Lietuvos aukštojo mokslo sistema modernėja, tačiau dalis problemų, tokių kaip didžiulis mokymo įstaigų skaičius ar studentų motyvacijos trūkumas, įsišaknijusios labai giliai.

Prieš dvejus metus pradėta aukštojo mokslo reforma šiemet bus tęsiama toliau be kardinalių pakeitimų. “Didieji pokyčiai įvyko 2008-aisiais, kai kurios korekcijos – pernai. Dabar aukštosioms mokykloms norisi stabilumo”, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Toliau bus tęsiami sisteminiai pokyčiai: mokslas labiau integruojamas į taikomąją veiklą, aukštosios mokyklos tobulina studijų kokybės priežiūros sistemą, pertvarkomos studijų programos, investuojama į laboratorijų, auditorijų, bendrabučių atnaujinimą.
“Universitetai ir kolegijos pradeda daugiau dėmesio skirti studentui ir ypač abiturientui, nes yra suinteresuotos jų pritraukti, o paskui išlaikyti, nes jie gali keisti studijų programą ar nutraukti studijas, jei netenkins kokybė. Studentai tampa daug svarbesne universitetų varomąja jėga, nei buvo anksčiau”, – tikina N.Putinaitė.
Viceministrė pabrėžia, kad ministerija reformą vertina labai teigiamai. Tačiau pati akademinė visuomenė mato daugybę erdvės tobulėti.

Ar Lietuva pajėgi turėti 22 kokybiškus universitetus

“Reforma? Kokia reforma? Tai, kad iš Kauno medicinos universiteto ir Veterinarijos akademijos sukurtas bendras Sveikatos mokslų universitetas? O kas daugiau?”– ironizuoja Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
Iš tiesų susijungimų būta ir daugiau: Klaipėdoje jėgas suvienijo dvi kolegijos, prie Vytauto Didžiojo universiteto prisijungė Stasio Šalkauskio kolegija. Tačiau tai menkos žuvys Lietuvos aukštųjų mokyklų jūroje.
AIKOS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 22 universitetai ir 23 kolegijos, kuriose rudenį studijas pradėjo 30,4 tūkst. studentų. Viena vertus, tai sudaro geras sąlygas aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti – vienam pagrindinių reformos tikslų. Tačiau abejotina, ar Lietuvoje užtenka finansinių ir intelektinių resursų tokiam skaičiui studentų ir mokymo įstaigų iškelti aukštą kokybės kartelę.
“Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete seminarai vyksta 30–60 žmonių grupei ir maždaug pusė studentų per metus neprataria nė žodžio”, – asmenine patirtimi dalijasi Kernius Kuolys, metęs jo netenkinusias studijas Vilniaus universitete ir šiuo metu studijuojantis Škotijos Šv. Andriaus (St Andrews) – trečiame geriausiame Didžiosios Britanijos universitete. “Čia kassavaitiniai seminarai vyksta grupėse nuo trijų iki dešimties žmonių. Būtent per juos aš išmokstu daugiau nei per paskaitas”, – sako jis.
Dar viena didelio studento skaičiaus pasekmė – menka solidžios dalies studentų motyvacija. “Kiek studentų Lietuvoje laisvalaikiu savo iniciatyva domisi sritimi, kurią studijuoja? Kiek iš jų apskritai studijuoja tai, kas juos tikrai domina?” – retoriškai klausia K.Kuolys.
“Motyvuotų studentų būtų daugiau, jei keistųsi visuomenės požiūris, kad baigus mokyklą būtinai turi iš karto eiti į universitetą. Neik, kol nežinai, kur nori nueiti. Didžiojoje Britanijoje daugybė abiturientų renkasi laisvus metus (angl. “gap year”), per kuriuos keliaudami ir savanoriaudami skirtingose pasaulio vietose įgauna gyvenimo patirties ir suvokimo, kas iš tiesų juos domina”, – sprendimą siūlo studentas.
Didelė studentų ir mokymo įstaigų gausa susijusi ir su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo problemomis: per dideliu dėstytojų darbo krūviu, prastu studentų paskaitų lankymu, dažnais sukčiavimo per egzaminus atvejais, mažomis studentų stipendijomis, dideliu bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi ir kt.
Kita vertus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) kanclerio Sauliaus Spurgos teigimu, nėra akivaizdu, kad studentų, universitetų ir kolegijų skaičius siejasi su aukštojo mokslo kokybe. “Rodos, jei neturima aiškių aukštojo mokslo vertinimo kriterijų, griebiamasi aukštųjų mokyklų skaičiavimo, – svarsto socialinių mokslų daktaras, manantis, kad pernelyg užaštrinti aukštųjų mokyklų konkurencijos Lietuvoje nereikėtų. – Bendradarbiavimas ir telkimasis neišvengiamas. Tik aš to tiesiogiai nesiečiau su universitetų skaičiumi”, – teigia S.Spurga.
Universitetai jau tariasi bendrai vykdyti kai kurias studijų programas, keistis dėstytojais, bendradarbiauja rengdami bendrus mokymo modulius.
Tačiau ir daugelyje kur kas turtingesnių valstybių nėra tiek universitetų, kiek Lietuvoje, nes visur skaičiuojami ir finansiniai ištekliai, ir universitetinio išsilavinimo žmonių poreikis, be to, rūpinamasi, kad kiekybė nemenkintų universitetinio išsilavinimo kokybės.

Sąmyšis dėl protų nutekėjimo neturi pagrindo?

S.Spurgą piktina peršama nuomonė, kad prasčiausias Vakarų universitetas geresnis už geriausią Lietuvos universitetą. “Nėra tokių “vakarietiškų universitetų”, nes ir Vakaruose galima rasti labai didelės įvairovės”, – tvirtina MRU kancleris.
Nėra didelio pagrindo ir panikai, kad “geriausi šalies protai išvyksta” studijuoti. 2010-ųjų pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija per ambasadas ir kitas atsakingas institucijas surinko duomenis apie visose studijų pakopose užsienyje studijuojančius lietuvius. Iš Didžiosios Britanijos gauti duomenys parodė, kad tokių studentų yra 2000, Lenkijoje – apie 800, kitose šalyse mažiau. Tiesa, šie skaičiai atskleidžia 2009 m. padėtį. “Palyginti su kitomis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu, mūsų išvykusieji studijuoti sudaro labai nedidelį procentą. Mums čia, Lietuvoje, galbūt atrodo tragedija, kad kažkas išvyksta, bet jei matysime mobilumo situaciją ES šalyse, tai tikrai nėra dideli skaičiai”, – sako N.Putinaitė.
Prestižinės KTU gimnazijos direktorius B.Burgis taip pat nelinkęs sureikšminti abiturientų emigracijos. “Baigusių mūsų gimnaziją abiturientų, vykstančių studijuoti į užsienį, skaičius gana stabilus – jų maždaug trečdalis. Tik reikia pabrėžti naują tendenciją: anksčiau studijas užsienyje rinkdavosi tik pažangiausieji, o dabar išvažiuoja net tie, kuriems Lietuvos universitetai durų neatveria. Ir tegu važiuoja, tiesa?” – svarsto KTU gimnazijos direktorius.
Kitas klausimas, kaip reikėtų vertinti studentų pasirinkimą studijuoti užsienyje. “Nelaikau gabių žmonių siekio studijuoti užsienyje problema. Atvirkščiai – tą, kuris skatintų žinių ir naujų patirčių trokštantį abiturientą niekur nevažiuoti ir likti Lietuvoje, kaltinčiau gyvenimo žlugdymu. Kokia nauda Lietuvai protingą žmogų, ką tik baigusį mokyklą, per ketverius metus universitete paversti vidutinybe? Neteigiu, kad studentas Lietuvoje negali tobulėti, bet tai jam padaryti daug sunkiau, palyginti su sąlygomis, sudarytomis užsienyje”, – tikina K.Kuolys.

Raktas į teigiamus pokyčius – globalizacija

Vis dėlto daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų negali prilygti turtingesniems ir kitaip pranašesniems užsienio konkurentams. Tai rodo ir pasauliniai universitetų reitingai, kuriuose aukščiausią iš lietuviškų mokymo įstaigų poziciją turintis Vilniaus universitetas šiemet pirmąkart pateko tarp 500–550 geriausių pasaulio universitetų. Globalizacijos ir masinio aukštojo mokslo amžiuje Lietuvos universitetams ir kolegijoms reikia būti konkurencingiems, kad pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentų. Kaip to pasiekti?
“Kai ką galima padaryti, o kai ko ne, nes tam prireiktų šimtmečių. Ar galima įsivaizduoti, kad Kembridžo universitetas palauks, kol jį nukonkuruos Šiaulių universitetas? Bet reikėtų pasistengti, kad mūsų universitetai būtų atviri viso pasaulio jaunimui, kad paskaitos vėl būtų paskaitos, o ne pamokos, kad net norintys, bet nepajėgiantys studijuoti būtų šalinami iš universitetų, kad universitetų autonomija būtų gražiai suderinta su visuomenės teise uždaryti nenaudingus universitetus”, – “vaistus” siūlo B.Burgis.
Dar vienas kelias tobulėti – Lietuvos mokymo įstaigose diegti užsienyje studijavusių ir grįžusių studentų patirtį. “Jau dabar pirmoji banga lietuvių, po įstojimo į ES baigusių studijas užsienyje, po truputį grįžta į tėvynę ir susiranda darbus. Taip atsiranda žmonių, pažįstančių pasaulį – žinančių, kaip yra kitose šalyse ir kaip gali būti Lietuvoje. Grįžę jie gali kartu atvežti ir vakarietišką požiūrį į mokslą, perduoti jį kitoms kartoms. Kažkas turi išvykti ir sugrįžti, kad kitiems išvykti nebereikėtų”, – svarsto K.Kuolys, šiuo metu studijuojantis Škotijoje, tačiau po studijų planuojantis grįžti į Lietuvą.
“Lietuvos aukštasis mokslas – ta sritis, kuri bene labiausiai integruota į atitinkamas Europos ir pasaulio struktūras. Vyksta intensyvūs dėstytojų, mokslininkų mainai, Lietuvoje per įvairias programas studijuoja tūkstančiai ES šalių studentų”, – tikina MRU kancleris S.Spurga, turintis ir studijų Harvarde (JAV) patirties.
Taigi pagrindo teigti, kad Lietuvos aukštojo mokslo padėtis gerėja, yra, tačiau įsisenėjusių ydų sąrašas vis dar ilgas. Matant neproporcingai didelį aukštojo mokslo tinklą Lietuvoje akivaizdu, kad esminiai pokyčiai užtruks ir tam prireiks didelių tiek studentų, tiek mokslininkų, tiek iš užsienio patirties parsivežusių absolventų, tiek aukštojo mokslo politiką lemiančių institucijų pastangų.

