinusi, kad BPO sistema pažangi, bet studentas, net ir prastai išlaikęs egzaminus, renkasi universitetines, o ne kolegijos studijas, vildamasis, kad universitetas jam suteiks platesnę pasirinkimo galimybę ateityje. “Tačiau jie nesupranta, kad į universitetus turėtų pretenduoti studentai, galvojantys apie vadovo, stratego pozicijas, o kolegijas turėtų rinktis tie, kurie nori tapti tiesiog gerais specialistais”, – paaiškino direktorė.

Bendrojo priėmimo pokyčiai

LAMA BPO prezidentui prof. Pranui Žiliukui atrodo, kad praėjusių metų bendrojo priėmimo tvarkos vertinimai yra nekorektiški. Geriausiųjų eilės principas buvo patvirtintas ministro įsakymu, o prioritetas nebuvo pabrėžtas. “Tokiu atveju, jei universitetams ir kolegijoms buvo skaičiuojami skirtingai balai, nori nenori reikėjo daryti dvi geriausiųjų eiles, – aiškino profesorius. – Šiemet geriausiųjų eilė sudaroma remiantis ankstesniais principais, bet yra dominantė – stojančiojo prioritetas”.

Tai kolegijų vadovus džiugina. Pasak G.Bražiūno, dabar “visi eis per vieną vamzdį”, o šių metų priėmimo rezultatai turėtų parodyti tikrąją padėtį.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius taip pat nė kiek neabejoja, kad bendrojo priėmimo sistema pasiteisino ir yra reikalinga. Atsižvelgusi į gautas pastabas, ministerija sistemą pakoregavo. “Šiemet aukštosiose mokyklose nebus varginančių eilių – visi abiturientai prašymus pateikia internetu. O sudarant geriausiai baigusiųjų eilę bus įvertinta ne tik stojančiojo užimama vieta geriausiųjų eilėje, bet ir nurodyti studijų prioritetai”, – patikino ministras.

Tiesa, būsimieji studentai nėra vien šiandieniniai abiturientai. Ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas priminė, kad mokymosi visą gyvenimą poreikis darosi vis aktualesnis, todėl tiems, kurie abiturientai buvo prieš kelerius metus, teks su dokumentais patiems vykti į aukštąją mokyklą, nes jų duomenų sistema neturi.

Beje, tas faktas, kad pernai ne visos valstybės finansuojamos vietos kolegijose buvo užimtos, šiek tiek lėmė šiųmetes tendencijas – šiemet tokių vietų beveik tūkstančiu mažiau, t.y. 9164. Bet didžiausią įtaką padarė siekis taupyti. O nauja tai, kad šiemet nevalstybinėse kolegijose bus finansuojama 30 proc. vietų, į kurias buvo priimama 2008-aisiais. Tai 10 proc. daugiau nei pernai. Žinoma, mokamų vietų skaičius nereglamentuojamas – kiekviena mokykla gali priimti tiek studentų, kiek išgali.

Praėjusių metų duomenys apie pirmu pageidavimu pateiktus prašymus parodė, kad kai kurioms kolegijoms rinkti studentus sekėsi geriau nei daugeliui universitetų. Švietimo ir mokslo ministras įžvelgia tendenciją, kad būgštavimai, esą abiturientai pirmiausia rinksis universitetus ir tik į juos neįstoję pasuks į kolegijas, nepasitvirtino: “Stojančiųjų apsisprendimą lemia ir tai, kad kolegijų teikiamas geras profesinis išsilavinimas jau atpažįstamas darbo rinkoje, darbdaviai noriai į darbą priima kolegijų absolventus”.

Iš tiesų darbdavių įspūdžiai apie jaunuosius specialistus neretai liudija kolegijų naudai, nes jų auklėtiniai sugeba iš karto imtis darbo, o universitetų absolventus dažnai tenka mokyti praktinių įgūdžių.

