Mugė. Kai savų pranašų per daug, arba kodėl lietuvių menininkų darbai „ArtVilnius“ ekspozicijoje puošė užsienio galerijų stendus.

Gal ir nesurinkusi tokio žiūrovų antplūdžio, kaip tikėtasi (mugę šįmet apžiūrėjo 18 tūkst. lankytojų), „Art Vilnius 2015“ vilniečių nenuvylė.

Taip, stendų būta mažiau, paviljonuose liko daugiau erdvės žiūrovams ir prie darbų neteko „irkluoti“ minioje netgi šeštadienį – tradiciškai intensyviausią mugės dieną. Anksčiau vienu ypu apibėgti visas ekspozicijas pajėgdavo tik dvasiškai ištvermingiausi ir labiausiai menu užgrūdinti žiūrovai, o šiemet netgi pradedančiam smalsuoliui tai netapo itin sunkia užduotimi.

Tačiau šioje koncentruotoje „ekskursijoje“ po Europos šiuolaikinio meno atspindžius į akis krito keli dalykai. Pirmasis: tapyba kuo toliau, tuo pastebimiau stumiama į mugės marginalijas. Nieko nauja, tačiau truputį keista suvokiant, kad galerijos savo eksponuojamus objektus siekia parduoti, o būtent tapybos darbus ir mažas skulptūrėles įsiūlyti Lietuvos pirkėjui yra lengviausia. Nes ne kiekvienas lietuvis valdo erdves, kuriose tilptų solidžių gabaritų meniniai objektai ar instaliacijos.

Antra vertus, negalima rengėjų kaltinti nukrypimu į priešingą konceptualizmo kraštutinumą: kūrinių, kuriuose teksto skaitymas svarbesnis už žiūrėjimą, stenduose irgi nebuvo gausu.

O štai mugės debiutantas Petras Lincevičius savo instaliacijoje „Namukas laikui / Ryto nebus“ sugebėjo derinti tapybą bei aprašymus ir nuskynė solidžiausią mugėje tūkstančio eurų piniginį prizą, advokatų kontoros „Cobalt“ skiriamą geriausiam jaunajam menininkui (iki 35-erių metų amžiaus). Maža to – patį Vilniaus dailės akademijos absolvento kūrinį savo kolekcijai įsigijo Modernaus meno centras, kuris, anot šią instituciją konsultuojančios menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės, tikrai nelinkęs skriausti jaunų menininkų.

„Menininkas stengiasi ir kuria ne dėl premijos ar apdovanojimų. Vis dėlto, kai juos gauni, supranti, jog eini teisingu keliu. Be abejo, visus gautus pinigus už tapybą ir investuosiu į tapybą – teptukus, dažus, drobes. Ir toliau plėtosiu meilės savo kraštui temą“, – žadėjo P.Lincevičius, apdovanotame kūrinyje subtiliai pavaizdavęs prosenelių, gyvenusių Prienų rajono Šilavoto kaime, paliktus raštelius ir senovinius daiktus.

Austais juodais-baltais paveikslais, perteikiančiais subtiliausias patalynės klostes, žavėjo geriausia mugės menininke pripažinta Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedrai atstovavusi Laima Oržekauskienė. Mugėje eksponuoti naujausi menininkės kūrinių ciklai gimė iš asmeniško menininkės santykio su liga, senatve, žmogaus išėjimu ir būties laikinumo apmąstymų. Šie kūriniai rudenį bus pristatomi tarptautinėje parodoje „Extra/Ordinary: Art and Textiles since 1960“, kuri paženklins naujų Mančesterio „Whitworth“ galerijos ekspozicinių erdvių atidarymą.

Fotomenininkų darbų stenduose šįmet nebuvo daug, o Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerija, pristačiusi kaip visada minimalistinių klaipėdiečio Remigijaus Treigio darbų kolekciją, pripažinta geriausią ekspoziciją pateikusia šalies galerija. Tiesa, mugės lankytojai, rinkdami geriausią stendą, daugiau simpatijų skyrė Kauno fotografijos galerijai, demonstravusiai Algimanto Kunčiaus archyvinių nuotraukų ciklą ,,Sekmadieniai prie jūros. Palanga 1965–2014 m.“

Apskritai šių metų „ArtVilnius“ buvo kaip reta vientisas ir kone steriliai „teisingas“, kruopščiai „apvalytas“ nuo bet kokių šokiruoti ar dominuoti erdvėje siekiančių popmeno ar kičo recidyvų. Kartu – ir šiek tiek nuobodus, mat meno dorybės, logiška, tampa geriausiai pastebimos ir įvertinamos ne tokiame pavyzdingame fone.

Tačiau rengėjai, kviečiantys į mugę užsienio meno kolekcininkus ir apžvalgininkus, vengia prastos reputacijos. Ir, sprendžiant iš nemenko atvykėlių pirkėjų srauto, tokia taktika pasiteisina. Per keturias mugės dienas buvo parduota apie šimtą meno kūrinių, kurių bendra vertė – maždaug 200 tūkst. eurų. Kviestinių svečių paliktos lėšos sudarė ženklią šio „banko“ dalį.

Neprastai sekėsi geriausia pripažintai užsienio galerijai – mugės „ArtVilnius“ senbuvei kijeviečių „Tsekh“. Pernai šokinėjęs iš džiaugsmo, kad pagaliau pavyko lietuviams įsiūlyti pirmą ukrainietišką kūrinį, šįmet šios galerijos vadovas  Oleksandras Ščeluščenka jau pirmą dieną didžiavosi dviem Ievgeno Petrovo akvareles žyminčiais raudonais pardavimą liudijančiais taškais. Kitai iš Kijevo atvykusiai galerijai „RA“ pavyko parduoti menininko Eduardo Potanenkovo tapybos darbų.

„Tačiau manyčiau, kad lietuviai, žodžiais mėgstantys reikšti ugningą pritarimą už savo šalies vientisumą kovojančiai Ukrainai, galėjo daug aktyviau palaikyti ir Ukrainos menininkus. Deja, mugėje atidarymo vakarą savo veidus parodę politikai praleido tokią palankią progą“, – apgailestavo „Veido“ kalbinta „ArtVilnius“ dalyvių atrankos komisijos narė R.Jurėnaitė.

Ji taip pat linkusi pripažinti, kad Lietuvoje, vienintelėje Rytų Europoje turinčioje  šiuolaikinio meno mugę, meno rinkos padėtis apskritai liūdnoka. „Turime daug puikių menininkų ir nemažai stiprių galerijų, tačiau trūksta „intelektualaus antstato“, aiškinančio jų privalumus ir trūkumus, formuojančio nematomą lietuviško meno kokybinę piramidę. Autorius, pasirengusius nuosekliai tyrinėti ir rašyti apie lietuvišką meną, galima lengvai suskaičiuoti pirštais. Tačiau ir jie negali tam skirti viso savo laiko, nes toks erudicijos reikalaujantis darbas Lietuvoje nėra apmokamas. Todėl žiniasklaidoje vyrauja pačių galerijų parengtų reklaminių tekstų citavimas, o lietuvių menininkai išties pripažinti tampa tik nuvykę į užsienį, kur būna vertinami objektyvesniame kontekste. Stokojant patikimų orientyrų, kolekcininkams sudėtinga ryžtis investuoti į perspektyvius jaunus menininkus tuomet, kai jų darbų kainos dar nebūna pasiekusios aukštumų“, – pabrėžia menotyrininkė.

