Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo vieninteliu universitetu iš Rytų ir Vidurio Europos gavusiu galimybę dalyvauti prestižinėse MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose greta garsiausių JAV universitetų. Lietuvos studentai turės unikalią galimybę bendradarbiaudami su kompanija „IBM“ realizuoti savo idėjas projektuojant bei gaminant modernias elektronikos technologijas – integrinių grandynų prototipus.
Integriniai grandynai – smulkiausioji šiuolaikinės nanoelektronikos ir įvairių mikroschemų dalis, tačiau dėl ypatingai brangių technologijų, Lietuvoje jie šiuo metu negaminami.
„Patekimą į MOSIS programas galima prilyginti sportininkų patekimui į olimpiadą. Tikrinama universitetų turima įranga, dėstytojų kompetencija, jų mokslinė veikla ir vykdyti projektai, nes programoms pasirenkami tik patys stipriausi elektronikos srities specialistai,“ – sako VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas. Pietų Kalifornijos informacinių mokslų instituto kuruojamose MOSIS programose dalyvauja tiek aukštosios mokyklos, tiek didžiausios pasaulio elektronikos įmonės kaip kad „IBM“, „Globalfoundries“, „TSMC“, „OnSemi“ ir kitos.
Kaip teigia VGTU atstovas, integrinius grandynus galima pavadinti puslaidininkyje realizuota elektroniko idėja-fantazija, atliekančia konkrečią skaičiavimo, stiprinimo, saugojimo ar kitokią funkciją. Nuo integrinių grandynų dydžio priklauso elektroninio prietaiso sparta ir patogumas – kuo elektronika mažesnė, tuo ji greičiau veikia, eikvoja mažiau energijos bei turi daugiau funkcijų.
Lietuvos studentai gali dalyvauti dviejose programose: jei jų suprojektuoti integrinių grandynų prototipai neviršija gamybos kompanijų nustatyto standartinio ploto – 2,25 kvadratinių milimetrų – jie patenka į mokymų programą ir yra iš karto pagaminami. Jeigu plotas didesnis, studentai dalyvauja tyrimų programoje, teikia pasiūlymą gamybai su tiksliu idėjos aprašymu, o profesionalai įvertinę jos aktualumą mokslui ar pramonei, sprendžia, ar verta projektą įgyvendinti.
Pirmuosius studentų sukurtus prototipus VGTU vertinimui turi pateikti iki kovo 3 dienos. Universitetui suteikta galimybė per metus įgyvendinti tris tokius projektus. Vieno jų gamyba vertinama mažiausiai 6 tūkstančiais litų.
Be naujos projektavimo patirties įgijimo studentai taip pat galės susipažinti su didžiausių elektronikos kompanijų naudojamomis technologijomis bei gamybine literatūra – įmonės suteiks medžiagos integrinių grandynų projektavimo technologinių bibliotekų kūrimui.
MOSIS programose dalyvauja beveik 240 aukštųjų mokyklų, didžioji jų dalis – JAV universitetai. Tai – dar viena platforma užmegzti akademinius ryšius su specialistais iš kitų universitetų, dalintis patirtimi bei ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.

