Popiežius Benediktas XVI penktadienį pareiškė esantis dėkingas Italijos vyriausybei už pastangas apginti teisę laikyti kryžius viešosiose mokyklose.

Romos vyriausybė veikė “vadovaudamasi teisinga sekuliarumo vizija ir atsižvelgdama į (Italijos) istoriją, kultūrą bei tradicijas”, pontifikas sakė per susitikimą su Italijos ambasadoriumi prie Vatikano Francesco Maria Greco (Frančesku Marija Greku).

Italija birželį užginčijo pernai priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), nutartį, smerkiančią kryžių demonstravimą Italijos mokyklose; ši byla gali turėti įtakos visoms Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims.

“Kryžius neabejotinai yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo simbolis, tačiau jis taip pat byloja visiems geros valio žmonėms, todėl nėra diskriminuojantis objektas”, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

“Neįmanoma manyti, kad pavyks pasiekti tikrą visuomenės pažangą, einant marginalizacijos keliu ar netgi atvirai atmetant religiją”, – pridūrė popiežius, kuris dažnai ragina Europą grįžti prie jos krikščioniškųjų šaknų.

Ketvirtadienį kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, Benediktas XVII kaltino Vakarų šalis dėl “įmantrių priešiškumo religijai formų”, tokių kaip “istorijos neigimas ir tikėjimo simbolių atmetimas”.

Katalikybė Italijoje buvo valstybinė religija iki 1984 metų. Taip pat pažymėtina, kad praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje priimtas nutarimas, jog mokyklų klasėse privalo būti kryžiai, niekada nebuvo panaikintas.

EŽTT galutinė nutartis, kuri, kaip tikimasi, bus paskelbta po kelių mėnesių, gali būti įpareigojanti visoms 47 Europos Tarybai priklausančioms šalims.

Italijos vyriausybės pastangoms, kad sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų nebūtų priimtas, palaikymą išreiškė 12 kitų šalių, tarp jų Armėnija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Lietuva, Malta ir Rusija, paskelbusios bendrą kreipimąsi.

Vatikanas, gruodžio 18 d. (AFP-BNS). Popiežius Benediktas XVI penktadienį pareiškė esantis dėkingas Italijos vyriausybei už pastangas apginti teisę laikyti kryžius viešosiose mokyklose.

Romos vyriausybė veikė “vadovaudamasi teisinga sekuliarumo vizija ir atsižvelgdama į (Italijos) istoriją, kultūrą bei tradicijas”, pontifikas sakė per susitikimą su Italijos ambasadoriumi prie Vatikano Francesco Maria Greco (Frančesku Marija Greku).

Italija birželį užginčijo pernai priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), nutartį, smerkiančią kryžių demonstravimą Italijos mokyklose; ši byla gali turėti įtakos visoms Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims.

“Kryžius neabejotinai yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo simbolis, tačiau jis taip pat byloja visiems geros valio žmonėms, todėl nėra diskriminuojantis objektas”, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

“Neįmanoma manyti, kad pavyks pasiekti tikrą visuomenės pažangą, einant marginalizacijos keliu ar netgi atvirai atmetant religiją”, – pridūrė popiežius, kuris dažnai ragina Europą grįžti prie jos krikščioniškųjų šaknų.

Ketvirtadienį kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, Benediktas XVII kaltino Vakarų šalis dėl “įmantrių priešiškumo religijai formų”, tokių kaip “istorijos neigimas ir tikėjimo simbolių atmetimas”.

Katalikybė Italijoje buvo valstybinė religija iki 1984 metų. Taip pat pažymėtina, kad praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje priimtas nutarimas, jog mokyklų klasėse privalo būti kryžiai, niekada nebuvo panaikintas.

EŽTT galutinė nutartis, kuri, kaip tikimasi, bus paskelbta po kelių mėnesių, gali būti įpareigojanti visoms 47 Europos Tarybai priklausančioms šalims.

Italijos vyriausybės pastangoms, kad sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų nebūtų priimtas, palaikymą išreiškė 12 kitų šalių, tarp jų Armėnija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Lietuva, Malta ir Rusija, paskelbusios bendrą kreipimąsi.

Vis daugiau mokyklų pereina prie elektroninių dienynų, tad tėvams žinių apie savo vaikų pažymius tenka ieškoti internete. Vieni tėvai dienynais naudojasi už dyką, o kiti moka privalomą rinkliavą.

Elektroninė sistema “Mano dienynas”, kuria naudojasi apie 50 Lietuvos mokyklų, dar neseniai buvo nemokama. Tačiau dabar naudojimasis šiuo dienynu kiekvienai šeimai kainuoja po 10 litų per metus. Tokią rinkliavą įvedė sistemą valdanti bendrovė Nacionalinis švietimo centras, tačiau kai kuriose mokyklose dėl to kilo maištas, rašo “Vilniaus diena”.

“Tėvai nenori, nemoka. Be to, pas mus yra beveik 150 vaikų iš socialiai remtinų šeimų, jie neturi pinigų”, – dienraščiui sakė sostinės Grigiškių mikrorajone įsikūrusios “Šviesos” mokyklos direktorius Jonas Komičius Eugenijus Manelis

Tuo tarpu Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos auklėtinių tėvai sutiko mokėti už galimybę matyti savo atžalų pažymius. Šios mokyklos direktorius Eugenijus Manelis prisiminė, jog anksčiau “Mano dienynas” buvo nemokamas, tačiau dienyno šeimininkai paslaugas apmokestinti nutarė dėl to, kad nutrūko finansavimas iš sostinės savivaldybės.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys dienraščiui teigė, kad mokamas dienynas nėra nusikaltimas, tačiau mokyklų vadovai turėtų atsižvelgti į moksleivių tėvų nuomonę.