Jos vertinimu, minėtu šiuolaikinio meno rinkos „antstatu“ labiau galėtų pasigirti Latvija ir Estija, nors konceptualių šiuolaikinio meno galerijų ten mažiau nei Lietuvoje. Daugiau dėmesio savų menininkų propagavimui skiria ir kitąmet ypatingais „ArtVilniaus“ svečiais tapsiantys lenkai. Kai ko galėtume pasimokyti ir iš ukrainiečių galerininkų, ypač didžiausio Lietuvos draugo „Tsekh“ įkūrėjo O.Ščeluščenkos.

„Jis sėkmingai propaguoja pasaulyje savo pasirinktus penkis Ukrainos menininkus, kurie juo visiškai pasikliauja, ir jam kitų autorių nereikia. O tas pačias lietuvių pavardes kasmet regime vis kitų galerijų stenduose, nes mūsų galerininkai nelinkę investuoti į savo atstovaujamus menininkus“, – atkreipia dėmesį R.Jurėnaitė.

Mugėje pranešimą apie Ukrainos meno rinkos padėtį skaitęs meno kritikas Konstantinas Dorošenką apgailestavo, kad pajėgiausi šalies kolekcininkai, pasiekę tam tikrą reprezentacinį lygį ir įgiję tarptautinių ryšių, dažniausiai nukreipia savo dėmesį bei investicijas į pasaulyje žymius vardus, nusigręždami nuo savo tėvynainių. „Lewben Art Foundation“ mugėje pristatyta kolekcija tapo gyvu įrodymu, kad tokia tendencija nesvetima ir lietuviams.

Antra vertus, nemažai lietuvių darbų mugėje atstovavo užsieniečių stendams: pavyzdžiui, Danijos „NB gallery“ pristatė Vilmantą Marcinkevičių, Olandijos „Jeroenboschhuis“ – Paulių Arlauską, Prancūzijos „Karavan gallery“ – Eglę Gandą Bogdanienę, Anglijos „PITT projects“ – Saulių Leonavičių, o vienintelė į Vilniaus mugę išsiruošusi Rusijos galerija „Kovcheg“ – Vigintą Stankų.

Tačiau daugiausiai pirkėjų dėmesio iš lietuvių menininkų šįkart mugėje „ArtVilnius“ sulaukė jau minėtos A.Kunčiaus praeities Palangą įamžinusios fotografijos, elegantiškos Rūtos Jusionytės skulptūros, emigranto Prano Gailiaus kūriniai, Solomono Teitelbaumo ir Galiaus Kličiaus tapybos drobės. Kol kas niekas neišdrįso investuoti į instaliacijas ar videomeną.

Mugės lankytojai geriausia Vilniaus meno mugės galerija išrinko Vokietijos Acheno miesto galeriją „ArtCo“, pristačiusią egzotišką Afrikos menininkų komandą. Publikos simpatijų prizą pelnė su žiūrovais kalbančią skardinę cisterną, romantiškai pavadintą „Aš – tavo saulė“, sukonstravusi menininkė Monika Dirsytė.

Renata Baltrušaitytė

Mugėje „Art Vilnius“ bandėme išsiaiškinti, ar egzistuoja šiuolaikinio meno rinka kaimyninėse Lietuvos šalyse.

Šiuolaikinio meno mugės „Art Vilnius“ vadovė Diana Stomienė teigia, kad nuo pat renginio idėjos formulavimo pradžios buvo siekiama Vilnių regėti kaip patogų Rytų ir Vakarų menų sankirtos tašką, skirtą Rytų Europos naujausioms tendencijoms apžvelgti. Todėl nesiekiama konkuruoti su, pavyzdžiui, tuo pat metu rengiama žymiausia Vakarų Europos muge „Art Basel“, pateikiančia nepalyginamai išsamesnę vakarietiškojo meno panoramą. Čia – ir mokesčiai kuklesni, ir publika galbūt ne tokia ambicinga.
„Art Vilnius“ įsivaizduojama kaip vieta, skirta tiek vietiniams – Baltijos šalių kolekcininkams, tiek ir jų kolegoms iš Vakarų Europos, kryptingai besidomintiems posovietinės erdvės meno naujienomis. Pastariesiems – ypač, nes ką čia slėpti: žmonių ir fondų, nuolatos sąmoningai investuojančių į šiuolaikinio meno kūrinius, Baltijos šalyse kol kas tėra vienetai. Tad ir vilnietiškosios mugės rengėjams, pasak antrosios renginio iniciatorės profesorės Ramintos Jurėnaitės, kol kas telieka apsiginkluoti kantrybe ir laukti, kol šiuolaikinio meno rinka pradės giliau kvėpuoti.

Ukrainiečiai investuoja kitur
Suvažiavę galerininkai savo stenduose taipogi kantriai laukė jų – potencialių pirkėjų, kuriuos, tvirtino, lankytojų minioje atpažįstantys iš tolo. Tiesa, pirmosiomis mugės dienomis stenduose būta „daugiau kalbų negu darbų“, tačiau tai – įprastas mugėse „nusitaikymo“ procesas.
Visgi trečiadienio pavakarę teko stebėti nuoširdų džiugesį kijeviečių galerijos „Tsekh“ („Cechas“) stende, kai nenustygstančiam jos vadovui Oleksandrui Ščeluščenkai pavyko pirkėjams įpiršti šios galerijos kuruojamo menininko Jevgenijaus Petrovo (beje, irgi viešėjusio Vilniuje) skulptūrinę instaliaciją „Delikatesai“. Pasak Oleksandro, tuo pat metu šventė jau vyko ir Kijeve, nes geros žinios, netgi gyvenant pusiau karo sąlygomis, sklinda žaibo greičiu…
„Mums parduoti darbą čia – staigmena, kone prilygstanti sandėriui Mėnulyje. Visi tai suprantam, ypatingos komercinės sėkmės Vilniuje nelaukiam. Tačiau man, turinčiam vieną aštuntąją lietuviško kraujo, būti Lietuvoje – savaime šventė. Ypatingai dabar, kai tai prilygsta savaitės atokvėpiui nuo karo košės. Apie tai, kas laukia sugrįžus, net nesinori šnekėti. Ten visi esam ginkluoti, visi turim neperšaunamas liemenes, visi pasirengę kariauti, jei to prireiks. Kalbėti apie investicijas į šiuolaikinį meną Ukrainoje tokiomis aplinkybėmis būtų netgi nelabai padoru, nes ukrainiečiai dabar investuoja į kitus dalykus: perka maišus su smėliu ir šalmus kovotojams. Iš esmės galerijoms, kurių nemažai užsidarė dėl ekonominės krizės, beliko orientuotis į užsienio kolekcininkus. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad netekome ir ankstesnių pirkėjų Rusijoje – jie mums neskambina ir neberašo, o sienos su Rusija tapo griežtai kontroliuojamos. Vienas mūsų kuruojamų autorių – skulptorius Jaroslavas Derkačas, kurio geležinių instaliacijų tiesiog nepajėgiame iki Vilniaus atgabenti – dabar sėdi areštuotas savo namuose Luhanske, iš buto išeiti negali. Jums čia sunku tai suvokti, tačiau pas mus vyksta realus karas. Tragiškų įvykių tiek daug, kad patys nebespėjam jų įsisąmoninti“, – pasakojo Oleksandras.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m

Kuo skiriasi dveji alternatyvūs geriausios metų lietuviškos knygos rinkimai.

