Per pastaruosius 20 metų Lietuvos švietimo sistemoje įvyko milžiniškos permainos – gerokai sumažėjo visų švietimo įstaigų, išskyrus universitetus. Statistikos departamento duomenimis, 1990 m. Lietuvoje veikė 1681 ikimokyklinio ugdymo staigų, o šiemet jau tik 642. Tiesiog dramatiškai darželių sumažėjo provincijoje, nemažai jų uždaryta ir miestuose. Kartu stipriai sumažėjo ir vietų darželiuose – nuo 210 tūkst. 1990-aisiais iki 91,7 tūkst. šiemet.

Gerokai mažiau liko ir bendrojo lavinimo mokyklų: prieš 20 metų jų buvo 2175, o dabar jau tik 1364, nors mokinių mokyklose sumažėjo tik 16 proc.

Taip pat mažėjo ir profesinių mokyklų: nuo 105 1990-aisiais iki 78 dabar.

Iš dalies prie švietimo srities galima priskirti ir bibliotekas. Jų, kaip paaiškėjo, dabar taip pat turime gerokai mažiau nei prieš 20 metų: tada jų buvo 1885, o šiais metais – jau tik 1357. Labiausiai jų sumažėjo taip pat periferijoje ir kaimuose. Taigi bent jau provincijoje dauguma švietimo įstaigų nuo žmonių stipriai nutolo.

Nuo naujųjų mokslo metų Lietuvos mokyklose nebeturėtų būti parduodama bulvių traškučių, saldainių, gazuotų gėrimų, kavos ir kitų nesveikų produktų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai parengė naują vaikų maitinimo mokyklose tvarkos aprašymą, kuriame numatytas ir moksleiviams draudžiamų produktų sąrašas. Šį dokumentą artimiausiu metu turėtų pasirašyti sveikatos apsaugos ministras.

“Anksčiau buvo rekomenduojamų ir nerekomenduojamų produktų sąrašas, bet pamatėme, kad tai neefektyvu, kad rekomendacijos Lietuvoje suprantamos labai laisvai. Bausti už rekomendacijos nesilaikymą nepriimta. Todėl mokyklose sugriežtinome pačią nuostatą dėl produktų – jie tapo netiekiami į mokyklas. Jų neturi būti mokyklose”, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė SAM Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Anot jo, neteikiamų produktų sąraše yra bulvių traškučiai, kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su šokoladu arba kremu, gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, kava, sultinio koncentratai, rūkyti ir konservuoti mėsos bei žuvies gaminiai, produktai su genetiškai modifikuotais organizmais.

Dokumente taip pat teigiama, kad moksleivių racione negali būti produktų, kuriuose yra tam tikrų maisto priedų.

“Anksčiau nebuvo jokių ribojimų maisto priedams. Dabar yra labai konkretus sąrašas, kuriame – sintetiniai dažikliai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai. Visi turbūt žinome E621, ir tame sąraše jis yra”, – sakė A.Karnauskas.

Gydytojas pabrėžė, kad jo išvardintų produktų vaikai neturėtų valgyti ne tik mokyklose, jų vaikų mityboje išvis neturėtų būti.

Naujoje tvarkoje taip pat aprašyta, kokie patiekalai turi būti, koks turi būti karštas maistas.

“Dar vienas labai svarbus dalykas – kad kiekvieną dieną bus bent po vieną tausojantį patiekalą. Tai reiškia – virtas arba garuose troškintas patiekalas, jis lengvai virškinamas, nedirginantis”, – teigė SAM specialistas.

Be to, mokyklose nebeliks maitinimo automatų.

Savivaldybėms sudarant sutartis su maitinimo paslaugos tiekėju mokyklose nurodoma atsižvelgti į nesąžiningo maisto tvarkymo įmonių sąrašą. Toks sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapyje. Jame surašytos įmonės, kurios nesilaiko higienos, saugos reikalavimų, tokių įmonių irgi nebus mokyklose.

“Labai svarbus momentas – įvesta vidaus kontrolė mokyklose. Anksčiau kontrolės institucija į mokyklą atvykdavo kartą ar du kartus per metus, dabar ta kontrolė bus nuolatinė, – tvirtinto A.Karnauskas. – Bus asmuo, įgaliotas ją atlikti. Visuomenės sveikatos specialistas kiekvieną kartą žiūrės, ar maitinimas atitinka nustatytą tvarką, ar produktai tie, kurie leidžiami, ar užkandžių automatuose yra suderinti produktai.”

“Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad vaikų sveikata daugiau nei 50 proc. priklauso nuo mitybos”, – pabrėžė SAM atstovas.

Anot jo, naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo naujų mokslo metų.

A.Karnauskas svarstė, kad mokyklose neturėtų kilti problemų ją įgyvendinant.