Nors studijuoti aukštosiose mokyklose, kolegijose ir kitose ugdymo įstaigose nuolat veržiasi daugybė įvairaus amžiaus žmonių, tenka nuolat girdėti darbdavių skundų apie tai, kad rasti aukštos kvalifikacijos specialistą – tikrai nelengvas uždavinys.
Panaršius darbo paieškos tinklalapius, ypač į akis krinta didžiulis IT sektoriaus darbuotojų trūkumas. IT kompetencijų stokos įrodymas – ir šiemetis informatikos egzaminas, kurio neišlaikė kas penktas Lietuvos abiturientas.
Specialistų teigimu, problema prasideda jau ugdymo įstaigoje – žinių, kurias studentas gauna universitete ar kolegijoje, neužtenka darbdaviui. Ugdymo įstaigų mokymai – dažnai gana teoriniai. Todėl darbdaviai susiduria su teoriškai pasiruošusiais, tačiau iš esmės darbo proceso taisyklių nesuvokiančiais žmonėmis. Be to, darbdavys neretai tikisi iš darbuotojo daugiau, nei parašyta jo diplome. Todėl vertinami tokie darbuotojai, kurie moka dar ką nors papildomai arba nebijo mokytis naujų dalykų.
„Darbdavys neretai tikisi, kad jo darbuotojas, būdamas tam tikros srities specialistas, noriai lanko ir kitokio pobūdžio kursus. Atėjus į specializuotus mokymus, paprastai kalbama apie tiesioginį vieno ar kito dalyko pritaikymą darbo rinkoje. Tai galimybė tapti platesnio profilio specialistu ar tiesiog praplėsti akiratį“, – sako sostinėje veikiančio UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ Mokymo centro dėstytojas Adomas Pakalnis.
Pavyzdžiui, dizaino pagrindų dažnai nori mokytis rinkodaros specialistai, kurie turi bendradarbiauti su leidyklomis ar dizaino kompanijomis. Reikalingi jie ir administratorėms, sekretorėms, nes jos dažnai atlieka minimalius maketavimo darbus. Pradedantieji vienos ar kitos srities specialistai pageidauja patobulinti konkrečios srities žinias, kurios jiems ypač svarbios darbe. Pavyzdžiui, dizaineriai renkasi specializuotus poligrafijos, leidybos, grafikos kursus.
Anot minėto Mokymo centro dėstytojos Gitanos Čibinskaitės, besimokantiems ypač patraukli galimybė įgyti praktinių įgūdžių.
„Mokymuose mes paprastai akcentuojame praktinį žinių pritaikymą. Žmogus nori matyti, ką jis padarė ir kaip jam sekėsi – nesvarbu, ar tai būtų knyga, plakatas, logotipas, vizitinė kortelė, atvirukas, skrajutė, lankstinukas, tinklalapis ir t. t. Be to, kartais mokymų metu galima pasitikrinti ar net suprasti savo norus. Pavyzdžiui, iš pradžių žmogus ateina prašydamas išmokti vieno konkretaus dalyko, o po to jam tai pasirodo per sudėtinga arba įdomu visai kiti dalykai“, – pasakoja G. Čibinskaitė.
Visi kalbinti specialistai pabrėžia, kad nemokėti kokių nors dalykų nėra gėdinga. Kur kas blogiau nenorėti ar bijoti išmokti ko nors naujo. Ypač tai susiję su IT sritimi, kur nuolat atnaujinamos senosios programos, kuriamos naujos, atveriančios vis naujų galimybių. O vienas iš patraukliausių būdų tokių žinių įgyti tampa specializuoti mokymai.