“Neabejoju, kad mokykla apsispręsdama turėtų Įvertinti galimybes ir atsiklausti savo bendruomenės. Jeigu reikalingas papildomas mokestis, manau, bendruomenė turėtų įvertinti savo vaikų šeimų galimybes Čia reikia elgtis atsakingai”, – kalbėjo V.Stundys

“Mano dienyną” administruojanti bendrovė Nacionalinis švietimo centras tikina, kad apmokestinti dienyną privertė konkurencinė aplinka. Esą konkurentai gauna valstybės paramą ir gali sau leisti teikti nemokamas ar labai pigias paslaugas, o Nacionalinis švietimo centras tokių galimybių neturi.

“Iš niekur jokio finansavimo negauname, kažkaip turime gyventi. Kitos įmonės apmokestina mokyklas, o mes mokestį už paslaugas imame iš tėvų. To dienyno valdytojai, kurie neima iš mokyklų pinigų, gauna finansavimą iš ministerijos arba rėmėjų. Jų tokia strategija”, – dienraščiui teigė bendrovės direktorius Justas Urbonas.

Elektroninę sistemą dienynas.lt valdančios viešosios įstaigos Nacionalinės administravimo ir valdymo agentūros direktorius Darius Prialgauskas dienraščiui teigė, esą elektroniniai dienynai negali būti verslo subjektas.

Savosios sistemos, naudojamos per 100 mokyklų visoje Lietuvoje, Nacionalinė administravimo ir valdymo agentūra neapmokestino ir teigė neketina apmokestinti. D.Prialgausko teigimu, dienynas.lt gyvuoja iš labdaros fondų ir rėmėjų lėšų.

Pagal savivaldybių pateikiamą informaciją, Lietuvoje šiuo metu yra renovuojamos 165 mokyklos. Tik dvejose Klaipėdos mokyklose remonto darbai užtruks, dėl to mokslo metai jose prasidės rugsėjo 5 d.

Alytaus rajono, Varėnos, Jurbarko, Panevėžio, Šilutės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Kaišiadorių, Ukmergės rajonų mokyklose renovavimo darbai taip pat tęsis ir rudenį, tačiau nei Rugsėjo pirmosios šventei, nei ugdymo procesui dėl savo pobūdžio jie nesutrukdys. Dalis mokyklų dėl užtrukusios renovacijos ieško kitokių išeičių. Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos mokiniai rugsėjo mėnesį mokysis Sietuvos vidurinės mokyklos antroje pamainoje. Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos 7–12 klasių mokiniai į Rugsėjo 1-osios šventę susirinks toje mokyklos dalyje, kuri jau renovuota, o pradinukai ir penktokai su šeštokais mokysis Nevarėnų vidurinės mokyklos Mitkaičių skyriaus patalpose (mokiniai iki šios mokyklos bus vežiojami). Kol kas problemiška Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos renovacija, tačiau ši gimnazija mokslo metus žada pradėti rugsėjo 1 d.

Mokyklos remontuojamos, atnaujinamos pagal įvairias programas. Joms skiriama ir ES parama, ir valstybės lėšos.
ES paramos lėšomis (140 mln. Lt), kurios skiriamos per Ūkio ministeriją, 2010 m. atnaujinamos, modernizuojamos 76 švietimo įstaigos. Mokyklose įrengiamos energiją taupančios priemonės, dengiami nauji stogai, sandarinami langai, lauko durys, sienos ir kt. Šiemet rudenį tikimasi baigti rekonstruoti 50 mokyklų pastatus, kiti bus baigti 2011 m., nes užtruko viešieji pirkimai, paraiškų vertinimai ir techninių projektų rengimas.

Švietimo ir mokslo ministerija iš savo gautų asignavimų taip pat skyrė po 230 tūkst. litų trisdešimt vienai mokyklai vidaus patalpoms modernizuoti. Šias mokyklas atrinko savivaldybės.

Ministerija taip pat skyrė po 38,8 tūkst. Lt 18-ai didmiesčių mokyklų – už šiuos pinigus bus atnaujintos gamtos mokslų laboratorijos.

2010 m. iš kito šaltinio – Valstybės investicijų programos lėšų – toliau finansuojami 73 švietimo įstaigų investicijų projektai. Už šias lėšas šiemet bus baigti rekonstruoti ar statyti 13 švietimo įstaigų.

Šiais metais planuojama baigti dar prieš penkerius metus pradėtą Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseino kapitalinį remontą. Ketinama baigti prieš ketverius metus pradėtą Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinės mokyklos rekonstravimą, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos pastato rekonstravimą, Šiaulių logopedinės mokyklos pastatų kapitalinį remontą.

Nuo 2000 m. šalyje renovuota per 400 mokyklų, pastatytos 8 naujos mokyklos, 28 sporto salės ir vienas baseinas. Šiuo metu statomas naujas Vilniaus rajono Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinės mokyklos pastatas, Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazijos priestatas.

Šiais metais iš valstybės lėšų atnaujinama 13 švietimo įstaigų bendrabučiai.