“Tą teisės aktą rengėme vos ne metus, derinome su mokyklomis, savivaldybėmis, maistą teikiančiomis įmonėmis. Todėl problemų neturėtų kilti”, – sakė jis.

Iki 2013 metų Lietuvoje bus parengta beveik 2000 karjeros konsultantų, kurie padės vyresniųjų klasių mokiniams suvokti savo gebėjimus, išsirinkti tinkamą profesiją ir vėliau sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Tam pradėtas vykdyti projektas „Ugdymo karjerai paslaugų ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Jame dalyvaus švietimo pagalbos specialistai – mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai, dirbantys arba tik pradėsiantys dirbti 700 bendrojo lavinimo mokyklų profesinio informavimo taškuose, kurie taps karjeros ugdymo centrais. Nauji karjeros centrai taip pat bus kuriami ir profesinio mokymo įstaigose bei savivaldybėse.

Konsultantai teiks informaciją apie karjeros galimybes Lietuvoje ir užsienyje, patars, kaip pasirinkti profesiją, mokys pažinti save, padės siekti užsibrėžto tikslo, o neapsisprendusiems – surasti savo karjeros kelią. Teikiamomis konsultacijomis galės pasinaudoti daugiau nei 88 tūkst. Lietuvos mokinių.

Projektui įgyvendinti skirta daugiau nei 55 mln. litų, iš kurių beveik 47 mln. litų – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Patvirtintas pedagogikos studijų motyvacinis testas stojantiesiems į pedagogikos bakalauro studijas aukštosiose mokyklose.

Papildomas testas būsimiesiems pedagogams įvedamas nuo šių mokslo metų siekiant stiprinti mokytojų rengimą. Stojantiems į koleginių ir universitetinių studijų programas bus taikomas toks pat motyvacijos įvertinimas.

„Turima statistika ir atlikti pedagogines studijas baigusių absolventų darbinimosi rodikliai rodo, kad dauguma studentų vėliau nesirenka mokytojo ar socialinio pedagogo darbo. Tai aiškintina ne nusivylimu studijomis, o nemotyvuoto stojimo pasekme, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Kita vertus, būtent mokytojas yra bendrojo lavinimo ir jauno žmogaus ugdymo pagrindinis atramos taškas. Todėl reikia imtis visų veiksmų, kad pedagogų rengimas būtų kokybiškas, o studijas rinktųsi motyvuoti būsimieji mokytojai.“

Motyvacijos įvertinimas susidės iš dviejų dalių – apklausos raštu ir pokalbio. Jo turinį sudarys apibendrinti klausimai. Raštu bus prašoma pagrįsti numatomos profesinės veiklos srities pasirinkimą, atskleisti savo buvusią ar esamą veiklą mokykloje ar kitose bendruomenėse. Pokalbio metu bus klausiama apie rinkimosi veiksnius, mokymo ir bendradarbiavimo patirtį, mokymosi sunkumų įveiką, profesinės veiklos įsivaizdavimą ateityje.

Vertinimo komisija, sudaryta iš specialistų psichologų ir aukštųjų mokyklų pedagogų, turės atsižvelgti, ar stojančiojo pasirinkimas yra paremtas patirtimi, kokios jo vertybinės nuostatos ir supratimas apie asmens orumą, ar yra atviras žmonių įvairaus pobūdžio skirtingumui, kaip nusiteikęs spręsti problemas ir suvokia asmeninę atsakomybę, kokia jo kalbinės raiškos kultūra ir gebėjimas bendrauti.

Nesiregistravę arba neatvykę į motyvacijos įvertinimą asmenys, negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programose, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija.

Bendrojo lavinimo mokyklose pirmų – dešimtų klasių mokiniai vadovėlius gauna nemokamai, o vienuoliktose-dvyliktose savo nuožiūra perka tik papildomam ugdymui reikalingas mokymosi knygas. Tokią tvarką nustato Švietimo įstatymo pakeitimo nuostata, kurią Seimas priėmė dar 2003 metais, ir jos neketinama keisti.

„Visuomenė yra klaidinama, teigiant, neva šiuo metu svarstomose Švietimo įstatymo pataisose numatoma atsisakyti mokyklų aprūpinimo nemokamais vadovėliais, – sako viceministras. – Ministerija nesiūlo ir neplanuoja keisti esamos tvarkos. Lėšos vadovėlių įsigijimui yra įskaičiuotos į kiekvieno mokinio krepšelį“.

V.Bacys pažymi, kad vyresnėms klasėms yra išleista po kelis vienos disciplinos vadovėlius. Norintieji mokytis papildomai, mokytojo rekomenduotus papildomus vadovėlius turi pirkti už savo lėšas.

