Auklėjimas. Ar galima tikėtis, kad mokyklose išnyks patyčios, kai vaikai bendrauti mokosi iš žinomų televizijos nepraustaburnių, kai jų tėvai tiki, jog beržinė košė – sveika? Vargu, nes, nepaisant blizgančių patyčių prevencijos programų, niekinamų, žeminamų vaikų mažėja tik ataskaitose, bet ne realiame gyvenime.

Kraupus įrašas socialiniame tinkle „Facebook“: du nepilnamečiai surengė paaugliui kruviną egzekuciją. Mušamas, daužomas per galvą, gąsdinamas, kad bus užmuštas ir pakastas, berniukas verčiamas maldauti atleidimo už nežinia kokius veiksmus. Aukos veidas pasruvęs krauju ir ašaromis, tačiau smurtautojai nesiliauja – vienas toliau jį talžo, kitas filmuoja egzekuciją ir už kadro patarinėja jos vykdytojui. Šie siaubingi vaizdai, nufilmuoti prieš trejus metus, socialiniuose tinkluose pasklido praėjusią savaitę.

Tuo pat metu vėl garsiai nuskambėjo ir išskirtinio žiaurumo nusikaltimo, įvykdyto 2011-ųjų liepą, detalės. Teisingumas tarė paskutinį žodį Šiaulių gimnazistės nužudymo byloje. Dvi jaunos nusikaltėlės, pramintos Šiaulių kanibalėmis, nužudžiusios, vėliau išniekinusios savo bendramokslės palaikus, išgirdo galutinį nuosprendį: joms skirta po 20 metų nelaisvės. Nužudytos gimnazistės tėvai prašė nuteistąsias įkalinti iki gyvos galvos, nes jos apibūdinamos kaip itin žiaurios, itin ciniškos ir visiškai abejingos kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei.

Gyvename jaunų nusikaltėlių, tarp kurių galioja Williamo Goldingo „Musių valdovo“ barbariškos vaikų bendruomenės dėsniai? Deja, praėjusi savaitė – ne išimtis iš kitų. Juodąsias kronikas nuolat papildo nepilnamečių ar ką tik šią amžiaus grupę palikusių asmenų padaryti nusikaltimai, ir iš miestų, ir iš kaimo vietovių mokyklų skrieja pranešimai apie bendraamžių patyčias, kurios jų aukas nuveda net iki kraštutinių pasirinkimų.

Smurto ir patyčių epidemija nesitraukia taip greitai, kaip to norėtų kovą jai paskelbusios institucijos. O kai kurių jos dalyvių nuomone, patyčių ne mažėja, bet, priešingai, daugėja, nes gydyti pradėta ne nuo to galo – suaugusieji turi susitvarkyti su savomis problemomis, kad jų nepermestų vaikams.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva dėl patyčių paplitimo mokyklose pirmauja: 2010 m. kas trečias trylikametis paauglys pripažino, kad yra nuo jų nukentėjęs.

Praėjusių metų pabaigoje pristatyti naujausi PSO atliekamos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos (angl. HBSC) duomenys. Mūsų šalis patyčių paplitimo tyrime dalyvauja jau du dešimtmečius. Jis apibendrina 44 šalių duomenis, tarp kurių – ir 11–15 metų moksleivių apklausos.

Vaikams pateikiami klausimai apie sveikatą, fizinį krūvį, mokyklinę aprangą, taip pat ir apie psichologinę savijautą, patiriamas patyčias. Remiantis naujausiais duomenimis, du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis, tai yra iš jų tyčiotasi arba jie patys tyčiojosi iš kitų. Patyčių iniciatoriais ir aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės: patyčias patyrė 31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių. Patys iš kitų dažniau linkę tyčiotis berniukai (29,8 proc.) nei mergaitės (15,3 proc.). Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad dažniausiai tyčiojamasi iš 11–13 metų mokinių, o iš kitų labiausiai linkę tyčiotis penkiolikmečiai.

Duomenys HBSC studijai renkami kas ketverius metus. Pastarojo tyrimo metu pirmą kartą buvo pateikiamas klausimas apie elektronines patyčias. Nustatyta, kad Lietuvoje jas yra patyręs maždaug kas penktas vaikas.

HBSC palyginamieji tyrimai rodo, kad nuo 1994 m. patyčių visose šalyse mažėjo. Šviesėja ir Lietuvos statistika. Ją į viršų tempia mūsų šalyje 2008 m. pradėta įgyvendinti OLWEUS patyčių prevencijos programa. Norvegijoje, kur ji ir buvo sukurta, patyčių lygis nuo 2009-ųjų stabilizavosi ties aštuoniais procentais.

Prieš pradedant įgyvendinti šią programą pradinis patyčių procentas Lietuvos mokyklose siekė 30,3. Po septynerių metų programą tęsiančių mokyklų patyčių lygio vidurkis jau buvo 17,3 proc. (2014 m. duomenys). 2013-aisiais programą vykdyti pradėjusiose mokyklose pradinis patyčių lygis siekė 27,6, po metų veiklos – 20,4 proc. Programos apklausos rodo, kad ją įsileidusiose mokyklose mažėja ir ilgalaikių patyčių, trunkančių metus ir ilgiau (nuo 5,4 iki 3,6 proc. per vienus programos vykdymo metus).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-08-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kokybiškas švietimas ir inovatyvus mokslas – taip trumpai galima apibūdinti naujojo ES paramos laikotarpio 2014–2020 m. prioritetus švietimo ir mokslo srityje. Visai sistemai teks 3,2 mlrd. Lt investicijų.

Vaida Stasiulionytė

„Iki šiol ES investicijas Lietuva kreipė į infrastruktūros gerinimą. Renovuotos mokyklos, sukurti ir pažangiausia įranga aprūpinti nauji profesinio praktinio mokymo centrai bei nauji mokslo tyrimų kompleksai. Dabar daugiau investuosime į žmonių tobulėjimą ir naujos infrastruktūros įveiklinimą“, – sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.

Sritis, kurioms naujuoju laikotarpiu turi būti skiriamas didžiausias dėmesys, apibrėžia 12 ES investicijų veiksmų programos prioritetų. Du iš jų administruos Švietimo ir mokslo ministerija: „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEP) skatinimas“ ir „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“.

Ūkio pažangos variklis – inovacijas kuriantis mokslas

Moksle didžiausias dėmesys bus kreipiamas į aktyvesnį turimos ir naujai kuriamos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros panaudojimą bei integraciją į europines mokslo infrastruktūras, į tikslinius mokslinius tyrimus, taip pat į žinių komercinimo ir technologijų pardavimo skatinimą. Numatoma skatinti inovatyvių įmonių kūrimąsi mokslo ir studijų institucijose, remti bendrus mokslo ir verslo projektus, kuriančius verslui reikalingas inovacijas bei technologijas.

„Per artimiausius šešerius metus viešosios mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros finansavimui numatyta skirti ne daugiau kaip 20 proc. visų šio prioriteto ES lėšų. O didžioji lėšų dalis nukreipiama į spartesnį žinių perdavimą ir mokslinių tyrimų rezultatų pavertimą ekonomine nauda, į jau turimos infrastruktūros panaudojimo efektyvumo didinimą. Didžiausios investicijos numatomos ten, kur sėkminga sektoriaus plėtra sudarys prielaidas ir kitų ar naujų sektorių augimui“, –  sako D.Pavalkis.