Kasmet prieš knygų mugę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) skelbiamas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas, nors kasdien ir netriūbijamas per radiją ir televiziją, pačių rašytojų vertinamas labiau už Metų knygos rinkimus. Atsidurti jame – tai tarsi pelnyti akademinį pripažinimą, kuris suteikia autoriui teisę vadintis „rimtu rašytoju“. Ir visai nesvarbu, kad daliai laimingųjų ta teisė nelabai ir terūpi, nes jie šalia literatūros gyvenime turi daug kitų svarbių užsiėmimų.
O štai Metų knygos rinkimai, kuriems knygas atrenka mažesnis dažniau literatūros praktika nei teorija užsiimančių ekspertų būrelis, paprastai būna „arčiau skaitytojo“, tai yra palankesni populiariajai literatūrai. Tai lemia ir rinkimų sistema, raginanti balsuoti plačiąją skaitytojų auditoriją. Pagaliau niekas nė neslepia, kad pagrindinis šios Lietuvos radijo ir televizijos, Kultūros ministerijos bei Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos rengiamos akcijos tikslas – ne tiek patys rinkimai, kiek galimybė šiuolaikinės nacionalinės literatūros autorius propaguoti LRT eteryje.
Vis dėlto atidžiau patyrinėję abu knygų sąrašus įsitikintumėte, kad skirtumų juose nedaug. O ir tuos pačius dažnai lemia skirtinga vertinamo laikotarpio atskaita (tarkim, Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“ bei Artūro Valionio poezijos rinktinė „Apytiksliai trys“ LLTI dvyliktuke figūravo jau pernai) ar nevienodas nacionalinės literatūros sąvokos traktavimas. Pavyzdys – Metų knygos rinkimuose pristatomą Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansą“, kurio originalas parašytas rusų kalba, LLTI atmetė kaip verstinės literatūros kūrinį. Nors panašios aplinkybės anaiptol nesutrukdė Lietuvoje įsikūrusio ukrainiečio Jaroslavo Melniko romanui „Tolima erdvė“ pelnyti pagrindinio 2013 m. prizo „BBC Ukraine“ organizuojamuose geriausios ukrainiečių knygos rinkimuose.

Triukšmas dėl gyvojo klasiko

Užtat kilo triukšmelis dėl to, kad iš jaunesnės kartos ekspertų (Mariaus Buroko, Gabrielės Gailiūtės, Andriaus Jakučiūno ir Neringos Mikalauskienės) sudaryta Metų knygos rinkimų atrankos komisija drįso ignoruoti gyvąjį klasiką Romualdą Granauską. Jo naujausias knygas išleidusios Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas tuo viešai pasipiktino įtardamas, kad jauniesiems kolegoms įgriso tiek nuolatinis klasių kovos ir rezistencijos temų narstymas, tiek R.Granausko literatūrinis produktyvumas. O leidyklai prieš artėjančią knygų mugę teko pasirūpinti jau antruoju „Šventųjų gyvenimų“ leidimu, nes pirmasis 2 tūkst. egzempliorių tiražas sėkmingai parduotas. Todėl V.Sventickas spėja, kad R.Granausko knyga, paremta skaitytojų balsų, būtų turėjusi rimtų šansų laimėti Metų knygos rinkimus, jei ne abejotina komisijos nuostata plėsti autorių pasirinkimo lauką.
Savaime suprantama, „Šventųjų gyvenimus“ matome LLTI mokslininkų pateiktame knygų dvyliktuke. „Džiaugiamės, kad R.Granauskas sugrįžo prie novelistikos, nes jo romanus vertinome šiek tiek kukliau. Natūralu, kad kelis dešimtmečius rašantis žmogus savo kūryboje pradeda kartoti tuos pačius motyvus ir temas, „perrašinėti“ patį save. Tačiau „Šventųjų gyvenimuose“, nors vėl atsigręždamas į pokarį, R.Granausko pasakotojas yra neutralus ir tuo išsiskiria iš gausios gana egocentriškos memuaristinio pobūdžio prozos. Jis neskelbia jokių vertinimų, o perteikia patį gyvenimą. „Šventieji“ šiose novelėse – paprasti žmonės, kurie be jokių deklaracijų elgiasi taip, kaip jiems liepia vidinė moralė. Todėl knygos etinė dimensija yra labai stipri. Kiekvieną R.Granausko novelę sugebėčiau papasakoti, nors daugelio kitų knygų siužetai skaitant tiek, kiek mums prieš rinkimus tenka perskaityti, greitai išsitrina iš atminties“, – argumentuoja profesorė Jūratė Sprindytė.
O štai Metų knygų rinkimų atrankos komisijos pirmininkė G.Gailiūtė teigia, jog sudarinėjant prozos knygų penketuką stengtasi, kad jame nors vieną sau patinkančią knygą rastų kuo įvairesnio literatūrinio skonio skaitytojai. Šiuo konkrečiu atveju komisija įsivaizdavo, kad G.Kanovičiaus ir R.Granausko talento gerbėjų auditorija maždaug sutampa, todėl buvo nutarta pasirinkti vieną iš jų. V.Sventicko priekaištus dėl išankstinio pokario tematikos atmetimo G.Gailiūtė neigia kaip nepagrįstus, nes savaip traktuojamų to paties laikotarpio realijų galima atrasti ir S.Parulskio bei G.Kanovičiaus knygose. O tai, kad galvojant apie penketuko knygų propagavimą ir būsimą balsavimą siekta plėsti skaitomų autorių pasirinkimo ir apskritai nacionalinės literatūros supratimo lauką – tikra tiesa.
„Vienas Metų knygos rinkimų tikslų ir yra sukelti diskusiją, duoti impulsą žmonėms pagalvoti, kas vertas atsidurti penketuke, o kas ne. Jeigu tokia diskusija išsivysto – jau yra gerai. Kadangi akcija skiriama plačiajai visuomenei, mes stengėmės vadovautis ne siauro profesionalų rato skoniu, o atspindėti nūdienos literatūros įvairovę“, – „Veidui“ aiškino G.Gailiūtė, siūlydama pernelyg nesureikšminti panašių akcijų verdiktų.
Savo ruožtu V.Sventickas pasidžiaugė, kad Metų knygos rinkimuose „nepastebėti“ „Šventųjų gyvenimai“ buvo pastebėti skaitytojų: sparčiai pardavinėjamas ir antrasis 1,5 tūkst. egzempliorių tiražas. Pasimokiusi iš šios knygos sėkmės, vėlesnę R.Granausko novelių rinktinę „Išvarytieji“ Rašytojų sąjungos leidykla iš karto užsakė spausdinti 3 tūkst. egzempliorių tiražu, kurio taip pat nebedaug belikę.
Rašytojo gerbėjai netrukus galės džiaugtis dar viena jo knyga, jau gulinčia ant redaktoriaus stalo. Dėl antraštės kol kas nesutarta, tačiau aišku, kad naujasis opusas pasieks knygynus prieš R.Granausko 75-erių metų jubiliejų, kuris bus minimas balandį.

