Skaičiuojama, kad šalies mokyklose dirba 10 tūkst. daugiau mokytojų, nei jų reikėtų, tačiau 2030 m. gali trūkti beveik 5 tūkst. pedagogų. Vis dėlto kai kuriuose rajonuose jau dabar sudėtinga rasti tiksliųjų, gamtos mokslų mokytojų, o stojančiųjų, norinčiųjų mokytis šių dalykų pedagogikos taip pat stinga. Ekonomistai rekomenduoja mažinti švietimo darbuotojų skaičių, o valdantieji švietimo matuoti vien ekonominiais sumetimais nenori: mokytojai reikalingi, kaip ir nedidelės rajonų mokyklos.
Gabija SABALIAUSKAITĖ
Direktorė sako, kad nedidelės mokyklos ugdytiniai turėjo puikią matematikos mokytoją, kuri važinėjo net iš Klaipėdos, deja, dabar išvyko gyventi į Tenerifę. Tiesa, 40 km kelią į Pašlūžmio mokyklą sukardavo ne tik matematikė – dėl kelių pamokų per savaitę čia atvyksta visų dalykų, išskyrus anglų kalbos, mokytojai.
Vos sužinojusi, kad matematikos mokytoja rengiasi palikti Lietuvą, direktorė R.Žvirblienė paskelbė, jog mokykla ieško mokytojo, tačiau jau kelias savaites trunkančios paieškos kol kas nedavė jokių rezultatų.
Lietuvos darbo biržos (LDB) interneto svetainėje esančiame darbo skelbime matematikui nurodomas 423 eurų atlyginimas, tačiau R.Žvirblienė neslepia, kad nors ir susidarys minimalus, 18 valandų per savaitę krūvis, jaunas mokytojas, neturintis pedagoginio darbo stažo ir vardo, „į rankas“ 400 eurų negaus. Suprantama, toks atlyginimas, iš kurio dar pačiam reikėtų mokėti ir už kelionę iki Pašlūžmio mokyklos, esančios Daukšaičių kaime, bei atgal, nemotyvuoja.
Direktorė neabejoja, kad matematiką 5–10 klasėms dėstyti galėtų ir mokyklos fizikos mokytojas, kuris kadaise penkerius metus yra mokęs matematikos. Bet negali, nes nėra matematikas. 2014 m. švietimo ir mokslo ministrės įsakymas ne to dalyko mokytojui, ne specialistui, neleidžia net laikinai pavaduoti kolegos. Todėl, kai Pašlūžmio mokyklos rusų kalbos mokytoja kurį laiką negalėjo dirbti, mokykla pasikvietė į pensiją išėjusią rusų kalbos mokytoją iš gretimo miestelio.
Direktorė sako jau nebežinanti, kur dar galėtų ieškoti mokytojo, tačiau dar labiau baiminasi dėl to, kas mokyklos laukia netolimoje ateityje, jei dabar atvažiuojantys mokytojai gaus daugiau pamokų pagrindinėse darbovietėse ar dėl kitų priežasčių į rajono mokyklą nebevažinės. „Greičiausiai bus nuosprendis: nėra specialistų – mokyklą uždarome. Vien todėl, kad nebeliks važinėjančių mokytojų, kurie atvažiuoja dėl kelių pamokų. Tai būtų skaudu“, – prognozuoja R.Žvirblienė.
O mokinių, priešingai nei mokytojų, šioje mokykloje yra: Pašlūžmio mokykloje mokosi 70 vaikų, aštuoni iš jų – pirmokai. Nemokamą maitinimą gauna maždaug trečdalis, tačiau valstybės paramą turėtų gauti gerokai daugiau mokinių, tiesiog kai kurių tėvai nesugeba nuvažiuoti į LDB, pateikti reikalingų dokumentų ar deklaruoti gyvenamosios vietos.
Didžioji dalis šeimų naudojasi lauko tualetais, nemažai vaikų namie neturi karšto vandens. Ar įmanoma, kad į Pašlūžmio ar kitas panašias mokyklas, kurios ne tik sunkiau pasiekiamos, bet yra ir prastesnėje socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, norės važinėti dirbti nauji mokytojai, neseniai studijas didmiesčiuose baigę absolventai?