Lietuva Sumaniosios specializacijos strategijoje yra įvardijusi šešias sritis, kuriose panaudojus ES fondų lėšas būtų galima tikėtis pasiekti reikšmingą proveržį.

Aukštosios ir profesinės mokyklos skatinamos įsileisti suaugusiuosius

ES lėšos bus naudojamos studijų kokybei gerinti. Studijų programos bus stambinamos, į jų atnaujinimą ir specialistų rengimą bus įtraukiami socialiniai partneriai, studentai daugiau laiko praleis praktikuodamiesi.

D.Pavalkis pabrėžia, kad tarp kriterijų skiriant ES paramą aukštosioms mokykloms bus ir kokybės kartelė: bus žiūrima, ar aukštoji mokykla taiko minimalų stojamąjį balą, ar yra pasirašiusi sutartį su ministerija, ar dalyvauja Europos Komisijos iniciatyva vykdomoje naujoje reitingavimo sistemoje „U-Multirank“.

Aukštųjų ir profesinių mokyklų bazes tikimasi labiau nei iki šiol panaudoti neformaliajam suaugusiųjų švietimui. Bus parengta ir įgyvendinta sistema, leisianti profesinės karjeros metu įgytas patirtis pripažinti kaip studijų ar mokymo programos dalį.

Iki šiol finansavimo negavę profesinio mokymo centrai sulauks paramos moderniai praktinio mokymo įrangai įsigyti. Toliau bus tęsiamas profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pažangiausiose verslo įmonėse, stiprinama profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo integracija.

ES parama mokyklų pažangai

Naujo ES paramos laikotarpio lėšos bus nukreiptos švietimo sistemos naujovėms, kurių tikslas – aukštesni mokinių pasiekimai, įgyvendinti.

Mokytojų ir mokinių patogumui didės elektroninių ugdymo priemonių įvairovė. Bus kuriamos ir naujos mokyklos: ES lėšomis planuojama esamose mokyklų bazėse įsteigti bent dešimt mokyklų, kurios specializuotųsi matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptyje. Pirmoji tokia mokykla – KTU inžinerijos licėjus – duris atvėrė šį rugsėjį.

Naujomis gamtos ir tiksliųjų mokslų mokymosi priemonėmis bus aprūpinta ir 600 pradinių mokyklų bei progimnazijų. Gimnazijos naujų gamtos ir technologijų mokslo priemonių gavo per ankstesnį ES paramos laikotarpį.

Numatoma tęsti ir plėsti mokyklų pažangos projektų finansavimą. Šiemet startavo bandomasis mokyklų pažangos konkursas, skirtas konkrečių mokyklų veiklai tobulinti. „Siekdami pagerinti visų mokyklų ugdymo kokybę, turime joms teikti labai konkrečią pagalbą. Mokyklos jau turi galimybę pačios įvertinti savo veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses, mokiniams atliekant standartizuotus testus. Jų rezultatai leidžia kiekvienai mokyklai matyti savo darbo rezultatus, palyginti su kitomis rajono ar šalies mokyklomis ir parengti veiklos tobulinimo planą. Jo įgyvendinimas – kursai, stažuotės, metodinė pagalba mokytojams, ugdymo priemonės – bus finansuojami ES lėšomis“, – sako ministras.

PR

Lapkričio 21–23 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, veikia paroda „Mokykla 2014“, kurioje bus galima susipažinti su inovatyviomis mokymo priemonėmis ir mokymo metodikomis.

Parodoje vyks gausybė renginių. Iš jų svarbiausi: medijų bei IT raštingumui skirta konferencija „Ar mokytojas tebėra vedlys?“ ir forumai „Švietimo patirtys nuo A iki Ž“ bei „Ar mokykla atvira šiuolaikiniam pasauliui?“.

Konferencijoje bus gilinamasi į tai, kaip vaikui sąmoningai ir kritiškai atsirinkti reikiamą informaciją iš didžiulio jos srauto, į informacinių technologijų taikymą mokymo procese ir potencialias vaikams internete kylančias grėsmes.

Forume „Švietimo patirtys nuo A iki Ž“ pasirodys penkiolika švietimo vadybininkų, praktikų ir inovatorių, kurių kiekvienas per penkiolika minučių pasidalys savo sėkmės istorijomis ar idėjomis, kaip pagerinti mokyklų veiklą ir mokinių rezultatus.

Forumo „Ar mokykla atvira šiuolaikiniam pasauliui?“, skirto Globalaus švietimo savaitei paminėti, tikslas – aptarti švietimo sistemos perspektyvas ir galimybes ugdyti globaliai mąstančius bei pasaulinę problematiką suvokiančius mokinius. Forumo dalyviai taip pat gilinsis, kaip reikėtų tobulinti ugdymo turinį ir metodus, kad švietimas neatsiliktų nuo globalaus ir greitai besikeičiančio pasaulio diktuojamų aktualijų.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į diskusiją „Kokio norime Lietuvos švietimo?“, kurioje dalyvaus ir švietimo bei mokslo ministras Dainius Pavalkis, į Lietuvos kino centro rengiamas dirbtuves „Vizualus matymas“, pristatymą „Robotika mokykloje – ugdome kūrybiškumą!“ bei praktinį užsiėmimą „Tarp chaoso ir tvarkos. Kaip veikia jūsų mokykla ir klasė?“. Parodoje taip pat bus galima išbandyti įvairias modernias mokymosi technologijas.

„Kodėl privalome atleisti blogus mokytojus?“ – nevyniodamas žodžių į vatą paklausė įtakingas JAV leidinys „Newsweek“. Jo redakciją tąkart iš kantrybės išvedė JAV moksleivių pasiekimai, kurie, tik pamanykite, buvo panašūs į Lietuvos, – taip ir parašyta.

Gabija Sabaliauskaitė

Profesinę šventę – Mokytojo dieną pedagogai pasitinka apimti panašių nuotaikų kaip ir rugsėjo 1-ąją. Pedagogų profsąjungos kelia tuos pačius reikalavimus – atkurti mokinio krepšelio dydį (nuo 3348 iki 3774 Lt, buvusį iki 2009 m.), kad šis leistų užtikrinti deramą ugdymo kokybę, ir grąžinti bazinę mėnesio algą (nuo 122 iki 128 Lt.).

„Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad pedagogai svarbūs valstybei ir jos ateičiai. Todėl būtina jais deramai pasirūpinti ir ne tik galvoti apie teigiamą atsakymą į profsąjungų reikalavimus, bet ir kurti motyvacijos priemones, tik jas galbūt taikyti ne visiems pedagogams. Mokinių skaičiui tirpstant, mąžtant ir pedagogų gretoms, reikia, kad mokyklose dirbti liktų patys geriausi. Vadinasi, būtina ir pedagogų kaita, kuri yra neišvengiama, kad ir dėl mokytojų amžiaus.