Didžiulio tėvų susidomėjimo sulaukęs Šeimų universitetas trečiąjį sezoną pradeda džiugiomis naujienomis. Pristatoma taip ilgai laukta nauja programa tėvams, turintiems vyresnius vaikus. Šeimos, auginančios 10 – 13 metų vaikus, kviečiamos į mokymus „Ankstyvoji paauglystė“. Mokymai „Paauglystė“ skirti 13 – 16 metų vaikus turintiems tėvams.
Paauglystė – sudėtingas etapas tiek vaikui, tiek jo tėvams. Šeimos ne visada žino, kaip susitvarkyti su besikeičiančiu vaiko charakteriu. Ankstyvosios paauglystės laikotarpiu ypatingai svarbus yra tėvo vaidmuo. Šiame vaiko raidos etape būtina švelniai skiepyti vaikams taisykles ir reikalauti laikytis elgesio normų. Paaugliui labai svarbu dalyvauti namų ruošoje: taip ugdomas atvirumas kitiems, jautrumas šeimos narių poreikiams.
„Ankstyvoji paauglystė“ ir “Paauglystė” mokymuose nagrinėjamos temos apie paauglystės krizes ir iššūkius, asmenybės formavimąsi ir savivertę, seksualinį identitetą, laisvalaikio praleidimą, autoritetą šeimoje bei kita. Kadangi mokymų tikslas yra tobulinti ne tik vaikų ugdymą, bet ir poros tarpusavio santykius, taip pat aptariamos santuokinio gyvenimo temos.
„Natūralu, kad šeimos susiduria su sunkumais: konfliktai poroje, nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, pokyčiai vaiko elgesyje ir taip toliau. Konkretaus atsakymo, kaip susitarti su paaugliu vadovėliuose nerasime. Būti gerais tėvais reikia mokytis – tai nenutrūkstamas procesas“, – sakė Šeimų universiteto atstovas P. Gebrauskas.
Šeimų universiteto organizuojami mokymai – galimybė tėvams įgyti naujų žinių ir įgūdžių,  kurie suteiktų pasitikėjimo sprendžiant kasdienes šeimos problemas, stiprinant tarpusavio santykius. Lietuvoje mokymus jau lankė 1400 tėvų.
„Niekas mūsų nemokė, kaip būti gerais tėvais, kaip teisingai auginti vaikus, spręsti kasdienius konfliktus šeimoje. Tėvų pavyzdys ne visuomet padeda, šiais laikas vaikai kitokie, todėl ir auklėti juos reikia kitaip. Šeimų universitete supratome – gerais tėvais ne gimstama, o tampama“, – pasakojo Jurgita ir Ramūnas Gaukštai, pernai baigę Šeimų universiteto programą „Pirmosios raidės“.
Atsižvelgdami į kiekvienos šeimos unikalumą, Šeimų universiteto moderatoriai mokymuose naudoja atvejo analizės metodą.  Diskutuodamos tarpusavyje ir su Šeimų universiteto moderatoriais šeimos lavina problemų suvokimo įgūdžius, pačios ieško sprendimo būdų. Toks suaugusiųjų mokymosi būdas pripažintas vienu efektyviausių visame pasaulyje, jis taikomas Harvardo universitete bei kitose aukščiausio lygio verslo mokyklose.
Šeimų universiteto   tikslas -  padėti Lietuvos šeimoms kurti atsakingą vaikų ugdymo kultūrą, skatinti moralios, išprususios, kūrybiškos kartos formavimąsi. Šeimų universiteto komanda remiasi Tarptautinės šeimų vystymosi federacijos (IFFD) – Jungtinių Tautų konsultantės šeimos politikos klausimais – patirtimi.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, organizuojami didelio pasisekimo sulaukę mokymai tėvams, auginantiems įvairaus amžiaus vaikus: „Pirmieji žingsniai“, „Pirmosios raidės“ bei „Pirmieji sprendimai“.
Mokymai tėvams nieko nekainuoja.
Šeimų universitetas kviečia tėvus registruotis į saviugdos užsiėmimus:
Interneto svetainėje www.seimu.lt arba el. paštu: registracija@seimu.lt

Dvidešimt valdininkų rugsėjo 22–23 dienomis keturių žvaigždučių viešbutyje Palangoje gvildeno lyčių lygybės klausimus. Šis dviejų dienų seminaras atsiėjo 10 tūkst. Lt.

Kaip informavo seminaro organizatorius – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Palangoje vykęs renginys yra projekto „Sisteminis lyčių lygybės aspekto integravimas valstybės valdyme“ dalis, kuris finansuojamas ES užimtumo ir socialinio solidarumo programos “Progress”, iš dalies ir Lietuvos Vyriausybės lėšomis.
Paklausta, kodėl valdininkų mokymus reikėjo surengti Palangoje ir dar keturių žvaigždučių viešbutyje su SPA malonumais, tarnybos projektų vadovė ir šio renginio organizatorė Vitalija Petrauskaitė stebėjosi: „O kodėl dviejų žvaigždučių viešbutyje? Mokymus galima organizuoti visur, kur yra tam tinkama aplinka – tinkama salė, tinkamas klimatas. Mes laikomės principo, kad žmonės turi išvažiuoti iš savo miesto, kur yra šeima, darbas, turi pakeisti aplinką, nes iš patirties žinome, kad tokia aplinka prisideda prie mokymo proceso.“
Tačiau, kaip “Veidui” pasakojo tuo metu viešbutyje taip pat viešėjusi vilnietė, viena mokymų dalyvė į seminarą Palangoje atvyko su mažu vaiku, tad noras atsiskirti nuo šeimų, matyt, nebuvo pagrindinis motyvas pasirinkti Palangą. Be to, nemažai seminaro dalyvių labai skubėjo į SPA zoną.
Mokymams skiriamų ES lėšų švaistymas į kairę ir dešinę Lietuvoje jau tapo kasdienybe, tad valdininkai tame nemato nieko bloga. „Jei mes rašydami projektą ir teikdami paraišką ES sudarome tam tikrą biudžetą, kuris mums atrodo racionalus, o ES patvirtina tą biudžetą ir skiria mums tuos pinigus, vadinasi, mes juos ir leidžiame tiems numatytiems tikslams“, – aiškino V.Petrauskaitė. O paklausta, ar nėra geresnių tikslų leisti ES pinigus, suirzo: „Ką turite omenyje “geresnių tikslų”? Kas yra naudingesni visuomenei tikslai?“ Ar tik V.Petrauskaitė nemano, kad naudingiausia visuomenei, kai ES lėšos naudojamos dviejų dienų valdininkų seminarui keturių žvaigždučių viešbutyje Palangoje?
„Jūs, kaip žurnalistė, norite užsikabinti, kad tai buvo keturių žvaigždučių viešbutis, bet nekalbate apie esmę, kas ten vyko – ten vyko mokymai, žmonės visą dieną nuo ryto iki vakaro mokėsi“, – pabrėžė V.Petrauskaitė. Tiesa, liudininkai „Veidui“ pasakojo girdėję, kaip mokymų dalyvės vos atvykusios registratūroje teiravosi apie SPA malonumus…

Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiama beveik 2 mln. 700 tūkst. Europos Sąjungos (ES) parama, skirta darbuotojų mokymams, paaiškėjo, kad kursų kaina dvigubai didesnė nei rinkoje.

Už ES milijonus prokuratūra mokymus ir kitas paslaugas perka supaprastinta tvarka – apklausdama iš anksto pasirinktas įmones, skelbia “Lietuvos ryto” televizija.

Europos Sąjungos paramą prokuratūra gavo prieš metus, projektas įsibėgėjo prie prokuratūros vairo stojus Dariui Valiui.

BFL

Prokuratūra darbuotojų kvalifikacijai kelti iš ES gavo beveik 2 mln. 300 tūkst. litų, dar 400 tūkst. pridėjo pati.

Darbuotojai mokysis ne tik kalbų, kompiuterinio raštingumo, bet ir to, kaip efektyviai planuoti laiką, dirbti komandoje, streso valdymo, kūrybinio mąstymo. Vien pastarosioms programoms atseikėjama 700 tūkst. litų.

Viešojo konkurso įvairių dalykų mokymui prokuratūra nerengė. Milijonus mokytojams prokuratūra skirsto paprastuoju būdu – savo nuožiūra pasirenka įmones, jas apklausia ir paskelbia laimėtoją.

“Išsiuntinėjama informacija, kad bus toks konkursas ir iš tų pasirenkama, bet kam išsiųsti informaciją, kad vyks, tai čia yra neapibrėžta įstatyme. Galima daryti prielaidą, kad būna išankstiniai susitarimai, tada firmos pateikia medžiagą. Žinau, kad vyksta tokie procesai, kad tos firmos, kurios teikia pasiūlymus, tarpusavyje taip pat derina kainą”, – tvirtina Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

“Neskelbiamos derybos naudojamos vykdant tokius pirkimus, kuriuos sunku paskui patikrinti. Įvairiausi mokymai, konsultacijos, seminarai, kvalifikacijos kėlimai ir panašūs dalykai, kur lyg įvyksta, nuperkama, o vėliau patikrinti yra sudėtinga”, – sako Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis.

Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiami Europos Sąjungos milijonai, paaiškėjo, kad jau nupirktų ir dar tik planuojamų pirkti mokymų nustatyta kaina – išpūsta.

Auditoriaus išvadoje parašyta, kad paslaugų kainos nustatytos daugiau nei du kartus didesnės nei yra Lietuvoje. Pavyzdžiui, prokuratūra už 32 tūkst. iš viešosios įstaigos “Tag mokymai” nupirko finansų valdymo mokymus. Juose dalyvauja 48 darbuotojai. Vieno darbuotojo vienos dienos kursams skiriama beveik 250 litų. Tačiau Finansų ministerijos mokymų centras už tokių mokymų dieną prašo 96 litų. Finansų ministerijos organizuoti mokymai – daugiau nei 2,5 karto pigesni.