15-ąjį kartą knygos bičiulius subursianti Vilniaus knygų mugė kalbės apie klasikinę literatūrą, laiko patikrintas knygas. Šventiniais renginiais bus minimos grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Renginiuose susijungs šiuolaikinis menas, gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas.

Penkios valandos donelaitiško hegzametro Nacionaliniuose „Metų“ skaitymuose
Specialios programos centre – vasario 22 d. vyksiantys Nacionaliniai K. Donelaičio poemos „Metai“ skaitymai, kuriuose klasikos kūrinys bus perskaitytas nuo pradžios iki pabaigos. Gyvame, iki penkių valandų truksiančiame renginyje į vientisą tautinį branduolį susiburs skirtingo amžiaus kartos ir įvairios visuomenės grupės, pradedant moksleiviais ir baigiant užsienio lietuviais. Hegzametro kūrinį Knygų mugėje skaitys apie tris šimtus žmonių iš visos Lietuvos. Unikalų įvykį atidarys Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, jį filmuos Lietuvos radijas ir televizija.
Norintiems pažinti K. Donelaitį, idėjos sumanytojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pataria: „Pirmiausia šiandieniniam lietuviui reiktų išsiaiškinti, apie ką gi kalba poetas. Pasinagrinėti senesnius jau nebevartojamus žodžius, nepatingėti vis žvilgterėti į žodynėlį, priprasti prie Donelaičio sintaksinių konstrukcijų, fonetikos ypatybių. Tada jau bandyti įveikti hegzametro barjerą. Skaityti hegzametrą – tai įsivaizduoti, kad šoki, reikia pajusti ritmą, ir daug kas sustos į savo vietas. Tada pasirinkti mėgstamesnes vietas ir jas detaliau pasinagrinėti. „Metai” neturi vientiso siužeto, tad visai galima apsistoti ties kokiu labiau patinkančiu gamtos aprašymu, ar ties monologais, rudens vaišių aprašymais. Ir šis darbas būtinai atsipirks”.
Norite tapti vienu iš skaitovų? Jums reikės dalyvauti trumpoje atrankoje – komisijai nusiųsti poros minučių trukmės įrašą, kuriame skaitote tekstą. Skaitymus organizuoja lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Nacionaliniai K. Donelaičio „Metų“ skaitymai vyks nekasdienių susitikimų dieną, vasario 22 d., šeštadienį, nuo 11 val. Forume.

Paroda apie lietuviškąjį Homerą
Meno parodų programą papildys Kristijonui Donelaičiui skirta paroda „Lietuvos Homeras“. Ekspozicijoje bus pristatomi autentiški dokumentai ir nuotraukos iš paskutiniųjų rašytojo gyvenimo metų. Lankytojai išvys senuosius “Metų” leidimus ir vertimus į užsienio kalbas, originalias iliustracijas. Paroda papasakos Mažosios Lietuvos istoriją,.
“Ryšys tarp Homero ir Kristijono Donelaičio labai konkrečiai užčiuoptas jau pirmųjų XIX a. tyrinėtojų. Abu dainiai yra pakankamai mitologizuotos asmenybės, abu yra tam tikroje istorinėje migloje, bet kartu ir abiejų palikti kūriniai yra panašaus kalibro.” – taip parodą pristato lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Paroda „Lietuvos Homeras“ veiks 3 salėje

„Metus“ talpins muzikoje, teatre ir kine
Pirmąją knygų mugės dieną, lankytojai išgirs poetinę-muzikinę pramonę „Darbai ir dyvai“. Programą atliks aktorius Rolandas Kazlas ir varinių pučiamųjų kvintetas „Dūduva“. Kviečiami visi lietuviai ir lietuvninkai, mylintys ir vertinantys dyviną K. Donelaičio žodį ir puikių muzikantų su įkvėpimu meistriškai išpūstą tobulą J. S. Bacho muziką.
Penktadienį klasiko kūrinys nuskambės ir teatralizuoto grupės „Liūdni Slibinai“ koncerto metu. Lankytojai išgirs roko stiliaus kūrinį pagal Kristijono Donelaičio tekstą „Pavasario linksmybės“.
Tradiciškai visos mugės metu veiksiančios Knygos kino salės filmų programą atidarys Kristijonui Donelaičiui skirtas „LRT kino seansas“, režisieriaus Juoso Saboliaus sukurtas dokumentinis filmas „Ruduo Tolminkiemyje“ (1988 m.), pasakojantis apie didžiojo rašytojo gyvenimą, veiklą, jį menančias vietas. Peržiūroje dalyvaus režisierius,  Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas, klasikinio autoriaus memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose projektų autorius, architektas, restauratorius Kazys Napoleonas Kitkauskas.

Naujausias „Metų“ leidimas su unikaliomis iliustracijomis
Knygų mugėje bus pristatomas naujausias klasiko kūrinio „Metai“ leidimas su žinomo lietuvių knygų grafiko Š. Leonavičius iliustracijomis. Remdamasis Kristijono Donelaičio poemos daugialypiškumu, kuris suteikė originalių interpretacijos galimybių, dailininkas sukūrė 20 kūrinių – dvylika didelių siužetinių tapybos kompozicijų atskiroms poemos dalims ir aštuonis nepalvotus piešinius. Didelį dėmesį menininkas skyrė autentiškoms detalėms, K. Donelaičio gyvento laiko dvasiai.
K. Donelaičio poemos „Metai“ leidinio su originaliomis dailininko Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis pristatymas vyks ilgąjį penktadienį, vasario 21 d., 13 val. konferencijų salėje 5.3

Vilniaus knygų mugė vyks 2014 m. vasario 20–23 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Išsami renginių programa, naujienos bei informacija apie bilietus pateikiama adresu www.2014vilniausknygumuge.lt

Rudens tvarkaraštyje numatyta daug rimtų verstinių veikalų ir netgi rimtoms knygoms skirtas Vilniaus knygų festivalis.