box1
Aukštojo mokslo institucijų skaičius ES šalyse

Šalis     Gyventojų    Universitetų     Kitų aukštųjų mokyklų, kolegijų

Didžioji Britanija    60 mln.     90    50
Lietuva    3,2 mln.    22    23
Nyderlandai    16,7 mln.    14     66
Estija    1,3 mln.     11    9
Airija    6,2 mln.      7    44
Norvegija    4,9 mln.    7    63
Latvija    2,2 mln.     6    53
Danija    5,6 mln.    5    50
Slovėnija    2 mln.     4    21

Šaltinis: Euroguidance.lt

box2
Aukštojo mokslo finansavimas (mln. Lt)
Universitetai*     Kolegijos
Valstybės biudžeto ir spec. programų lėšos    ES lėšos
894,1    833,8    789,9     811,4
171,6     160,7    130    128,1
Iš viso    ?    ?     ?     ?
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
*Universitetai su spec. lėšomis ir investicijomis
**Kolegijos be spec. lėšų, įtrauktos investicijos

"Veido" archyvas

“Orange” batai einant gamina elektrą

Pasaulio ekonomikai atsigaunant, šiemet mokslininkai, išradėjai, didelės ir mažesnės korporacijos laisviau atleido diržus ir vėl stebino mokslo laimėjimais. Išradimų, keisčiausių ir netikėčiausių prietaisų ir įrenginių, skirtų palengvinti ar paįvairinti žmogaus gyvenimą, galima priskaičiuoti tūkstančius. Tačiau žurnalas “Times” išrinko 50 svarbiausiųjų, tarp jų – revoliuciją žiniasklaidoje, medicinoje ar infrastruktūros sprendimuose sukėlę 2010-ųjų laimėjimai.

Ir vėl technologinis perversmas?

Skambią frazę “technologinis perversmas” girdime dažnokai. Tačiau apibūdinant šių metų technologijų atradimus be jos sunkiai išsiverstume. Juk būtent 2010-ieji tapo planšetinių kompiuterių eros pradžia. O planšetiniai kompiuteriai savo ruožtu per keletą mėnesių aukštyn kojom apvertė suvokimą apie žiniasklaidą ir knygų skaitymą.

Tad ne atsitiktinai pačiu reikšmingiausiu metų išradimu technologijų srityje “Times” šiemet vadina kompanijos “Apple” kūrinį “iPad”. Argumentas paprastas – nors ši kompanija dažniausiai naudojasi kitų idėjomis ir tiesiog perdaro tai, kas jau sukurta, tačiau perdaro geriausiai.

Ne ką mažiau liaupsių nusipelno ir kiti šiemet pasaulį išvydę technologiniai sumanymai. Tarkime, prietaisas “Looxcie”. Tai už ausies nešiojama kamera, kuri fiksuoja viską, ką matome, ir išsaugo šią informaciją penkias valandas. Tai reiškia, jei grįžęs namo pamanėte, kad kažkurioje vitrinoje matėte jums patikusį daiktą bet nepamenate, kur tiksliai tai buvo, jums tereikia peržiūrėti šią informaciją iš “Looxcie”.

Be to, šis prietaisas gali atstoti (ir pranokti) įprastą vaizdo kamerą. Tarkime, kiek gyvenime pasitaiko akimirkų, kai pasigailite, kad nenufilmavote tik todėl, jog po ranka neturėjote kameros ar nespėjote jos įjungti. “Looxcie” išsprendžia šią problemą, nes šia kamera nuolat fiksuojamą vaizdą galima išsaugoti ir perkelti į laikmenas.

Stulbinanti pažanga medicinoje

Daug svarbių atradimų šiemet įvyko ir medicinos srityje.

Vienas labiausiai gniaužiančių kvapą – dirbtinė gyvybė. Iš sintetinių medžiagų mokslininkams pavyko sukurti tokias ląsteles, kurios savyje turi ne tik DNR, bet ir skyla, vadinasi, dauginasi. Šis laimėjimas pavyko po 15 metų bandymų ir nesėkmių, ir kaip tik tuomet, kai jau imta manyti, jog dirbtinės gyvybės sukurti taip ir nepavyks.

Beje, šis išradimas ne vien pramoga. Iš sintetinių medžiagų išmokus kurti gyvas ląsteles, mokslininkai galės žaibiškai kurti vakcinas – prasidėjus naujo tipo kurios nors ligos protrūkiui, nebereikės mėnesių mėnesius laukti laboratorijose lėtai kuriamų virusą naikinančių preparatų, nes užteks paimti virusą ir pagal jo pavyzdį tiesiog iš sintetinių medžiagų pagaminti vakciną.

Kai kuo panašiu išradimu galima laikyti ir šiemet pasirodžiusį vadinamąjį 3D bioprinterį. Jis pagal vienos ląstelės pavyzdį gali sukurti daugiau tokių pačių ląstelių, iš kurių vėliau taip pat sukuriami transplantacijai tinkami žmogaus audiniai ar venos. Svarbiausia, kad jos neatmetamos organizmo kaip svetimkūnis, nes pagamintos pagal to žmogaus ląstelės pavyzdį.

Be to, šiemet pirmą kartą laboratorijoje išmokta “užauginti” žmogaus plaučius. O tai reiškia visišką revoliuciją organų transplantacijoje, mat sergantiems žmonėms, kurie dabar mėnesių mėnesiais laukia donorų, galės būti tiesiog laboratorijoje sukuriami būtent jiems tinkami organai.

Ne ką mažiau galima pasidžiaugti ir, tarkime, šiemet pasaulį išvydusiu prietaisu, leidžiančiu paralyžiuotiems ar judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms vien akių judesiais piešti ar rašyti kompiuteriu. Tai leidžia unikalūs akių judesius nuskaitantys akiniai, kurie iš esmės perkelia mintis į kompiuterio ekraną.

Aplodismentų vertas ir mechanizmas, vadinamas “eLeg” arba “eKoja”. Tai protingas mechanizmas – dirbtinė koja, kuri juda reaguodama į žmogaus rankos judesius. Visa tai suteikia galimybę žmonėms, kurie negali patys valdyti kojų, ne tik atsistoti, bet ir vaikščioti.

Na, o JAV studentai laboratorijoje šiemet sukūrė ir unikalų inkubatorių-robotą kūdikiams, kuris pats save aprūpina energija – skleidžia šilumą, ventiliuoja orą, reaguoja į kūdikio verksmą ir apie tai siunčia signalą medikams.

Tuo tarpu vienas nuotaikingesnių metų išradimų medicinos srityje yra dirbtinis uodas. Mokslininkai trina rankas ir teigia, kad maliariniams uodams ateina juodos dienos. Mat laboratorijoje jie sukūrė stipresnį ir ištvermingesnį jų giminaitį, visiškai atsparų parazitui, sukeliančiam maliariją, kasmet nusinešančią milijoną gyvybių. Tikimasi, kad paleistas į laisvę šis dirbtinis ir maliarijos neplatinantis uodas maždaug per 10 metų visiškai išstums dabartinius maliarinius uodus, ir ši liga išnyks iš mūsų planetos.

Beje, su šiuo išradimu konkuruoja ir kitas. Buvęs “Microsoft” specialistas Nathanas Myhrvoldas šiemet sukūrė uodų gaudyklę-lazerį. Šis prietaisas sugeba atpažinti ir akimirksniu lazeriu užmušti uodą, kartu visiškai nepakenkdamas jokiems kitiems šalia esantiems vabzdžiams, gyvūnams ar žmoėms.

Taip yra todėl, kad prietaisas atpažįsta uodą, įvertindamas jo dydį ir mojavimo sparnais greitį, tad neliečia jokių kitų organizmų.

Sumanymai patogesniam gyvenimui

Daug mokslinių išradimų šiemet skirta tiesiog supaprastinti ir palengvinti kasdienį žmogaus gyvenimą. Tarkime, visiems žinomo “Twitter” įkūrėjas Jackas Dorsey šiemet sukūrė prietaisą, sujungiamą su išmaniuoju telefonu ir leidžiantį atsiskaityti kreditine kortele net ten, kur jos nepriimamos. Be to, taupomas popierius: sąskaita yra elektroninė, o čekis pasirašomas liečiant telefono ekraną.

Beje, telefonas šį čekį automatiškai atsiunčia ir elektroniniu paštu, tad nebereikia piniginėse nešiotis šūsnio popierinių sąskaitų, kurių gali prireikti, tarkime, prireikus garantinio aptarnavimo ar grąžinant nepatikusią prekę.

Kita šių metų naujovė – naujos rūšies klijai, vadinami sugru. Tiksliau, tai ir lipnūs klijai, ir nelipnus plastilinas kartu.

Sugru – tai silikoninį trintuką primenantis daiktas, kurį mokslininkai kūrė net penkerius metus. Stengtis buvo verta, nes dabar jis yra gana minkštas, kad jį būtų galima maigyti, bet ganėtinai tvirtas, kad sulipdytų medžiagas ar užkimštų ertmes. Jis klijuoja viską, nuo metalo iki audinio, bet gali būti panaudotas ir suminkštinti, tarkime, stalo kampą, į kurį nuolat užsigaunama praeinant.

Kalbant apie kitas puikias šių metų idėjas, verta paminėti ir filantropų džiaugsmą – naują aukų rinkimo būdą. Jį sukūrė komikso apie pusiau žmogų, pusiau zombį autorė Magen Callaghan, kuriai pristigo pinigų šiai knygai išleisti. Tad ji išsiuntė draugams laišką, siūlydama įsigyti knygą iš anksto. Kai surinkta suma netrukus viršijo lūkesčius, jai kilo mintis sukurti interneto svetainę www.kickstarter.com, kur galima bet kokia suma paremti įdomų ateities projektą ar sumanymą, jei jis stringa dėl lėšų stygiaus.