Ilgus atsisveikinimus mažai kas mėgsta, bet kai dešimtadalis (3,7 tūkst.) mokytojų yra vyresni kaip 60 metų, reikėtų priemonių, kad dalis jų galėtų lengviau palikti mokyklas. Žinoma, amžius – ne kliūtis dirbti mokykloje, pavyzdžiui, iš 830 Lietuvos mokytojų ekspertų (aukščiausia kvalifikacinė kategorija) 62 yra vyresni nei 65-erių metų.

Vis dėlto reikia priemonių, kad į švietimo įstaigas būtų pakviesta geresnių, jaunesnių, kurių akys dega, arba tų, už kurių pedagoginį išsilavinimą sumokėjusi valstybė dabar moka jiems dar ir bedarbio pašalpą.

Ori senatvė – nebūtinai mokykloje

Amerikiečiai, pamatę, kad jų mokinių pasiekimai primena Lietuvos mokinių pasiekimus, tame pačiame straipsnyje susizgribo, kad „blogieji“ mokytojai JAV nenubyra ir iš mokyklų nepasitraukia. Pasirodo, Čikagoje per trejus metus dėl prastų rezultatų buvo atleista 0,1 proc. pedagogų, Denveryje, kaip ir daugelyje kitų JAV miestų, ši dalis prilygsta nuliui.

O štai Lietuvoje tokios statistikos pateikti negalime. Žinome, kad per dešimtmetį pedagogų sumažėjo 16 tūkst., arba penktadaliu (ne tik bendrojo ugdymo mokyklose), tačiau kiek jų buvo atleista dėl kompetencijos stokos ar prastų rezultatų – neaišku. Aišku tiek, kad kai per 3 tūkst. mokytojų balansuoja ties pensinio amžiaus riba, bet iš mokyklų nesitraukia, atrodytų, kad mokytojo etatas ir Lietuvoje suteikiamas kone visam gyvenimui.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius neabejoja, jog reikia Darbo kodekso pataisų, kurios įtvirtintų galimas pedagogų atleidimo priežastis. Jis svarsto, kad tokia priemonė užtikrintų personalo kaitą mokyklose.

Prieš dvejus metus ieškojęs būdų, kaip sukurti galimybes į pensiją išleisti pensinio amžiaus mokytojus, G.Steponavičius ir šiandien tvirtina, kad tai vis dar aktuali viešojo sektoriaus, taigi ir švietimo, problema, todėl nuo jos bėgti nereikėtų. Jis pabrėžia, kad pensinis amžius jokiu būdu negali reikšti automatinio atleidimo ir būti vienintelis motyvas paprašyti mokytoją išeiti iš darbo. Juk ir septyniasdešimtmetis gali būti puikus mokytojas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Po trejų metų Tarptautinės teisės ir verslo aukštąją mokyklą (TTVAM) baigs pirmoji studijų programos „Marketingas ir medijų menas“ bakalaurų laida. Jiems tikrai neteks varstyti darbo biržos durų – šalies aukštosios mokyklos nerengia specialistų, kurie televizijoje lieka už kadro.

Unikalią išskirtinę jungtinę studijų programą parengusi TTVAM neslepia, kad idėją pasufleravo televizijos stočių, reklamos agentūrų, televizinės įrangos pardavėjų atstovai. „Susitikdami su darbdaviais išsiaiškinome, kad internetinės televizijos kūrėjai, operatoriai, vaizdo montuotojai, šviesos dizaineriai dažnai yra savamoksliai, kad niekas šalyje tokių specialistų nerengia“, – sako Vaiva Metrikienė, TTVAM Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo centro vadovė.

Naujoji TTVAM studijų programa – jungtinė. Po trejų metų studijų, kurios vyks anglų kalba, absolventams bus suteiktas rinkodaros profesinio bakalauro laipsnis ir dvigubas – TTVAM ir Bulgarijos aukštosios mokyklos (BTAM) diplomas, atveriantis kelius ir į tarptautinę darbo rinką.

„Užsienyje tokios studijos jau veikia, todėl dviračio neišradinėjome, patirties sėmėmės iš kolegų įvairiose šalyse. Projekto partneriais pasirinkome bulgarus. Jie stiprūs rinkodaros ir marketingo, o mes – komunikacijos ir kūrybinių industrijų srityje“, – teigia TTVAM Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo centro vadovė.

Abiturientus, kurie dar neapsisprendę, kokią aukštąją mokyklą rinkti, galime nudžiuginti – priėmimas į šią studijų programą dar vyksta iki rugsėjo 12 dienos. Paskubėkite, finansuojamų vietų skaičius ribotas.

Pasak V.Metrikienės, naujosios studijų programos tikslas – parengti kūrybingus ir inovatyvius internetinės televizijos specialistus, komunikacijos industrijos ir rinkodaros profesionalus, gebančius praktiškai realizuoti pačių ar kitų parengtus meno, medijų ir verslo projektus dirbant tiek individualiai, tiek komandoje.

Studijuojant tokie dalykai, kaip audiovizualinės technologijos, vizualinė kompozicija, medijų projektai, bus dėstomi realioje darbinėje aplinkoje. Šiuo metu pagal reikalavimus rengiama audiovizualinė studija, perkama būtina vaizdo įrašų montavimo technika, apšvietimo įrenginiai.

„Audiovizualinėje studijoje vienu metu galės dirbti trys vaizdo operatoriai, vaizdo montuotojas prie pulto, garso operatorius, šviesos dizaineris, vaizdo režisierius, scenaristas, studijos dailininkas. Tai tik vieno projekto grupė. Kūrybinių dirbtuvių techninė bazė sudarys galimybę vykdyti projektus bent keturiomis kryptimis, tokiomis kaip televizinės produkcijos filmavimas, reklaminės produkcijos filmavimas, foto ir garso produktų gaminimas“, – pasakoja V.Metrikienė.

Besimokydami studentai galės kurti savo laidą, ir neabejojama, kad atsiras televizijos kanalas, norintis ją rodyti.

Pusę studijų laiko studentai žinių ir patirties semsis Bulgarijoje, didžioji dalis išlaidų jiems bus finansuojama projekto lėšomis. Praktiką jie galės atlikti Lietuvos, Bulgarijos ar bet kurios ES šalies organizacijų rinkodaros, viešųjų ryšių skyriuose, medijų, komunikacijos ir kūrybinių industrijų sričių verslo įmonėse bei organizacijose.

Dėžutė

Baigęs „Marketingo ir medijų meno“ studijų programą:

• Išmanysi medijų komunikacijas ir estetines formas, gebėsi jas analizuoti ir vertinti;

• Įgysi verslumo, rinkos ekonomikos, marketingo žinių ir profesinės etikos supratimą;

• Patobulinsi užsienio kalbų vartojimą profesinėje veikloje;

• Gebėsi atlikti tyrimą ir taikyti jo rezultatus;

• Gebėsi sukurti, valdyti bei planuoti, organizuoti ir vykdyti komunikacijų ir kūrybinių industrijų projekto veiklą;

• Mokėsi tikslingai taikyti techniką, technologijas ir saugos standartus medijų industrijoje;

• Gebėsi kurti ir pristatyti individualiai ir komandoje medijų projektų koncepciją bei projektuoti jos komunikacijos objektus ir įgysi kitų šios srities profesionalui reikalingų kompetencijų.