R.Žvirblienė įsitikinusi, kad 50 eurų didesnis atlyginimas mokytojų trūkumo kaimo mokyklose neišspręs, tam reikia didesnių pertvarkų. Vis dėlto esant tokiai beviltiškai situacijai, į kokią dabar pateko vienintelės matematikės netekusi mokykla, padėtų kur kas žemiškesni dalykai – bent kelionės išlaidų kompensavimas atvykstantiems pedagogams.
Skatinti, kad savivaldybė remtų nedideliuose miesteliuose dirbančius mokytojus, taip pat važinėjantiems į darbą mokytojams kompensuotų kelionės išlaidas, numatyta Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programoje, kurią praėjusią savaitę paskutinėmis darbo dienomis patvirtino laikinai pareigas einanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Kad mokytojui galima sumokėti už degalus ar kelionės bilietą, nėra jokia naujiena, galimybę padengti kelionės, net ir apgyvendinimo išlaidas numato Švietimo įstatymas. Tik neaišku, kaip rajonai tuo naudojasi, nes Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neturi šios informacijos nė iš vienos savivaldybės.
Pereiti prie žemesnių kvalifikacinių reikalavimų, tarkime, kad matematiku Pašlūžmyje galėtų dirbti fizikas, A.Pitrėnienės teigimu, būtų rizikinga, nes ugdymo kokybė ir dabar jau kelia rūpesčių. „Tačiau galima pasižvalgyti į jau egzistuojančias kitų šalių praktikas, kurios leidžia spręsti kai kuriuos iššūkius. Pavyzdžiui, savivaldybės galėtų turėti mokytojų, kurie pasitraukė iš aktyvios veiklos, rezervo registrą ir siūlyti jiems laikinai padirbėti, kol mokykla suras mokytoją nuolatiniam darbui. Reikia ieškoti kūrybiškų netradicinių sprendimų – ir ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir savivaldybėse“, – atsakyme „Veidui“ raštu teigia A.Pitrėnienė.
Jau dabar savivaldybės turi ir kitą įrankį: su aukštąja mokykla, savivaldybės mokykla ir studentu, gaunančiu stipendiją pedagoginėms studijoms, galima sudaryti trišalę sutartį, tačiau tam reikia savivaldybės strategijos ir planavimo, kada ir kokių specialistų jos mokyklose reikės.
Kur ir kokių mokytojų trūksta jau dabar
Mokyklų, kurios, kaip ir Pašlūžmio mokykla-daugiafunkcis centras, susiduria su mokytojų trūkumu, rajonuose būtų galima rasti ir daugiau.
ŠMM duomenimis, labiausiai savivaldybėse trūksta darželio auklėtojų, reikalingi ir pradinukų mokytojai, tačiau 2015 ir 2016 m. 12-oje savivaldybių trūko ir kai kurių dalykininkų, galinčių dėstyti 5–12 klasėse.
„Padėtis keičiasi kasmet, tačiau keturiose savivaldybėse – Pagėgių, Pakruojo, Tauragės ir Vilkaviškio mokytojų poreikis liko pastovus“, – mokytojų paklausą apibendrina laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas A.Pitrėnienė.
ŠMM teigimu, šiuo metu pedagogų trūksta Kretingos, Radviliškio, Prienų, Ignalinos, Vilniaus rajonuose, Birš-tone, Neringoje ir net Klaipėdos mieste.
„Veidas“ pagal 2016 m. LDB duomenis – darbo ieškančius mokytojus ir jiems siūlomas laisvas darbo vietas, apskaičiavo, kur ir kokių šiemet pedagogų trūko labiausiai, o kur jų yra kur kas daugiau, nei reikia.
Daugiausiai konkrečių dalykų mokytojų šiemet pritrūkti galėjo Kaune, Šiauliuose, Šalčininkų, Vilniaus, Jonavos, Radviliškio, Kretingos, Joniškio, Kupiškio, Plungės rajonuose.
Klaipėdos mieste ir rajone šiemet trūko 27 įvairių dalykų mokytojų. Pavyzdžiui, ieškota trijų biologų, tačiau biologijos mokytojų, ieškančių darbo, nebuvo nė vieno.
