BFL

Aplinkos ministerija informuoja, jog jau galima teikti paraiškas dėl paramos visuomeninių pastatų bei švietimo įstaigų atnaujinimui.

Parama skiriama pagal Klimato kaitos specialiąją programą, pardavus nustatytosios normos vienetus (NNV arba vadinamuosius taršos leidimus) pagal sutartį su Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės tvarios plėtros ir infrastruktūros ministerija.

Kvietimą teikti paraiškas skelbia Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Parama bus teikiama pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m. sąmatos priemonę (1.1.1. punktą) “Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas” bei Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.1.1.1 punktą) “Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas”. Iš viso šiai priemonei skirtas finansavimas – 51,5 mln. litų.

Pagal priemonę “Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas” pareiškėjais gali būti švietimo įstaigos ir kitos institucijos, kurios įrašytos į LR ūkio ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 4-654 (Žin., 2009, Nr. 146-6521) Žin., 2011, Nr. 49-2405) patvirtintą rezervinių projektų sąrašą.

Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui – 5 000 000 Lt. Maksimalų skiriamos subsidijos dydį riboja aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis nei 0,5 Lt vienam projektu sumažinamam kilogramui CO ekvivalento.

Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintą “Dėl klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo” 2 priede nustatytą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką.

Paraiškos turi būti pateikti LAAIF ir priimamos iki 2011 m. rugsėjo 30 d. 16 val. Daugiau informacijos apie paraiškų priėmimą ir sąlygas galima rasti šiuo adresu: http://www.laaif.lt/index.php?895573047.

Primename, jog aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas šiemet pasirašė keturias sutartis dėl NNV pardavimų: su Liuksemburgu, Ispanija ir dviejomis tarptautinėmis įmonėmis. Bendra sudarytų sandorių vertė siekia 476 mln. litų. Ministras pabrėžia, jog ir toliau vyksta intensyvios derybos su potencialiais NNV pirkėjais, todėl tikėtina, kad šiemet sandorių gali būti ir daugiau. Numatyta, kad lėšos bus naudojamos ir ekologiško transporto (autobusų) įsigijimui, biokuro katilinėms, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimui.

"Veido" archyvas

Šiemet 93 švietimo įstaigoms atnaujinti, statybai ir rekonstrukcijai iš viso bus skirta apie 115 mln. Lt – maždaug 70 mln. mažiau nei praėjusiais metais, kai lėšos buvo paskirstytos 150 švietimo įstaigų.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjos Laimos Kvaraciejienės, daugiausiai prie lėšų sumažėjimo prisidėjo senkantis ES finansavimas. Tad šiemet bendrame švietimo įstaigų renovacijai skirtame biudžete 48,3 mln. Lt sudaro tik lėšos iš Valstybės investicijų programos, dar apie 60 mln. Lt bus skirta iš Ūkio ministerijos, tačiau pastaroji suma tiksliai dar nežinoma, nes ministerija sutartis su pareiškėjais pasirašo tik pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms.

Prognozuojama, kad kitais metais lėšų bus dar mažiau – mokymo įstaigos bus atnaujinamos tik per Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiąją programą.

Šiemet, kol pinigų yra dar kiek daugiau, tikimasi pastatyti vieną mokyklą, visiškai užbaigti penkių mokyklų renovaciją, o kitų mokyklų atnaujinimą pratęsti ir 2012–2014 m.

Be to, Švietimo ministerija įgyvendina dar ir Valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučių atnaujinimo investicijų projektą, kurio vertė – 5 mln. Lt. Už šiuos pinigus šiemet bus iš dalies atnaujintas 31 profesinių mokyklų bendrabutis.

Pasak L.Kvaraciejienės, atnaujinant švietimo įstaigas, didžiausias dėmesys skiriamas energijos taupymui – tam šiemet planuojama panaudoti per 60 mln. Lt. Likę pinigai bus paskirstyti vidaus patalpų modernizavimui ir naujoms statyboms.

Sostinėje Vilniuje renovuota mažiau mokyklų nei kitose Lietuvos savivaldybėse, teigia miesto valdžia, kuri sako patirianti centrinės valdžios diskriminaciją.

Pristatydami pasirengimą naujiesiems mokslo metams, Vilniaus vadovai taip pat sakė, kad šiemet ir vėl trūksta vietų darželiuose.

Vicemeras Romas Adomavičius spaudos konferencijoje sakė, kad renovacija palietė apie pusę mokyklų.

“Prie pusės galbūt priartėjome, bet ir tai nekompleksiškai. Šis procesas apskritai neturi pabaigos – kol baigsime vienas, jau kitas reikės pradėti”, – sakė laikinai mero pareigas einantis socialdemokratas.

“Visi rajonų centrai jau praktiškai renovavę visas mokyklas”, – tvirtino R.Adomavičius.

Vicemero liberalcentristo Gintauto Babravičiaus teigimu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad Vilniui daugybę metų esą buvo skiriama mažiau lėšų nei priklausytų.

“Daugybę metų anksčiau Vilnius visada buvo diskriminuojamas. Lėšų, kurios buvo skiriamos mokyklų renovacijai ir kitiems tokio pobūdžio dalykams, visada buvo neproporcingai mažiau negu priklausytų pagal moksleivių skaičių, pagal mokymo įstaigų skaičių”, – tvirtino G.Babravičius.