Nuo rugsėjo pirmosios duris atvers daugiau nei 1300 mokyklų. Tai šešiomis mokykloms ir 34-iais bazinių mokyklų skyriais mažiau negu pernai (šių skyrių vienoje klasėje vidutiniškai tesimokė 2-3 mokiniai). Kiekvienais mokslo metais mūsų bendrojo lavinimo mokyklose sumažėja apie 20 tūkstančių mokinių.

Kalbant apie šią skausmingą tendenciją – mokinių mažėjimą yra pastebima ir viltingų dalykų: mokinių mažėjimas stabilizavosi. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet savo veiklą stabdo mažiausiai mokyklų. Tačiau tai nesumenkina mokyklai kylančio iššūkio, kaip racionaliai panaudoti pastatus, išspręsti mokytojų darbo krūvio problemą, išlaikyti mokyklos rezervą geresniems laikams, kai vėl ims gausėti pirmokų.

Kuo jaunesnis mokinys – tuo arčiau mokykla

Pertvarkant mokyklas laikomasi pagrindinio principo – kuo jaunesnis mokinys, tuo arčiau jo gyvenamosios vietos turi būti mokykla. Vyresniųjų klasių mokiniams svarbiau, kad mokykla būtų kuo geriau aprūpinta: turėtų gerai įrengtas laboratorijas, pakankamai kompiuterių, kitų modernių mokymo priemonių, gausesnį bibliotekos fondą ir kt.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybėms nupirko geltonųjų autobusų – už puspenkto milijono litų įsigyti 38 nauji autobusai, kurie daugiausia vežios vyresniųjų klasių mokinius iš uždaromų mokyklų į didesnes pagrindines, vidurines mokyklas ar gimnazijas. Iš viso mokyklų geltonųjų autobusiukų parke – per 500 automobilių.

Daugiafunkcinis centras padės kaimui

Švietimo ir mokslo ministerija, rūpindamasi kaimo vietovėse išlaikyti kultūros ir švietėjiškos traukos centrus, iš ES paramos skyrė lėšų daugiafunkciniams centrams steigti. Daugiafunkciniai centrai gali būti steigiami uždarytų mokyklų, ambulatorijų, kultūros namų pastatuose. Čia vaikai gali paruošti pamokas, užsiimti įvairia popamokine veikla, čia gali susirinkti kaimo bendruomenė, veikti priešmokyklinės grupės ir kt.

Kitos savivaldybės paraiškas pateiks gruodžio viduryje ir 2011 metais. Numatyta, kad iki 2013 m. pabaigos bus įsteigta ne mažiau kaip 76 daugiafunkciniai centrai tose vietovėse, kuriose gyvena iki 1000 gyventojų.

Savaitraštis “Veidas” septintą kartą sudarė visų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Jį rasite ne tik savaitraštyje, bet ir naujienų portale “veidas.lt”, “Reitingų” puslapyje.

Čia matysite naujausią gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingų lentelę, o jei norėsite sužinoti daugiau, siūlome jums įsigyti visą straipsnį už vos vieną litą. Jį galima patogiai apmokėti SMS žinute ir iškart skaityti kompiuteryje PDF formatu.

Savaitraštis “Veidas” septintą kartą sudarė visų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą.

Šiųmetis gimnazijų reitingas išryškino net tris didžiules naujienas. Pirmoji – per septynerius metus nebeliko daugiau kaip pusšimčio gimnazijų ir vidurinių mokyklų. Kai prieš septynerius metus sudarėme pirmąjį gimnazijų reitingą, iš viso vertinome net 545 gimnazijas ir vidurines mokyklas, šiandien jų teliko 499.

Tiesa, tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad dar kelių gimnazijų ir vidurinių mokyklų neįtraukėme į šiųmetį gimnazijų reitingą dėl to, kad jose pernai nebuvo abiturientų, tad palikti jas toje pačioje sąrašo vietoje kaip ir pernai būtų buvę netikslu, bet kitąmet šias mokyklas, jei tik jose bus baigiamųjų klasių, įtrauksime į reitingą kaip ir ankstesniais metais.

Antra naujiena – geriausią Lietuvoje mokyklą Vilniaus licėjų iš pirmosios vietos išstūmė amžina šios mokslo šventovės konkurentė Kauno technologijos universiteto gimnazija. Šios dvi elitinės mokyklos metai iš metų rungtyniauja, kuri bus pirma.

Šiemet nutiko dar vienas ypač netikėtas dalykas – Vilniaus licėjų aplenkė Vilniaus jėzuitų gimnazija, pakilusi iš septintosios pozicijos į antrąją, bei VšĮ Kauno jėzuitų gimnazija, iš šeštosios vietos šoktelėjusi į trečiąją. Tai tikrai labai rimtas iššūkis. Ypač žinant tą faktą, kad kasmet po keliolika Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių laiko egzaminus ir bando įstoti į Vilniaus licėjų, bet dalis jų, sėkmingai pasirodę ir gavę kvietimą mokytis elitinėje mokykloje, juo nepasinaudodavo ir toliau likdavo savo gimnazijoje. Beje, Vilniaus jėzuitų gimnaziją lanko daug vaikų iš ypač religingų šeimų. Stodami į licėjų jie mėgina savo sėkmę ir nori pasitikrinti žinių bei gebėjimų lygį.