Nepaisant LDB statistikos, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigia, kad Klaipėdoje mokytojų trūkumo nėra. „Ten, kur buvo siūloma užimti laisvas vietas, buvo nedideli krūviai. Žinoma, sunku rasti pedagogą, kuris sutiktų dirbti tik 4 ar 8 valandas per savaitę, bet miestas dar kažkaip susitvarko, – sako Švietimo skyriaus vedėja. – Šie klausimai išsprendžiami: kažkam pasiūlo antraeiles pareigas, pakviečia mokytojų iš kitų mokyklų. Mieste atstumai nedideli, todėl vienas pedagogas gali dirbti keliose mokyklose. Miestelyje, kaime atstumai didesni, todėl mokytojams nepatrauklu ten važinėti, bet galbūt yra kompensuojamos kelionės išlaidos, taikomos kitos priemonės.“
2016 m. duomenimis, mokytojų ieškota į 840 laisvų darbo vietų, o darbo ieškančiųjų buvo 1,4 tūkst. Bendroje statistikoje matyti ryškus pedagogų perteklius, tačiau didesni skirtumai atsiveria žiūrint į konkrečių dalykų mokytojų paklausą ir pasiūlą.
Šiemet jau trūko chemijos mokytojų: laisvų darbo vietų buvo 41, ieškančiųjų darbo – aštuoni. 17-oje savivaldybių, kuriose reikėjo chemijos mokytojų, neužsiregistravo nė vienas darbo ieškantis chemikas, 8-iose buvo galima rinktis iš 0 biologų, 9-iose – iš 0 matematikų, 11-oje savivaldybių, kuriose reikėjo fizikos mokytojų, darbo neieškojo nė vienas fizikas.
Užtat kai kurių dalykų mokytojais apsirūpinta dar ilgam į priekį: 2016 m., LDB duomenimis, darbo siūlyta 23 kūno kultūros mokytojams, o galinčiųjų užimti šias vietas buvo 248. Vadinasi, kiekvienas darbdavys galėjo rinktis iš 12 kandidatų. Panašiai ir su dailės mokytojais: jų 2016 m. reikėjo 35, galėjo dirbti 121.
Nepaisant tokio kūno kultūros mokytojų pertekliaus, ir šiemet treniravimo sistemų studijų programa Lietuvos sporto universitete pateko į populiariausių studijų dešimtuką – ją pirmu pageidavimu pasirinko 235 stojantieji. Pagal Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kuris su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) planuoja drauge rengti pedagogus ir siekti geresnės šių studijų kokybės, prognozę, kūno kultūros mokytojais apsirūpinta iki 2030 m. Kitaip tariant, po daugiau kaip dešimtmečio, kai, prognozuojama, trūks beveik visų dalykų mokytojų, kūno kultūros mokytojų perteklius vis tiek sieks 1,7 tūkst.
Vis dėlto LDB duomenys rodo, kad kai kuriose savivaldybėse trūko net ir tų mokytojų, kurių šalies mastu yra gerokai daugiau. Keliuose rajonuose net kūno kultūros mokytojų ieškota daugiau, nei šių specialistų ieškojo darbo. Ir anglų kalbos mokytojų, kurių yra gerokai daugiau, nei reikia, Visagino, Zarasų, Kupiškio ir Šakių rajonuose galėjo pritrūkti: darbo vietų jiems buvo, bet pretendentų į jas – nė vieno.
Net Vilniuje į penkis darbo skelbimus chemikams atsakyti galėjo tik vienas darbo ieškantis chemijos mokytojas, o, pavyzdžiui, Radviliškyje trūko visokiausių mokytojų – nuo gamtos mokslų specialistų, apie kurių trūkumą kalbama visoje Lietuvoje, iki perteklinių dailės mokytojų.
ŠMM, remdamasi Lietuvos darbo biržos duomenis, teigia, kad 33 savivaldybėse šiemet fiksuotas pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų perteklius, 15-oje – balansas, tačiau 12-oje savivaldybių jų vis dėlto trūko. Pradinio ugdymo mokytojų trūko penkiose savivaldybėse, su dideliu jų trukumu susidūrė Joniškis. O ikimokyklinio ugdymo specialistų, darželio auklėtojų, dažniau trūksta, nei yra per daug: perteklius fiksuojamas 16-oje savivaldybių, trūkumas – 23-ijose.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas mokytojų trūkumo nedramatizuoja: mokytojų ir ateityje atsiras, tik nežinia, kokios kvalifikacijos ir gebėjimų. Todėl mokytojų profsąjungos atstovas įsitikinęs, kad į švietimo sistemą reikia pritraukti naujų mokytojų ir stengtis, jog pedagogikos studijas rinktųsi geriausi mokiniai.