Politikas sakė, kad sostinė taip pat gauna sąlygiškai mažą dalį nuo surinkto gyventojų pajamų mokesčių ir lėšų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

“Ministerijos ir Vyriausybės yra veikiamos lobistų iš Seimo ir 141 Seimo narys, iš kurių vilniečių yra tik apie 10. (…) Šitos lobistinės veiklos rezultatas buvo Vilniaus diskriminacija”, – teigė G.Babravičius.

Vis dėlto, pasak politikų, šiais metais renovuojamų mokyklų mastas didžiausias lyginant su praėjusiais metais.

19 Vilniaus mokyklų renovacijai skirta 24 mln., 16 darželių remontui – 4,5 mln. litų. Iš miesto biudžeto ugdymo įstaigų renovacijos darbams skirta 2,5 mln. litų. Kitos lėšos – iš ES struktūrinių fondų.

Renovuojamose švietimo įstaigose įrengiamos energiją taupančios priemonės, dengiami nauji stogai, šiltinamos sienos, sandarinami langai, lauko durys.

Savivaldybės Švietimo departamento direktoriaus Gintaro Alfonso Petronio teigimu, didžiausios pinigų sumos, viršijančios 3 mln. litų, skirtos trims mokykloms – M.Biržiškos ir Karoliniškių gimnazijoms bei “Ąžuolo” pagrindinei mokyklai.

M.Biržiškos gimnazijoje dėl nepabaigtų remonto darbų, nebus galimybių mokslo metus pradėti tose patalpose, kuriose yra įsikūrusi ši mokykla. Tačiau G.A.Petronis patikino, jog darbai vėluos ne daugiau nei mėnesį.

Anot sostinės vadovų, M.Biržiškos gimnazijoje prieš prasidedant naujiems mokslo metams nespėta baigti remonto dėl finansavimo problemų ir biurokratinių kliūčių.

Planuojama, kitose mokyklose mokslo metai prasidės normaliai – didieji darbai bus baigti ir liks tik išorės darbai, kurie” netrukdys ugdymo procesui”.

Savialdybės Švietimo departamento direktoriaus teigimu, skirtingai nei mokyklų renovacijai, remonto darbams vaikų darželiuose skirtos mažesnės sumos, tačiau darželių vadovai darbams apmokėti naudojo ne tik ES struktūrinių fondų bei savivaldybės, kurios indėlis sudarė 15 proc., skirtas lėšas, bet ir savo pinigus – surinktus 2 proc. nuo pajamų mokesčio bei padidinto tėvų mokesčio lėšas.

“Vaikų darželiuose pinigų sumos buvo mažesnės – po 200 tūkst. buvo skirta”, – teigė G.A.Petronis.

G.A.Petronio teigimu, kiekvienas darželis galėjo “pagal poreikį pasiskirstyti”, kokiems darbams bus naudojamos lėšos – santechninių mazgų atnaujinimui, virtuvėms remontuoti, naujiems baldams.

Iki rugsėjo remontas turėtų būti baigtas beveik visuose darželiuose, tačiau anot G.A.Petronio, “dviejuose bus “šiokių tokių nepatogumų”. Nespėjus sutvarkyti dviejų grupių, darbai užsitęs savaite ilgiau.

Pasak vicemero R.Adomavičiaus, sostinėje aktuali ir vietų stygiaus lopšeliuose ir darželiuose problema – iš gautų maždaug 2 tūkst. tėvų, norinčių nuo rugsėjo savo atžalas leisti į lopšelius ir darželius, paraiškų, patenkinta vos 500.

R.Adomavičiaus teigimu, darželių stygius ypatingai jaučiamas kai kuriuose rajonuose – Pilaitėje, Fabijoniškėse bei Pašilaičiuose.

Nuo rugsėjo švietimo įstaigose neturėtų likti ir moksleivių sveikatai kenksmingų maisto produktų.

“Tarybos nutarimas draudžia mokyklom prekiauti tam tikrų produktų rūšimis. (…) Jeigu ir liks tų (BNS – maisto) aparatų, tai vienas kitas, bet neliks produktų”, – teigė G.A.Petronis.

Pasak R.Adomavičiaus, naujiems mokslo metams rengiamas ir miestas.

“Yra dar labai svarbi dalis – tai viso miesto parengimas mokslo metams. Tai yra eismas, moksleivių saugumas, jų draudimas, pėsčiųjų perėjos ir visokių kitokių dalykų, ką miestas taip pat baigia padaryti”, – teigė R.Adomavičius.

Vis dėlto, anot G.Babravičiaus, apie 30 proc. Vilniaus mokyklų “yra problemų su sporto infrastruktūra”.

Šiuo metu sostinėje renovuojamos “Minties”, M.Biržiškos, Karoliniškių, Gabijos, S.Nėries gimnazijos, M.Daukšos, Sausio 13-osios, S.Kovalevskajos, S.Daukanto, Vingio, Senamiesčio, P.Skorinos, Jeruzalės, “Židinio, suaugusiųjų vidurinės, “Ąžuolyno”, “Spindulio”, Šv. Kristoforo, Liepkalnio pagrindinės ir Filaretų pradinė mokyklos.