Liko dešimt dienų iki antrojo Vilniaus knygų festivalio, rugsėjo 13–15 dienomis rengiamo Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas“. Kaip teigia viena jo organizatorių, knygyno „Eureka!“ direktorė Eurika Stogevičienė, rudeninis knygų forumas ketina išlaikyti pernykštį formatą – bus jaukus, kamerinis, orientuotas į rimtąją literatūrą ir intelektualų skaitytoją. „Atsiribojame nuo vienadienių skaitalų, todėl ne visoms pageidaujančioms festivalyje dalyvauti leidykloms suteikiame tokią galimybę. Tiek dėl vietos stokos, tiek dėl leidinių pobūdžio egzistuoja tam tikras filtras, tačiau šįmet laukiame net 42 leidyklų“, – tvirtina organizatorė.
Vilniaus knygų festivalis sumanytas kaip atsvara žiemą vykstančiai tarptautinei Vilniaus knygų mugei ir stengiasi atkreipti skaitytojų dėmesį į tuos leidinius, kurie pasirodo pavasario bei vasaros laikotarpiu, kai domėjimasis literatūros naujienomis būna nuslopęs, vyksta mažiau knygų pristatymų.
„Mes šiuo festivaliu pernai buvome labai patenkinti. Bent jau leidėjams, kurie dirba su rimtesne literatūra, jis tikrai reikalingas, nes tokios knygos vis labiau užgožiamos ir knygynuose, ir bibliotekose. Skaitytojų jos turi, tačiau nėra struktūrų, kurios tokius leidinius populiarintų, nėra orientyrų. Neturime leidinio, kuris nuolat reprezentatyviai pristatytų skaitytojams naujienas“, – pabrėžia leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas, atkreipdamas dėmesį, kad festivalio programoje numatytos ir diskusijos apie leidybos politiką Lietuvoje, lietuviškąją kontrkultūrą bei literatūros reikšmę nūdienos visuomenei.
Pernai festivalio programos renginiuose didžiumą auditorijos sudarė akademinis jaunimas, kuriam „Titaniko“ erdvės geriau pažįstamos, tačiau, pasak E.Stogevičienės, tai nėra apgalvotas organizatorių siekis. Vakarais Vilniaus knygų festivalis, kaip ir pernai, pasklis po miestą: literatūriniai skaitymai, koncertai ir protmūšiai vyks Rašytojų klube, kavinėje „Bix“, knygyne „Mint Vinetu“ ir kitose sostinės erdvėse.

Apie imperijas – faktais ir beletristika

Vilniaus knygų festivaliui rengiasi ir leidykla „Baltos lankos“, numačiusi britų žurnalisto politologo Edwardo Lucaso knygos „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ pristatymą.
Autorius – ilgametis žurnalo „The Economist“ bendradarbis, bendradarbiaujantis su „The Independent“, BBC ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Išaugęs Rytų Europai prijaučiančių britų intelektualų šeimoje, E.Lucasas visą gyvenimą žurnalisto plunksna kovojo su komunistiniu režimu. 1990–1994 m., aižėjant komunistiniam blokui, gyveno Baltijos valstybėse, 1990-aisiais atvykęs į Vilnių gavo pirmąją atkurtos Lietuvos Respublikos vizą Nr. 0001, įrašytą Vilniaus oro uoste tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo ranka.
Ši knyga – antras jo darbas apie šiuolaikinės Rusijos politiką (pirmoji knyga – „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ lietuviškai išleista 2008 m.). „Šnipai domino mane studentą, aktyvistą ir žurnalistą, iš pradžių Londone, o vėliau ir už geležinės uždangos“, – neslepia autorius, knygoje pateikiantis įdomios medžiagos apie apie šiuolaikinės Rusijos saugumo institucijų bei jų bendradarbių veiklos metodus. Dalis knygos skirta Rusijos šnipų veiklai mūsų regione – tai turėtų itin dominti Lietuvos skaitytoją.
Kita „Baltų lankų“ rudeniška naujiena, Nobelio literatūros premijos laureato, Pietų Afrikos Respublikos rašytojo Johno Maxwello Coetzee romanas „Barbarų belaukiant“, taip pat narsto imperijų prigimtį ir jų įtaką mažų žmonių gyvenimui. Knygos pasakotojas – lojalus neįvardytos imperijos pareigūnas, pasienio miestelio teisėjas, kolekcionuojantis akmenis, kasinėjantis griuvėsius dykumoje ir šifruojantis paslaptingus rašmenis. Bet kartą mieste pasirodo pulkininkas ir pradeda žūtbūtinę kovą su barbarais – etniniais vietos gyventojais. Graužiamas sąžinės, romus teisėjas stoja jų ginti ir, savo nuostabai, virsta imperijos priešu…

Savęs paieškų džiunglėse

„Kitos knygos“ Vilniaus knygų festivaliui rengia prancūzų literatūros „chuligano“ Michelio Houellebecqo romaną „Žemėlapis ir teritorija“. Ne veltui jo pristatymas „Titanike“ kviečia diskutuoti apie tai, ar leidžiama juoktis iš viso pasaulio… Romano pasakojimas konstruojamas įtraukiant daugybę spalvingų personažų ir netikėtų siužeto vingių. Pagrindinis veikėjas Jedas Martinas yra menininkas, kuriam sėkmę pelno įžymybių fotografijos (tarp jų – ir rašytojo M.Houellebecqo). Palaidojęs seną tėvą ir sendamas pats, Jedas vis tebebando atrasti dvasinę ramybę.
Autobiografinės knygos „Kam būti laimingai, jeigu gali būti normali?“ autorė Jeanette Winterson antraštei pasirinko frazę, kurią šešiolikmetė išgirdo iš savo mamos, kai pasiryžo išsikraustyti iš namų. Šiame pasakojime sutiksime mergaitę, kuriai motina neleisdavo skaityti knygų, nes pati skaitė tik Bibliją ir kartu su vietinės sekmininkų bendruomenės nariais laukė pasaulio pabaigos, laikydama revolverį virtuvės stalčiuje. Galiausiai, pasitelkusi bendraminčius, įmotė atliko merginai egzorcizmo apeigas, bet veltui – ši laikėsi savo pasirinkto kelio.
„Aš tikiu, kad meilė visais savo pavidalais yra aukščiausia vertybė ir vienintelis dalykas, kuris neleidžia mums vienam kito sunaikinti. Meilė yra verta visų pastangų. Meilė yra verta geriausiųjų iš mūsų. Būtent ji yra visų mūsų galimybių pradžia. Tai mūsų galimybė tapti iš tikrųjų žmonėmis“, – tikina J.Winterson.

Lauks seni pažįstami

Nepagailės naujienų rudenį ir šalies leidybos rinkos lyderė „Alma littera“. Jau rugsėjį knygynus turėtų pasiekti lietuvių skaitytojams gerai pažįstamo Johno Irvingo romanas „Viename asmenyje“. Pagrindinis veikėjas, „seksualinis įtariamasis“ Bilis, jame pasakoja tragikomišką istoriją, trunkančią ilgiau nei pusę šimtmečio. Knygoje sutinkame daugybę Bilio draugų ir mylimųjų, kuriuos sunku įsprausti į visuomenės nustatytus rėmus. Kartu tai ir meilę be atsako patyrusio vienišo žmogaus portretas, jo pastangos nugyventi savo gyvenimą prasmingai.
Lietuviškai skaitysime ir pirmąjį „Hario Poterio“ autorės Joanne K.Rowling suaugusiems skaitytojams skirtą kūrinį „Netikėta vakansija“. Tai didelis romanas apie mažą miestelį, kuriame iš pažiūros viešpatauja idilė: akmenimis grįstą turgaus aikštę puošia gėlynai, vitrinas – krepšiai su gėlėmis, ant kalvos stūkso senas vienuolynas. Tačiau netikėta visų mylimo apylinkės tarybos nario mirtis ir atsiradusi laisva vieta taryboje į dienos šviesą išvelka už dailių fasadų slypinčius juodulius. Netrukus miestelis pasidalija į kelias stovyklas, kuriose kaunasi ne vien politikai, bet ir turtingieji su vargšais, paaugliai su tėvais, žmonos su vyrais, mokytojai su mokiniais… Sąmyšį dar labiau pakursto įsilaužėlis į tarybos interneto svetainę, pasirašantis velionio šmėklos vardu; kuris vieną po kitos atskleidžia tariamai garbių piliečių paslaptis ir gūdžiausias nuodėmes.