„Tenka girdėti, kad trūksta fizikų ar informatikų, bet jų kažkaip randama. Negirdėjau, kad kažkur nevyktų pamokos, nes nėra mokytojo. Žinoma, mokytojui išvažiavus būna sunku rasti kitą į jo vietą, ypač kaimuose jų reikia paieškoti“, – pripažįsta A.Navickas.
Daugiau mokytojų brangiau nekainuoja
Ekonomistai kartoja, jog ignoruojant demografinius pokyčius mokytojų skaičius yra perteklinis, mokyklų tinklas – neefektyvus, tačiau ir rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad mokytojai nėra nereikalingi, jų netgi trūksta. Regionais besirūpinantys „valstiečiai“ aiškiai pasisako už kaimo mokyklų išsaugojimą ir nekalba apie mokyklų tinklo pertvarką.
Pedagogų atstovas A.Navickas sako net nesuprantantis, apie ką diskutuoti, nes mokyklas uždarinėjo visos valdžios. Jo skaičiavimais, nuo 2000-ųjų mokyklų sumažėjo maždaug tūkstančiu. Be to, jis aiškina, kad valstybei išlaikyti didesnį skaičių mokytojų nekainuoja daugiau pinigų, nes ji moka už jų krūvį, o kaip pedagogai jį pasidalys, reikšmės neturi. O mokyklų tinklas esą traukiasi natūraliai: nėra vaikų – nelieka ir mokyklos.
„Nematau, kad valstybės biudžetui tai kenktų. Valstybei kainuoja vaikas, mokinio krepšelis, ir klasių komplektai, ugdymo valandų skaičius. Iš to išplaukia mokytojų skaičius, todėl tai jų susitarimas. Dirbs jie po 12, 18 valandų ar vienas dirbs visas 36 valandas, valstybei tai nekainuoja nei daugiau, nei mažiau, – sako A.Navickas. – Tai pat negirdėjau, kad mokyklos dirbtinai būtų išlaikomos, jei jose neliko vaikų, ar kad konkrečiai Jono Jonaičio rezultatai, perkėlus jį iš kaimo mokyklos į miesto, pagerėtų. Mokytojai juk dirba tie patys – į kaimo mokyklas jie važinėja iš miesto.“
2030 m. trūks apie 5 tūkst. pedagogų
Jau dabar Lietuvoje sudėtinga rasti fizikos ir matematikos mokytojų, kurie pagal amžiaus vidurkį yra vyriausi iš pedagogų. Beveik 56 proc. pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų yra vyresni nei 50 metų, tarp matematikų ir fizikų tokių – 67 proc. Pagal mokytojų amžiaus vidurkį Lietuva – viena „seniausių“ ES šalių, o beveik 2 tūkst. mokyklose dirbančių mokytojų jau yra pensinio amžiaus.
Prognozuojama, kad dabartiniams mokytojams išėjus į pensiją trūks juos galinčių pakeisti jaunų specialistų, todėl dabartinį pedagogų perteklių gali pakeisti trūkumas.
ŠMM teigimu, pagal oficialią statistiką, mokytojų perteklių galima prognozuoti dar 8–10 metų, o ateityje laukiantis trūkumas esą bus geo-
grafinis – pedagogų stygius ištiks tik atskiras savivaldybes.
„Tai yra ne vien tik švietimo problema, tai apskritai Lietuvos regionų plėtros klausimas. Aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, įskaitant ir mokytojus, nesirenka mažų miestelių kaip gyvenamosios ar darbo vietos. Šis iššūkis savivaldybėms – sudėtinga užduotis. Turime rasti būdų padengti mokytojų, kaip ir medikų ar kitų reikalingų profesionalų, kelionės, laikino apgyvendinimo išlaidas ar taikyti kitokias skatinimo priemones“, – atsakyme „Veidui“ teigia laikinoji švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė.
Jos teigimu, mokytojų trūkumo prognozė gali ir neišsipildyti, nes mokinių gali dar labiau sumažėti. Tokiu atveju mokytojų jiems nereikės.