Baigę „Marketingo ir medijų meno“ jungtinę studijų programą absolventai galės dirbti pardavimo, rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistais, kurie planuoja, rengia, koordinuoja ir įgyvendina informacijos sklaidos programas, siekdami reklamuoti organizacijas, prekes ir paslaugas, taip pat atstovauja įmonėms, parduodančioms įvairias technines, pramonės, medicinos, farmacijos ir ITR prekes bei paslaugas. Jungtinės programos absolventai bus pasirengę užsiimti medijų meno praktika, inicijuoti ir valdyti kūrybinius multimedijos projektus.

Jungtinės programos absolventai gali stoti į magistrantūrą ir siekti rinkodaros magistro laipsnio. Artimiausios antrosios pakopos studijų programos Lietuvoje – Vilniaus universitete – marketingas ir prekybos vadyba, Vytauto Didžiojo universitete – marketingas ir tarptautinė komercija, Klaipėdos universitete – rinkodara.

Projektas „Jungtinės menų, medijų ir marketingo studijų programos rengimas ir įgyvendinimas“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-090 finansuojamas Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis.

Suomijoje mokyklos vienodos, kaip ir mokinių pasiekimai. Estijoje – labai panašiai. Ten tėvai vaikus veda į mokyklas, kurios yra arti namų. O Lietuvoje tėvai eina ne į artimiausią mokyklą, bet kryžiaus kelius, kad tik jų vaikas pakliūtų į geresnę žinių šventovę. Pasirodo, ne veltui.

Kai tėvai naktimis nesudėjo bluosto galvodami, kaip jų atžaloms pavyks išlaikyti stojamuosius gimnazijų egzaminus, su pluoštais dokumentų siuvo pirmyn atgal po gimnazijų administracijos kabinetus, vilnietė Diana jau galėjo lengviau atsikvėpti. Ji rado sprendimą, kaip jos sūnui, būsimam devintokui, rugsėjo pirmąją pakliūti į gerą mokyklą.

Rajono mokyklą, paskirtą pagal gyvenamąją vietą visai šalia namų, Diana aplenkė iš tolo. Ieškodama būdų, kaip jos sūnui išvengti kvaišalų skandalais pagarsėjusios mokyklos, ji ryžosi registruoti kitą gyvenamąją vietą. Tiesa, ji persikraustė ne fiziškai, o „ant popieriaus“: su sūnumi registravosi neva gyvenantys kitur ir mokėjo simbolinį mokestį būsto šeimininkui. Ir viskas tik dėl geresnės mokyklos.

„Gimnazija, į kurią pagal gyvenamąją vietą turėjo eiti mano sūnus, manęs netenkino. Trumpiau tariant, bet kokia kaina stengiausi jos išvengti. Nors mano vaiko pažymių vidurkis buvo didesnis nei 8, žinojau, kad į kai kurias gimnazijas dėl stojamųjų egzaminų jis neįstos. Tais metais šie konkursai buvo labai dideli, o būsimiems gimnazijų pirmokams keliami aukšti reikalavimai. Taigi teko rinktis iš gerų gimnazijų, esančių gretimuose rajonuose. Kad mano sūnus į jas pakliūtų, reikėjo gyventi kitur. Fiziškai to padaryti negalėjome, todėl bent jau registravome kitą gyvenamąją vietą“, – apie sudėtingą kelią į mokyklą pasakoja Diana.

Dianos rūpestis kai kuriuos tėvus papiktintų, bet juk visi žinome amžiną tiesą – kiekviena motina savo vaikui nori tik geriausio. Ne vienas šiai mamai dar pagrūmotų pirštu, kad sostinėje ir žolė žalesnė – visos mokyklos čia geros, pabaksnotų į varganą mokyklėlę kaime, kur tėvai pasirinkimo galimybių neturi, jų vaikai kažkur rajono glūdumoje mokosi nerenovuotose mokyklose, šąla mediniuose suoluose, mokosi iš pageltusių elementorių, gal net dar skrebena plunksną pamirkę į rašalą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m

ELTA

Nusivylimo dūriais abiturientai, o po jų ir kai kurie pedagogai, varstė bene visus svarbiausius egzaminus, kuriuos pasirenka laikyti dauguma abiturientų. Pavyzdžiui, užsienio kalbos – anglų valstybiniame brandos egzamine (VBE) mokiniai neturėjo laiko nė perskaityti užduoties, o ir tos užduoties nenugirdo, mat esą klausymo įrašas buvo netikęs. Išėjusieji iš istorijos VBE abiturientai skundėsi gavę per daug kultūros klausimų: istorijos egzamine reikėjo atpažinti skirtingais istoriniais laikotarpiais susiformavusius architektūros stilius.
Galima būtų suprasti, tačiau dar pernai 17 proc. 2013 m. istorijos VBE laikiusių abiturientų tikėjo, kad Lietuvoje yra valstybinė religija, o dar panašiai tiek 12 klasių baigusių jaunuolių nerado atsakymo, kas tvirtina šalies biudžetą.
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės Saulės Vingelienės kritikos strėlės egzaminų sudarytojams ir vykdytojams nestebina. Ji teigia, kad nepatenkintų pasitaiko kasmet, o šių metų egzaminuose pokyčių ar klaidų nebuvo: visos užduotys sudarytos pagal žinomas egzaminų programas.
Pačios egzaminų programos keičiamos nedažnai, kas dešimtmetį – 2002 ir 2013 m. Vis dėlto neesminiai pokyčiai – nuolatiniai. Pavyzdžiui, Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas per dešimtmetį buvo pakeistas kelis kartus. 2004–2007 m. egzaminą sudarė teksto suvokimo ir gramatikos užduočių testas bei grožinio teksto interpretacija. 2008–2010 m. egzamine liko tik teksto suvokimo užduotis, o teksto rašymo dalyje šalia interpretacijos atsirado samprotavimo rašinio galimybė su įvestimi. Dar vėliau, 2011–2012 m., samprotavimas liko be įvesčių: geram įvertinimui gauti reikėjo remtis ir kultūrine patirtimi.
Anglų kalbos VBE, kuris šiemet nuliūdino per trumpu laiku klausymo užduočiai atlikti ir jos sudėtingumu, jau pažėrė rezultatus – prastesnius nei praėjusiais metais. Nors egzaminą šiemet išlaikė daugiau abiturientų (0,86 proc. neišlaikiusiųjų 2014 m., palyginti su 1,32 proc. 2013 m.), aukščiausią įvertinimą – šimtuką pernai gavo dvigubai daugiau abiturientų, o laikiusiųjų surinktas taškų vidurkis pernai tai pat buvo didesnis (55,6 tšk. 2014 m. ir 60,89 tšk. 2013 m.).
Egzaminas vyko pagal 2011 m. patvirtintą ir 2013 m. imtą taikyti programą, vadinasi, jau antrus metus buvo toks pat. Ar galėjo nemalonios staigmenos – trumpesnis laikas ir užduoties sudėtingumas lemti abiturientų rezultatus?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m

SMA_nuotrauka1

Į šiuos mokymus, kuriuos ves kūrybingi ir iniciatyvūs programos „Renkuosi mokyti!“ lektoriai ir kurie vyks Vilniuje rugpjūčio-sausio mėnesiais, netrukus bus atrinktos 28 mokyklų komandos, sudarytos iš trijų mokytojų ir direktoriaus.