Vaizdais ir tekstais atgyjanti istorija

O „Tyto alba“ spaudai rengia Madeline’s Miller romaną „Achilo giesmė“, pernai Jungtinėje Karalystėje apdovanotą „Orange“ premija už geriausią grožinės literatūros debiutą. Dešimtmetį klasikinės filologijos dėstytojos rašyta knyga įkvėpta Homero „Iliados“ motyvų, kuriuos autorė stengiasi interpretuoti kinematografiškai gyvai. Achilas čia – „geriausias iš graikų“, tvirtas, miklus gražuolis. Patroklas – nerangus karaliaus sūnus, ištremtas iš savo tėvynės. Rizikuodami užsitraukti dievų rūstybę, juodu tampa draugais ir meilužiais. Netrukus atkeliauja žinia, kad Trojos karalaitis Paris pagrobė Spartos karaliaus žmoną Helenę, ir visi Graikijos didvyriai pakviečiami į žygį prieš Troją. Achilas prisideda prie žygio, o meilės draskomas Patroklas nuseka jam iš paskos. Bet lemties deivės moiros pareikalauja siaubingos aukos…
Turėtų pasirodyti ir brito Simono Sebago Montefiore’s sudarytas žymių pasaulio asmenybių kalbų rinkinys „Kalbos, pakeitusios pasaulį“. Sudarytojo manymu, tokius tekstus privalėtų būti perskaitęs kiekvienas politikas ir viešojoje erdvėje besireiškiantis žmogus. Pasirinktieji oratoriai priklauso įvairioms šalims ir epochoms, nuo pranašų Jėzaus ir Mahometo iki Abrahamo Lincolno, Winstono Churchillio ir Nelsono Mandelos, tačiau visus juos sieja pavydėtinas kalbų įtaigumas.
Tuo pačiu pasižymės ir garsioji Shelo Silversteino alegorija „Dovanų medis“. Kūrinio pasakotoja – obelis, primenanti motiną. Ji susipažįsta su mažu berniuku ir visą gyvenimą jam laiminga atiduoda viską, ką turi. Galiausiai iš obels telieka kelmas senoliui, kuriuo virsta berniukas, prisėsti. Paties autoriaus iliustruota knyga, kaip ir Antuano Saint Exupery „Mažasis princas“, užsienyje turi ištisus savo gerbėjų klubus, tačiau Lietuvoje iki šiol buvo nežinoma.

Rugsėjo mėn. 7 d., šeštadienį, per patį Sostinės dienų įkarštį – nuo 10 iki 19 val. Lukiškių aikštėje – mamos ir tėčiai ketina pradžiuginti vilniečius, svečius ir kitus prieraišios bei tvirtos šeimos tradicijų saugotojus savo rankų darbo kūriniais, amatų pavyzdžiais. Nors šiųmetinė Šeimos amatų mugė yra antroji, tačiau ‚Sostinės dienose“ – jų premjera.

„Galima drąsiai sakyti, kad ši mugė – tradicijas dar tik kurianti šventė.  Tačiau jos indėlis labai svarus akcentuojant šeimos, kaip pirminio visuomenės darinio, svarbą. Vilniuje gimstamumas  auga, o  ir į sostinę gyventi atvyksta daug jaunų šeimų. Mes privalome jaunus tėvus palaikyti, kad nesijaustų atskirti nuo miesto gyvenimo, nuo visuomenės,  kad  noras susilaukti kuo daugiau atžalų ir noras patiems juos auginti  nebūtų nuslopintas“, – sako mugės iniciatorė Agnė Zuokienė.

Tarp gausybės žaidimų, specialių atrakcijų vaikams ir jaunimui Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje bus įrengta dešimt mugės paviljonų, kuriuose 25 Šeimos amatų mugės dalyviai gausiai nuklos prekystalius savo išskirtiniais darbais.

Tai – ir megzti rankinukai, rankų darbo auskarai, segės tekstilės gaminiai, vaikiški miegmaišiai, plaukų puošmenos, siūti žaislai, siuvinėti paveikslai, sutažo papuošalai, veltinio, keramikos dirbiniai, pačių siūtos daugkartinės sauskelnės, pačių rinktos žolelės, aliejai, sirupai, esencijos. Ten pat mugės lankytojai galės dalyvauti socialinėje akcijoje „Nepūdykime obuolių – pasidalinkime džiaugsmu“, kur bus dalinamasi šiųmetiniu obuolių derliumi ir vietoje spaudžiamos sultys.

„Manau, kad ši Šeimos amatų mugė yra puiki galimybė parodyti bei pristatyti savo darbus aplinkiniams. Ir, žinoma, kad sėkmingo pasirodymo mugėje atveju priverstų susimąstyti apie ateitį ir galbūt dabartinį hobį ar laisvalaikio praleidimo būdą paversti nuolatiniu darbu”, – teigia mugės dalyvė mama Sandra.

Pasirengimo mugei laikotarpiu organizatoriai iš tėvelių, auginančių mažamečius, sulaukė daugybę laiškų, kuriuose jie dalinosi savo istorijomis, kaip gimė viena ar kita idėja imtis rankdarbių ar amato, o paskui – ir verslo,  kaip, susilaukę mažylių, jie naujai atrado savo pomėgius.

Viena mugės dalyvė pastebėjo, kad natūraliausia medžiaga yra linas ir, pramokusi, pradėjo siūti sau ir kitiems lininius rūbelius. „Pastebėjau, kad mamytės vasarą mielai puošia Krikštynų šventei savo vaikiukus lininiais rūbeliais. Rūbelius siuvu berniukams, nes pati turiu berniuką. Ne tik lininių, bet ir visokiausių prekių asortimentas mergaitėms yra gerokai didesnis, todėl pamaniau, kad berniukai neturėtų būti nuskriausti. Jie taip pat gali gražiai atrodyti ir pasipuošti vyriškais aksesuarais,  iš įvairiausių spalvų derinių galiu sukurti nuostabias berniukų puošmenas“, – rašo mama Asta.

„Nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose esu jau beveik šeši metai, nes auginu 4 vaikus.  Kad galėčiau kaip nors save realizuoti, pradėjau rankdarbiauti. Pradžioj savo malonumui, o laikui bėgant atsirado ir poreikis iš to užsidirbti. Taip ir pradėjom kurti mažą savo šeimos versliuką. Siuvam ir prekiaujam daugkartinėmis sauskelnėmis ir vaikiškais aksesuarais. Į jį įsitraukia visa šeima. Vaikai – pirmieji gaminių bandytojai, nešiotojai ir foto modeliukai. Mūsų internetinė krautuvėlė – „Kukutis.lt”, o mūsų komanda – „Kukučio komanda“, – prisimena verslo pradžią  mama Airida su šeima.