„Nuo šių metų mokykloms suteikta teisė lanksčiau naudoti mokinio krepšelio lėšas, – primena viceministras. – Todėl esant poreikiui mokyklos gali papildyti savo vadovėlių fondą. Mokyklų tinklo optimizavimo patirtis liudija, kad racionaliai pertvarkius mokyklas, sutaupoma lėšų ir papildomai ugdymo literatūrai pirkti“.

Šiais mokslo metais vadovėliams ir mokymo priemonėms įgyti skirta 30 mln. Lt.

"Veido" archyvas

Moksleivių tėvai pastebi, kad vaikams, ypač pradinukams, eiti į mokyklą 8 val. per anksti, – jie neišsimiega ir būna pavargę. Bet absoliučioje daugumoje sostinės mokyklų pamokos prasideda 8 val., o štai Kaune – nuo pusės devynių.

Mokyklos turi teisę savarankiškai nuspręsti, kada pradėti pamokas. Vilniaus šiuolaikinės mokyklos centro direktorius Vytis Buivydavičius tikina, kad šioje mokykloje pamokų laikas buvo nustatytas pasitarus su tėvais: pusę devynių patogu vaikus atvežti į mokyklą ir tiems, kas pradeda darbą anksčiau, ir tiems, kurie dirba nuo devynių. Be to, tokiu metu mažesnės spūstys gatvėse.

Kolegai antrina ir Kauno Pilėnų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Anaita Blauzdžūnienė: “Pusė devynių – kaip tik. Vaikai spėja ir į popamokinio ugdymo užsiėmimus”.

Priminsime, kad nustatydamos pamokų pradžią, mokyklos turi paisyti higienos normų. O šios rekomenduoja, kad pamokos turi prasidėti ne anksčiau kaip 8 val., bet ne vėliau kaip 9 val. ryto. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja dr. Rita Sketerskienė teigia, kad minėta higienos norma reglamentuoja pagrindinius udgymo reikalavimus, kurie gali turėti įtakos vaiko sveikatai, todėl ieškant optimalių darbo valandų ir buvo pasirinkta 8–9 valanda. Tačiau mokslininkė mano, kad 8 val. pradėti pamokas per anksti, nes pradinukams privalu miegoti dešimt, o paaugliams – devynias valandas.

“Dabar bent Vilniuje vaikams tenka keltis 5.30–6 val., tuo tarpu pagal fiziologinį ritmą vaikas turėtų keltis ne anksčiau kaip 7–7.30 val. Todėl optimaliausias laikas pradėti pamokas būtų 8.30–9 val.”, – tikina R.Sketerskienė. Tačiau, pasak jos, jeigu būtų atlikti tyrimai, galbūt paaiškėtų, kad ir tokiu metu pradėti pamokas per anksti, nes mūsų laikrodžiai aplenkia natūralų paros ritmą.

Mokyklose vieną ar kelias traumas patiria 98 vaikai iš 1000, rodo Lietuvos sveikatos informacijos centro skelbiami 2008 metų duomenys, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pirmadienį išplatintame pranešime taip pat pristatomi anksčiau atlikti tyrimai, iš kurių matyti, kad beveik pusę traumų lėmė netinkamas moksleivių elgesys, penktadalį – nepakankama suaugusiųjų priežiūra per pamokas ar pertraukas. Dešimtadalį visų mokyklose įvykusių traumų sąlygojo nesaugi mokyklos aplinka, teigia SAM.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, dauguma mokyklų pastatytos prieš kelias dešimtis metų pagal tuo metu galiojusius statybos ir higienos reikalavimus ir neatitinka šiuo metu galiojančių normų. SAM savo ruožtu ragina atkreipti dėmesį į mokyklų saugumą rengiant jų renovavimo projektus.

“Deja, prasidėjęs mokyklų renovavimo procesas svarbiausiu tikslu kelia šilumos taupymą ir nenumato saugios mokyklų aplinkos kūrimo. Šiuo metu remiami projektai, numatantys stogo, išorinių sienų šiltinimą, langų, lauko durų keitimą bei šildymo sistemų renovaciją. Siūlome nepamiršti ir dalykų, kurie gali apsaugoti vaikus nuo skausmo ir traumų: įrengti saugias laiptines, pakeisti slidžias, nelygias, grindų, sporto aikštynų dangas, naudoti tik techniškai tvarkingą sporto, technologijų įrangą”, – teigia SAM.

Taip pat pabrėžiama, kad traumų galima išvengti, jei bus skatinamas saugus elgesys: turi būti suformuluotos ir įdiegtos saugaus elgesio taisyklės (pavyzdžiui, draudžiama lakstyti laiptais, lipti į medžius ir pan.) bei kontroliuojama, kaip šių taisyklių laikomasi. Be to, vaikai turi būti visą laiką prižiūrimi suaugusiųjų tiek pamokų, tiek pertraukų, tiek užklasinių užsiėmimų metu.