Registruotis į didelio masto skaitmeninių mokymų programą buvo galima iki vėlaus pirmadienio vakaro. Daugiausiai paraiškų iš mokyklų gauta būtent paskutinėmis paraiškų priėmimo dienomis – prašymai dalyvauti mokymuose iš mokyklų visoje Lietuvoje pirmadienį plūstelėjo didžiuliu srautu.

Paraiškos plaukė tiek iš didelių mokyklų didžiuosiuose miestuose, tiek iš pačių atokiausių ir mažiausių kaimo mokyklų. Pagal programos nuostatus, registruotis atrankoje į mokymus galėjo visos šalies valstybinės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklos ir profesinės mokyklos, vykdančios bendrojo lavinimo programas. Registruodamosi mokyklų komandos turėjo užpildyti paraišką ir atlikti kūrybinę užduotį – pristatyti savo idėją, kaip naujos technologijos galėtų būti taikomos mokymo procese jų mokykloje.

Iš viso buvo gauta 220 mokyklų paraiškų – tai sudaro apie 20 proc. visų programoje galėjusių dalyvauti mokyklų. Iš trijų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklų – gauta beveik 60 paraiškų. Tuo tarpu maždaug pusę visų paraiškų pateikė įvairių Lietuvos rajonų mokyklos, esančios mažuose miesteliuose arba kaimo vietovėse.

„Tai stulbinamai geras aktyvumas, – sakė programos „Renkuosi mokyti!“ koordinatorė Gabrielė Characiejienė. -  Kai kurių mokyklų entuziazmas mokytis skaitmeninių technologijų buvo iš tiesų vertas susižavėjimo – paraiškas pateikė ir kelios itin mažos mokyklos, turinčios vos tris mokytojus ir direktorių – tiksliai tiek, kiek ir reikia komandai sudaryti. Tai reiškia, kad į mokymus būtų išsiųsta iš karto visa mokykla.“

Teikdami paraiškas mokyklų vadovai ir mokytojai teigė, kad tokie mokymai labai reikalingi. Dažnas mokytojas nepabūgo prisipažinti, kad neturi net elementarių skaitmeninių technologijų naudojimo įgūdžių. Mokytojai vylėsi, kad įgytos žinios praturtins mokymo procesą, padės labiau motyvuoti mokinius ir kilstelės aukštyn jų mokymosi rezultatus. Registruodamiesi programoje mokyklų vadovai teigė, kad dalyvauti ir tobulėti juos skatina ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai, norintys matyti savo vaikų mokyklą šiuolaikišką ir pažangią.

„Jaučiuosi kaip dinozauras šalia savo mokinių, kurie be technologijų jau neįsivaizduoja savo gyvenimo“, – prisipažino vienos nedidelės mokyklos mokytojas.

Mokymų programą mokytojams inicijavusios technologijų kompanijos „Samsung Electronics Baltics“ technologinių sprendimų ekspertas švietimui Vaidas Bielinis pasidžiaugė, kad daugybė Lietuvos mokytojų išreiškė tvirtą valią įgyti trūkstamų įgūdžių bei patobulinti mokymo procesą skaitmeninių technologijų pagalba. Pasak V.Bielinio, iš to išloš visi – tiek mokyklos bendruomenė, tiek visa visuomenė apskritai.

„Tyrimai rodo, kad naujos technologijos padeda įkvėpti, motyvuoti mokinius ir net pagerina jų mokymosi rezultatus. Net 900 mokytojų ir mokyklų direktorių, registruodamiesi mūsų programoje, pasakė, kad jiems tai tikrai rūpi ir jie yra pasiryžę tobulėti, kad sukurtų pažangią, konkurencingą, kokybišką išsilavinimą teikiančią ateities mokyklą“, – akcentavo V.Bielinis.

Modernizuojamos dar šešios mokyklos, nuo rudens elektroniniais pažymėjimais iš viso naudosis 4000 moksleivių

Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija tapo pirmąją „Ateities mokykla“ mieste – šiandien šventiškai ir simboliškai atvertos durys į modernią mokyklų ir miesto ateitį. Trims šimtams progimnazijoje besimokančių mokinių ir penkiasdešimčiai mokytojų įteikti elektroniniai moksleivių ir mokytojų pažymėjimai, kurie taps jų kasdienio gyvenimo mokykloje dalimi.
Dar šešiose Šiaulių mokyklose modernios administravimo sistemos ir naujausios kartos elektroninio dienyno įrengimas prasidės netrukus. Nuo rugsėjo „Ateities mokyklomis“ taip pat galės vadintis ir Šiaulių universiteto, „Saulėtekio“ ir Lieporių gimnazijose bei „Sandoros“, „Salduvės“ ir Gegužių progimnazijos. Kartu su pilotine tapusia Vinco Kudirkos progimnazija dar šiemet elektroninių pažymėjimų pranašumais Šiauliuose iš viso galės naudotis vidutiniškai 4000 moksleivių ir jų tėvų.
„Džiaugiamės, kad Šiauliai žengia kartu su didžiaisiais Lietuvos miestai, kuriuose kuriamos šiuolaikiškos, patogesnės ir saugesnės mokyklos. Tikimės, kad rugsėjį būsime minimi tarp miestų, turinčių daugiausia pažangiomis technologijomis besinaudojančių mokyklų“, – pirmosios „Ateities mokyklos“ atidaryme kalbėjo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Elektroninė mokyklos administravimo sistema bus susieta su elektroniniu „Tamo“ dienynu, nuo  mokslo metų pradžios Vinco Kudirkos progimnazija pirmoji Šiauliuose pradėjo naudoti atnaujintą dienyno versiją, todėl galėjo toliau plėsti su dienynu susietų elektroninių funkcijų diegimą. Mokykloje įdiegta mokinių lankomumo apskaita, elektroninis pagrindinių durų raktas su trimis skaitytuvais, taip pat bibliotekos ir maitinimo apskaitos sistemos.
„Sulaukėme pokyčių – jau nuo šiandien elektroninių pažymėjimų mums reikės kasdien, ateinant į mokyklą, bibliotekoje, valgykloje ir visi šie duomenys bus administruojami vieningoje informacinėje sistemoje, susietoje su dienynu, prie kurio gali prisijungti visi – mokiniai, jų tėvai, mokytojai“, – sakė Juozas Varkulevičius, Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius.
Mokyklų modernizavimą Šiauliuose, pavadintą „Ateities mokyklomis“, inicijuoja Šiaulių pramonininkų asociacija, projektą remia pramoninkų asociacijos narė bendrovė „GECO Investicijos“, iniciatyvai pritaria Lietuvos mokinių parlamentas, įgyvendina „Tamo“ elektroninio dienyno kūrėjai.
„Pramonininkus šiam projektui pastūmėjo statistika, prognozuojanti, kad nuo 2004 m. iki 2020 m. moksleivių skaičius Lietuvoje sumažės nuo 45 iki 25 tūkst. Tai pavojaus skambutis pramonei – investuojami dideli pinigai, o kas užims darbo vietas? Kiekvienas moksleivis turi būti saugomas kaip perliukas, nes jų skaičius mažėja ir tas klausimas neduoda mums ramybės“, – teigė Šiaulių pramonininkų asociacijos vykdantysis direktorius Egidijus Anglickis.
„Pažangios technologijos yra mūsų ateitis, sukurdami sąlygas jomis naudotis nuo mažų dienų, prisidedame prie pažangios visuomenės kūrimo. Jei šios technologijos ne tik sužadina mokinių smalsumą, bet ir užtikrina kokybiškesnį jų laiką mokykloje, tuomet galime sakyti, kad tai yra geriausia investicija į jaunąją kartą“, – sakė Raimondas Štreimikis, projektą remiančios bendrovės „GECO investicijos“ direktorius.
Pasak Lietuvos moksleivių parlamento pirmininko Juozo Vaidelio, pilotinės mokyklos, kurių mokiniai naudojasi elektroniniais pažymėjimais, pastebi teigiamus pokyčius – sumažėja pamokų praleidimas bei mokinių vėlavimas į pamokas, mokiniai sugaišta beveik perpus mažiau laiko užsisakydami bibliotekoje knygas ar apsipirkdami valgykloje. Prie dienyno prisijungę tėvai gali matyti ne tik įrašus apie vaikų pažangumą, bet ir sužinoti, ar vaikas mokykloje pavalgė, kokias knygas skaito.
Atidarymo metu Vinco Kudirkos progimnazijoje veikė išplėstinės realybės fotostudija, kuri moksleivius ir mokyklos svečius nukėlė į ateitį – įsivaizduojamus Šiaulius po daugelio metų. Kartu su miesto vadovais ir kitais garbingais svečiais pirmosios „Ateities mokyklos“ atidaryme viešėjo ir antrajame etape dalyvaujančių 6 Šiaulių mokyklų

