Reitingų agentūra “Moody’s” sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu – nuo Aa2 iki Aa3, palikdama stabilią perspektyvą.

Toks sprendimas, anot agentūros, susijęs su didžiuliu biudžeto deficitu ir smarkiai išaugusia valstybės skola nuo 2009 metų, kai prasidėjo pasaulinė recesija.

“Stabili” perspektyva palikta, ekspertų teigimu, dėl “nepakitusio investuotojų susidomėjimo nacionaliniais aktyvais”.

Anksčiau “Moody’s” analitikai aiškino, kad neigiamos įtakos šalies skolinimosi reitingams daro valiutinė intervencija, kuriai Japonijos vyriausybė ir šalies centrinis bankas ryžosi siekdami stabilizuoti jenos kursą.

Šiais metais Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir vėliau praūžęs cunamis sudavė šalies ekonomikai smarkų smūgį. Nemažai Japonijos įmonių, tarp jų automobilių gamyklos, buvo priverstos laikinai sustabdyti savo veiklą.

Ekonomikai atkurti Japonijos vyriausybė ketina išleisti 160 mlrd. dolerių, taip dar padidindama valstybės skolą, kuri šiuo metu viršija 220 proc. BVP (11 trln. dolerių).

Tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s Investors Service” penktadienį sumažino Airijos kredito reitingą iš karto penkiomis pakopomis – nuo Aa2 iki Baa1.

Pasak agentūros, naujojo reitingo perspektyva yra neigiama.

Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai skyrė prieš krizę itin sparčiai augusiai Airijai 85 mlrd. eurų pagalbos paketą.

Airijos parlamentas pritarė šiai prieštaringai vertinamai pagalbai anksčiau šią savaitę.

Bet koks Lietuvos koalicijos skilimas neturėtų pakenkti šalies ekonomikai ir ilgalaikio skolinimosi reitingui Baa1, pareiškė tarptautinė reitingų agentūra “Moodys Investor Service”.

Liberalų ir centro sąjungos užuominos apie galimybę palikti koaliciją neturėtų sumažinti investicijų, o partijos netaps “labai populistinėmis”, nes iki rinkimų liko dar dveji metai, sakė “Moody’s” analitikas Kennethas Orchardas (Kenetas Orčardas).

“Nemanome, kad koks nors politinis nestabilumas turės įtakos ekonomikos atsigavimui. Tai Lietuvoje vyko jau ne kartą ir nepanašu, kad dėl to būtų keičiami investiciniai sprendimai”, – sakė K.Orchardas.

Politinė sumaištis “niekada nėra gerai, ypač kai šalis mėgina atsigauti po sunkios krizės”, mano analitikas.

“Vyriausybė turi didelių planų vieneriems ar dvejiems metams. ir stabili politinė padėtis padėtų įgyvendinti tuos planus. Jei matytume, kad politinis nestabilumas kelia problemų fiskalinės konsolidacijos srityje, būtume labiau sunerimę”, – kalbėjo jis.

Vyriausybei siekiant sumažinti pernai iki 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išaugusį biudžeto deficitą, tarp partijų atsiranda įtampa.

Sumažintos išlaidos ir defliacijos naudojimas bendrovių konkurencingumo didinimui paskatino “Moody’s” kovo 31 dieną pagerinti Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo Baa1 perspektyvą iš neigiamos į stabilią.

Po žlugusio balsavimo dėl tiesioginių merų rinkimų Liberalų ir centro sąjunga pareiškė svarstanti galimybę pasitraukti iš trapios valdančiosios koalicijos. Netrukus po to Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad liberalcentristai gali ieškoti preteksto trauktis iš koalicijos, tačiau vėliau toną sušvelnino. Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį sakė nemanąs, kad liberalcentristai ieškotų kokių nors “papildomų manevrų galimybių”.

Šiuo metu keturių partijų valdančioji koalicija Seime neturi formalios daugumos – jai atstovauja 70 parlamentarų iš 141.