Moliūgai geriausiai auga ant komposto krūvos, o cukinijas kartais reikia apdulkinti rankomis…

Jeigu užsiauginsite moliūgų ir cukinijų, turėsite iš ko taisyti salotas, troškinius, sriubas, virti uogienes ir net kepti pyragus. Beje, cukinijų žiedus taip pat galėsite suvalgyti… Na, o sunokusiais saldaus skonio melionais itin džiaugsis vaikai…

Moliūgai: verta auginti ir dėl minkštimo, ir dėl sėklų

Kokius auginti? Dažniausiai auginami trijų rūšių moliūgai – muskusiniai, didieji ir paprastieji, tačiau verta pasodinti ir kvapiųjų, mat jų vaisiai išsilaiko net iki dvejų metų. Populiarios ir sodininkų vertinamos didžiųjų moliūgų veislės: ’Amazonka’, ’Ambar’, ’Big Max’, ’Rouge vif d‘etampes’, ’Sweet Dumpling’, ’Miranda’, ’Sweet mama H’, ’Mammoth Gold“. Vertos dėmesio kvapiųjų moliūgų veislės: ’Muscade de provence’, ’Waltham butternut’.

* Dekoratyviniai moliūgai yra mažesni, rauplėti, turi labai kietą žievę ir mažai minkštimo, todėl laikomi nevalgomais. Iš tiesų jie puikiai tinka maistui, nes kaip ir kitų moliūgų, mažųjų minkštimas lengvai virškinamas ir pasisavinamas. Dažniausiai valgomi turkiško turbano formą primenantys moliūgėliai (Cucurbita maxima turbaniformis).

Klesti ant … komposto krūvos. Lysves moliūgams paruoškite atviroje, šiltoje, saulėtoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Patys gardžiausi moliūgai užauga ant sausų saulėtų kalvelių. Moliūgai pakenčia ir pavėsį, tačiau tuomet skursta, auga lėtai, pražysta vėlai, užaugina vos kelis vaisius arba jais išvis nenudžiugina (mano patirtis). Beje, šioms vertingoms daržovėms nė nebūtinos lysvės, jie geriausiai dera ant komposto krūvos, nes čia ir žemė šilta, ir reikalingų medžiagų užtenka. Tinkama vieta – ir saulės nutviekstas patvorys, pietinės statinių sienos.

Netinka skurdi, rūgšti dirva. Dirvą moliūgams sodininkai pataria paruošti rudenį – giliai įdirbti, gausiai patręšti organinėmis trąšomis. Jeigu to nepadarėte, prieš sodinimą dirvą sukaskite sodo šakėmis, supurenkite, praturtinkite kompostu arba biohumusu, kuris turtingas azoto, fosforo, kalio, geležies, kalcio, mangano, magnio, cinko, vario, boro, natūralių dirvos antibiotikų, fermentų, vitaminų, augimo ir vystymosi hormonų, amino rūgščių, naudingos mikrofloros. Jeigu dirva rūgšti, įmaišykite medienos pelenų: vienam kvadratiniam metrui reikia 200–300 g pelenų.

! Moliūgus rekomenduojama sodinti į dirvą, kurioje prieš tai augo bulvės, burokėliai, kopūstai, ankštinės daržovės arba javai. Netinkama kaimynystė – bulvės. Ypač gerai auga ir gausiai dera, jeigu pasodinami šalia pupelių ir kukurūzų.

Kaip ir kada sėti? Moliūgai jautrūs šalnoms, todėl sėklas sėkite tik tuomet, kai dirva bus įšilusi iki 12–13 °C (gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai praeis šalnų pavojus). Sodininkai pataria prieš sėją dirvą palieti šiltu (temperatūra – 50 ºC) vandeniu, nes šaltoje dirvoje pasėtos sėklos nedygsta, supūva. Geriausia sodinti jau sudaigintas sėklas, tada jos sudygsta greičiau – per 4–6 dienas (nedaigintos sėklos sudygsta per dvi savaites). Sėklas užpilkite šiltu vandeniu ir palaikykite 2–3 val. Tada susukite į vandeniu sudrėkintą audinį ir 1–2 dienas palaikykite kambario temperatūroje.

* Lysvėse iškaskite maždaug 5 cm gylio duobutes, į jas įpilkite šilto vandens. Kai susigers, įdėkite po 3–4 sėklas, užberkite 3–4 cm storio žemių arba komposto sluoksniu ir dar palaistykite. Tinkamas atstumas tarp duobučių – apie 1 m. Kai moliūgai užaugins 2–3 tikruosius lapelius, palikite tik po vieną stipriausią daigą, kitus išraukite. Derliaus sulauksite anksčiau, jeigu sodinsite daigus. Jų paieškokite užaugintų durpių indeliuose.