Mugėje bus  galima pamatyti vaikiškų papuošalų krikštynoms ir kitoms šventėms, kuriuos gamina mamytė Monika, taip pat pačių siūtas kanapines, bambukines ar iš merino sauskelnes, kuriomis Aistės šeima, sukūrusi įmonę su prekiniu ženklu „Green Rose“, prekiauja net Norvegijoje, taip pat pamatyti Gitos lino raižinių apie motinystę darbų ciklą,  keramikos gaminių.

„Gal nėštumas, gal nauji motinystės jausmai  vėl atskleidė viduje kūrybinį polėkį. Taip gimė ir gimsta mano keramika. Išties labai gera, kad toks kūrybinis darbas užkrečiantis. Vos tik išsitraukiu molį, šalia nutupia du maži žmogučiai, pasiruošę į savo mažas rankytes imti, kaip dukrytes sako, „moliuką” ir lipdyti, kurti kažką savitą, šiltą ir jaukų“, – rašo Jurgita.

Mugėje bus galimybė savo vaikučius įamžinti didžiulėje senovinėje skrynioje. „Gimus dukrytei, norėjau įamžinti kiekvieną jos šypseną, jos mielą prisilietimą, jos mažus pirštelius, pėdutes. Taip gimė ši idėja“, –rašo Viktorija, sukūrusi savo fotografijų internetinę svetainę.

Tai tik mažoji dalis tų užsiėmimų, kūrybinių sumanymų ir darbų, kuriuos lankytojai galės pamatyti, paliesti, pasinaudoti, įsigyti.

Visi darbai, kuriuos pristatys šiuo metu vaiko priežiūros atostogose esantys mamos ir tėčiai,  yra vaiko raidą lavinantys bei tėvų tarpusavio ryšį stiprinantys rankdarbiai. Atverdami savo namų dirbinių, sukurtų su šiluma ir meile kamerinėje jaukioje erdvėje, pasaulį, mamos ir tėčiai siekia pasidalinti džiaugsmu atrandant kitas gyvenimo spalvas bei prasmes auginant mažylius.

Mugę lankančias šeimas su vaikais pralinksmins ypatingai smagūs nuotykiai vaikams – įlindus į gigantiškus plastikinius burbulus bus galima pasiplaukioti pačiame Gedimino prospekte. Ten pat bus įrengti ir specialūs šokinėjimo ir pasičiuožinėjimo atrakcionai, tatamiai.

Rugsėjo 13 dieną nuo 11 val. iki 18 val. KTU studentų miestelyje, greta Elektronikos rūmų šurmuliuos Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ ypatingas renginys – Mokslo mugė.