Nauja transporto era

Kalbant apie transportą, šiemet vienas įdomesnių atradimų – kompanijos “Amtrak” biodyzelinu varomas traukinys. Ir ne bet kokiu biodyzelinu, išgaunamu net ne iš augalų, o iš gyvulinės kilmės atliekų. Tai pirmas toks “ekologiškas” traukinys pasaulyje, beje, 20 proc. mažiau teršiantis orą.

Ne mažiau įdomus išradimas yra ir mašina be vairuotojo, šmaikščiai vadinama “aut2.0mobiliu”. Naujasis “Google Prius” – kompanijos “Google” automobilis – kimšte prikimštas jutiklių, daviklių ir navigacinių įrenginių, leidžiančių tobulai vertinti eismo sąlygas, sustoti prie šviesoforo ar saugiai apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį, išvengti pavojingos situacijos, netgi “nuspręsti” panaudoti garsinį signalą, kai dėl ko nors reikia perspėti kitus eismo dalyvius.

Tokia transporto priemonė labai naudinga vežant, tarkime, prekes ar tuomet, kai vairuotojas negali vairuoti (pavyzdžiui, yra neblaivus), mat pakanka automobiliui nurodyti galutinę kelionės vietą, ir šis į šią kelią leidžiasi visiškai savarankiškai.

Galiausiai, su transportu susijęs dar vienas be galo įdomus ir naudingas šių metų išradimas – autobusas automobiliams, kurį sugalvojo Kinijos kompanija “Shenzhen Huashi Future Parking Equipment”. Ši didžiulė transporto priemonė, manoma, išspręs ne tik spūsčių problemą didžiuosiuose Kinijos miestuose, kur vis daugiau gyventojų kasdien važinėja automobiliais. Ši transporto priemonė labai sumažins ir oro taršą, nes autobusu važiuojantys automobiliai neterš aplinkos išmetamosiomis dujomis.

"Veido" archyvas

Autobusas automobiliams

Šis autobusas primins metro – jam bus nutiesti atskiri dviejų juostų pločio keliai virš paprastiems automobiliams skirtų gatvių, o tokiame autobuse iš karto savo automobiliuose ilsėdamiesi galės važiuoti iki 1200 žmonių.

Pagal užsienio spaudą parengė Rima Janužytė

"Veido" archyvas

Mokslo populiarinimo žurnalas “Scientific American” sudarė sąrašą išradimų, kurių atsisakius gyventi būtų saugiau, patogiau ir sveikiau.

Vasaros laikas

Vasaros laikas turi menką mokslinį pagrindimą: jo “išradėjas” Naujosios Zelandijos gamtininkas George’as Vernonas Hudsonas XIX amžiaus pabaigoje išspausdino du straipsnius, įrodinėdamas sezoniško laikrodžio persukimo naudą, norint išnaudoti ilgas vasaros dienas. Pirminis šios idėjos tikslas visuomet buvo taupyti energijos sąnaudas, nes vakarais ilgiau būna šviesu ir sumažėja apšvietimo poreikis. Vokietijoje vasaros laikas pirmą kartą įvestas per Pirmąjį pasaulinį karą, kaip priemonė taupyti anglis. Iki 1918 m. Europa, Rusija ir JAV taip pat pasekė šiuo pavyzdžiu.

Prie įprasto režimo laikrodžiai grįžo taikos metu, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą vasaros laikas vėl buvo laikinai įvestas. 1966 m. JAV Kongresas išleido Vienodo laiko aktą, kuriuo pirmą kartą vasaros laikas įvestas ne karo metu.

Tiesa, kiekviena valstija galėjo apsispręsti dėl šio laiko įvedimo. Nuo tada prie vasaros laiko pasaulyje vis būdavo grįžtama pritrūkus energijos, pavyzdžiui, 1970-aisiais, kai OPEC valstybės įvedė naftos embargą Izraelį palaikančios šalims.

“Scientific American” vertinimu, iš tiesų ši strategija vargu ar padeda sutaupyti elektros energijos. Štai žurnalas “Journal of Economics and Statistics” paskelbė informaciją apie Indianoje atliktą tyrimą, iš kurio sužinome, kad iki 2006 m., kai visoje valstijoje įsigaliojo vasaros laikas, vieni regionai buvo jį įsivedę, o kiti ne. Iš tyrimo paaiškėjo, kad regionai, kurie buvo įsivedę vasaros laiką, suvartojo daugiau elektros negu tie, kurie to nedarė. Autoriai daro prielaidą, jog taip nutiko dėl to, kad pailgėjus dienai žmonės daugiau naudojosi oro kondicioneriais.

Kiti tyrimai atskleidė, kad perėjimas prie vasaros laiko gali sukelti daugiau avarijų (vasaros laikas sugriauna paros ritmą, o tai lemia miego sutrikimus), depresijų (2008 m. atliktas tyrimas parodė, kad vyrai labiau linkę žudytis pirmomis vasaros laiko savaitėmis) ir net gali padidinti riziką patirti širdies smūgį (švedų tyrimas rodo, jog tokių įvykių padaugėja nuo 5 iki 10 proc. pirmomis savaitėmis, kai laikrodis persukamas į priekį). “Scientific American” apibendrina, kad tai gana didelė kaina, kurią tenka mokėti, turint omenyje, kad viskas, ko norėjo šią idėją iškėlęs G.V.Hudsonas, – gauti keletą papildomų dienos šviesos valandų vabalams rinkti.

Teflonas

Maistas prie teflono gal ir nelimpa, bet teflonas tikrai prilimpa prie mūsų. Gamyklos, kurios gamina neprisvylančias keptuves, teršia ežerus, upes, nuodija gyvūniją ir augaliją, išleisdamos perfluoroktano rūgštį – šalutinį cheminį produktą. Aplinkoje nesuyrantis chemikalas jau rado kelią į daugiau negu 95 proc. amerikiečių kūnus ir, pasak JAV aplinkos apsaugos agentūros, gali būti kancerogeniškas. Kiti tyrimai rodo, kad jis gali būti susijęs su nevaisingumu, imuninėmis problemomis ir vaisiaus augimo sutrikimais.

Taisyklingai virtuvėje naudojamas teflonas yra saugus, bet jeigu tuščią keptuvę palaikytumėte kelias minutes ant viryklės, įkaitintos iki 260 laipsnių Celsijaus, pasklistų nuodingi dūmai. JAV bendrovei “DuPont”, gaminančiai tefloninę dangą, ši medžiaga taip pat sukėlė galvos skausmą. 2005 m. bendrovė buvo nubausta 16,5 mln. dolerių bauda (tai didžiausia civilinė administracinė bauda  JAV aplinkos apsaugos agentūros istorijoje) už tai, jog slėpė tyrimo rezultatus, rodančius, kad perfluoroktano rūgštimi buvo užterštas geriamasis vanduo netoli “DuPont” gamyklos Vakarų Virdžinijoje ir kad rūgštis sugeba pereiti per motinos placentą vaisiui. “DuPont” tvirtina, kad chemikalas saugus. Vis dėlto bendrovė žadėjo pašalinti šį chemikalą iš teflono gamybos proceso iki 2015 m. ir pakeisti jį alternatyviomis medžiagomis, suyrančiomis greičiau.

Sąvartynai

Kasmet amerikiečiai pagamina 250 mln. tonų šiukšlių, iš kurių tik 83 mln. tonų, apie trečdalį, perdirbamos arba kompostuojamos. Kitos keliauja į sąvartynus, kurie yra milžiniški fabrikai, paverčiantys šiukšles nuodingomis medžiagomis ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Vanduo, besisunkiantis pro šiukšles, surenka chemines medžiagas, sunkiuosius metalus ir dažnai šiuos nuodus perneša į požeminius vandenis. O anaerobinės bakterijos paverčia organines medžiagas metanu – šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, stipresnėmis už anglies dioksidą. Tai paaiškėjus daugybė privačių ir valstybinių organizacijų pradėjo stengtis beveik iki nulio sumažinti į sąvartynus siunčiamų šiukšlių kiekį.

Pavyzdžiui, “Unilever’s Lipton Tea” gamykla į sąvartynus dabar siunčia 92 proc. mažiau šiukšlių, negu tai darė 2007 m. Pati gamykla dabar perdirba 70 proc. savo šiukšlių, o 22 proc. kompostuoja. Daug kitų kompanijų, tarkime, “Apple”, “Epson”, “Hewlett-Packard”, “Xerox” ir “Walmart”, taip pat planuoja smarkiai sumažinti savo šiukšlių šaltinius ar iš viso juos eliminuoti.

Daugybė miestų taip pat siekia iki nulio sumažinti šiukšlių kiekį. San Franciskas įvedė “mokėk, kiek išmeti” programą, pagal kurią gyventojai apmokestinami atsižvelgiant į šiukšlių kiekį, kurį išmeta namų ūkis. Tai taip pat vienas pirmųjų JAV miestų, šalia perdirbimo įgyvendinęs dar ir kompostavimo programą. Šios priemonės jau leido San Franciskui 72 proc. sumažinti šiukšlių srautą į sąvartynus ir šioje srityje pasiekti 1980 m. rodiklius.

Deja, Lietuva šiuo požiūriu tikra atsilikėlė – į sąvartynus iškeliauja net 96 proc. mūsų šiukšlių, o perdirbama tik 2 proc.

Mazutas

Krovininiai laivai degina vieną bjauriausių dalykų Žemėje – mazutą. Nešvariausios rūšies mazutas, kurį degina laivai, kai išplaukia į atvirą jūrą, turi 4,5 proc. sieros. Siera – taršus elementas, iš jos susidaro sieros dioksidas, sukeliantis rūgščius lietus ir kvėpavimo takų ligas. Tuo tarpu JAV parduodamas dyzelinas turi tik 0,0015 proc. sieros. Pasirodo, mazutas kaltas apytiksliai dėl 90 tūkst. priešlaikinių žmonių mirčių per metus. Šią liepą Tarptautinė jūreivystės organizacija pradėjo griežtinti šių degalų kontrolę, o anksčiau tai buvo mažiausiai pasaulyje reguliuojamas skystasis kuras. Per pirmą etapą arti kranto naudojamame mazute sieros kiekis nuo 1,5 proc. bus sumažintas iki 1 proc.