Lygiai tokie pat reiškiniai vyksta ir Kaune. Kai kurie Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai irgi tikrinasi žinias, stodami į Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją, bet net gavę laimingąjį bilietą ir toliau tęsia mokslus katalikiškoje mokykloje.

Taigi, atrodo, šiandien jau turime kalbėti ne apie dvi elitines Lietuvos mokyklas, o apie keturias. Bet ypač svarbu štai kas: KTU gimnazijoje ir Vilniaus licėjuje mokosi tik rinktiniai vaikai iš visos Lietuvos, o štai Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijose mokosi tik šių miestų vaikai iš šeimų, pamatine vertybe laikančių Dievą, tikėjimą ir dvasingumą.

Ir trečia šiųmečio reitingo staigmena – net mokyklų autsaiderių, metai iš metų nepaliekančių reitingo dugno, absolventai nesirenka studijų Lietuvos universitetuose ir išvyksta studijuoti į svetimų šalių aukštąsias mokyklas. Tad ką jau kalbėti apie pažangiausias pirmojo šimtuko gimnazijas ir vidurines mokyklas – iš jų abiturientai srūte srūva studijuoti užsienin. Ir ne po vieną, o dešimtimis. Tam, kad pamatytume šio reiškinio mastą, šiemet į reitingą įtraukėme visiškai naują parametrą, pavadintą “įstojo į užsienio universitetus”.

Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad ne visos gimnazijos ir vidurinės mokyklos pateikė atsakymus apie praėjusių metų laidos abiturientus, pasirinkusius studijas užsienyje. Kai kurioms gimnazijoms ir vidurinėms mokykloms tradiciškai “pritrūko laiko” per du mėnesius atsakyti į mūsų savaitraščio pateiktą klausimą apie jų absolventų tolesnius planus. O kitų būdų šiems duomenims gauti, kaip tik teirautis pačių mokyklų, nėra, mat daugumos miestų ir rajonų švietimo skyriai nekaupia tokios informacijos, Švietimo ir mokslo ministerijai išvykstančiųjų studijuoti užsienin mastas kol kas irgi nekelia didesnio susidomėjimo.

Jeigu būtume gavę atsakymus dar iš maždaug trečdalio mokyklų, matyt, būtų tekę stvertis už galvos – ypač universitetams ir šalies politinei valdžiai. Mažėja ne tik vaikų gimstamumas, bet ir jau suaugusių jaunuolių pasitikėjimas savo šalies aukštojo mokslo, o gal ir visa politine sistema bei savo perspektyvomis savame krašte gyventi, dirbti ir užsidirbti. Juk maždaug du trečdaliai, o gal ir daugiau išvykusiųjų niekada savo kraštui nekurs pridėtines vertės ir niekada nemokės pensijų savo nusenusiems tėvams – jie kurs gerovę sotesnių kraštų pensininkams.

Kaip vertinome gimnazijas

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, visas Lietuvos gimnazijas ir vidurines mokyklas vertinome pagal tą patį kriterijų: kiek kiekvienos jų absolventų įstojo į Lietuvos universitetus vadinamuoju pirmuoju pageidavimu ir kiek jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Atkreipiame dėmesį, kad šis reitingas sudarytas remiantis praėjusių – 2009 m. abiturientų laidos mokslo rezultatais, nes šiųmečiai bus susisteminti tik kitų metų pradžioje.

“Veidas” ir toliau laikosi pozicijos, kad skaičius, rodantis, kiek jaunuolių ne apskritai, o pagal pirmąjį norą įstojo į mūsų šalies universitetų konkrečias studijų programas, atspindi tiek konkretaus moksleivio per dvylika metų įgytų žinių ir gebėjimų lygį, tiek jį parengusios konkrečios mokymo įstaigos darbo kokybę arba broką.

Kita vertus, jei vertintume gimnazijas ir vidurines mokyklas tik pagal tai, kiek iš viso jų absolventų bet kuriuo pageidavimu įstojo į aukštąsias universitetines mokyklas, reitingas būtų šiek tiek kitoks. Bet jis neatspindėtų abiturientų pajėgumo įstoti ten, kur jie nori, o ne kur lieka vietų.

Žinoma, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, pamatysite ir visiškų atsitiktinimų. Pavyzdžiui, kai metai iš metų aukštą vietą užėmusi gimnazija netikėtai nučiuožė žemyn, oa buvusi nevykėlė vidurinė mokykla iškilo į aukštumas. Tokių atsitiktinimų kasmet užfiksuojame, nes daug ką lemia ir konkrečios abiturientų laidos gebėjimai. Vis dėlto norint įsitikinti, ko verta konkreti gimnazija, reikėtų pasižiūrėti į kelerių metų tendencijas. Šitai, beje, irgi rasite – pateikiame praėjusių ir užpraėjusių metų gimnazijų reitingo vietas.

Dar kartą primename, kad sudarydami gimnazijų reitingą rėmėmės pernykščių abiturientų mokslo rezultais.
Tiesa, kasmet vis atsiranda bambančių pedagogų, ypač tų, kurių atstovaujamos gimnazijos metai iš metų tūno reitingų dugne, kam mes įtraukiame duomenis apie užsienio universitetus, juk tai esą nieko nerodo: viena vertus, dalis jaunuolių įstoja į gerokai prastesnius užsienio universitetus nei mūsiškės aukštosios mokyklos, o prestižinių mokyklų studentai neretai ten pakliūva tik dėl putlios tėvų piniginės.