Jei prokuratūra rinktųsi pigesnį variantą, vien dėl šių mokymų sutaupytų daugiau nei 15 tūkst. litų. Mokymų kainos esą išpučiamos ir kitais būdais – audito ataskaitoje užfiksuota, kad nustatant projekto vertę nurodytas didesnis darbuotojų skaičius, negu mokymuose gali dalyvauti atitinkamos profesijos prokuratūros darbuotojų.

Turėdama ES lėšų prokuratūra skyrė daugiau nei 34 tūkst. litų mokymų viešinimui ir neskelbiamų derybų būdu išsirinko tuo besirūpinančią įmonę – “Viešosios informacijos partneriai”.

Daugiausia – beveik 12 tūkst. litų – prokuratūra skyrė leidiniui apie projektą, 8 tūkst. litų – projekto programai, 6 tūkst. litų – užsakomajam straipsniui ir beveik 9 tūkst. – rašikliams, bloknotams, segtuvams. Tačiau už kanceliarines prekes prokuratūra sumokėjo 4,5 tūkst. litų daugiau nei nurodoma sąmatoje. Pavyzdžiui, ataskaitoje užfiksuota, kad segtuvus su logotipu prokuratūra pirko beveik po 20 litų, nors anksčiau tokius segtuvus be logotipo pirkdavo po 3 litus.

“Labai blogai, išties labai blogai. Jeigu mes neturime pasitikėjimo ir net patys prokurorai, kurie sistemoje dirba, ypač žemesnės grandies prokurorai, kurie ne tokius didelius ir atlyginimus gauna, jeigu nori, kad su jais valstybė elgtųsi teisingai, kad jų vadovybė elgtųsi teisingai, kad visuomenė žinotų, kad tai yra institucija, kuri visada elgiasi teisingai savo viduje, tai visai kitaip turi būti. Visai kitaip turi būt pirmųjų asmenų suvokimas apie sistemą ir jų reakcija į tokius dalykus, galbūt kartais neskaidrius, galbūt kartais nesukontroliuojama. Bet paaiškėjus, reakcija turi būti labai staigi, žaibiška, ir paaiškinta, kas padaryta, kad nesikartotų”, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Generalinis prokuroras atsakomybės neprisiima.

“Audito nurodytus trūkumus yra pavesta įvertinti projekto priežiūros komitetui, tad palaukime to vertinimo ir tada galėsime sakyti, ar tai buvo prasilenkta su įstatymu, ar ne”, – sako generalinis prokuroras Darius Valys.

Kodėl mokymai perkami neskelbtinų derybų būdu, D.Valys tiesiai neatsako: “Dabar viešųjų pirkimų taisyklės yra koreguojamos Generalinėje prokuratūroje, numatant viešojo konkurso būtinybę tais atvejais, kada to net nereikalauja įstatymas, kada galima atlikti apklausos būdu, apklausiant tiekėjus. Norime užkelti kartelę aukščiau, kad vyktų skaidriau”.

Tiesioginis beveik 2 mln. 700 tūkst. litų vertės projekto vadovas, Generalinės prokuratūros prokuroras Robertas Dlugauskas neseniai pasitraukė iš sistemos.

“Lietuvos ryto” televizijos žiniomis, generalinis prokuroras artimiausiu metu kviečiamas pas prezidentę.

Ministerijose dirbančių valdininkų užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo kursams ir kitiems mokymams pernai išleista apie 800 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų. Dar keli šimtai tūkstančių litų skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Anot “Lietuvos žinių”, 2010 metais daugiau kaip tūkstantis krašto ministerijose plušančių valstybės tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, dalyvavo įvairiuose kursuose, seminaruose, stažuotėse užsienyje.

Personalo mokymams ministerijos išleido skirtingas sumas. Kai kurios žinybos tam nepagailėjo kelių šimtų tūkstančių litų, o kai kur panaudota iki 10 tūkst. litų.

Daugiausia lėšų valdininkų mokymams – 248 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 191 tūkst. litų iš ES fondų – išleido Užsienio reikalų ministerija (URM). Ji rengė tarnautojų įvadinio mokymo programą, į užsienį dirbti vykstančių ir sugrįžusių diplomatų mokymus, taip pat užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo kursus.

Pasak URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Mindaugo Lašo, kursuose dalyvavo 1201 darbuotojas.