Iki 2020 m. organizacija reikalaus, kad visas mazutas turėtų mažiau negu 0,5 proc. sieros, – šis pokytis turėtų perpus sumažinti mirštamumą. Sieros kiekio reguliavimas yra pradžia, bet tai nesusidoroja su didesne ir potencialiai svarbesne problema, kurią kelia mazutas: jam sudegus susidarantys teršalai prisideda prie pasaulinio klimato atšilimo.

Jei tarptautinis laivynas būtų šalis, tai būtų šeštasis didžiausias pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų generatorius – jis rikiuotųsi iškart po Japonijos ir prieš Vokietiją.

Bisfenolis A

Apskaičiuota, kad 95 proc. amerikiečių kūne esama bisfenolio A (BPA) pėdsakų. Šis chemikalas plačiai naudojamas plastikinėms talpykloms ir dantų hermetikams gaminti. Tyrimai su gyvūnais leidžia manyti, kad BPA, kuris panašus į lytinį hormoną estrogeną, gali pakenkti vaikų, su juo susiduriančių tiesiogiai ar gimdoje, smegenų, kiaušidžių ir spermos vystymuisi bei padidinti vėžinių ligų ar nutukimo riziką. “Ir nors tyrimų su gyvūnais rezultatai ne visuomet tinka žmonėms, būtų kvaila ignoruoti šiuos signalus”, – perspėja “Mount Sinai” vaikų aplinkos sveikatos centro Niujorke direktorius Philipas Landriganas.

Tačiau jie ilgai buvo ignoruojami. 2003 m. Nacionalinei toksikologijos programai buvo pavesta įvertinti BPA saugumą, tad ji pasamdė įmonę “Sciences International”. Ši tvirtino, kad chemikalas saugus. Vėliau paaiškėjo, kad tarp “Sciences International” įmonės klientų buvo ir BPA gamintojai, o tai sukėlė abejonių dėl rezultatų nešališkumo. 2008 m. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) dar kartą patvirtino kad BPA saugus, bet vėliau pripažino, esą daugiausia buvo remiamasi dviem tyrimais, kuriuos finansavo Amerikos plastiko taryba.

Šių metų sausį FDA galiausiai pripažino, kad yra tam tikrų įtarimų dėl galimo BPA poveikio vaisiaus ir vaikų sveikatai.

Vairuotojai

Per pastaruosius 25 metus atlikta daugybė tyrimų, įrodančių, kad žmogiškieji veiksniai, tokie kaip išsiblaškymas, apsvaigimas ar paprasčiausiai priimtas neteisingas sprendimas yra pirminė avarijų ir mirčių keliuose priežastis.

Vadinasi, kuo greičiau pašalinsime klystančius, nenuosekliai ar idiotiškai besielgiančius žmones iš vairuotojo krėslo, tuo keliai bus saugesni.

Ben Guriono universiteto Žmogiškųjų veiksnių saugumo laboratorijos vadovas Davidas Shinaras pastebi, kad nors žmonės vairuotojai tikriausiai niekada nebus visiškai pakeisti, gali pasikeisti jų vaidmuo. “Nuo situacijos, kai vairuotojas kontroliuoja sistemą, mes judame link to, kad vairuotojas būtų sistemos stebėtojas, – kaip turint autopilotą lėktuve. Net jei sistema veikia, pilotas neina į pirmos klasės saloną nusnūsti. Galime tikėtis automobilių, kuriems reikia mažiau tiesioginės vairuotojo kontrolės, tačiau vairuotojas įsikiš nutikus netikėtam įvykiui”, – aiškina mokslininkas.

Jau dabar sukurtas sistemas, tokias kaip automobilį nuo slydimo apsauganti elektroninė stabilumo kontrolė, galima derinti su naujesnėmis technologijomis, pavyzdžiui, neleidžiančiomis automobiliui išklysti iš kelio juostos.

Pagal “Scientific American” parengė Jurgita Laurinėnaitė

"Veido" archyvas

Šiemet į orą pirmą kartą aviacijos istorijoje pakilo vien tik saulės energija varomas lėktuvas “Solar Impulse”, galintis skristi ne tik dieną, bet ir naktį

Mokslininkai mėgina įkvėpti gyvybę daiktams: šiemet pirmą kartą į orą pakilo “gyvas” lėktuvas, į gatves išriedėjo “mąstantys” automobiliai, o robotai išmoko suprasti ne tik komandas, bet ir žmonių jausmus bei nuotaikas.

Mokslas vis dažniau peržengia net tas ribas, kurias žmogaus vaizduotėje nubrėžia fantastinių kūrinių autoriai. Per pastaruosius kelerius metus išmokta, kaip daiktus paversti “gyvais”.

Praėjusią savaitę patys sensacingiausi, įspūdingiausi ir neįtikimiausi per metus sukurti ar iki sunkiai suvokiamų aukštumų ištobulinti mokslininkų kūriniai – visi vienoje vietoje – buvo pristatyti Briuselyje vykusioje mokslo konferencijoje “Euraxess”. Visi jie turi vieną bendrą vardiklį: įkūnija naujausią mokslo kryptį, kurios tikslas – įkvėpti gyvybės daiktams, nesvarbu, ar tai lėktuvas, ar automobilis, ar robotas.

Štai kažkur Kazachstano keliais Kinijos link šiuo metu rieda keturi žmogaus nevairuojami automobiliai. Grakščiai žingsniuojantis ir meiliai uodegos vizginimu pasisveikinantis šuo robotas kompiuterių kalba gali pats papasakoti apie tai, kaip ateityje susilies virtualus ir tikras pasaulis. O kuklus mokslininkas ir lakūnas Andre Borschbergas ne tik konferencijose, bet ir televizijos bei radijo laidose pastaruoju metu bene kas savaitę droviai pasakoja apie dar niekada mūsų planetoje neregėtą jo paties sumanytą ir jau realybe tapusį “gyvą” lėktuvą, kurio jam pavydėtų pats Ikaras.

Skrydžiai be degalų

“Kartą pagalvojau – visuomet išskrendu su 700 kg degalų, o grįžtu likus mažiau nei 20 kg. Nenuostabu, kad 50 proc. visų pasaulyje sunaudojamų degalų tenka lėktuvams, be to, jie į aplinką išmeta 20 proc. viso žmonijos pagaminamo anglies dvideginio. Tada man ir šovė į galvą mintis, kad pats laikas sukurti lėktuvą, kuris skraidytų be jokių degalų ir visiškai neterštų aplinkos”, – pasakoja šveicarų mokslininkas ir lakūnas A.Borschbergas.

Jis sako, kad tai, kiek energijos sunaudoja šiuolaikiniai įprasti lėktuvai, yra beprasmis išteklių švaistymas, nes mokslui pasiekus tokias aukštumas kaip dabar galima sukurti lėktuvą, kuris padanges skrostų be jokių degalų.
Juk dvi valandas įjungtu varikliu oro uoste stovintis keleivinis lėktuvas sunaudoja tiek energijos, kiek septyni gyvenamieji namai per visus metus. “O juk lėktuvas bent jau dieną visuomet skrenda virš debesų, šviečiant saulei. Pamaniau, kad turi būti būdas šią saulės energiją panaudoti”, – apie prieš kelerius metus kilusią idėją dabar pasakoja mokslininkas.

Be to, jis troško, kad lėktuvas galėtų skristi ne tik dieną, šviečiant saulei, bet ir naktį – visiškoje tamsoje. Kitaip sakant, jis išsikėlė uždavinį sukurti tokį lėktuvą, kuris ne tik naudotų, bet ir kauptų saulės energiją juodai dienai, ar, tiksliau, juodai nakčiai, ir funkcionuotų kaip savotiškas gyvas organizmas bei gamtos dalis.

Rezultatas pasiektas. Vien tik saulės energiją naudojantis A.Borschbergo sukurtas lėktuvas “Solar Impulse HB-SIA” liepos mėnesį pirmą sykį išbuvo padangėje 36valandas, iš kurių aštuonias praleido visiškoje tamsoje, naudodamas sukauptą saulės energiją.

Tiesa, kol tokie lėktuvai ims skraidinti keleivius, dar reikės palūkėti. Pavyzdžiui, kol kas pirmasis saulės energija valdomas lėktuvas, nors gali pakilti į bene 12 km aukštį, vis dar yra gana lėtas ir šiuo požiūriu negalėtų konkuruoti su įprastais keleiviniais orlaiviais. Pavyzdžiui, jo kreiserinis greitis per liepą vykusį didįjį skrydį siekė apie 70 km/h, o maksimalus pasiektas greitis neviršijo 125 km/h, tad galimybių tobulėti tikrai dar yra.

Tačiau mokslininkas neabejoja, kad jo paties pastangomis jau 2015 m. visi nauji lėktuvai turės įmontuotas saulės baterijas, ir jei ne visiškai, tai bent iš dalies naudos saulės energiją.

Vairuotojai taps keleiviais

Dar vienas pastaruoju metu sensacija tapęs mokslo laimėjimas, kuriam jokio tobulinimo nebereikia, – tai automobilis be vairuotojo. Tokį neįprastą vaizdą – gatvėmis riedančius nevairuojamus automobilius – netrukus pamatys ne tik apstulbę kelių policininkai ar pėstieji, bet ir visi Šanchajuje vykstančios parodos “Expo 2010″ dalyviai bei lankytojai.

Mat spalio 20 d. keturi tokie automobiliai “ViseLab”, prilygstantys tikrai mokslo laboratorijai ant ratų, pasieks Kiniją.
Juose esama visų įmanomų navigacinių prietaisų, jutiklių, radarų ir informaciją apdorojančių, analizuojančių bei sprendimus priimančių įrenginių. Tad nenuostabu, kad toks Italijoje sukurtas automobilis reaguoja į viską aplinkui: iškeltą policininko lazdelę, šviesoforą, kitus eismo dalyvius, pakelėje stovinčius ženklus, kliūtis ant kelio.

"Veido" archyvas

Automobiliui “ViseLab” nereikia vairuotojo: pažangiausia įranga leidžia be žmogaus įsikišimo išvengti avarijos, apvažiuoti kliūtį ir net reaguoti į kelių policininko gestus

Jo autorius Italijos mokslininkas Alberto Broggi neabejoja, kad tokie automobiliai gerokai sumažins eismo įvykių. “93 proc. visų pasaulyje įvykstančių avarijų sukelia žmogaus klaidos, dėl kurių vien Europoje kasmet žūva 40 tūkst. eismo dalyvių. Šis automobilis tiek avarijas, tiek žūtis keliuose visiškai eliminuos”, – giriasi mokslininkas.