Mūsų savaitraščio vertinimu, tokiose kalbose yra šiek tiek tiesos, bet kur kas daugiau jaunuolių į prestižinius užsienio universitetus įstoja dėl ypatingų savo talentų ir gebėjimų, o ne dėl tėvų piniginių. “Veidas” ne kartą rašė apie Lietuvoje besidarbuojančius “intelekto medžiotojus”, kurie važinėja po visą Lietuvą ir jau nuo dešimtos klasės “verbuoja” talentingiausius Lietuvos vaikus vykti studijuoti į svečių šalių geriausius universitetus. Dažniausiai tie vaikai būna iš pirmojo gimnazijų reitingo penkiasdešimtuko.

Už savo pinigus į pasaulyje pirmaujančius universitetus įstoja vos vienas kitas lietuvis – mūsų tėvų piniginių turinys dar per liesas. O ir į prastus užsienio universitetus stoja gal tik vienas kitas. Mūsų jaunimo neapdumsi – jie puikiai šneka mažiausiai viena svetima kalba, dažniausiai anglų, o kai kurie ir keliomis, bei visą informaciją apie konkretaus universiteto ar tam tikros studijų programos lygį susirenka internete. Praėjo tie laikai, kai mūsų abiturientai važiavo studijuoti į užsienio universitetus kaip tos naivios kaimo mergelės, patikėjusios vietinių sąvadautojų pažadais, kaip jos prižiūrės karšinti paliktus senukus ir vartysis gerovėje kaip inkstai taukuose.

Mūsų jaunuoliai traukte traukia vieni kitus vykti studijuoti į gerą studijų lygį garantuojančius universitetus – tokia informacija jie dalijasi specializuotuose jaunimo pokalbių forumuose.

Beje, tyrinėdami reitingą atkreipkite dėmesį, kad privačios mokyklos, prieš trejus metus šoktelėjusios iš paskutinių reitingo pozicijų į pirmąjį šimtuką, ne tik nenukrito žemyn, bet ir sistemingai kyla.

Tuo tarpu kalbėti apie atsilikėles gimnazijas ir vidurines mokyklas – bergždžias reikalas. Joms nė motais jų vertinimas. Prastas mokymo įstaigas keistis privers nebent naujasis revoliucinis Švietimo įstatymas. Tiesa, ar šis įstatymas sukels audrą bendrojo lavinimo mokyklose, priklausys nuo politinės valios arba politinio išgvėrimo. Mat per praėjusią Seimo sesiją parlamentarams nepavyko susitarti dėl daugybės nuostatų ir iki liepos mėnesio, kaip buvo numatyta, priimti šio įstatymo. Taigi jo įsigaliojimas vėl bus atidėtas iki dar kitų mokslo metų pradžios.

Įstatymu siekiama supurtyti apkiautusias mokyklas

Naujasis Švietimo įstatymas labiausiai turėtų supurtyti apkiautėles bendrojo lavinimo mokyklas, mat juo siekiama mokyklų tinklą pertvarkyti iš pagrindų: greta pagrindinės mokyklos atsiras progimnazijos, kuriose vaikai irgi galės įgyti pagrindinį išsilavinimą. Skirtumas tas, kad pagrindinėse mokyklose mokslas truks šešerius metus, o progimnazijose – ketverius. Progimnazijos bus savotiška gimnazijų “kadrų kalvė”. Nors to įstatyme ir nepasakyta, bet, kaip mūsų savaitraštis jau rašė, įstatymų rengėjai turi numanomą tikslą, kad progimnazijose mokytųsi tik gabūs ir smalsūs vaikai.

Pagrindinės mokyklos, ypač tos, kuriose mokslas truks šešerius metus, labiau orientuosis į mažiau gabius ar motyvaciją praradusius vaikus. Mat naujuoju įstatymu dar kartą įtvirtinama nuostata, kad Lietuvoje privalomas bazinis išsimokslinimas iki kol jaunuoliui sukaks šešiolika metų. Kitaip sakant, vaikai, praradę motyvaciją mokytis, negalės palikti mokyklos anksčiau, nei jiems sukaks šešiolika metų. Jie privalės toliau tęsti mokslus ilgesnį pagrindinį išsilavinimą teikiančiose pagrindinėse mokyklose. Jose nemotyvuoti vaikai įgis ir profesinį parengimą. Beje, šis žingsnis turėtų sustiprinti ir gimnazijų dėstymo lygį, mat tai didina galimybes, kad į šias mokyklas neateis jaunuolių, nemotyvuotų mokytis.

Kitas įstatymo rengėjų slaptas noras – šiuo sprendimu paraginti ne tokius gabius jaunuolius rinktis profesinį išsilavinimą, o ne visomis išgalėmis siekti aukštojo mokslo diplomo. Pagrindinėmis mokyklomis arba progimnazijomis liks ir kai kurios menų bei sporto mokyklos.

Vidurinės mokyklos bei gimnazijos irgi negalės dirbti taip, kaip ligi šiol. Jos išliks, bet dauguma jų mokys moksleivius nebe ketverius, o tik dvejus metus. Tiesa, įstatymo projektas numato išlygų: kai kurios gimnazijos, galinčios pasigirti giliomis tradicijomis ir gerais absolventų mokslo rezultatais, galės ir toliau mokyti jaunuolius ketverius ar net visus dvylika metų. Išimtys taip pat bus taikomos konfesinėms, bendruomenių mokykloms bei gimnazijoms, esančioms atokiuose kaimuose ir miestų paribiuose. Tokios mokyklos, pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio, galėtų turėti, kaip ir anksčiau, pirmas–dvyliktas arba aštuntas–dvyliktas klases.