Priežiūra: reikia purenti dirvą, laistyti, tręšti. Moliūgai nemėgsta užmirkusios žemės, tačiau jiems kenkia ir drėgmės trūkumas. Tada augalai skursta, užaugina mažus, nekokybiškus vaisius. Šių daržovių lapai dideli ir sudaro pavėsį, todėl jos neblogai iškenčia sausras. Tačiau stambūs lapai išgarina daug drėgmės, todėl per sausras moliūgus būtina laistyti. Daugiausia drėgmės moliūgams reikia tuomet, kai dygsta, mezga ir augina vaisius. Žydėjimo laikotarpiu laistykite saikingai, stenkitės neaplieti žiedų, nes prie jų neskris vabzdžiai.

* Jeigu dirva skurdoka, pirmą kartą moliūgus patręšti reikia praėjus 7–10 dienų nuo daigų pasodinimo arba trims savaitėms po sėjos. Tam tinka vandens ir perpuvusio mėšlo tirpalas, kompleksinės trąšos su mikroelementais, taip pat – žuvų miltai (rasite sodo reikmenų parduotuvėse). Moliūgus reguliariai galima palaistyti vandens ir medžio pelenų tirpalu (10 l vandens ir 1 stiklinė pelenų) arba skystomis organinėmis trąšomis, paruoštomis iš dilgėlių. Kilogramą šviežiai nuskintų dilgėlių užpilkite 10 l vandens, uždenkite indą plėvele ar sandariu dangčiu ir laikykite keletą savaičių, kartais pamaišykite mediniu šaukštu. Tada skystį nukoškite į kibirą, atskieskite vandeniu (santykiu 1:10) ir palaistykite moliūgus. Augalus tręškite šiltu oru, antraip augalai nepasisavins maisto medžiagų.

Kaskart po laistymo dirvą papurenkite, tačiau labai atsargiai, nes galite pažeisti paviršiuje augančias šaknis.

Naudinga žinoti

* Moliūgų vaisiai užaugs stambesni, jeigu ant vieno augalo paliksite tik po 2–3 jų užuomazgas (vaisius šalinkite tada, kai bus maždaug teniso kamuoliuko dydžio). Jei norite užauginti labai stambų didžiųjų moliūgų vaisių, palikite tik vieną užuomazgą.

* Kai vaisiai pradės sparčiai augti, išpjaukite augalų stiebus – virš vaisių palikite tik po 2–3 lapus. Taip pat reikia išpjauti ir šoninių stiebų atžalas.

* Kad moliūgai užaugtų gražesni ir vienodai noktų, tada, kai bus jau gana dideli, atsargiai (nepersukdama vaiskočio), juos apverskite. Vaisių apačia nesupus, jeigu po jais paklosite šieno.

* Jeigu augalus apkaupsite, jie užaugins papildomų šaknų ir geriau apsirūpins mitybinėmis medžiagomis, drėgme.

Cukinijos: jų net žiedai – valgomi

Yra daug cukinijų rūšių, kurios skiriasi spalva, forma ir skoniu. Šių daržovių žievė būna ir geltonos, ir šviesiai ar tamsiai žalios spalvos, su geltonomis dėmėmis arba dryžiais. Geltonosios cukinijos yra šiek tiek kietesnės nei žaliosios, tačiau – saldesnės. Skaniausios būna mažos, nevisiškai prinokusios cukinijos (nuo 15 iki 20 cm ilgio), tačiau jas reikia valgyti iškart, nes pradeda pūti. Visų rūšių cukinijų skonis beveik nesiskiria, kvapas šiek tiek primena riešutų. Populiarios veislės: ’Astra polka’, ’Black beauty’, ’Goldena’, ’Di Nizza’, ’Goldena’, ’’Goldline H’, ’Greta H’, ’Nimba’, ’Soraya’, ’Di Napoli’, ’Vegetable spaghetti’, ’Verte des maraicheres’.

Pernai auginau krūmines cukinijas ’Di Nizza’, kurių vaisiai yra ne įprastos pailgos formos, o apvalūs. Derlius buvo nedidelis, nes augaliukus pasodinau skurdokoje dirvoje, pusiau pavėsyje, neturėjau galimybės dažnai palieti ir, panašu, gana daug žiedų liko neapdulkinti. Pranašumas: krūmines cukinijas auginti patogu, nes yra kompaktiškesnės nei vijoklinės, vaisiai – skanūs. Šiemet ir vėl ketinu jų pasėti…

Kada sėti. Cukinijas, kaip ir moliūgus, sėkite gegužės gale arba birželio pradžioje. Šias daržoves taip pat verta sodinti daigais, tinkamas atstumas tarp augalų, nelygu veislė, – 80–100 cm.