Jau kelis mėnesius kalbama apie švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarkos pokyčius. Nors konkretaus plano nėra, dalis švietimo sistemos darbuotojų baiminasi, kad grįšime į politinės įtakos laikus, kurie Lietuvai padovanojo dvejopas mokyklas: vienos gražios ir renovuotos, bet be mokinių, kitos turi daug ugdytinių, bet neturi net elementarių patogumų.

„Veido“ kalbinti pašnekovai tikina, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) užsimojo grąžinti politikų įtaką į mokyklas ir supaprastinti kandidatams kelią tapti mokyklų direktoriais. Jei tokie užmojai pasitvirtins, į mokyklų administracijas toliau plūs „patogūs“ direktoriai.
„Blogiausia, mano požiūriu, kad gali būti eliminuota bendruomenė. Dabar ji turi šiokią tokią reikšmę, o blogiausiu atveju gautų tik stebėtojo vaidmenį, – baiminasi Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas Andrius Navickas. – Tada mokyklų direktoriai taps politinių partijų klapčiukais.“
2011 m. įsigaliojusia tvarka buvo siekiama depolitizuoti švietimo įstaigų vadovų skyrimą. „Politikai nebegali paskirti jiems patogių direktorių, todėl ieško pretekstų. Bet mūsų vaikų ateitis negali priklausyti nuo politinių partijų simpatijų ir antipatijų“, – susirūpinimą galimais pokyčiais reiškia ir Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas.

Tobulina, bet neaišku kaip
A.Murauskas, kaip ir dauguma kitų „Veido“ kalbintų pašnekovų, dabar galiojančią švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką vadina inovatyvia ir efektyvia. Žinoma, galima ją patobulinti – pailginti pirmojo atrankos etapo neįveikusių kandidatų apeliacijų pateikimo trukmę, sudaryti jiems sąlygas įgyti kompetencijų, geriau supažindinti su kompetencijų vertinimo sistema ir asmeniniais rezultatais. Tačiau griauti tai, kas sukurta – beprasmiška. Esą dabar galiojanti tvarka į mokyklas atvedė direktorių lyderių, o ne valdininkų, nuosaikiai vykdančių vien steigėjo nurodymus.
„Dabartinė vadovų atranka smarkiai skiriasi nuo ankstesnės, kai vienas iš komisijos narių klausdavo, kiek mokinių turi būti pradinėse klasėse. Atrodo juokinga, kad pagal atsakymą į tokį klausimą buvo pasirenkami švietimo įstaigų vadovai“, – 2011 m. įsigaliojusios mokyklų direktorių skyrimo tvarkos pranašumais neabejoja Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas.
Esant dabartinei tvarkai kandidatai, norintys tapti vaikų darželio, bendrojo ugdymo ar profesinės mokyklos vadovais, turi pasitikrinti kompetencijas Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje (NMVA) pagal visiems kandidatams sukurtą vienodą metodiką. Jei paaiškėja, kad kandidato kompetencijų lygis tinkamas, jis gali dalyvauti savivaldybės konkurse.
Kaip „Veidui“ teigė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, mokyklos vadovų skyrimo tvarka ir kiti su ja susiję dokumentai tobulinami, svarstant įvairias alternatyvas ir siekiant pasirinkti geriausią mokyklos vadovą. Kokios tos alternatyvos, ŠMM atstovė neatskleidė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

ELTA

Pirmiausia – šiek tiek statistikos. Abiturientų mažėjimo tendencija Lietuvoje po truputį išsikvepia: 2013-iaisiais jų buvo 9 proc. mažiau negu 2012 m., o šiemet tebus 4 proc. mažiau nei pernai.
Tačiau pernai valstybės patvirtintas finansavimas pirmakursių studijoms buvo „pjaunamas“ proporcingai abiturientų skaičiui, užtat šįmet jis mažėja kukliau: vietoj 29,4 mln. palikta 29,3 mln. Lt.
Tiesa, iš šios sumos daugiau lėšų numatyta skirti tiksliniam finansavimui: vietoj buvusių 1,3 mln. šįmet tam atidėta 1,6 mln. Lt, arba 23 proc. daugiau. Todėl tikslinių studijų vietų galės tikėtis daugiau kaip 500 studentų, nors pernai tokia galimybė tebuvo numatyta mažiau nei 300 studentų.
Priėmimui į valstybės finansuojamas vietas ketinama skirti 26,9 mln. vietoj buvusių 27,3 mln. Lt, arba 1,5 proc. mažiau, studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms – 732 tūkst. vietoj buvusių 783 tūkst. Lt, arba 6,5 proc. mažiau nei 2013 m. Preliminariai skaičiuojama, kad šįmet valstybės finansavimą iš viso gaus 15,5 tūkst. studentų (2013 m. tokių laukta 15,7 tūkst., arba 1,3 proc. daugiau). 14,4 tūkst. iš jų bus priimti į valstybės finansuojamas vietas (2013 m. tokių planuota priimti 14,8 tūkst., arba 2,7 proc. daugiau).
Akivaizdu, kad konkurencija dėl šių vietų, palyginti su 2013 m., turėtų padidėti, tačiau ją kompensuos tikslinis priėmimas.

