Nuolat didinamas bazinis krovinių vežimo traukiniais tarifas tampa sunkiai pakeliama finansine našta daugeliui geležinkeliais besinaudojančių Lietuvos įmonių.

Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ yra natūraliai susiformavusi monopolija, kurios teikiamoms paslaugoms alternatyvų tiesiog nėra. Jos sprendimai neišvengiamai daro didelę įtaką geležinkeliu daug krovinių transportuojančioms įmonėms ir visai logistikos grandinei.

Kai nėra alternatyvų, tenka nusileisti
Tiek anksčiau, tiek dabar „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat sulaukia skirtingų verslininkų ir vadovų kritikos, kad atsiradus reikalavimui valstybės valdomoms įmonėms mokėti dividendus bendrovė nebandė optimizuoti savo veiklos, o naštą paprasčiausiai perkėlė ant klientų pečių. Kai kurioms įmonėms ši našta darosi per sunki. “Lietuvos geležinkeliai”, kaip įprasta, kartoja seną savo mantrą: “Nepatinka vežti geležinkeliu – vežkite keliais.” Bet tokie “argumentai” tėra nepagarba klientams.
Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Štai stambi Lietuvos įmonė, mineralinių trąšų gamintoja „Lifosa“ kiekvieną dieną geležinkeliu atsiveža beveik šimtą vagonų žaliavos ir dar tiek pat produkcijos išveža. Per metus įmonė geležinkeliais transportuoja per 2,5 mln. tonų krovinių – apie 5 proc. visų jais vežamų. Nors “Lifosa” – stambi bendrovė, nuolat kylantis tarifo dydis net ir jai tampa dideliu galvos skausmu ir pernelyg didele finansine našta. Juk dėl didėjančių “Lietuvos geležinkelių” tarifų “Lifosai” kasmet tenka išleisti ne vieną papildomą milijoną „Ši našta neadekvačiai didelė“, – sako bendrovės „Lifosa“ vadovas Jonas Dastikas.
Dar neseniai „Lifosa“ dirbo išties sėkmingai – užpernai šios bendrovės veiklos pelningumas siekė 14 proc., tačiau pablogėjus situacijai pasaulinėje rinkoje pelningumas krito iki 3 proc., o čia dar prisidėjo vis didėjantis vežimo tarifas. J.Dastiko teigimu, aplinkybėms spaudžiant pelningai dirbti tapo tikrai sunku, ir gali ateiti laikas, kai įmonė pradės dirbti nebepelningai, o apie liūdnesnius scenarijus vadovui net nesinori kalbėti. Nors “Lifosa” bandė tartis su „Lietuvos geležinkeliais“, tai naudos nedavė.
“Lietuvos geležinkelių” vadovai turėtų suprasti, kad be mūsų šiam vežėjui būtų kur kas blogiau, tačiau bent kol kas jie elgiasi labai nelanksčiai, ir sulaukti nuolaidų iš “Lietuvos geležinkelių” labai sunku, – tvirtina J.Dastikas. Nors ką čia kalbėti apie nuolaidas, jei, J.Dastiko žiniomis, po pusmečio “Lietuvos geležinkeliai” tarifą planuoja dar kartą didinti.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sutinka, kad brangstantis krovinių vežimas geležinkeliais daro neigiamą įtaką didelei daliai verslo Lietuvoje. „Dirbdami su užsakovais, krovinių siuntėjais kalbame apie bendrą tarifą, kurį sudaro vežimas geležinkeliu, uosto paslaugos bei pervežimas jūra. Jeigu nors vienas jų brangsta, tai gali kelti problemų pritraukiant krovinių ir apsunkinti konkuravimą su kitais uostais“, – paaiškina V.Šileika.
Jo manymu, nuolat brangstant krovinių vežimui geležinkeliais ima šlubuoti mūsų konkurencingumas, ir tik laiko klausimas, kada aplinkiniai uostai taps patrauklesni. „Juk konkuruojame bendroje rinkoje. Deja, mūsų geografinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtume jaustis ramūs. Iš Rygos ar Talino uostų atstumai iki tam tikrų Rusijos regionų, jų pramonės centrų daug mažesni, tad dar didindami tarifus rizikuojame prarasti dalį krovinių“, – atkreipia dėmesį Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
Čia svarbu pridurti, kad uosto krovos bendrovės elgiasi visiškai kitaip nei “Lietuvos geležinkeliai”: jos ne tik nedidino tarifų, bet ir kartais susidariusias papildomas sąnaudas padengdavo iš savų lėšų, kad tik neprarastų krovinių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.