Mokslinė kompetencija vertinama ir įvairiose ūkio šakose, o ir gerų studijų nebūna be universitete kuriamo mokslo. Kokia šiuo požiūriu Lietuvos universitetų padėtis?

Europos universitetai sutelkia savo pajėgas verslo laimėjimams ir pažangai užtikrinti, plinta verslių universitetų koncepcija, kai universitetas, be studentų mokymo, visuomenės švietimo ir mokslinių tyrimų, pats dar ir kuria verslus. Štai pasaulinių universitetų reitingų lyderis Kembridžo universitetas yra per pusantro tūkstančio įmonių savininkas, turi per 50 tūkst. darbuotojų, o jo pajamos siekia 11 mlrd. svarų sterlingų (apie 47,3 mrd. Lt).

“Veido” analizė
Šių metų “Veido” moksliškumo reitingas sudarytas pagal 2013 m. universitetuose sukurtų mokslinių publikacijų, apgintų disertacijų skaičių ir laimėtas lėšas mokslo projektams vykdyti. Kaip matavimo vienetas pasirinktos lėšos, išreikštos litais, nes tai objektyvesnis rodiklis nei projektų, kurie kai kuriais atvejais yra nedidelės apimties, skaičius.
Atsižvelgiant į mokslo sričių skirtumus, aukštųjų mokyklų dydį, kiekvieno universiteto laimėtų lėšų dydis lyginamas su bendra reitinguojamų universitetų laimėta suma mokslinei veiklai. Toks santykis leidžia pamatyti konkrečių universitetų pastangas pritraukti lėšų ir jų metinį indėlį į būsimą mokslo potencialą.
Daugiau vertės skaičiuojant galutinį moksliškumo balą suteikiama Europos Komisijos 7BP programai (30 porc.) nei finansavimui iš Lietuvos biudžeto (20 proc.). Gauti lėšų konkuruojant su kitais Europos mokslininkais Europos Komisijos 7 BP programoje gerokai sunkiau nei nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, užpernai pateiktose vertinimui visų programos projektų paraiškose buvo 2093 partneriai iš Lietuvos, o finansuojamų arba numatomų finansuoti paraiškose atsidūrė 408.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą
kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m