Naujovės – lietuvių kalbos ir literatūros egzamine

Kokius egzaminų slenksčius teks įveikti pasiruošusiems kautis dėl šių vietų? Nacionalinis egzaminų centras ramina: 2014 m. brandos egzaminų užduotys rengiamos pagal 2011 m. patvirtintas programas. Jokių esminių naujovių, susijusių su egzaminų turiniu ir užduočių struktūra, nenumatyta.
Tiesa, šįmet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduotyse prie suformuluotų literatūrinio ir samprotavimo rašinio temų bus pateikta po tris, o ne septynis autorius iš privalomų ir konteksto autorių sąrašo. Toks sprendimas grįstas atlikta kokybine 2013 m. brandos egzamino kandidatų darbų analize. Joje atskleista, kad tiek mokyklų lietuvių mokomąja kalba, tiek tautinių mažumų mokyklų moksleiviai egzaminuose dažniausiai rinkosi tris autorius iš prie temos pateiktų septynių.
Taip pat buvo peržiūrėti ir patikslinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo kriterijai. „Kad mokyklą baigę mokiniai būtų raštingi, raštingumo vertinimo normos yra griežtinamos“, – neslepia Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pavelas Čuchonskis.
Šiųmetėje šio egzamino vertinimo instrukcijoje sukonkretintas turinio kriterijaus aprašas. Vertintojo skiriamo taškų skaičiaus už literatūrinio rašinio turinį apraše neliko abstrakčių žodžių „puikiai“, „gerai“, „pakankamai“, kuriuos skirtingi vertintojai gali nevienodai interpretuoti. Vietoj jų atsirado konkretūs įvardytų trūkumų skaičiai, kurie lemia skiriamus taškus. Svarbu pabrėžti, kad taškų skaičius, skiriamas už atskirus vertinimo kriterijus ir už visą rašinio vertinimą, nesikeičia.
P.Čuchonskis primena, kad Nacionalinis egzaminų centras yra parengęs lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo normų projektą 2016, 2018 ir 2020 metams, kurį galima rasti centro interneto svetainėje (http://www.nec.lt/failai/4037_instrukcija_LT_VBE_2013-2020smm.pdf). Pagrindinė šio projekto paskirtis – parodyti, kaip planuojama griežtinti egzamino rašinio raštingumo kriterijaus vertinimą, ir inicijuoti dalyko specialistų diskusijas dėl tokio griežtinimo pagrįstumo.
Kokie egzaminų pasikeitimai laukia būsimųjų poros metų abiturientų? „Šiuo metu jau priimtas sprendimas, kad 2016-aisiais užsienio kalbos brandos egzamine bus tikrinami visų keturių kalbos sričių gebėjimai – klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas. Tačiau dar tebevyksta svarstymai dėl brandos darbo, kaip mokinių pasiekimų išorinio vertinimo įrankio, diegimo, pasirenkamųjų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įgyvendinimo modelio ir matematikos brandos egzamino statuso. Šias permainas taip pat numatyta įgyvendinti 2016 m., todėl konkretūs sprendimai turės būti priimti šią vasarą“, – tikina P.Čuchonskis.

Pageidaujantieji gali rinktis septynis egzaminus

Kita šių metų brandos egzaminų naujovė tesudomins išskirtinius, labai rimtai į mokslus žiūrinčius ir savo ateities galimybes atsakingai vertinančius abiturientus. Mat to pageidaujantiems šių metų sesijoje bus leista laikyti net septynis, o ne maksimaliai šešis, kaip anksčiau, brandos egzaminus.
Nacionalinio egzaminų centrų direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė patikino, kad toks pakeitimas buvo įvestas keleto individualiai į centrą besikreipusių moksleivių prašymu. Tokie moksleiviai pretenduoja tapti iškart keleto skirtingus reikalavimus keliančių užsienio universitetų studentais. Norint patenkinti tuos reikalavimus, šešių egzaminų sesijos abiturientui paprasčiausiai nepakanka.
Tačiau T.Blaževičienė pabrėžė, kad šios naujovės jokiu būdu nereikėtų sieti su Nacionalinio egzaminų centro kėslais įvesti daugiau privalomųjų brandos egzaminų. Ar matematikos egzaminas ateityje taps privalomas, kol kas nėra apsispręsta.
„Mums patiems labai įdomu, kiek šalyje atsiras abiturientų, pasiryžusių laikyti septynis brandos egzaminus. Juk ir šešis rinkdavosi vos keli šimtai šalies abiturientų“, – neslėpė šių metų kandidatų egzaminų pasirinkimų suvestinės tebelaukianti Nacionalinio egzaminų centro atstovė.
KTU gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio vertinimu, jo vadovaujamoje gimnazijoje netrūksta abiturientų, kurie sėkmingai galėtų išlaikyti septynis brandos egzaminus. Kitas dalykas – ar verta tai daryti, tarkim, gydytoju tvirtai pasiryžusiai tapti medikų šeimos atžalai. Tačiau visko gyvenime nutinka, kartais jaunuolių profesinės ateities įsivaizdavimai ir troškimai smarkiai keičiasi. Todėl kuo daugiau išlaikytų egzaminų – tuo atviresni keliai ateities posūkiams.
„Vis dėlto nepamenu, kad kuriam nors iš mūsų abiturientų būtų pavykę daugiau kaip keturis brandos egzaminus išlaikyti apvaliais šimtukais. Todėl norintieji laikyti maksimalų skaičių egzaminų turėtų realiai vertinti savo galimybes. Geriau pernelyg nesiblaškyti, bet kryptingai siekti kuo aukštesnių rezultatų“, – pataria KTU gimnazijos vadovas.

Lietuvos mokiniai nuo daugelio kitų šalių jaunuolių atsilieka aukštesniųjų gebėjimų reikalaujančiais pasiekimais – jie prasčiau interpretuoja, integruoja, įvertina. Tokie rezultatai esą liudija ne ką kita, kaip nepakankamą dėmesį kūrybiškumui. O juk jį lavinti galima ne vien piešiant ar kuriant eiles, bet ir mokantis algebros formulių.

„Būdama suaugusi, vaikštau į dainavimo pamokas ir man vis geriau sekasi, nors mokyklos laikais šioje srityje buvau laikoma beviltiška. Nei fortepijonas, nei natos, nei aš nepasikeitėme. Pakeičiau tik pedagogą“, – sako aktorė, televizijos laidų vedėja Beata Tiškevič-Hasanova.
Juk kiekvienoje pamokoje mokinys gali aptikti savo stipriųjų savybių. Net jei jis gabesnis dailei, o ne matematikai, geras algebros mokytojas sugebės įžvelgti ir atskleisti jo pranašumus, pakurstyti kritinį mąstymą. Ir net jei toks mokinys ateityje netaps garsiu matematiku, gero matematikos mokytojo pastangomis jis gali užaugti kūrybinga ir mąstančia asmenybe.
Ugdyti tokias asmenybes, ko gero, kiekvieno mokytojo svajonė. Juolab kad tokių asmenybių auginimas kaip tikslas formuluojamas ir visuose svarbiausiuose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, tokiuose kaip Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programa ar Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija. „Ateityje didžiausią įtaką šalies raidai turės Lietuvos piliečių kultūros, mąstymo, elgsenos pokyčiai ir visuomenėje vyraujančios vertybės, todėl vaizduotė, kūrybingumas, kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai, ugdomi nuo mažens visą gyvenimą“, – skambiai rašoma tose strategijose.
Tačiau judėti šių tikslų link, regis, dar tik pradedama, o Lietuvos mokinių gebėjimas mąstyti ir vaizduotė kitų šalių kontekste vertinama vis prasčiau.
Palyginti su geresnius rezultatus demonstruojančių šalių (Honkongo, Pietų Korėjos, Japonijos, Suomijos, Singapūro, Taivano, Kanados) patirtimi, Lietuvos mokiniai stipresni tik žemesniųjų gebėjimų reikalaujančiose srityse – kai reikia rasti informaciją ar daryti tiesiogines išvadas. Užtat mūsų mokiniai pasižymi gerokai prastesniais aukštesniųjų gebėjimų – interpretavimo, integravimo, įvertinimo rezultatais.
Ekspertai neabejoja, kad tokie rezultatai liudija būtent nepakankamą dėmesį kūrybiškumui.