Paskata būsimiems pedagogams

Didžiausia naujovė šiemet laukia tų stojančiųjų, kurie ketina tapti mokytojais. G.Steponavičius primena, kad jie turės laikyti specialų testą, nes pedagoginėms studijoms suteiktas didesnis svoris, o vienam studijų krepšeliui skiriama daugiau lėšų – studentai gaus didesnes skatinamąsias stipendijas. A.Levicko nuomone, anksčiau tarp stojančiųjų į pedagogikos studijas būdavo nemažai atsitiktinių žmonių, todėl bus stengiamasi, kad į jas ateitų mokytojo profesijai pašaukimą turintys jaunuoliai. Kolegijų vadovai tam pritaria – geriau po nedaug, bet tikrų.

Nauja ir tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija nuo praėjusių metų rudens finansuoja kolegijų programas, kurios populiarina technologijų srities studijas. Europos Sąjungai milijonus investuojant į technologijų plėtrą, akivaizdu, kad šių specialistų poreikis tik didės. Orientuojantis į tokią perspektyvą daugiausiai dėmesio buvo skirta tiesioginiam darbui su abiturientais. Jie, rinkdamiesi profesiją, pastaraisiais metais pirmenybę atiduodavo socialiniams mokslams. Į tai reaguodamos nevalstybinės kolegijos beveik be išimčių siūlo socialinių mokslų studijas. Siūloma tik viena kita ne šios srities programa. Nenuostabu – technologinių mokslų srities programos per brangios tiek pačioms kolegijoms, tiek studentams, jeigu tenka mokėti už mokslą.

Tačiau Vilniaus kolegijos direktorius G.Bražiūnas sako, kad Lietuvoje inžinierių rengiame netgi daugiau nei vidutiniškai ES: “Kažkas negerai, jeigu jų rengiame daugiau negu vokiečiai, o kai apsidairai, tai tos pramonės Lietuvoje ne tiek ir daug. Galbūt jau susitaikėme, kad inžinieriai dirba ne inžinerinį darbą, o gal juos iš karto rengiame užsieniui?”

Ar Lietuva žino, kokių specialistų jai reikės ateityje? Pernai to paties “Veido” paklaustas ministras G.Steponavičius vylėsi, kad paaiškės. Šiemet vis dar tebesiaiškinama. Kaip “Veidui” sakė pats ministras, esą jau veikia tarpžinybinė darbo grupė, koordinuojanti specialistų kvalifikacijos žemėlapio sudarymą.

Įdomu, kokią vietą žemėlapyje užims, pavyzdžiui, žemės ūkio specialybės? Žemaitijos kolegijos direktorius Jonas Eugenijus Bačinskas “Veidui” pasakojo, kad teko atsisakyti žemės ūkio technologijų studijų programos. Ją pakeitė agroverslas, bet direktoriui neramu, kad ir šio reikės atsisakyti – “klientų” nėra, nors studijas šioje kolegijoje renkasi penkiolikos aplinkinių rajonų miestelių ir kaimų vidurinių mokyklų bei gimnazijų abiturientai. Atvyksta jaunuolių ir iš rajonų centrų, bet nei vienų, nei kitų žemės ūkis nedomina. “Kol ūkininku gali būti kiekvienas, turintis minimalių žinių, poreikio nebus”, – įsitikinęs kolegijos vadovas.
Prognozuojama, kad studijų kainos abiturientų pasirinkimui turės panašią įtaką kaip ir pernai, nes jos pakito nedaug – šiek tiek sumažėjo tik dėl to, kad mažėjo dėstytojų darbo užmokestis. Tarp pigiausių išliko humanitarinių mokslų studijos – metai studijų kainuos 3892 Lt (pirmoji studijų pakopa). Brangiausiai atsieis pilotų ir muzikų parengimas – 18 162 Lt. Tai, kad kainos abiturientus veja į užsienį, jau nieko nestebina, bet net ir suradus kitoje šalyje galimybę studijuoti nemokamai į kainą teks įskaičiuoti galbūt didesnes pragyvenimo išlaidas.

Rinkos stimulai

Kaip kolegijoms atsiliepė aukštojo mokslo reforma? Įvairiai. Štai praėjusiais metais valstybės finansuojamų vietų kvotos neišnaudojusi Vakarų Lietuvos verslo kolegija laukia gerų permainų, mat po reorganizacijos prie jos prisijungė Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija. “Šiemet tikimės didesnės paklausos, nes turime platesnį studijų programų pasirinkimą”, – viliasi kolegijos direktorė dr. A.Lileikienė.