Vidurinių mokyklų jau po dvejų metų turėtų iš viso nebelikti. Jos bus reorganizuotos į pagrindines arba gimnazijas. Tiesa, tiek V.Stundys, tiek jam oponuojantis komiteto narys socialdemokratas Edvardas Žakaris neslepia, kad dėl to, jog vidurinės mokyklos išliktų tokios, kokios jos dabar yra, kils nemenka kova plenarinių posėdžių salėje. Valdžios partijos nori mažinti neefektyviai dirbančių vidurinių mokyklų skaičių, o opozicija stoja ginti tokių savo rinkėjų.

Tad nors įstatymo nuostatai, kad gimnazijos bus tik dvimetės arba keturmetės, jau pritarta po svarstymų, tiek V.Stundys, tiek E.Žakaris įsitikinę, kad atėjus metui priimti šį įstatymą rasis 29 parlamentarų grupė, kuri teiks alternatyvius siūlymus.

Vis dėlto aišku viena: dalis vidurinių mokyklų ir gimnazijų pedagogų arba turės pereiti dirbti į pagrindines mokyklas, arba neteks darbo.

Šią prognozę ypač sustiprina tai, kad naujoji Švietimo įstatymo redakcija, žinoma, jei tik jai bus pritarta Seime, palengvins privačių bendrojo lavinimo mokyklų steigimąsi. O svarbiausia tai, kad valdžios atstovai, ypač ministras Gintaras Steponavičius su komanda, siekia grąžinti anksčiau Vyriausybės priimtą, bet per projekto svarstymą pakeistą nuostatą – privačioms mokykloms, kaip ir valstybinėms bei savivaldybių ugdymo įstaigoms, skirti visą mokinio krepšelį. Iki šiol privačios mokyklos gauna tik dalį mokinio krepšelio lėšų, joms neskiriama pinigų vadinamosioms ūkio išlaidoms. Opozicija pasistengė, kad ši nuostata liktų ir toliau galioti, bet valdžios partijos renka 29 parlamentarų desantą šiai nuostatai keisti ir privačioms mokykloms atiduoti visą mokinio krepšelį.

Taigi akivaizdu, kad jei privačios mokyklos gaus visą mokinio krepšelį, tai paskatins aktyvesnius dabartinių valstybinių ir savivaldybių mokyklų direktorius bei pedagogus steigti nuosavas privačias mokyklas. Šis žingsnis paskatintų konkurenciją ne tik valstybinių ir savivaldybių, bet ir privačių mokyklų sektoriuje, nes kai kurios privačios mokyklos vis dar pataikauja pinigingų tėvų atžaloms ir nereikalauja iš savo mokinių tvirtų žinių bei gebėjimų.

Valstybinėms ir savivaldybių vidurinėms mokykloms bei gimnazijoms ši žinia pavojinga tuo, kad naujų privačių mokyklų vadovai, be jokios abejonės, persivilios pas save geriausius pedagogus.

Tuo tarpu tėvams šis įstatymas teikia vilčių, kad pagaliau bent šiek tiek atpigs mokslas privačiose mokyklose ir jie galės savo atžalas leisti į kokybiškesnį mokslą garantuojančias ugdymo įstaigas, o ne į kai kurias vidutiniokiškas savivaldybių ir valstybines mokyklas.

Kita vertus, neaišku, kaip suprasti įstatymo nuostatą, kad moksleivis privalės mokytis arčiausiai gyvenamosios vietos esančioje ugdymo įstaigoje, o tik tada, jei liks laisvų vietų, galės rinktis kitą mokyklą. Negana to, patyliukais uždrausta mokykloms rengti priėmimo konkursus. Juk tai prieštarauja įstatymo tezei, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti kokybiškas švietimo paslaugas.

Aiškinti nereikia: aukšto lygio švietimo paslaugas teikia ne kiekviena šalia namų esanti mokykla. Tai kur čia pasirinkimo teisė? V.Stundžio ir E.Žakario tvirtinimu, taip siekiama, kad neatsirastų elito ir prasčiokų mokyklų. Esą kai kurios mokyklos, kaip perpasakojo parlamentarų nuomonę V.Stundys, ištuštės ir nebeturės ugdytinių.

Bet palaukite, ponai prisiekusieji, kodėl mūsų vaikai turi rūpintis, kad apsileidėlės mokyklos neturės su kuo dirbti? Gal tegul tuo rūpinasi prastų mokyklų vadybininkai direktoriai ir nieko nenorintys matyti mokyklų steigėjai.

Kol kas negirdėti ir pedagogų nuomonės dėl šio įstatymo projekto. “Veidas” mėgino juos pakalbinti, bet visi kol kas įjungę “atostogų pavarą”.

Tik Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko vadovaujama gimnazijų asociacija šiek tiek anksčiau aptakiai išdėstė ministerijos sekretoriui Alvydui Puodžiukui nepasitenkinimą dėl ketinimo gimnazijas paversti dvimetėmis, o garsesnių veiksmų kol kas negirdėti. Mokyklų vadovų asociacija taip pat it vandens į burną prisisėmusi.

