Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija išmokėjusi per 55 mln. Lt mokslo slėnių kūrimui Lietuvoje. Šiemet bus baigtas pirmasis projektas – Vilniuje, “Santaros” slėnyje pradės veikti informacinių technologijų centras. Šiuo metu yra panaudota 97 proc. iš projektui skirtų 5,4 mln. Lt, vyksta superkompiuterio paruošimas darbui. Taip pat sparčiai įgyvendinami Kauno “Santakos” slėnio projektai – statomas farmacijos ir sveikatos technologijų centras, kitame, energetikos technologijų centre, įdiegta tyrimams reikalinga įranga.

Iš viso Lietuvoje numatyta įsteigti penkis mokslo slėnius. Tikimasi, kad jų statyba ir įrengimas bus baigti 2013–2014 m. Bendra mokslo slėnių kaina sieks 1,3 mlrd. Lt. Didžiąją dalį – 832 mln. Lt sumokės Švietimo ministerija, 85 proc. šios sumos bus gauta iš ES fondų. Kiti slėnių finansuotojai – Ūkio, Žemės ūkio, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, privačios bendrovės.

Pagrindinis mokslo slėnių kūrimo tikslas – skatinti mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą, taip Lietuvą paverčiant, ŠMM teigimu, “Europos mastu matomu žinių ekonomikos branduoliu”. Bendrovės “Šviesos konversija” direktorius Algirdas Juozapavičius į tokius tikslus žiūri skeptiškai. “Teoriškai viskas daroma tinkamai, užsienyje mokslo slėnių praktika pasiteisina. Tačiau neaišku, ar tai suveiks Lietuvoje, nes mūsų mokslininkai nelinkę integruotis į verslą.

Dauguma jų atliekamų tyrimų nėra orientuoti į komercinį panaudojimą. Reikalingus tyrimus savo firmoje mes atliekame patys”, – teigia buvęs mokslininkas, o dabar verslininkas, kurio vadovaujama bendrovė yra viena pasaulio lazerių pramonės lyderių.

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis sutinka, kad mokslininkams slėniai bus naudingi, tačiau technologijų proveržio jie nesukels. “Kiekvienas mokslininkas savo sritį laiko svarbiausia, nesutariama dėl bendrų prioritetų. Užuot koncentravusis į kelias pagrindines mokslo sritis, nuspręsta visoms duoti po truputį. Dėl to dabar slėnių projekte turime per didelę mokslo sričių ir jas prižiūrinčių instituticjų įvairovę. Tokia sistema laukiamų rezultatų neduos”, – įsitikinęs fizinių mokslų daktaras.