Kolegijų direktorių konferencijos prezidentas G.Bražiūnas pastebi, kad nevalstybines kolegijas jungtis verčia rinka. Bet per praėjusius metus susijungė ir dvi valstybinės kolegijos: iš Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos bei Klaipėdos kolegijos dabar turime Klaipėdos valstybinę kolegiją.

G.Bražiūno nuomone, rinka sulaukė stiprių žaidėjų, o šie pavyzdžiai galėtų paskatinti jungtis ir universitetus, nes dabar valstybinių kolegijų Lietuvoje yra mažiau nei universitetų. Nors pasaulyje yra atvirkščiai.
Ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjo A.Levicko kolegijų jungimasis nestebina, nes didieji susijungimai įvyko gerokai anksčiau. Bet jis siūlo kolegijoms rimtai susimąstyti apie ateitį ir žiojinčią demografinę duobę – po kelerių metų abiturientų pradės mažėti, tad konkurencija dėl jų didės. Pastaraisiais metais konkurencinę kovą laimėdavo valstybinės kolegijos, nors, A.Levicko teigimu, visos kolegijos užtikrina studijų kokybę. Regis, valstybines abiturientai dažniau renkasi dėl didesnės tikimybės gauti valstybės finansuojamą vietą.

Beje, nepasitvirtino prognozės, esą regioninės kolegijos gali ištuštėti. Pernai manyta, kad dauguma jaunuolių vyks studijuoti į sostinę ir kitus didžiuosius miestus, bet nemažai jaunimo rinkosi arčiau namų esančias kolegijas, radę jose patrauklių studijų programų.

Kaip reitingavome kolegijas

Dabar apie patį kolegijų reitingą, kurį “Veidas” sudaro jau antrą kartą. Visas 24 šalies aukštąsias neuniversitetines mokyklas – kolegijas vertinome panašiai kaip ir universitetus prieš tris savaites. Tiesa, šiemet, palyginti su pernai atliktu pirmuoju kolegijų reitingu, kai kurių kriterijų atsisakėme, juos patobulinome arba gerokai keitėme. Taip mus pasielgti paskatino aukštojo mokslo reforma, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir pačių kolegijų studentų pastebėjimai bei siūlymai, ką reikėtų tobulinti sudarant reitingą.

Pirmiausia kitaip vertinome kolegijų mokslo ir meno veiklą – nuo šių metų ji nebevertinama taškais, o tik skaičiuojama kolegijų mokslo ir meno taikomoji veikla, kitaip tariant, visuomenei už pinigus atliekamos įvairios paslaugos. Kita vertus, kolegijoms, priešingai nei universitetams, mokslo teorija nėra svarbiausias prioritetas – čia svarbesnis mokslo rezultatų taikymas praktiškai. Taigi šiemet, vertindami kolegijų mokslo ir meno taikomąją veiklą, skaičiavome, už kokią sumą kiekviena kolegija suteikė visuomenei įvairių paslaugų: atliko tyrimų, konsultacijų, kvalifikacijos kėlimo kursų, surengė parodų, išleido leidinių, dalyvavo įvairiuose projektuose.

Paaiškėjo, kad daugiausiai mokslo ir meno taikomųjų darbų atliko valstybinės Kauno technikos, Vilniaus ir Kauno kolegijos bei privati Socialinių mokslų kolegija ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.
Antrasis reitingo kriterijus – aukščiausi kolegijų akademinio personalo ir alumnų įvertinimai. Pagal šį kriterijų tarp valstybinių kolegijų lyderiauja Klaipėdos valstybinė kolegija, o tarp privačių – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Trečiasis kriterijus – akademinio personalo kvalifikacija. Šį kriterijų šiek tiek tobulinome – nebeskaičiavome, kiek kolegijos turi docentų, nes po reformos visos kolegijos periodiškai atestuojamos. Ir tie dėstytojai, kurie neturėjo daktaro mokslo laipsnio, o tik pedagoginius docentų vardus, docentų vardų nebetenka.