E.Žakaris pasakoja, kad šių organizacijų atstovai dalyvavo visuose jų komiteto posėdžiuose, kai buvo svarstomas įstatymo projektas, bet balso nekėlė. “Tie, kurie jau turi gimnazijų statusą – ramūs, piktinasi tik vidurinių mokyklų, kurioms gresia virsti pagrindinėmis, bei profsąjungų atstovai”, – reziumuoja E.Žakaris.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos švietimo sistemoje įvyko milžiniškos permainos – gerokai sumažėjo visų švietimo įstaigų, išskyrus universitetus. Statistikos departamento duomenimis, 1990 m. Lietuvoje veikė 1681 ikimokyklinio ugdymo staigų, o šiemet jau tik 642. Tiesiog dramatiškai darželių sumažėjo provincijoje, nemažai jų uždaryta ir miestuose. Kartu stipriai sumažėjo ir vietų darželiuose – nuo 210 tūkst. 1990-aisiais iki 91,7 tūkst. šiemet.

Gerokai mažiau liko ir bendrojo lavinimo mokyklų: prieš 20 metų jų buvo 2175, o dabar jau tik 1364, nors mokinių mokyklose sumažėjo tik 16 proc.

Taip pat mažėjo ir profesinių mokyklų: nuo 105 1990-aisiais iki 78 dabar.

Iš dalies prie švietimo srities galima priskirti ir bibliotekas. Jų, kaip paaiškėjo, dabar taip pat turime gerokai mažiau nei prieš 20 metų: tada jų buvo 1885, o šiais metais – jau tik 1357. Labiausiai jų sumažėjo taip pat periferijoje ir kaimuose. Taigi bent jau provincijoje dauguma švietimo įstaigų nuo žmonių stipriai nutolo.

Švietimo ir mokslo ministerija šiemet už puspenkto milijono litų nupirko ir mokykloms perduos 38 naujus autobusus. Autobusai turi 19 sėdimų vietų, jie daugiausia bus skirti vyresniųjų klasių mokiniams iš uždaromų pagrindinių mokyklų vežioti į pagrindines, vidurines mokyklas ir gimnazijas. Autobusai tradiciškai mokykloms bus perduodami prieš naujus mokslo metus – paskutinę rugpjūčio savaitę.

Atviro tarptautinio konkurso mokykliniams autobusams pirkti procedūros šiemet balandį Švietimo ir mokslo ministerijoje pirmą kartą vyko elektroniniu būdu. Tarptautinį konkursą laimėjo UAB transporto įmonė „TRANSMITTO“.

Naują autobusą gauna Alytaus rajono Simno gimnazija (naujuoju autobusu bus vežami šio rajono Mergalaukio pagrindinės mokyklos, kuri tapo Simno gimnazijos Mergalaukio pradinio ugdymo skyriumi) mokiniai, Utenos Krašuonos pagrindinė mokykla (iki šios mokyklos bus pavežami Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinės mokyklos mokiniai). Po naują autobusą gaus Biržų rajono Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinė mokykla, Druskininkų savivaldybės Leipalingio pagrindinė mokykla, Ignalinos rajono Vidiškių gimnazija, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Vilniaus ir kitų rajonų mokyklos. Vienas autobusas skiriamas Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokiniams.

Šiemet iš viso Lietuvos keliais riedėjo 477 geltonieji mokykliniai autobusai. Nuo naujų mokslo metų jų bus jau 515.

Nuo naujųjų mokslo metų Lietuvos mokyklose nebeturėtų būti parduodama bulvių traškučių, saldainių, gazuotų gėrimų, kavos ir kitų nesveikų produktų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai parengė naują vaikų maitinimo mokyklose tvarkos aprašymą, kuriame numatytas ir moksleiviams draudžiamų produktų sąrašas. Šį dokumentą artimiausiu metu turėtų pasirašyti sveikatos apsaugos ministras.

“Anksčiau buvo rekomenduojamų ir nerekomenduojamų produktų sąrašas, bet pamatėme, kad tai neefektyvu, kad rekomendacijos Lietuvoje suprantamos labai laisvai. Bausti už rekomendacijos nesilaikymą nepriimta. Todėl mokyklose sugriežtinome pačią nuostatą dėl produktų – jie tapo netiekiami į mokyklas. Jų neturi būti mokyklose”, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė SAM Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Anot jo, neteikiamų produktų sąraše yra bulvių traškučiai, kiti riebaluose virti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su šokoladu arba kremu, gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, kava, sultinio koncentratai, rūkyti ir konservuoti mėsos bei žuvies gaminiai, produktai su genetiškai modifikuotais organizmais.

Dokumente taip pat teigiama, kad moksleivių racione negali būti produktų, kuriuose yra tam tikrų maisto priedų.

“Anksčiau nebuvo jokių ribojimų maisto priedams. Dabar yra labai konkretus sąrašas, kuriame – sintetiniai dažikliai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai. Visi turbūt žinome E621, ir tame sąraše jis yra”, – sakė A.Karnauskas.

Gydytojas pabrėžė, kad jo išvardintų produktų vaikai neturėtų valgyti ne tik mokyklose, jų vaikų mityboje išvis neturėtų būti.

Naujoje tvarkoje taip pat aprašyta, kokie patiekalai turi būti, koks turi būti karštas maistas.

