"Veido" archyvas

Praėjusiais metais skubiai darbuotojų mažinti ėmę kalbinti verslininkai šiemet sezoninių darbų karpyti nežada. Ledų gamyba gatvėse besiverčiančios bendrovės “VTE quad” direktorius Evaldas Ulickas pasakojo, kad šiemet ketina įdarbinti dešimt ledų pardavėjų, – dviem daugiau negu pernai. O verslininkė V.Radeikienė poilsio namuose pajūryje taip pat įdarbins ne mažiau laikinų darbuotojų negu 2009 m.

“Jau praėjusiais metais sumažinome sezoninių darbuotojų, todėl šią vasarą didesnių pokyčių įdarbindami sezoninius darbuotojus neplanuojame”, – antrina Prekybos tinklo “Maxima LT” įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė. “Maxima” šiemet, kaip ir pernai, papildomai vasaros laikotarpiu priims apie 150 darbuotojų, o “Rimi” – kelias dešimtis.

Tiesa, L.Muižienė užsiminė, kad “Maxima” ieškodama darbuotojų šią vasarą pirmenybę teiks pilnamečiams. Vadinasi, tradiciškai vasarą darbų puolančių ieškoti moksleivių laukia liūdnos žinios – darbo paieškos jiems bus itin sunkios, nes esant dideliam pasirinkimui darbdaviai pirmenybę teiks patirties turintiems darbuotojams.

R.Kivytaitė priduria, kad Palangoje moksleivių darbuotojų poreikis buvo sumažėjęs jau pernai, tad jaunuoliai vasarą įsidarbina nebent savo tėvų ar giminaičių įmonėse.

Šešiolikmetė vilnietė Justė Potašovaitė jau įsitikino, kad šiemet susirasti darbą bus nelengva. Kartu su drauge sezoninio darbo pajūryje mergina ieško jau du mėnesius. “Kol kas dar nepavyko susirasti, nors dedame labai daug skelbimų. Deja, siūlo labai mažą atlyginimą – 300–400 Lt už darbą pusę dienos. Skambino tik dėl skrajučių dalijimo ir ledų pardavinėjimo einant per paplūdimį”, – atsiduso padavėjos darbo ieškanti mergina.

Iki 2013 metų Lietuvoje bus parengta beveik 2000 karjeros konsultantų, kurie padės vyresniųjų klasių mokiniams suvokti savo gebėjimus, išsirinkti tinkamą profesiją ir vėliau sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Tam pradėtas vykdyti projektas „Ugdymo karjerai paslaugų ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Jame dalyvaus švietimo pagalbos specialistai – mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai, dirbantys arba tik pradėsiantys dirbti 700 bendrojo lavinimo mokyklų profesinio informavimo taškuose, kurie taps karjeros ugdymo centrais. Nauji karjeros centrai taip pat bus kuriami ir profesinio mokymo įstaigose bei savivaldybėse.

Konsultantai teiks informaciją apie karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienyje, patars, kaip pasirinkti profesiją, mokys pažinti save, padės siekti užsibrėžto tikslo, o neapsisprendusiems – surasti savo karjeros kelią. Teikiamomis konsultacijomis galės pasinaudoti daugiau nei 88 tūkst. Lietuvos mokinių.

Projektui įgyvendinti skirta daugiau nei 55 mln. litų, iš kurių beveik 47 mln. litų – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Bendrojo lavinimo mokyklose pirmų – dešimtų klasių mokiniai vadovėlius gauna nemokamai, o vienuoliktose-dvyliktose savo nuožiūra perka tik papildomam ugdymui reikalingas mokymosi knygas. Tokią tvarką nustato Švietimo įstatymo pakeitimo nuostata, kurią Seimas priėmė dar 2003 metais, ir jos neketinama keisti.

„Visuomenė yra klaidinama, teigiant, neva šiuo metu svarstomose Švietimo įstatymo pataisose numatoma atsisakyti mokyklų aprūpinimo nemokamais vadovėliais, – sako viceministras. – Ministerija nesiūlo ir neplanuoja keisti esamos tvarkos. Lėšos vadovėlių įsigijimui yra įskaičiuotos į kiekvieno mokinio krepšelį“.

V.Bacys pažymi, kad vyresnėms klasėms yra išleista po kelis vienos disciplinos vadovėlius. Norintieji mokytis papildomai, mokytojo rekomenduotus papildomus vadovėlius turi pirkti už savo lėšas.

„Nuo šių metų mokykloms suteikta teisė lanksčiau naudoti mokinio krepšelio lėšas, – primena viceministras. – Todėl esant poreikiui mokyklos gali papildyti savo vadovėlių fondą. Mokyklų tinklo optimizavimo patirtis liudija, kad racionaliai pertvarkius mokyklas, sutaupoma lėšų ir papildomai ugdymo literatūrai pirkti“.

Šiais mokslo metais vadovėliams ir mokymo priemonėms įgyti skirta 30 mln. Lt.