Ir jis teisus: be vairuotojo važiuojantys automobiliai puikiai įveikė išbandymus, patekę į automobilių spūstis ar kitų vairuotojų sukeltas avarines situacijas, ir per ketverius intensyvių bei sudėtingų bandymų metus įtikino, kad juos išleisti į gatves visiškai saugu.

Nenuostabu, kad vos grįžusius iš Kinijos juos “įdarbins” Romos savivaldybė. Planuojama, kad automobiliai be vairuotojų jau šį rudenį vežios prekes į parduotuves siauromis Italijos sostinės gatvelėmis ir taps pavyzdžiu kitiems šalies bei viso pasaulio miestams, kaip taupiai, saugiai ir paprastai automobilis gali apsieiti be žmogaus.

Nebereikės auklių

Dar viena pastarųjų metų mokslo sensacija – “gyvas” robotas šuo. Jis sugeba reaguoti ne tik į judesius, kaip visi ankstesni robotai, bet ir į veido išraišką ar žvilgsnį. Kitaip sakant, šis šuo atsižvelgia ne tik į komandas, bet ir į menkiausią veido virptelėjimą, lūpų judesį ar žvilgsnį – supranta žmogaus jausmus.

O tai itin svarbu kalbant apie įvairių negalių turinčius žmones, kurie, pavyzdžiui, yra prikaustyti prie invalido vežimėlio arba dėl ligos negali judinti galvos ar rankų. Mokslo dėka juos prižiūrėti ir jais rūpintis gali jau ne tik slaugė, bet ir jai nė kiek nenusileidžiantis “gyvas” robotas.

"Veido" archyvas

Šuo robotas reaguoja ne tik į gestus, bet ir į šeimininko jausmus

Toks šuo iš savo šeimininko šypsnio ar liūdnos išraiškos gali nuspręsti, ko jam tuo metu reikia: šlepečių, draugiško uodegos pavizginimo, o gal korpuso viduje įmontuoto kompiuterio pagalbos sprendžiant namų darbus ar kryžiažodį. Galiausiai šuo sugeba “pajausti”, kada šeimininkas yra pavargęs, ir leisti jam pailsėti ar “pabūti vienam”.

Be to, šuo beviele jungtimi yra prijungtas prie monitoriaus, o akyse turi įmontuotas vaizdo kameras, tad į jį veidu pasisukusiam šeimininkui gali parodyti, tarkime, vaizdą, esantį šiam už nugaros.

Šį robotą sukūręs mokslininkas Andreas Lorinczas neabejoja, kad tai pats “gyviausias” robotas žmonijos istorijoje. “Nors jis ir nekalba, tačiau pats puikiai supranta kalbą. Kūno ir žvilgsnio kalbą – taip pat”, – aiškina mokslininkas.
Beje, jis nėra labai brangus. Šuo robotas kainuoja ne daugiau negu jau įprastas tapęs “SmartPhone”, tad gali būti prieinamas daugeliui, o ilgainiui – ir visiems.

Bet tai dar ne viskas. A.Lorinczas neabejoja, kad šis stebuklingas šuniukas ateityje ne tik išmoks pats kalbėti ar samprotauti, bet ir leis ištrinti ribą tarp virtualaus ir tikro pasaulio.

Tarkime, bendraujant su pašnekovu anapus ekrano, ateityje nebereikės klaviatūros norint tekstu parodyti, kad tau linksma, liūdna ar juokinga. Kompiuteriuose įmontuoti prietaisai, tokie, kokiais dabar naudojasi šuo robotas, įvertins veido išraišką ir praneš pašnekovui, kokius jausmus žmogui sukelia kito žmogaus rašomi žodžiai.

“Tai ateities komunikacija, nes virtualiame pasaulyje atsiras tikrų emocijų, tikrų išgyvenimų. Tai leis pakeisti sąvokos “virtualus” prasmę, nes virtualus bendravimas nuo tikro skirsis tik tuo, kad vyks ne stovint vienam priešais kitą, o esant už tūkstančių kilometrų. Be to, jame bus net daugiau nuoširdumo nei tikrame gyvenime, kai žmogus vis dar nemoka iki galo teisingai suprasti kito žmogaus minčių ir jausmų, žiūrėdamas į jo veidą. Kompiuteris tai padarys įmanomu ir kasdieniu dalyku”, – prognozuoja A.Lorinczas.

Praėjusią savaitę jau paskelbti penki iš šešių 2010-ųjų Nobelio premijos laureatų, kurių nuopelnai verčia aukštyn kojomis įsisenėjusius stereotipus.

Nors finansų krizė gerokai sumažino Nobelio fondo vertę, o mokslininkai, literatai, medikai ar ekonomistai pastaruoju metu plušėjo ekonominio nuosmukio sąlygomis, Nobelio premijos neprarado savo prestižo, o vertų jas gauti pretendentų tik padaugėjo. Tačiau daugiausiai ginčų ir diskusijų teikiant šiųmečius apdovanojimus kyla ne dėl to. Tiesiog Nobelio premijas šiemet gauna stereotipus laužančios, senas nuostatas griaunančios ir dėl to ne tik pagyrų, bet ir daug kritikos sulaukiančios asmenybės.

Prieštaringi vertinimai

Pati pirmoji premija už laimėjimus medicinos srityje šiemet atiteko mokslininkui, kurio veikla vieniems kelia susižavėjimą ir dėkingumą, o kitiems – pasipiktinimą ir pasibjaurėjimą.

Ši premija skirta fiziologui iš Jungtinės Karalystės Robertui Edwardsui, įvertintam “už apvaisinimo in vitro išplėtojimą”. Viena vertus, jo veikla milijonams porų visame pasaulyje padėjo susilaukti vaikų “iš mėgintuvėlio”: Nobelio premijos komisijos išplatintame pranešime teigiama, kad dirbtinio apvaisinimo metodas pasauliui dovanojo beveik keturis milijonus naujagimių, kurių dalis dabar jau patys yra susilaukę palikuonių.

"Veido" archyvas

Medicinos mokslininkas R.Edwardsas įvertintas už “apvaisinimo in vitro išplėtojimą”

Sprendimą R.Edwardsą apdovanoti Nobelio premija su didžiausiu džiaugsmu sutiko ir pirmasis pasaulyje vaikas “iš mėgintuvėlio” – 32 metų britė Louise Brown. “Fantastiška žinia. Ir aš, ir mama labai džiaugiamės, kad R.Edwardsas sulaukė pelnyto pripažinimo”, – praėjusią savaitę sakė jauna moteris, kurią vos gimusią ant rankų vienas pirmųjų paėmė būtent R.Edwardsas.

Kita vertus, daugybė gyventojų pasisako prieš apvaisinimą mėgintuvėlyje, tad R.Edwardso įvertinimas Nobelio premija kelia ir nemažai pasipiktinimo. Pavyzdžiui, savo nuomonę šiuo klausimu jau pareiškė Vatikanas.

R.Edwardso pasirinkimas yra visiškai nederamas”, – teigia Vatikanui medicinos etikos klausimais atstovaujantis Popiežiškosios gyvybės akademijos vadovas Ignacio Carrasco de Paula. “Jeigu ne R.Edwardsas, nebūtų rinkos, kurioje parduodama milijonai kiaušialąsčių, taip pat pasaulyje nebūtų daugybės gemalų pilnų šaldiklių, – pridūrė dvasininkas. – Geriausiu atveju jie perkeliami į gimdą, tačiau labiausiai tikėtina, kad jie bus apleisti arba sunaikinti. Tai problema, už kurią atsakingas naujasis Nobelio premijos laureatas”.

Dar daugiau triukšmo šiemet kilo dėl Nobelio taikos premijos. Ir jau ne tik tarp paprastų gyventojų, bet ir aukštosios politikos sluoksniuose.

Po pernai daug ginčų ir nuostabos sukėlusio, neretai subjektyviu vadinto sprendimo Nobeliu už taiką apdovanoti dar nieko apčiuopiamo nuveikti nespėjusį, ką tik išrinktą JAV prezidentą Baracką Obamą šiemet ta pati komisija kaltinama kurstanti politinę nesantaiką. Mat analogiškas apdovanojimas šiemet skirtas Kinijos išdaviku vadinamam ir šiuo metu kalinamam disidentui Liu Xiaobo. Beje, ne todėl, kad jis nevertas premijos, o todėl, kad jo apdovanojimą griežtai smerkia Kinija.

"Veido" archyvas

Taikos propaguotojas Liu Xiaobo apdovanotas už “kovą dėl pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje”

Nors Norvegijos parlamento paskirta komisija įvertino kiną už “ilgą ir neprievartinę kovą dėl pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje”, pati Kinija teigia, kad Liu Xiaobo veikla “kardinaliai priešinga Nobelio taikos premijos tikslams”.

Iš tiesų šis intelektualas, antikomunistas ir kovotojas dėl žmogaus teisių Kinijoje kalinamas jau penktą kartą ir į laisvę išeis tik 2020-aisiais. Šį kartą jis nuteistas už tai, kad 2008-aisiais pasirašė deklaraciją, kuria skatinama siekti daugiau žodžio ir minties laisvės, mažiau suvaržymų ir demokratiškų rinkimų. Tad akivaizdu, kad Kinijoje šių metų taikos premija sulaukė itin neigiamos politikų reakcijos.

Politikos nestinga ir kalbant apie šių metų literatūros premijos laureatą. Juo tapo su G.G.Marquezu, J.L.Borgesu, J.Cortazaru lyginamas rašytojas iš Peru Mario Vargas Llosa, pagerbtas už “galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto bei pralaimėjimo kandžius vaizdinius”.

"Veido" archyvas

Literatas M.Vargas Llosa pagerbtas už “galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto bei pralaimėjimo vaizdinius”

Beje, į lietuvių kalbą išverstos dvi jo knygos – “Bjaurios mergaitės išdaigos” bei “Tetulė Chulija ir rašeiva”, tačiau jis yra daugiau kaip penkiasdešimties knygų ir teatro kūrinių autorius, literatūros kritikas, žurnalistas ir, žinoma, politikas, 1990-aisiais kėlęs savo kandidatūrą Peru prezidento rinkimuose. Štai kodėl nė kiek nenuostabu, kad jis turi ir nemažai oponentų, kaltinančių jį subjektyvumu. Be to, daug kam nepatinka N.Vargas Llosos kūriniuose atvirai reiškiama kritika nacionalistams ar pritarimas, tarkime, narkotikų legalizavimui.