“Skaičiuojamas ne unikalus, o kiekvienas dalyvavimas. Jei vienas darbuotojas dalyvavo trijuose skirtinguose mokymuose, skaičiuojami trys dalyviai”, – aiškino jis.

Ūkio ministerijai mokymai pernai atsiėjo 141,7 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 264 tūkst. litų iš ES lėšų. Už šiuos pinigus organizuoti ES darbinių kalbų kursai, profesinės etikos ir korupcijos prevencijos mokymai. Ministerijos darbuotojai taip pat tobulino gebėjimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų strateginių tikslų įgyvendinimu.

Susisiekimo ministerijos (SM) valdininkų mokymai valstybės biudžetą pernai patuštino 104 tūkst. litų. 2009 metais panaudotų pinigų suma buvo beveik perpus mažesnė – 58,4 tūkst. litų. Kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje iš viso kėlė 109 darbuotojai. Jie dalyvavo kursuose ES struktūrinės paramos administravimo ir vadovavimo gebėjimams tobulinti, taip pat lyderiavimo, valstybinėms bei valdymo kompetencijoms stiprinti. SM valdininkai taip pat mokėsi užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, stažavosi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, Briuselyje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) personalo mokymams išleido 81,5 tūkst. litų. 2009 metais tam buvo atseikėta mažiau – 45,8 tūkst. litų.

“2010 metais organizuoti mokymo kursai ar seminarai kvalifikacijai tobulinti. Juose dalyvavo 158 darbuotojai”, – sakė ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius.

Pagal projektą, iš dalies finansuojamą ES lėšomis, pernai Kultūros ministerijoje vyko anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursai. Juose dalyvavo 56 valdininkai.

“Anglų kalbos kursai kainavo 55,6 tūkst. litų, kompiuterinio raštingumo – 18,6 tūkst. litų”, – sakė kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.

Finansų (FM), Vidaus reikalų (VRM) ir Aplinkos ministerijos (AM) darbuotojų mokymams daugiausia naudojo ES lėšas. FM išleido daugiau kaip 115 tūkst. litų. Valstybės biudžeto lėšos sudarė 1,7 tūkst. litų, o ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – 113,7 tūkst. litų.

Pasak FM Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Jovitos Girlevičiūtės, pernai įvairiuose kursuose ir mokymuose dalyvavo 153 ministerijos darbuotojai.

VRM darbuotojų kvalifikacijai kelti pernai panaudota 134,2 tūkst. litų: 1,9 tūkst. litų iš valstybės biudžeto ir 132 tūkst. litų ES fondų skirtų lėšų. Kai kuriuos gebėjimus valdininkai stiprino ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje. Už valstybės biudžeto skirtas lėšas mokėsi 2 VRM darbuotojai. Vienas dalyvavo mokesčių seminare, kita darbuotoja tobulino prancūzų kalbos žinias.

AM darbuotojų mokymai Lietuvoje ir užsienyje 2010 metais kainavo apie 57 tūkst. litų. Iš jų – 6,8 tūkst. litų valstybės biudžeto, o 50,7 tūkst. litų – ES lėšos.

Bene mažiausiai pinigų mokymams išleido Sveikatos apsaugos ministerija. Už prancūzų kalbos ir įvadinius valstybės tarnautojų mokymo kursus, taip pat seminarus finansinės atskaitomybės, turto apskaitos, vidaus audito ir viešųjų pirkimų klausimais sumokėta per 8,1 tūkst. litų. Juose dalyvavo 20 darbuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbuotojų mokymams 2010 metais panaudojo per 9,6 tūkst. litų. Krašto apsaugos ministerija tam išleido 15,9 tūkst. litų, Energetikos ministerija – per 30,4 tūkst. litų. Teisingumo ministerijos darbuotojų kursai ir stažuotės kainavo beveik 41 tūkst. litų. Pernai užsienio kalbų žinias gerino, pirmininkauti ES rengėsi, naujų viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų taikymo mokėsi 73 Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai. Kursų kaina vienam žmogui svyravo nuo 100 iki 387 litų.

