Antrus metus Lietuvos mokyklas lanko Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva sukurta mobilioji mokslo laboratorija „MoMoLab“. Greta to, pastaraisiais metais 400 šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų buvo aprūpintos gamtos mokslų kabinetų laboratorine įranga ir mokymo priemonėmis.

Indrė Zimblytė

Naujos ugdymosi galimybės ir mokytojų išmonė paskatino mokinius pačius prisiliesti prie mokslo stebuklų, eksperimentuoti ir tyrinėti, o mokytis biologijos, chemijos ar fizikos tapo kur kas lengviau ir įdomiau. Tai labai svarbu norint didinti vaikų susidomėjimą sudėtingais, tačiau reikalingais chemijos, biologijos, fizikos mokslais. Šių sričių specialistų vis dar stinga.

Šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje duris atvėrė pirmoji specializuoto inžinerinio ugdymo mokykla – Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, įsteigtas remiantis Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos baze. ES lėšomis planuojama įsteigti dar bent dešimt mokyklų, naudojantis jau esama mokyklų baze, kurių specializacija būtų matematikos, gamtos mokslų, informacinių technologijų ir inžinerinio ugdymo kryptis. Šiais žingsniais siekiama išugdyti mokslininkų bei mokslu besidominčių žmonių, kurie kurs mūsų ateitį ir kaups mokslinį potencialą. Įvertinusieji naująsias priemones užsimena, kad kai kurių mokyklų klasės dabar panašios į tikras mokslines laboratorijas.

Naujuoju ES paramos etapu nauja gamtos mokslų įranga numatoma aprūpinti ir pagrindines šalies mokyklas bei progimnazijas. O po mokyklas, kurios dar neturi pačių moderniausių laboratorijų, iki šiol keliauja laboratorija su ratais: unikali, moderniausia įranga aprūpinta klasė, jau tapusi tikru džiaugsmu jauniesiems tyrinėtojams.

Mobilioji laboratorija – viena iš ES finansuojamo projekto „Jaunasis tyrėjas“ veiklų. Joje vaikai gali išbandyti tyrėjo darbą – moderniausiais prietaisais atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, tirti gyvąją gamtą ir konstruoti robotus. Išskirtinio dizaino vilkiko puspriekabėje įrengtoje laboratorijoje gausu mokslinės įrangos, įrengta 20 darbo vietų, paskaitų vienu metu gali klausytis iki 30 vaikų. Atvykusi į tam tikrą vietą, tokia laboratorija tampa improvizuota klase, kuri yra aprūpinta didžiule ir modernia tyrimų įranga.

Savo įspūdžiais apie mobiliąją laboratoriją pasidalijo 2011 m. geriausiu Europos Sąjungos jaunuoju mokslininku tituluotas mikrobiologijos genijus Povilas Kavaliauskas. Jis šioje laboratorijoje dirba su mokiniais, padeda jiems atskleisti įdomiausias mokslo paslaptis.

Povilo žodžiais, mūsų šalies mokyklose sukurta mobilioji laboratorija yra šiuolaikiškas sprendimas, kaip priversti tikrą mokslinę laboratoriją, turinčią labai daug jautrių ir subtilių prietaisų, važinėti po visą Lietuvą: „Trumpiau tariant, tai yra vilkikas, kuriame sumontuota geriausiuose mokslo centruose randama mokslinė įranga, užtikrinama moderni vėdinimo ir klimato kontrolė. Šiai laboratorijai atvykus jaunieji tyrėjai ir jų konsultantai mokslininkai gali dirbti universitetų laboratorijas atitinkančiomis sąlygomis. Mobilioji laboratorija pritaikyta ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. Čia galima rasti visko: pradedant šiuolaikiškais mikroskopais ir baigiant robotinėmis sistemomis bei įvairiais jutikliais, kurių matavimo galimybės labai plačios.“

Mobiliojoje laboratorijoje atliekamų tyrimų spektras itin platus – viskas priklauso nuo jaunųjų tyrėjų grupių poreikių. Kartais tai būna įvairių elektroninių prietaisų konstravimas, kartais – mikrobiologiniai tyrimai bei darbai su DNR, dar kitais atvejais – šiuolaikiškos cheminės sintezės ir naujų cheminių junginių kūrimas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis viso projekto ,,Jaunasis tyrėjas“ tikslas yra sudaryti tinkamas sąlygas motyvuotiems ir mokslu besidomintiems moksleiviams atlikti savo kartais ir tikriems mokslininkams nenusileidžiančius mokslinius darbus. „Be to, turėdami mobiliąją laboratoriją sugebame mokslą ,,nuvežti“ net ir į tolimesnius Lietuvos rajonus. Tad naudodamiesi šiuo projektu mes dar mokyklos suole ugdome būsimus Nobelio premijos laureatus“, – optimizmo nestokoja P.Kavaliauskas.

Gamtos mokslai – variklis, stumiantis žmoniją į priekį

Vis aktualesnė ir opesnė tampa diskusija, kaip šiuolaikinius jaunuolius sudominti gamtos mokslais, inžinerinėmis, techninėmis specialybėmis, kai dauguma renkasi socialinius mokslus. P.Kavaliauskas patikina, kad socialiniai mokslai yra ne mažiau svarbūs, ir viskas priklauso nuo paties moksleivio norų: „Tačiau, mano akimis, mokslą reikia pateikti ,,skaniai“. Visi puikiai žinome, kaip nuobodu skaityti fizikos ar chemijos knygas, kuriose viskas aprašoma vien formulėmis. Todėl, jei moksleiviai turės progą savo rankomis prisileisti prie vieno ar kito reiškinio, jiems bus daug lengviau suprasti už viso to esančią teorinę bazę. O tai padaryti ir padeda mobiliosios laboratorijos ir jose dirbančios komandos.“

Ar apibendrinant galima sakyti, kad būtent gamtos mokslai yra žmonijos ateities ir mokslo pažangos pagrindas? Jaunasis mokslininkas įsitikinęs, kad taip. „Vis dėlto mes norime kiek įmanoma ilgiau gyventi, nesirgti ir nugalėti tokias ligas, kaip vėžys. O būtent prie to ir prisideda gamtos mokslai. Per pastaruosius metus, matydamas gamtos mokslų progresą, galiu drąsiai teigti, kad tai yra variklis, stumiantis žmoniją į priekį. Tik laiko klausimas, kada sugebėsime regeneruoti ir iš naujo išsiauginti organus, nugalėti sunkias ligas ir kita. Mano didžiausias gyvenimo siekis būtų tapti pasaulinio lygio savo srities specialistu ir, žinoma, savo darbais prisidėti prie visuotinės žmonijos gerovės“, – pokalbį baigia P. Kavaliauskas.