Cukinijoms reikia humusingos, greitai įšylančios, turtingos mineralinių medžiagų, nesukritusios, gerai vandenį ir orą praleidžiančios dirvos. Nepatartina cukinijų sodinti 3–4 metus iš eilės toje pačioje vietoje, nes augalai gali užsikrėsti tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais, besiveisiančiais dirvos paviršiuje. Vietą parinkite saulėtą, antraip augalai skurs.

Tolesnė priežiūra. Cukinijų lysves uždenkite maždaug 7 cm storio mulčiu (šiaudais, žole, daržo atliekomis, kompostu), kuris aprūpins dirvą maisto medžiagomis, apsaugos nuo perdžiūvimo, plutos susidarymo, stabdys piktžolių plitimą ir dirvos eroziją.

Šioms daržovėms netinka chloro elementų turinčios trąšos. Kalio druskos ir kompleksinės trąšos naudojamos atvėsus orams ir išsausėjus dirvai. Kaip ir moliūgams, cukinijoms puikiai tinka organinės trąšos.

Naudinga žinoti

Cukinijas apdulkina vabzdžiai, tačiau jeigu oras šaltas ir lietingas (tada vabzdžiai ant žiedų netupia), geriau apdulkinkite rankomis. Kaip tai padaryti? Nuskinkite visus vyriškųjų žiedų žiedlapius ir juos prispauskite prie moteriškųjų. Arba žiedadulkes nuo vyriškųjų žiedų kuokelių ant moteriškųjų purkų galite pernešti teptuku. Moteriškus žiedus nesunku atskirti – už žiedo žiedlapių pastebėsite mažą gumbelį, vaisiaus užuomazgą (vyriškieji žiedai jo neturi).

BLOKAS

Melionai: sunoksta ne tik šiltnamyje

Jeigu vasara karšta, šių moliūginių šeimos augalų galima užsiauginti ir lauke. Juos sodinkite (geriau – daigus) birželio pradžioje, saulėtoje užuovėjoje. Melionams patinka saulės vonios, jie labai mėgsta šilumą, netgi kaitrą (dygsta, kai oro temperatūra būna 18 °C, auga – kai 25 °C). Dėmesio vertos veislės: ’Ananas’, ’Petit Gris De Rennes’, ’Charentais’, ’Emir H’ (dera net vėsesnę vasarą, atspari temperatūros svyravimams).

Dirvos reikia derlingos, humusingos. Skurdesnę praturtinkite perpuvusiu mėšlu, kompostu arba biohumusu. Taip pat svarbu, kad dirva nebūtų užmirkusi, gerai praleistų orą ir vandenį, nerūgšti (tokią sumaišykite su pelenais). Tinkamas atstumas tarp augalų – 1–1,2 m. Daigus užberkite puria dirva, nes tokia geriau sugeria ir sulaiko drėgmę. Pirmą savaitę po pasodinimo, šaltomis dienomis augaliukus uždenkite daržo plėvele. Jeigu vasara vėsoka, po plėvele auginkite iki žydėjimo.

Naudinga žinoti

* Melionus, kaip ir moliūgus ir cukinijas, būtina formuoti. Kai augalai turės penkis lapus, nugnybkite viršūnę, kad leistų daugiau šoninių atžalų, o kai jos paaugs, taip pat patrumpinkite. Kai vaisiai bus 2,5 cm skersmens, ant kiekvienos atžalos palikite tik po vieną, o kitus nuskinkite.

* Kai pradės megztis vaisiai, melionus patręškite trąšomis, kuriose yra kalio ir fosforo.

* Melionus laistykite tik šiltu vandeniu (užteks, jeigu kibirus su vandeniu visą dieną palaikysite saulės atokaitoje).

Rūta Staučytė

"Moetrs savaitgalio" archyvas

Moliūgus perpjaukite pusiau, šaukštu išskobkite sėklas. Moliūgus sudėkite ant skardos perpjauta puse į apačią, ant viršaus dėkite po šaukštelį sviesto, uždenkite folija ir įkaitinusi orkaitę iki 190 ｰC kepkite apie 25 min. Keptuvėje įkaitinkite likusį sviestą, apkepinkite susmulkintą svogūną, kol suminkštės, ir paskrudinkite kubeliais supjaustytą kumpį. Viską sudėkite į dubenėlį, suberkite garstyčias, graikinius riešutus, užberkite džiūvėsių, tarkuoto sūrio ir išmaišykite. Pagardinkite druska ir pipirais. Gautą masę sudėkite į moliūgų puseles, jas dėkite į orkaitę ir kepkite apie 20 min. (neuždengus folija).