Tiesa, kol kas atestuotos ne visos kolegijos – tik seniausiai veikiančios. Todėl vertinti, kiek kolegijos turi docentų, būtų ir nesąžininga, ir beprasmiška. Todėl šiemet vertinome, kiek kolegijoje, kaip pagrindinėje darbovietėje, visu krūviu dirba dėstytojų daktarų, taip pat skaičiavome, kiek kolegijose yra jaunų dėstytojų, dar neperkopusių 40-ies metų, ir kiek dėstytojai stažuoja svetimų šalių aukštosiose mokyklose. Dar aiškinomės, kiek dėstytojų tenka vienam studentui. “Veidas”, vertindamas pastarąjį aspektą, vadovavosi anglosaksiška nuostata: kuo dėstytojas dirba su mažesne grupe studentų, tuo studentas įgyja kokybiškesnių ir išsamesnių žinių.

Pagal šį kriterijų daugiausiai taškų surinko valstybinė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos bei privati Vakarų Lietuvos verslo kolegija.

Svarbiausias kriterijus – darbdavių vertinimas

Ketvirtasis kriterijus – studijų programų asortimentas: kiek kolegijose siūloma bakalauro studijų programų, kiek studijų programų dėstoma anglų kalba, kiek kiekvienoje kolegijoje mokosi pažangiausių studentų, gaunančių valstybės finansuojamus studijų krepšelius, o kiek patys moka už studijas. Šiam kriterijui suteikę penkiolikos taškų svorį, išsiaiškinome, kad pagal jį pirmauja Kauno kolegija ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Studentų nuomonei apie kolegijas irgi suteikėme penkiolikos taškų svarumą. “Veido” kolegijų reitingo partnerio Lietuvos studentų atstovybių sąjungos apklausti studentai geriausiai vertina regionų kolegijas: Utenos, Marijampolės, Žemaitijos, VšĮ Šiaurės Lietuvos bei Kilpingo. Tiesa, galutinėje reitingo lentelėje šios kolegijos neužima tokių aukštų pozicijų, kaip jas vertina šių kolegijų studentai. Todėl kyla retorinis klausimas: gal regionų kolegijų studentai nėra tokie reiklūs studijų kokybei kaip didžiųjų miestų?

Darbo rinkos kriterijų įvertinome maksimalia dvidešimties taškų suma. Mat darbdavių pasitikėjimas kolegijų absolventų žiniomis ir praktiniais gebėjimais bei galimybė rasti darbą pagal įgytą specialybę yra svarbiausias kriterijus. Šį kriterijų vertinome atsižvelgdami į bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos, kaip darbdaviai vertina kiekvienos kolegijos absolventų diplomus ir gebėjimus, rezultatus. Analizavome ir Lietuvos darbo biržos duomenis, kaip praėjusių metų absolventams sekėsi įsidarbinti po studijų. Daugiausiai taškų už šį kriterijų surinko Vilniaus kolegija bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Beje, svarbu paminėti, kad kolegijų absolventai dažniausiai darbinasi privačiame sektoriuje, nes, pasak kolegijų direktorių, valstybės tarnybos sektorius riboja kolegijų absolventų įsidarbinimą valstybės tarnybos institucijose.

Finansavimo kriterijui suteikėme dešimties taškų svorį. Skaičiuodami šį kriterijų aiškinomės, kiek pati aukštoji mokykla užsidirba lėšų iš įvairių programų ir projektų bei kokią visų jos lėšų dalį sudaro biudžetinis finansavimas.

Susumavus visų kriterijų rezultatus paaiškėjo kolegijų reitingo lyderės – tos pačios aukštosios neuniversitetinės mokyklos kaip ir pernai. Tarp valstybinių pirmauja Vilniaus ir Kauno kolegijos, tarp privačių – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla bei Socialinių mokslų kolegija.

Tos kolegijos, kurios nepateikė apie save duomenų, liko reitingo gale, nes jų privalumų ir paslaugų kokybės tiesiog nebuvo įmanoma įvertinti.

Kaip kolegijas vertina darbdaviai ir patys studentai, skaitykite “veidas.lt” Čia rasite ir kai kurias kriterijų lenteles.