Laužantys mokslo stereotipus

Chemijos ir fizikos srityse šiemet Nobelio premijomis apdovanoti mokslininkai pelnytai vadinami stereotipų laužytojais ar mokslo stebukladariais.

Premija už laimėjimus chemijos srityje praėjusį trečiadienį skirta Richardui Heckui iš Jungtinių Valstijų ir japonų mokslininkams Ei-ichi Negishi bei Akirai Suzuki. Visi trys jie atrado visiškai naujo tipo jungtis tarp anglies atomų. Pasak premiją skyrusios komisijos, šis atradimas atveria naujas galimybes kuriant ne tik įvairias chemines medžiagas, bet ir vaistus.

"Veido" archyvas

Chemikai R.Heckas, E.Negishi bei A.Suzuki atrado visiškai naujo tipo jungtis tarp anglies atomų

Pavyzdžiui, mokslininkų sukurtas metodas naudojamas dirbtinai gaminant preparatą diskodermolidą, kuris tikriausiai gali būti naudojamas vėžiui gydyti. Jei vaisto veiksmingumas bus patvirtintas, iš esmės šių metų Nobelio laureatai bus naujos vaistų eros pradininkai.

Ateities medžiagą iš kitokios struktūros anglies sukūrė ir šių metų Nobelio premijos už fizikos mokslo laimėjimus laureatai Andre Geimas ir Konstantinas Novosiolovas. Jie sukūrė medžiagą grafeną – artimą grafito giminaitį, kuris dabar yra ploniausia ir stipriausia nanomedžiaga pasaulyje. Tai beveik visiškai skaidri, gera elektros ir šilumos laidininkė, kurią ateityje bus galima pritaikyti jautriųjų ekranų, apšvietimo skydų ar saulės baterijų gamyboje.

"Veido" archyvas

Fizikai A.Geimas ir K.Novosiolovas sukūrė “ateities medžiagą” grafeną

Be to, ekspertai tikisi, kad grafenas gali pakeisti iki šiol iš silicio gaminamus puslaidininkius, o tai kompiuterinių sistemų inžinieriams leistų padidinti puslaidininkių prietaisų galią, juos dar labiau sumažinti, tačiau išvengti darbinės temperatūros padidėjimo.

“Grafenas gali pakeisti jūsų gyvenimą taip, kaip kažkada pakeitė plastikas. Tai nuostabu”, – taip atradimą vertina pats A.Geimas.

11-ai mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų skirta beveik 32 mln. litų europinės paramos.

Parama skirta bendrovėms “Šviesos konversija”, “Altechna”, “Kalvis”, “Naujasis Nevėžis”, “Plungės kooperatinė prekyba”, “Baltic Solar Solutions”, “Wilibox”, Skaitmeninio sertifikavimo centras, “Proton Engineering”, “Malsena plius”, pranešė Ūkio ministerija.

Ūkio ministro įsakymu iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšos skirtos pagal priemonę “Intelektas LT+”.

Iš šio šaltinio finansuojamos įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama naujos įmonės ir kuriama ar plečiama įmonės MTTP infrastruktūra – laboratorijos, bandymų ar testavimo įranga..

Pagal šią priemonę šiuo kvietimu planuojama skirti 288 mln. litų paramos. Iki šiol gautos 85 paraiškos, pagal kurias prašoma 269,7 mln. litų paramos, jau pasirašyta 19 sutarčių ir paskirstyta 34,5 mln. litų.

Matuotis savo intelekto koeficientą ir lygintis su kitais tapo madinga. Tačiau retai susimąstoma, kad tai ir žalinga.

Dabartinio laikmečio žmonės stengiasi būti geriausi, dabartinio laikmečio tėvai nori ir stengiasi pasiekti, kad jų vaikų intelektas būtų kuo aukštesnis, dabartinio laikmečio žiniasklaida ir internetas tiesiog užversti straipsniais apie intelektą ir  nuorodomis į IQ testus, o knygynų lentynose vis daugiau vietos užima literatūra apie intelektą bei jo “paieškas”.

Tiesa, interneto testai, pasirodo, yra tik pigus triukas iš žmogaus išvilioti vieną kitą litą, o knygų autorių nuomonės, nors ir skamba labai įdomiai, dažnai prieštarauja moksliniams tyrimams. Todėl nenuostabu, kad ši sritis tapo palankia terpe plisti mitams – protingo žmogaus sąvoka ir IQ matavimų reikšmė yra iškraipoma, o klaidingi duomenys ilgainiui priimami kaip status quo. Tuo tarpu emocinis intelektas dėmesio sulaukia vis dar labai retai.

Visa, kas nėra IQ

Pirmieji mitai apie IQ greičiausiai susiformavo vos išradus IQ testus – dar XX a. pradžioje, kai prancūzų kilmės JAV psichologas Alfredas Binetas sukūrė pirmuosius testus protiniams gabumams tikrinti. Tiesa, tuomet vargu ar jis tikėjosi, kad šie testai sukels tokį atgarsį visuomenėje. Ar juolab kad jų bus pradėta bijoti. Mat jau po kelerių metų žmonės ėmė baimintis, kad pasitelkus šį testavimą bus įgyvendinti eugenetikos teorijos tikslai, kitaip tariant, bus atrinkti kartai pratęsti “netinkami” žmonės.

Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentės Gražinos Gintilienės, tai tik prasimanymai, nes pirmieji IQ testai buvo sukurti dėl dviejų tikslų. Visų pirma švietimo reikmėms, t.y. mokiniams nukreipti į specialiąsias programas, ir šauktiniams į Pirmojo pasaulinio karo tarnybą atrinkti.

Deja, pastebima, kad šiuo metu IQ jau praradęs pirminę savo funkciją – padėti įveikti sunkumus bei prognozuoti. Šiais neribojamo informacijos prieinamumo ir vartojimo laikais intelekto matavimas tapo nebe mokslinio tyrimo metodu, bet nepagrįstu žmonių tarpusavio klasifikavimu ar verslu. Juk užsienio bulvarinė spauda kas savaitę mirga anoniminių IQ testų autorių sudarytais “protingiausių žmonių” sąrašais, o interneto forumuose apstu savo neva aukštu IQ besivaržančių aistruolių.

“Tačiau bet koks savo protinių gebėjimų lyginimas, ypač remiantis neobjektyviais ir neaiškios reputacijos autorių sukurtais testais, yra žalingas, nes neva nustačius žemą IQ žmogus gali pasijusti nevisavertis. O kalbėti apie kurios nors lyties pranašumą lyginant IQ yra beprasmiška, nes moterų ir vyrų intelektas labai skiriasi. Moterys nuo seno turi geriau išlavintą verbalinį, komunikacinį intelektą, o vyrai – konstrukcinį, todėl lyginti sunku ir net absurdiška”, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas prof. Albinas Bagdonas.

Tačiau ne tik tai jaudina specialistus. Pasirodo, informacinėje erdvėje sklando mitas ne tik apie atskirų asmenų ar lyčių, bet ir apie atskirų tautų intelektinius gebėjimus. Esą didžiausią žmonių, turinčių labai aukštą IQ, dalį sudaro indai, taip pat neva itin aukštas ir žydų intelekto koeficientas. Tačiau tai viso labo tėra kažkieno sukurti klaidingi mitai, mat mokslininkai apskritai tautų neranguoja pagal IQ. Nes paprastai normos yra taikomos konkrečiai šaliai ir testai sudaryti taip, kad kiekvienos šalies populiacijoje būtų vienodas skaičius – 2,4 proc. ir daugiau – intelektualiai gabių žmonių (Gauso skirstinys), o sukurti testai būtų kultūriškai nešališki. Kitaip tariant, kiekvienai tautai taikomi skirtingi testai, atitinkantys jos kultūrinę raidą, suvokimo specifiką. Paaiškėjus matavimų šališkumui, paprastai atliekama jų adaptacija.

Kita vertus, nors mokslininkai atskirų tautų tarpusavyje negretina, tačiau pastebi bendrą žmonijos IQ didėjimo tendenciją, kurią pirmasis 1984 m. užfiksavo Jamesas Flynnas iš Naujosios Zelandijos. Jis nustatė, kad išsivysčiusių šalių to paties amžiaus vaikų IQ vidutiniškai kiekvieną dešimtmetį padidėja trimis taškais. O aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje to paties amžiaus vaikų IQ per dešimtį metų padidėdavo net po 3,5 taško. Knygos “Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą” autorius dr. Lawrence’as E.Shapiro pabrėžia, kad J.Flynno atlikti matavimai rodo, jog vidutinis žmonių IQ nuo XX a. pradžios pakilo net 20 balų. Manoma, kad šis Flynno efektu vadinamas reiškinys susijęs su pagerėjusia vaikų mityba, sveikatos apsauga ir, žinoma, švietimo sistema. Beje, vidutinio vaikų intelekto padidėjimo priežastis gali būti ir šeimų mažėjimo tendencija – kai vaikų šeimoje mažiau, jiems tenka daugiau tėvų dėmesio.

Nenustelbiama EQ reikšmė

Paradoksalu tai, kad kiekvienai vaikų kartai tampant, atrodytų, vis gudresnei, jų emociniai ir visuomeniniai įgūdžiai, kurie, kaip yra manoma, žmogaus gyvenime svarbesni nei aukštas IQ, vis smunka. Jei emocinį intelektą (EQ) matuosime psichikos sveikatos ir kitokia sociologine statistika, pastebėsime, kad daugeliu aspektų dabartiniai vaikai atsilieka nuo ankstesnių kartų.

Štai keletas faktų apie Lietuvos vaikų emocinę būklę. Į Jaunimo psichologinės paramos centro psichologus 2007 m. kreipėsi 1086 jaunuoliai, po dvejų metų – jau 2108. Negana to, nuo 2004 iki 2009 metų besikreipusiųjų į Krizės įveikimo centrą, sprendžiantį savižudybių prevencijos klausimą, per penkerius metus pagausėjo daugiau nei tris kartus. O didžiausią dalį besikreipiančiųjų sudaro 19–25 metų amžiaus jaunuoliai. “Jaunimo linija” per praėjusius metus užregistravo net 101 tūkst. skambučių. 1,4 tūkst. stambinusiųjų galvojo apie savižudybę, o 149 skambino jau pradėję žalotis.