Šiais metais konferencijų ir jų dalyvių skaičius auga, tačiau jų organizavimo ir bilietų į jas kainos ir toliau krinta. Tokią tendenciją pastebi tiek verslo konferencijų organizatoriai, tiek ir patys jų dalyviai. Nors esama pavyzdžių, kai konferencijos dalyvio mokestis siekia iki kelių tūkstančių litų, vis dėlto tai veikiau išimtys nei taisyklė, ir tokių bilietų parduodama itin mažai.

Štai Vilniaus konferencijų centro vadovas Giedrius Čiupaila sako, kad dalyvio mokestis įvairiose profesionalams skirtose konferencijose dabar yra maždaug 30 proc. mažesnis nei iki krizės. Konferencijas organizuojančios kompanijos “Infoprojektai” vadovas Mindaugas Žiukas patikslina, kad 2008-aisiais dalyvio mokestis įvairiose konferencijose prasidėdavo nuo 600–800 Lt už dieną, o dabar – 300–400 Lt.

Kita vertus, specialistai teigia, kad konferencijų verslas iš lėto atsigauna. Naujienų agentūros BNS duomenimis, kai kuriose srityse konferencijų organizuojama jau panašiai kaip ir prieš sunkmetį.

“Jaučiame, kad įmonės atleidžia vadeles, vis dažniau savo darbuotojus išleidžia į įvairius mokymus ir seminarus. Tarkime, mes organizuojame konferencijas dviejų sričių specialistams – finansų vadovams ir rinkodaros specialistams, ir matome, kad dalyvių skaičius šiems profesionalams skirtuose renginiuose yra padidėjęs daugiau nei du kartus”, – apibendrina Vilniaus konferencijų centro vadovas G.Čiupaila.

Apie 150 tūkst. profesionalių šalies vairuotojų, kasdien vežiojančių keleivius ir krovinius, po keleto metų gali tapti bedarbiais. Norintieji išsaugoti darbą privalės mokytis.

Šalies transporto įmonės turi naują galvos skausmą – kaip suorganizuoti vairuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Mat iki 2013 metų rugsėjo visi ES šalyse dirbantys autobusų vairuotojai, o nuo 2014 metų rugsėjo – ir visi sunkvežimių vairuotojai privalės turėti pradinės kvalifikacijos pažymėjimą – žymą vairuotojo pažymėjime, pavadintą “kodas 95″, rašo “Kauno diena”.

Vairuotojai bus mokomi dirbti su muitinės dokumentais, saugiai ir ekonomiškai vairuoti, teks išklausyti paskaitas apie TIR, ADR ir kitas vairuotojų darbą reglamentuojančias konvencijas bei jų pasikeitimus

Kursai vienam žmogui gali kainuoti net iki 1 tūkst. litų, o ir mokyklų, turinčių teisę vairuotojams vesti tokius kvalifikacinius kursus, šalyje tėra vos kiek daugiau nei 10.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” baiminasi, kad didelė dalis vairuotojų persikvalifikuoti tiesiog nespės.

“Linavos” duomenimis, Lietuvoje yra apie 150 tūkst. sunkvežimių ir autobusų vairuotojų. Jie visi privalės gauti pradinės kvalifikacijos pažymėjimą. Kursai (35 valandos teorijos, 2,5 valandos ekonominio vairavimo pamokų ir egzaminai) ir dokumentų rengimas (trys darbo dienos) užtruks vidutiniškai aštuonias darbo dienas.

“Padauginkime jas iš 150 tūkst. Pridėkim dar maždaug 2 tūkst. kasmet vairuotojų gretas papildančių naujokų, kuriems mokyti skiriama apie 20 darbo dienų, ir pamatysime, kad vairuotojams parengti pagal naujus reikalavimus reikės per milijoną darbo dienų”, – įspūdingą skaičių įvardijo “Linavos” generalinis sekretorius Valdas Gilys.

Asociacijos atstovai skundžiasi, kad ES biurokratai esą sugalvojo dar vieną būdą, kaip Europą padaryti bendresnę ir kartu apsunkinti gyvenimą verslininkams ir darbuotojams.

“Linava” prašė šį projektą globojančių Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijų, kad jos sudarytų savotišką mokinio krepšelį, iš kurio būtų galima finansuoti bent dalį vairuotojų mokymo kainos. Be to, esą yra galimybė skirti ir šiek tiek ES lėšų. Tačiau politinio sprendimo kol kas nėra.