Tačiau prognozė, paremta 2015–2016 m. klasių komplektų dydžiu, į pedagogines studijas priimtų studentų, išeinančių į pensiją mokytojų skaičiumi, rodo, kad mažėja visų dalykų mokytojų (išskyrus kūno kultūros), sako Vytauto Didžiojo universiteto Projektinės veiklos tarnybos direktorė, Edukologijos katedros docentė dr. Lina Kaminskienė. Kitaip tariant, jei mokinių dramatiškai nemažės, jų skaičius liks panašus kaip šiemet ar pernai, 2013 m. trūks beveik 5 tūkst. mokytojų.
VDU mokslininkai skaičiuoja, kad labiausiai trūks matematikos mokytojų (1,5 tūkst.), taip pat reikės 1,3 tūkst. pedagogų, galinčių dėstyti integruotą gamtos mokslų kursą, trūks 800 chemikų, tiek pati fizikos mokytojų ir net lituanistų.
„Šioje prognozėje, parengtoje pagal ŠMM skaičius, nėra įvertina galimybė, kad dalis mokytojų galėtų dėstyti kelis dalykus, kaip neretai daroma užsienyje. Galima kalbėti apie integruotą gamtos mokslų – biologijos, chemijos, fizikos dėstymą. Integruojant kelis dalykus, nors ir nevisiškai, pavyktų sumažinti prognozuojamą mokytojų trūkumą, nes kol kas skaičiai dramatiški“, – apie galimybę spręsti ateityje laukiančią mokytojų trūkumo problemą svarsto L.Kaminskienė.
ŠMM teigimu, pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos jau dabar siūlo kelių dalykų mokytojų rengimo programas, o jų atsirasti esą turėtų ir daugiau, nes baigus dvigubos specialybės studijas lengviau įsidarbinti ir gauti didesnį krūvį – daugiau pamokų, vadinasi, ir didesnį atlyginimą.
Tačiau tokios dvigubos programos tarp stojančiųjų nėra populiarios, tiksliau, į jas niekas nestoja, kaip ir į atskirų dalykų, pavyzdžiui, fizikos ar chemijos, mokymą. LEU kelerius metus iš eilės nesulaukė nė vieno stojančiojo, kuris norėtų studijuoti chemijos ir fizikos mokymą. Šiemet ledus bandyta pralaužti ir studentus suvilioti tiksliniu valstybės finansavimu, bet vis tiek neatsirado nė vieno stojančiojo. Šiaulių universitete, kuris šiemet pasiūlė integruotų gamtos mokslų pedagogikos programą, studijas pradėti turėjo aštuoni pirmakursiai.
L.Kaminskienė užsimena apie kitą galimybę: sprendžiant pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų stygiaus problemą nepamiršti kitų sistemos dalių – ikimokyklinio, pradinio mokymo, profesinio rengimo. Šiose grandyse esą irgi yra dalykų specialistų, kurie galėtų papildomai pasimokyti ir dėstyti tai, ko reikia.
„Reikia įvertinti, kas ir kur galėtų pajudėti. Be abejonės, valstybei reikėtų investuoti į papildomą mokytojų iš kitų grandžių kvalifikaciją, jie padėtų užpildyti spragas, kurių atsiranda ir kurių nepajėgia užpildyti pedagoginių studijų absolventai, – komentuoja L.Kaminskienė. – Strategija spręsti trūkumą galėtų būti dvipusė: integruotas susijusių dalykų mokymas, taip pat kelių sistemos peržiūra: galbūt vienur pedagogai nebegauna krūvio, nesusiformuoja klasė, gal jiems geriau eiti į kitą sritį ir, žinoma, iš tikrųjų pritraukti jaunų žmonių į mokyklas.“
Kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus Jurgita Petrauskienė kol kas apsiriboja tik abstrakčiais pasvarstymais: „Kokybiškas švietimas – tai pirmiausia stiprus mokytojas. Lietuva susiduria su nelengva situacija: vaikų mažėja, mokytojai sensta, mokytojų rengimas neatliepia dabarties poreikių, gabiausi abiturientai nesirenka pedagoginių specialybių, menksta mokytojo prestižas. Tai sudėtinga kompleksinė problema. Siekiant atkurti pasitikėjimą mokykla ir mokytoju reikalinga esminė šios sistemos peržiūra ir sprendimai tiek mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo sistemoje, tiek didinant mokytojo prestižą. Gerų mokytojų visada reikia.“
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Loading ...