O juk apie savo emocines problemas garsiai prabilti išdrįsta tikrai nedaugelis. L.E.Shapiro pabrėžia ir tai, kad per pastaruosius 50 metų vaikų bei paauglių sergamumas depresija padidėjo dešimt kartų ir dabar susergama vis ankstesnio amžiaus.

Emociniai savireguliacijos sutrikimai dažnėja ir tarp suaugusiųjų. Vis daugiau jų kamuoja problemos dėl nevaldomo pykčio, įtampos, streso ar nesugebėjimo rasti tinkamo sprendimo esant tam tikrai gyvenimo situacijai, kai ir aukštas IQ negelbsti. Dėl šios priežasties pasaulyje vis populiarėja emocinio lavinimo kursai. Tokių mokymų, sudarytų iš įvairių psichologinių ir technologinių pratimų, esama ir Lietuvoje.

Internete pateikti kursų dalyvių atsiliepimai skamba gana pozityviai ir patraukliai – esą tai visapusiškai gerina gyvenimo kokybę: padeda kontroliuoti jausmus, siekti užsibrėžtų tikslų bei kopti karjeros laiptais. Taip pat teigiama, kad tai didesnė investicija į save, nei tobulinti, tarkime, matematinius ar loginius įgūdžius. Kita vertus, atstumia ir apie aferas susimąstyti verčia nepagrįstai didelė kursų kaina, svyruojanti nuo 2000 iki 2500 Lt.

Jungiškosios krypties psichoanalitikė Agnė Morkvėnaitė-Vasiliauskienė liūdnai konstatuoja, kad sąvoka “emocinis intelektas” pamažu irgi ima apaugti klaidingais mitais. Prie to, regis, prisideda visokie neaiškūs kursai ir mokymai. Tad visiems ketinantiems lankyti tokius kursus svarbu išsiaiškinti, kas juos veda – profesionalas ar savamokslis, koks yra programos turinys.
Bet kokiu atveju visi kalbinti “Veido” pašnekovai sutinka, kad žmonės dėmesį kreipti turėtų ne tik į kognityvinį, bet ir į emocinį intelektą. Ir labai svarbu, kad šiems intelektams ugdyti būtų skiriama vienodai dėmesio.

Intelektas – tik vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmę

Įvairūs intelekto, gebėjimų ir laimėjimų tarpusavio ryšio tyrimai rodo, kad 25 proc. atvejų intelektas susijęs su veiklos sėkme ir 30 proc. – su akademiniais laimėjimais bei apsiskaitymu.

Priminsime, kad pagal Stanfordo-Bineto skalę vidutinis IQ yra 90–109 balai. O aukštesnį nei 130 balų IQ turi tik 2 proc. pasaulio gyventojų. Čia galima būtų paminėti, kad “Microsoft” įkurėjo Billo Gateso IQ siekia 160 balų, matematiko Andrew Wileso, įrodžiusio paskutinę Fermato teoremą – 170, buvusio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu – 180, o buvusio pasaulio šachmatų čempiono Bobby Fischerio – 187 balus.

Kita vertus, žymaus Nobelio premijos laureato Franciso Cricko, atradusio DNR struktūrą, IQ – tik 115 balų. Taigi intelektas yra tik vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmę. Ir ši galimybė užtikrina gana menką sėkmės procentą (25–30 proc.). Be jo, taip pat svarbūs sėkmės garantai yra atkaklumas, disciplina, dideli tikslai ir optimizmas.

Genijai buriasi

Pasaulio genijus vienijanti tarptautinė organizacija “Mensa” buvo įkurta Rolland’o Berrilo ir dr. Lance’o Ware’o dar 1946-aisiais. Šiandien jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei šimte šalių ir vienija 110 tūkst. žmonių, kurių intelekto koeficientas yra aukštas.

Įdomu tai, kad praėjusiais metais “Mensos” gretas papildė ir Elise Tan-Roberts iš Londono. Mergaitės, kuriai tuomet buvo vos dveji metai ir keturi mėnesiai, IQ buvo stulbinantis – 156. Beje, ši mergaitė buvo tiriama specialiai jai pritaikytu testu, ir tik tada pripažinta visų laikų jauniausiu genijumi.

"Veido" archyvas

Tarp daugybės įsipareigojimų ir užduočių besisukantis šiuolaikinis žmogus įstrigo nuolatinio streso rate. Mokslininkai tvirtina, kad sumažinti stresą galima pakeitus savo mąstymo būdą.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas toks intensyvus, kad karjerą ir šeimą derinantys žmonės stengiasi būti vienu metu dviejose vietose: vietoj pietų pertraukos reikia lėkti namo ir nuvežti sūnų pas gydytoją, pavakare atsiprašyti iš darbo anksčiau ir palydėti dukrą į šokių pamoką, o grįžus namo ir paruošus vakarienę dar peržvelgti iš darbo parsineštas užduotis.

Kvalifikuotiems specialistams, kaip tvirtina amerikiečių leidinys “Forbes”, vis sunkiau susitvarkyti su varginančiu būtinų darbų sąrašu, kuris nuolat ilgėja, – ypač moterims. “Ypač tarp moterų dabar labai paplitusi nuomonė, kad kitos sugeba atlikti daug daugiau negu jos. Moterys išgyvena, kad nepateisina vilčių, o tokia savijauta jas verčia imtis vis daugiau darbų”, – tvirtina amerikiečių psichologė Stephanie Smith.

Amerikos psichologų asociacijos neseniai atlikta apklausa atskleidė, kokią kainą moterys moka už savo streso kupiną darbotvarkę: daugiau moterų negu vyrų tvirtina, kad jų gyvenime streso lygis labai aukštas. Stresas taip pat privertė vis daugiau moterų pajusti fizinius negalavimus, tokius kaip depresija, nuovargis ir skrandžio skausmai.

Kaip kovoti su stresu

Nauji tyrimai neurologijos ir psichologijos srityje rodo, kad mes galime labiau kontroliuoti savo emocijas ir nerimo lygį, negu manėme iki šiol.

Stresas kyla iš mūsų mąstymo būdo ir reagavimo į išorinius dirgiklius, taigi į nerimą linkę žmonės reaguoja aršiau negu jų ramesni kolegos. “Reakciją į streso dirgiklius lemia smegenų dalis, vadinama prefrontaline žieve, kuri atsakinga už primityvius instinktus – kovos ar atsitraukimo reakciją”, – sako Donas Goewey,  knygos apie streso valdymą autorius.

Smegenys negali atskirti realaus ir suvokiamo pavojaus, taigi streso lygis pakyla, kai individas susiduria tiek su realia fizine grėsme, tiek su įsivaizduojama, tokia kaip kvietimas į viršininko kabinetą.

Daugumos gyvūnų smegenyse rimta grėsmė sukelia kovos ar atsitraukimo reakciją, bet kai pavojus praeina, smegenys grįžta į poilsio būseną. Nelaimei, žmonės sulaukia įvairaus intensyvumo pavojaus signalų iš tiek daug gyvenimo sričių, kad mūsų smegenys gali patekti į uždarą ratą, kai vieną streso šaltinį keičia kitas – baimė pavėluoti į darbą, įstrigti automobilių spūstyse, praleisti vaiko susirinkimą, gauti dideles sąskaitas ir t.t. Daugeliui tai reiškia gyvenimą patiriant nuolatinę padidėjusio budrumo ar baimės būseną.

Neurologijos mokslininkai dr. Robertas Sapolskis iš Stenfordo universiteto ir dr. Richardas Davidsonas iš Viskonsino Medisono universiteto, tyrinėjantys streso valdymą, tvirtina, kad žmonės gali išmokyti savo smegenis kovoti su stresu.

Smegenų gebėjimas sukurti naujus ryšius tarp neuronų smegenyse vadinamas smegenų plastiškumu. Smegenys susideda iš nervinių ląstelių (neuronų), kurios susietos tarpusavyje, ir kai šie ryšiai pasikeičia atsiradus ar pranykus ryšiams bei prisidėjus naujų ląstelių, nauja informacija išsaugoma smegenyse. “Kai išmoksti kieno nors vardą, turėdamas tikslą jį prisiminti, pasireiškia smegenų plastiškumas”, – tvirtina R.Sapolskis.

Dar neseniai manyta, jog smegenų plastiškumas būdingas tik vaikų ir paauglių smegenims, bet nauji tyrimai parodė, kad suaugusiųjų smegenys taip pat sugeba sukurti naujus ryšius ir užauginti naujų neuronų.

Taigi ką plastika turi bendro su streso valdymu? R.Sapolskis tvirtina, kad mokymasis kitaip reaguoti į tuos pačius streso dirgiklius gali priversti smegenis ramiau reaguoti į stresą. Pavyzdžiui, nuėjęs pas psichiatrą žmogus gali išspręsti kai kurias giliai įsišaknijusias problemas. Kai pacientas išsprendžia problemą, jis pradeda jaustis geriau, nes per šį procesą sukuriami nauji neuroniniai ryšiai. Ir šie nauji ryšiai gali priversti smegenis išskirti daugiau dopamino – neurotransmiterio, kuris susijęs su malonumo jausmu.

Be terapijos, mokslininkai siūlo dar keletą dalykų, kaip padėti smegenims išmokti reaguoti kitaip: meditaciją, vizualizacijos pratimus ir savęs hipnotizavimą. R.Sapolskis rekomenduoja meditaciją: “Surask tokią meditacijos formą, kuri leistų jaustis susitelkusiam visą dieną, ir taip sustiprinsi prefrontalinę žievę, kurios darbas – susilpninti migdolinį kūną. Migdolinis kūnas – smegenų dalis, nutarianti, ar mes turėtume supykti, ar tapti nervingi. O prefrontalinė žievė yra dalis, verčianti mus sustoti, galvoti ir rasti sprendimus”.

Nepriklausomos tyrimų bendrovės, kurios specializacija – smegenų tyrimai, atstovas Alvaro Fernandezas priduria, kad reikia stengtis ignoruoti dirgiklius ir atpažinti bei kontroliuoti jausmus, kylančius atsiradus tiems dirgikliams. Jei, pavyzdžiui, streso šaltinis yra automobilių spūstis, galima ją ignoruoti medituojant, giliai kvėpuojant ar atliekant kitus atsipalaidavimo pratimus, kurie sulėtina širdies plakimą ir išlaiko tolygų kvėpavimą, kol streso šaltinis išsenka.