"Moters savaitgalio" archyvas

Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir apkepinkite smulkiai supjaustytą svogūną, tada sudėkite 2 cm dydžio kubeliais pjaustytus moliūgus ir kepkite ant silpnos ugnies 5 min. Suberkite razinas, cinamoną, cukrų, įberkite druskos, pipirų, uždenkite ir kepkite 10–15 min. nuolat maišydama. Prieš patiekdama pabarstykite sausoje keptuvėje kepintais žemės riešutais.

Patarimas: šį patiekalą galima valgyti ir karštą, ir šaltą.

"Moters savaitgali" archyvas

Nupjaukite moliūgo viršų, išskobkite sėklas, išpjaukite dalį moliūgo masės, kad liktų 1 cm storio kraštas. Jeigu gaminate iš vieno didelio moliūgo, jį galite perpjauti pusiau. Išskobtą moliūgų vidų ištrinkite smulkinta aitriąja paprika, druska ir pipirais. Įdėkite į aliejumi apšlakstytą skardą, kepkite 200 ｰC orkaitėje 15 min. Bulves supjaustykite 2 cm dydžio kubeliais, pavirkite 8 min. Nupilkite vandenį, sudėkite į dubenį kartu su 2 cm dydžio supjaustytais moliūgų mėsos kubeliais. Kartu sudėkite mažais kubeliais pjaustytą kiaulienos šoninę. Suberkite čiobrelius, smulkintą česnaką, druskos, pipirų, įpilkite šaukštą aliejaus ir viską išmaišykite. Paruoštą mišinį sudėkite į ne iki galo iškepusį moliūgą. Tada sumažinkite temperatūrą iki 180 ｰC, uždenkite moliūgo viršūnėlę. Kepkite apie 45 min.

"Moters savaitgalio" archyvas

Nulupkite moliūgo žievelę, išimkite sėklas, supjaustykite kubeliais. Keptuvėje įkaitinkite 3 šaukštus aliejaus, apkepinkite moliūgą iki gražios aukso spalvos, išimkite iš keptuvės ir atidėkite. Toje pačioje keptuvėje apkepinkite smulkiai pjaustytą svogūną, kol gražiai pagels, sudėkite smulkintą česnaką ir dar pakepinkite 1 min. Tuomet sudėkite pjaustytus konservuotus pomidorus, suberkite cukrų ir troškinkite ant lengvos ugnies, kol masė pasidarys kaip padažas. Viską pagardinkite druska, pipirais ir rozmarinais. Į kepimo formą sluoksniais dėkite moliūgo gabaliukus, pomidorų padažą ir t.t. Kepkite 160 °C orkaitėje apie 35 min. Iškeptą iš karto patiekite į stalą.

"Moters savaitgalio" archyvas

Įkaitinkite keptuvėje aliejų, pakepinkite kubeliais supjaustytą kiaulienos šoninę ir susmulkintą svogūną. Viską sudėkite į puodą. Moliūgus supjaustykite kubeliais, morką – griežinėliais ir sudėkite į puodą su svogūnais ir šonine. Supilkite sultinį, užvirinkite ir virkite 20 min. Išvirusią sriubą atsargiai supilkite į virtuvinį kombainą ir sutrinkite iki vientisos masės. Prieskonių berkite pagal skonį. Sriubą supilkite į lėkštes, įdėkite po šaukštelį grietinės, pabarstykite petražolėmis. Duonos riekes paskrudinkite, ant jų uždėkite pakepintos rūkytos šoninės juostelių ir patiekite su sriuba.

"Moters savaitgalio" archyvas

Išimkite moliūgo sėklas, nupjaukite žievelę ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Vištos krūtinėles nuplaukite ir supjaustykite išilgai juostelėmis. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite smulkiai pjaustytą svogūną ir apkepinkite, kol gražiai apskrus. Po to dėkite išvalytą ir griežinėliais pjaustytą aitriąją papriką. Suberkite imbierą, cinamoną, sudėkite vištienos juosteles ir maišydama kepkite 3–5 min. Į keptuvę su vištiena sudėkite pjaustytus pomidorus, žirnelius, moliūgo gabaliukus, suberkite cukrų, įpilkite 4–5 šaukštus vandens. Uždenkite dangtį ir troškinkite apie 20–25 min. Pabarstykite žalumynais.