Mokytojai turi didžiulę kūrybiškumo laisvę

Ekspertai sutartinai tvirtina: galimybių ugdyti mokinių kūrybiškumą – į valias. Kiekviena mokykla, kiekvienas mokytojas yra laisvas pasirinkti mokymo ir mokymosi formą – Lietuvos švietimo koncepcijoje pabrėžiama, kad centralizuotai yra valdomas tik rezultatas, o ne procesas. Beje, tokia nuostata buvo išdėstyta netgi 1991 m. Švietimo įstatyme.
„Šiuo metu galioja tas pats principas, nors tai ir nerašyta taisyklė. Mokytojas gali rinktis įvairiausius mokymo metodus, pasitelkti įvairiausias priemones, kurti naujas bendravimo su mokiniais formas“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjas Ričardas Ališauskas.
Jis teigia, kad kiekvienas mokytojas kūrybiškoms pamokoms turi subręsti, bet geri pavyzdžiai užkrečiami, tad vis daugiau pedagogų visoje šalyje atsisako senų mokymo formų. Vienas mokytojas greičiau, o kitas gal per kelerius metus pamažu pradeda taikyti naujas metodikas, bet tokie procesai šalyje esą tikrai vyksta.
„Kūrybinių partnerysčių“ vadovė Milda Laužikaitė, jau keletą metų dirbanti organizacijoje, padedančioje mokytojams per kūrybą atrasti ryšį su mokiniais, pritaria, kad tų „atsivertimų“ vis daugėja. „Žinoma, tokie pokyčiai yra mentaliniai. Kaip aš žiūriu į save, kaip aš vertinu mokinį? Kol viso to nepermąstysi, kol nepakeisi savo požiūrio, tol nepakeisi ir praktikos“, – įsitikinusi švietimo specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad nors mokytojai teoriškai yra laisvi, tačiau praktiškai jiems būna sunku viską iš pagrindų pakeisti. „Sunkiausia pedagogams būna suprasti, kad jie irgi mokosi“, – sako M.Laužikaitė.
Ji pateikia vieno mokytojo iš Giedraičių gyvenvietės pavyzdį. „Mokytojas, pamatęs, kad yra kitų būdų bendrauti su mokiniais, pasakė: nelaikiau savęs nekūrybingu, bet supratau, jog dirbau valdiškai, nes laikiau vaikus konteineriais, į kuriuos reikia sukrauti žinias. Dabar jis sako pamatęs, kad vaikus galima įdarbinti, – visi, kurie anksčiau miegodavo ar svajodavo, dabar aktyviai veikia pamokoje“, – pokalbį su mokytoju prisimena „Kūrybinių partnerysčių“ vadovė.

Vaikai patys žino, ko jiems reikia?

Ekspertai sutaria, kad šiuolaikiniai mokiniai patys puikiai žino, kokių pamokų jie norėtų. „Pedagogai klysta manydami, kad jų visi neklusnūs, nedėmesingi mokiniai yra nemotyvuoti, kad jiems niekas neįdomu. Jei jų paklaustumėte, neretai nustebtumėte, kiek daug motyvacijos jie turi ir kiek daug tikisi iš mokytojų“, – įsitikinęs R.Ališauskas.
Tai liudija netgi tarptautiniai tyrimai, kurie atskleidė, kad Lietuvos mokytojai daug rečiau, nei to pageidautų mokiniai, taiko dramos ir imitacijos, didaktinio žaidimo, tyrinėjimo, projektinės veiklos, kūrybos metodus.
Pagal projektą „Renkuosi mokyti“ dirbęs Julius Paplauskas sako, kad dirbant mokytoju jam atrodė labai svarbu įtraukti mokinį į visą ugdymo planavimo procesą. „Norėjosi atsiklausti jo, kaip jis norėtų mokytis, paklausti, ar jam atrodo pasiekiama tai, ko aš noriu su juo pasiekti. Kad tai būtų ne mano planai ir tikslai, o jo paties. Juk kai pokalbis vyksta apie patį žmogų, pasikeičia visa pokalbio dinamika, žmogus visai kitaip įsitraukia“, – bendravimo su mokiniais patirtį prisimena J.Paplauskas.
Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertas R.Ališauskas mokinių sąmoningumu įsitikino jau prieš daugelį metų. „Dar prieš penkiolika metų man teko dalyvauti konferencijoje, į kurią buvo pakviesti „Generation Y“ atstovai – jauni žmonės, vadinami „karta igrek“ arba „karta kodėl“, – pasakoja ekspertas. – Jau prieš penkiolika metų jie patys svajojo, koks bus ateities mokytojo ir ateities mokyklos vaidmuo. Dabar mes gyvename toje ateityje, o vaikai, kurie lanko mūsų mokyklas, yra informacinio pasaulio čiabuviai. Jie kitaip viską mato, kitaip elgiasi, jų kiti įpročiai, jiems tradicinė mokykla darosi nuobodi. Jie sako – mes nenorime laukti, kol mokytojai išmoks kažko naujo, kai taip sparčiai keičiasi pasaulis, taip sparčiai vystosi technologijos. Mes patys galime mokyti juos.”
Taip mąstantis jaunimas yra ir Lietuvos realybė. Tad taip sparčiai keičiantis mokiniams ir pasauliui, kuriame jie gyvena, mokykla negali nesikeisti.
M.Laužikaitė priduria, kad tam naujam pasauliui reikia visai kitų dalykų, nei anksčiau buvo mokoma mokyklose. „Reikia nusiteikti, kad mes nebežinome ir nežinosime, ką vaikai veiks baigę mokyklą, nes viskas bus smarkiai pasikeitę. Dabar reikia visiškai kitų gebėjimų, nei mes anksčiau įsivaizdavome. Todėl ypač svarbus yra kuriančių žmonių vaidmuo, nes kūrybinėje sferoje yra ir nebijojimo klysti, ir rizikavimo, ir gebėjimo išlikti netikrumo zonoje. Štai šių savybių reikės mokyklą baigusiam jaunam žmogui“, – pabrėžia M.Laužikaitė.
O to išmokyti galima įvairiausiais būdais – gerų pavyzdžių Lietuvoje esama labai daug.