Artėjant naujiems mokslo metams, didžiuosiuose Lietuvos miestuose jaučiamas paramos mokslo reikmenims įsigyti prašančių gyventojų antplūdis, rodo BNS surinkti duomenys iš savivaldybių.

Vaikai, augantys šeimose, kuriose mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 525 litų, turi teisę gauti 156 litus, skiriamus mokslo prekėms įsigyti.

“Dabar pats antplūdis”, – BNS sakė Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiūvienė.

Kaune per pusantro mėnesio, kai galima teikti prašymus dėl šios paramos, mokymosi reikmenims įsigyti skiriamų lėšų daugiau nei 2,3 tūkst. vaikams jau paprašė apie 1,5 tūkst. šeimų.

Pernai paramą mokslo prekėms iš viso iki spalio mėnesio gavo per 1,7 tūkst. Kauno moksleivių.

Tuo metu Vilniuje nuo liepos 1 dienos dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti jau kreipėsi daugiau nei 1,8 tūkst. šeimų, kuriuose auga beveik 2,8 tūkst. vaikų.

2009-aisiais parama liepos – spalio mėnesiais buvo skirta 4,7 tūkst. sostinės moksleivių.

Klaipėdoje parama jau skirta beveik tūkstančiui vaikų. Pernai ją gavo beveik 2,2 tūkst. uostamiesčio mokinių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, visoje Lietuvoje pernai tokio pobūdžio paramą gavo per 130 tūkst. moksleivių, užpernai – 93 tūkst. 2007-aisiais tokių buvo gerokai mažiau – 57 tūkst.

Moksleiviams skirti pinigai pervedami į pareiškėjo sąskaitą arba išmokami per pašto skyrių. Socialinės rizikos šeimoms apsipirkti padeda socialiniai darbuotojai.

Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti galima kreiptis iki spalio 20 dienos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Specialistai tikina, kad šeimos, kurios kreipiasi ne paskutinę rugpjūčio dieną, paramą mokinio reikmenims įsigyti gauna iki prasidedant mokslo metams.

2010 m. rugpjūčio 25-28 d. Vilniuje vyks Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos 11-oji Europos konferencija “Energetikos ekonomika, politika ir tiekimo saugumas: išgyvenimas globalios krizės sąlygomis”, kurią rengia Lietuvos energetikos institutas ir Energetikos ekonomikos asociacija.

Konferencijoje daugiau nei 300 energetikos ekspertų iš viso pasaulio aptars šiandienines energetikos sektoriaus aktualijas, susijusias su pastarųjų metų dramatiškais pokyčiais energetikoje ir ekonomikoje. Plenarinių sesijų metu pranešimus skaitys prof. Einar Hope (Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos prezidentas), Christoph Frei (Pasaulio energetikos tarybos generalinis sekretorius), prof. Richard Green (Birmingemo universitetas), prof. David Newbery (Kembridžo universitetas), Gunnar Lundberg (Vattenfall AB viceprezidentas), John Parsons (Masačusetso technologijos institutas), prof. Anders Larsen (Roskildės universitetas), dr. Tatiana Mitrova (Rusijos mokslų akademijos Energetikos tyrimų institutas), prof. Reinhard Madlener (Acheno universitetas) ir kiti garbūs svečiai.

Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos Europos konferencijos kasmet vyksta vis kitoje šalyje. Šiemet tokia konferencija pirmą kartą rengiama Lietuvoje. “Šis renginys suteiks galimybę pasaulinio masto ekspertams daugiau sužinoti apie Baltijos šalių energetikos plėtros specifiką ir problemas. Esu tikras, kad mūsų regiono integracijos į būsimą Europos energijos rinką iššūkiai bus viena iš svarbiausių konferencijos temų, todėl ji yra neabejotinai aktuali Lietuvai, šiuo metu susiduriančiai su opiomis energetikos problemomis”, – tvirtina konferencijos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.

Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama programinį konkursinį mokslo finansavimą, pradėjo vykdyti esmines Lietuvos mokslo plėtrai programas. Pirmąjį šių metų pusmetį mokslinių tyrimų projektams ir susijusiai veiklai 2010–2012 m. paskirta beveik 91 mln. litų, jau pradėta finansuoti ir vykdyti didžioji jų dalis. „Po daugiau nei metus trukusio teisinio ir administracinio pasiruošimo pradėtos ilgalaikės programos, skatinsiančios tikslingesnius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į šalies poreikius ir siekius konkuruoti bendroje Europos tyrimų erdvėje, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. – Pirmoji metų pusė nauja ir paraiškų vertinimo patirtimi – vertinimas vyksta ekspertinėse grupėse, kuriose dalyvauja ir užsienio ekspertai“.

Tarybos vykdomų programų konkursams praėjusį pusmetį gauta daugiau kaip 1600 paraiškų, iš jų trečdaliui skirtas finansavimas. Moksliniams tyrimams per dvejus metus įgyvendinti sudaryta per 300 sutarčių už kiek daugiau nei 90 mln. litų. Kitai mokslinei veiklai – akademinėms asociacijoms, mokslo renginiams, tyrėjų išvykoms į užsienį – paremti sudaryta per 250 sutarčių už daugiau kaip 900 tūkst. litų.

Pradėti finansuoti projektai pagal nacionalines mokslo programas „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ bei „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“. Pirmoji tiria šalies ir tautos saugumo grėsmes, kylančias dėl nedarnios visuomeninės raidos. Nagrinėjama socialinė ir ekonominė diferenciacija, šeimos instituto nuvertinimas, nusikalstamumo didėjimas, didelė emigracija – grėsmės, prilygstančios tarptautiniams konfliktams ir kitiems išoriniams pavojams. Kita nacionalinė mokslo programa apima nacionalinio tapatumo įtvirtinimo, savikūros nuostatų diegimo ir kultūros paveldo išsaugojimo globalizacijos sąlygomis tyrimus. Ji siejasi su „Nacionaline lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa“.

„Paraiškų skaičius ir apimtys viršijo visose programose numatytų lėšų galimybes. Nusistovėjus kvietimų tvarkai ir pradėjus visas planuotas programas, mokslininkai galės tikslingiau planuoti savo tiriamąją veiklą bei rengti projektus“, – sako Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo direktorė Aušra Vilutienė.

Konkursiniuose projektuose buvo įsitraukę 3500 tyrėjų, iš jų daugiau kaip 1000 juos laimėjo ir gavo finansavimą. Bendra moksliniams tyrimams finansuoti paraiškose prašoma suma sudarė per 300 mln. litų. Beveik 4 mln. litų buvo prašoma paremti kitas mokslo veiklas.

A. Vilutienės teigimu, iš viso pagal įvairias Tarybos vykdomas ir administruojamas programas per pusmetį paskelbta per 20 kvietimų. Pradėtos 3 gamtos ir technikos mokslų nacionalinės programos: „Ateities energetika“, „Lėtinės neinfekcinės ligos“ ir „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“. Nuo metų pradžios Taryba administruoja tarpvalstybines Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Kinijos (Taivano), Lietuvos ir Ukrainos mokslinių tyrimų programas, Lietuvos ir Prancūzijos programą „Žiliberas“. Taryba taip pat įgyvendina Švedijos gyvųjų laboratorijų programa LILAN, Šveicarijos stipendijų fondo programą „Sciex-NMSch“ ir kitas tarptautines programas. Planuojamų kvietimų sąrašas skelbiamas Tarybos interneto svetainėje www.lmt.lt.

Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2009 m. vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 91,3 procento 25–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

Tai pats aukščiausias išsilavinimo lygis per pastarąjį dešimtmetį šalyje ir vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2008 m., palyginti su 2005 m., Lietuva pagal gyventojų, turinčių ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalį pakilo iš penktosios vietos (87,6%) į antrąją (90,6%) ir aplenkė Estiją, Norvegiją, Slovakiją.

2009 m. Lietuvoje aukšto lygio (aukštąjį ir aukštesnįjį) išsilavinimą turėjo 31 procentas 25–64 metų amžiaus gyventojų (Estijoje – 36%, Latvijoje – 26, ES vidurkis – 25,1%). 2009 m. Lietuva pagal šį rodiklį buvo 12-ta ES. Vidutinio lygio (vidurinį ir specialųjį vidurinį) išsilavinimą turėjo 60,4 (ES vidurkis – 46,7%), o žemesnio lygio (pagrindinį ir pradinį) – 8,7 procento Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 27,9%).

Per pastaruosius penkerius metus 25–64 amžiaus asmenų su žemesnio lygio išsilavinimu dalis sumažėjo nuo 12,4 iki 8,7 procento, o turinčiųjų aukšto lygio išsilavinimą – išaugo nuo 26,3 iki 31 procento.

2000–2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 241 tūkst. asmenų, iš jų 168 tūkst. – šalies universitetuose ir 73 tūkst. – kolegijose. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų su aukštuoju išsilavinimu skaičius šalyje padidėjo 179 tūkst., arba 49 procentais. 2000 m. iš 1000 25–64 metų amžiaus gyventojų aukštąjį išsilavinimą turėjo 203, o 2009 m. – 255, arba kas ketvirtas šio amžiaus Lietuvos gyventojas.

Moterys geriau išsilavinusios nei vyrai. 2009 m. aukšto lygio išsilavinimą turėjo 36 procentai 25–64 metų amžiaus moterų ir 25,5 procento vyrų, o žemesnio lygio – 7,7 procento moterų ir 9,7 procento vyrų.

Lietuvos moterys – labiausiai išsilavinusios Europos Sąjungoje. Eurostato duomenimis, 2008 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turėjo 91,7 procento 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų, o tai aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (Estijoje – 90%, Latvijoje – 88,8%).

Mieste išsilavinusių gyventojų skaičius auga sparčiau nei kaime. 2009 m. aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 38 procentai miesto ir 15 procentų kaimo 25–64 metų amžiaus gyventojų (2000 m. atitinkamai – 25 ir 10%, 2005 m. – 32 ir 13%). Skirtumas tarp šio amžiaus miesto ir kaimo gyventojų, turinčių aukšto lygio išsilavinimą, didėjo – 2000 m. jis sudarė 15 procentinių punktų, 2005 m. – 19, o 2009 m. – 23 procentinius punktus.