“Dar vienas labai svarbus dalykas – kad kiekvieną dieną bus bent po vieną tausojantį patiekalą. Tai reiškia – virtas arba garuose troškintas patiekalas, jis lengvai virškinamas, nedirginantis”, – teigė SAM specialistas.

Be to, mokyklose nebeliks maitinimo automatų.

Savivaldybėms sudarant sutartis su maitinimo paslaugos tiekėju mokyklose nurodoma atsižvelgti į nesąžiningo maisto tvarkymo įmonių sąrašą. Toks sąrašas skelbiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapyje. Jame surašytos įmonės, kurios nesilaiko higienos, saugos reikalavimų, tokių įmonių irgi nebus mokyklose.

“Labai svarbus momentas – įvesta vidaus kontrolė mokyklose. Anksčiau kontrolės institucija į mokyklą atvykdavo kartą ar du kartus per metus, dabar ta kontrolė bus nuolatinė, – tvirtinto A.Karnauskas. – Bus asmuo, įgaliotas ją atlikti. Visuomenės sveikatos specialistas kiekvieną kartą žiūrės, ar maitinimas atitinka nustatytą tvarką, ar produktai tie, kurie leidžiami, ar užkandžių automatuose yra suderinti produktai.”

“Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad vaikų sveikata daugiau nei 50 proc. priklauso nuo mitybos”, – pabrėžė SAM atstovas.

Anot jo, naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo naujų mokslo metų.

A.Karnauskas svarstė, kad mokyklose neturėtų kilti problemų ją įgyvendinant.

“Tą teisės aktą rengėme vos ne metus, derinome su mokyklomis, savivaldybėmis, maistą teikiančiomis įmonėmis. Todėl problemų neturėtų kilti”, – sakė jis.

"Veido" archyvas

Moksleivių tėvai pastebi, kad vaikams, ypač pradinukams, eiti į mokyklą 8 val. per anksti, – jie neišsimiega ir būna pavargę. Bet absoliučioje daugumoje sostinės mokyklų pamokos prasideda 8 val., o štai Kaune – nuo pusės devynių.

Mokyklos turi teisę savarankiškai nuspręsti, kada pradėti pamokas. Vilniaus šiuolaikinės mokyklos centro direktorius Vytis Buivydavičius tikina, kad šioje mokykloje pamokų laikas buvo nustatytas pasitarus su tėvais: pusę devynių patogu vaikus atvežti į mokyklą ir tiems, kas pradeda darbą anksčiau, ir tiems, kurie dirba nuo devynių. Be to, tokiu metu mažesnės spūstys gatvėse.

Kolegai antrina ir Kauno Pilėnų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Anaita Blauzdžūnienė: “Pusė devynių – kaip tik. Vaikai spėja ir į popamokinio ugdymo užsiėmimus”.

Priminsime, kad nustatydamos pamokų pradžią, mokyklos turi paisyti higienos normų. O šios rekomenduoja, kad pamokos turi prasidėti ne anksčiau kaip 8 val., bet ne vėliau kaip 9 val. ryto. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja dr. Rita Sketerskienė teigia, kad minėta higienos norma reglamentuoja pagrindinius udgymo reikalavimus, kurie gali turėti įtakos vaiko sveikatai, todėl ieškant optimalių darbo valandų ir buvo pasirinkta 8–9 valanda. Tačiau mokslininkė mano, kad 8 val. pradėti pamokas per anksti, nes pradinukams privalu miegoti dešimt, o paaugliams – devynias valandas.

“Dabar bent Vilniuje vaikams tenka keltis 5.30–6 val., tuo tarpu pagal fiziologinį ritmą vaikas turėtų keltis ne anksčiau kaip 7–7.30 val. Todėl optimaliausias laikas pradėti pamokas būtų 8.30–9 val.”, – tikina R.Sketerskienė. Tačiau, pasak jos, jeigu būtų atlikti tyrimai, galbūt paaiškėtų, kad ir tokiu metu pradėti pamokas per anksti, nes mūsų laikrodžiai aplenkia natūralų paros ritmą.

“Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingos įtampos visuomenėje. Kuo greičiau turi išaiškėti kiekvienos mokyklos ateitis ir modernizavimo perspektyva. Tam būtina ne tik politinė valia, bet ir konsultacijos su bendruomenėmis”, – pabrėžė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės, būtina laikytis nuostatos, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau vaiko, o gerai ir moderniai įrengta gimnazija – prieinama visiems.

Ypatingą dėmesį šalies vadovė ragina skirti popamokinei veiklai. Neformaliojo ugdymo koncepcija, pasak prezidentės, turi garantuoti galimybę kuo didesniam vaikų skaičiui rinktis popamokinius užsiėmimus tiek valstybinėse, tiek ir privačiose įstaigose.

Prezidentė su parlamentarais aptarė ir kultūros politikos problemas. Prezidentė paragino galutinai apsispręsti dėl kultūros politikos krypčių ir imtis konkrečių darbų, kurie ne tik patenkintų visuomenės kultūrinius poreikius, bet ir ugdytų asmens kūrybingumą. “Aiškios raidos strategijos neturinti šalies kultūra per dvidešimt metų sulaukia tik proginio, o ne sisteminio dėmesio. Todėl būtina nedelsiant apsispręsti dėl kultūros politikos krypčių ir nuosekliai jas įgyvendinti”, – teigė prezidentė.