Joje dalyvauja kelios dešimtys mokslo centrų, aukštųjų mokyklų, tokių organizacijų kaip Kauno apskrities Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Lietuvos kosmoso asociacija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Lietuvos jūrų muziejus, Krizių tyrimo centras, Kauno technikos kolegija, Karo paveldo centras, svečiai iš Latvijos, Lenkijos ir t.t.
Mugės esmė – betarpiškai susipažinti su įvairiose gyvenimo srityse naudojamomis technologijomis, įvertinti naujus mokslo metodus ir jų praktinę svarbą, smagiai praleisti laiką. Renginiai skirti įvairaus amžiaus publikai. Čia ras ką veikti vaikai bei jų tėveliai, moksleiviai ir studentai. Tai vieta, kur galima ir reikia patiems viską pačiupinėti, pamatuoti, pasitikrinti savo reakciją. Pavyzdžiui, įvertinti maisto produktų saugumą, gėrimuose nustatyti saldiklių tipą ir koncentraciją. Arba suvokti, kaip lengvai ir įdomiai kuriami žemėlapiai, publikuojami internete.
Programoje – daugybės mokslo sričių eksperimentai, naudinga praktinė informacija ir jūsų kūno bei smegenų ypatumų tyrimai. Jūsų laukia interaktyvi optinių iliuzijų paroda, psichologijos stendai, loginio bei mokslinio mąstymo žaidimai. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras  pakvies mugės dalyvius užsukti į mobilų planetariumą susipažinti su Visata ir joje vykstančiais procesais, o Molėtų observatorija demonstruos teleskopus. Galėsite stebėti Saulę.
KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas  parengė nematomų fizikinių jėgų demonstraciją, o jų kolegos iš Statybos ir architektūros  fakulteto įrengs termovizijos prietaisą su ekranu, kuriame mugės dalyviai pamatys savo kūno paviršiaus temperatūrinį vaizdą.
Bus demonstruojama nauja meteorologinė ir hidrologinė aparatūra. Mugės lankytojai  tiesioginiame eteryje bendraus su budinčiais sinoptikais, išklausys jų komentarus apie orų prognozavimo subtilybes, meteorologo darbą.
Lietuvos jūrų muziejaus kūrybinėse dirbtuvėse išmoksite susikurti jūrų gyvūnų akvariumą, rašyti virvaknyges. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla atsigabens net tikrą navigacinį laivo treniruoklį. Galėsite pamėginti valdyti ir įvesti įvairius laivus sumodeliuotose plaukiojimo rajonuose.
Aleksandro Stulginskio universiteto specialistai pasakos apie įvairias žemdirbystės sistemas. Demonstruos dirvožemio mėginių paėmimo sistemą ant keturračio su GPS, dirvos tyrimo infraraudonaisiais spinduliais įrangą. Bus demonstruojami vertikaliosios žemdirbystės metodu auginami augalai, augalų herbarai, žemės ūkio ir piktžolių augalų bei sėklų kolekcijos. Surengta liofilizuotų produktų ir sumuštinių su sėklomis degustacija.
VDU Kauno botanikos sodas įrengs mugėje mažąjį botanikos sodą ir zoologijos sodą.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija  pakvies į veterinarijos gydytojo konsultaciją smulkiųjų gyvūnų auginimo, priežiūros, vakcinavimo klausimais. Sužinosite apie šeškų auginimo ypatumus ir iš arti pasigrožėsite šiais gyvūnais. Lietuvos zoologijos sodas supažindins su itin įdomiais vabzdžiais – insektariumo gyventojais.
Po Lietuvos mokyklas keliaujantys kompanijos „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslininkai su mobiliąja bioklase mugėje mokys jus dirbti su centrifugomis, purtyklėmis, išskirti DNR. Kiekvienas galės pasikviesti „Mobiliosios bioklasės“ komandą į savo mokyklą.
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos kosmoso asociacija, Kosmoso mokslų ir technologijų institutas pademonstruos pirmojo lietuviško nano palydovo modelį. Renginio svečiams bus dalijami palydovo popieriniai maketai. „Lituanica SAT-1“ yra pirmasis palydovas šalies istorijoje. Jis bus nugabentas į Tarptautinę kosminę stotį, bendradarbiaujant su NASA.
Iš arti apžiūrėsime kariškių naudojamus bepiločius lėktuvus. Gelbėtojai demonstruos, kaip gelbėjami žmonės  iš autoavarijas patyrusių automobilių. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atgabens diržų prisisegimo ir automobilio apsivertimo stimuliatorių.
UAB „Jana seta“ atstovai demonstruos radijo bangomis valdomus filmuojančius  sraigtasparnius,
žaislus ir konstruktorius su Saulės energijos elementais; ekologiškų daržovių „atpažintoją“, chemijos laboratoriją vaikams nuo 10 metų.
Policija parengė vaikams skirtą kinologo su tarnybiniu šunimi pasirodymą. Suaugusieji technikos mėgėjai  pamatys policijos tarnybinį automobilį su hibridine pavara „Toyota Prius“ bei tarnybinį motociklą. Išmoksite naudotis gesintuvais; išgirsite viską apie dūmų jutiklius; galėsite pabūti ugniagesio „kailyje“; pažvelgsite į Kauną iš 42 m aukščio; išmėginsite gelbėjimo pagalvę; pajusite, ką reiškia patekti į dūmus gaisre; susipažinsite su gaisrinės įrangos naujovėmis. „Krizių tyrimo centro“ komanda pakvies visus norinčius į pirmosios medicinos pagalbos mokymus.
Mugėje dalyvaus ir svečiai iš užsienio. Mokslo centras ,,TechnoAnos rūsiai“ jau 18 metų veikia Rygoje. Į Kauną bus atgabenta nedidelė nuolatinės ekspozicijos dalis, demonstruojanti meno, žaidimų, mokymo ir mokslo elementus.  Iš Varšuvos Mokslo centro „Kopernikas“ atgabenama turininga ekspozicija, kurioje bus galima pasitikrinti savo atmintį, įvertinti reakcijos greitį, apgauti klausą. Lielvardės amatininkų centras supažindins su senąja latvių etnografinių juostų gamybos technika.
Mugė fakultetuose
Mugės metu renginiai vyks ne tik miestelyje šalia KTU Elektronikos rūmų, bet ir įvairiuose fakultetuose. Apsilankę laboratorijose bei auditorijose sužinosite, kokią specialybę geriausia rinktis ir ar ji perspektyvi. Ar yra specialistų, kurių paklausa auga net krizės metu? Išgirsite apie emocijų poveikį vartotojo elgsenai virtualioje aplinkoje; išmoksite įvertinti rinkai siūlomą intelektinį produktą ir suprasite, kodėl vartotojai turi daugiau mokėti už inovatyvų sprendimą. Sužinosite apie netradicinius metodus išsikepti kiaušinienę, pasigaminti ledus, suplauti ir išdezinfekuoti indus. Pamatysite drabužius, apsaugančius nuo kulkų, ugnies ir karščio, lietaus ir vėjo, sukurtus KTU Fizikinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės institute. KTU Dizaino fakultete paskaitoje apie virtualų vintažą pamatysite save, apsirengusius praėjusio šimtmečio vidurio apsiaustą ar neįtikėtino kirpimo suknelę. Vienu klavišo paspaudimu pasikeisite spalvų derinius ir audinius.
Itin mįslinga tema – žmogaus aura. Kokią objektyvią informaciją galima gauti, ją tiriant? Ar tiesa, kad visų negalavimų ir ligų užuomazgos slypi joje? Kita tema, irgi susijusi su mūsų sveikata – pastatai, kuriose praleidžiame daug laiko. Kokie yra „sveiko“ pastato požymiai ir ką kiekvienas turime žinoti, kad kvėpuotumėme švariu oru? Jus tikrai sudomins mazgo istorija (pradedant Gordijaus ir baigiant jūreiviškais mazgais), didžiausios pasaulio katastrofos ir jų priežastys, medicininės tekstilės naujienos. Galėsite stebėti, kaip naudojant plazmą vakuume auginamos plonos nanodangos, naudojamos daugelyje šiuolaikinių prietaisų.
Svečiai iš Latvijos – Latvenergo koncerno Energetikos muziejaus parengė ekspoziciją, pasakojančią apie XX a. pirmos pusės didžiausio pramoninio objekto Baltijos šalyse statybą – Kegumo hidroelektrinę. Taip pat išsamiai susipažinsite su XXI a. branduoliniais reaktoriais ir energetikos tendencijomis pasaulyje.
Tarp specialių paskaitų pradinių klasių moksleiviams – labai svarbi šiais krizės laikais tema apie pinigus. Išmokti taupyti reikia nuo mažų dienų. Pamėginsime rasti spragas, pro kurias „išbyra“ pinigai, ir aptarsime, kaip jas užkaišyti.  Kviečiame visus turiningai praleisti laiką!
Visą mugės programą rasite adresu www.mokslofestivalis.eu

Šį ketvirtadienį Vilniuje šurmuliuos tradicinė geriausių Lietuvos Mokinių mokomųjų bendrovių mugė. Savo gaminius pirkėjams pasiūlys daugiau kaip 60 bendrovių iš įvairiausių šalies kampelių –Alytaus, Mažeikių, Visagino, Šilutės, Utenos, Kelmės, Marijampolės ir kitų miestų bei miestelių.

Produkcijos įvairove išsiskirsianti mugė vyks dešiniojoje Neries krantinėje įsikūrusio ilgamečio pagrindinio Mokinių mokomųjų bendrovių programos rėmėjo „Swedbank“ administracinio pastato fojė. Kvapų, skonių bei formų gausa lankytojus renginys stebins nuo 11.30 iki 15 valandos.

Kaip teigia mugę organizuojančios „Lietuvos Junior Achievement“ programų direktorė Daiva Strielkūnienė, šis renginys – ne tik galimybė įsigyti originalių dovanų, jaukių rankdarbių, išskirtinių interjero detalių, bet ir proga paskatinti jaunų žmonių kūrybiškumą bei verslumą.

„Moksleiviams mugė yra puiki galimybė įgyti pardavimų patirties ir geriau pažinti vartotojus, suprasti jų poreikius bei lūkesčius. Be to, renginio metu tradiciškai vyks ir geriausios mokomosios bendrovės konkursas – iš viso bus varžomasi net keliolikoje kategorijų, o komisiją sudarys patyrusių verslininkų komanda. Išsakyti savo nuomonę ir nuspręsti, kam atiteks žiūrovų simpatijų prizas, galės ir kiekvienas mugės lankytojas. Geriausia pripažinta bendrovė įgis galimybę atstovauti Lietuvai Europos mokomosios mokinių bendrovės konkurse Londone“,- pasakoja D. Strielkūnienė.

Pernai vykusioje mugėje itin populiarūs buvo nestandartiniai tinkleliai arbatžolėms su iš maistinio plastiko pagamintais smagiais animacinių herojų formos laikikliais, taip pat rankų darbo ekologiški įvairiausių formų ir kvapų kūno priežiūros reikmenys. Šiemet renginyje bus galima įsigyti ir ypatingų formų bei skonių saldainių, interjerą puošiančių rankų darbo žvakių, išskirtinių puodelių ir stalo įrankių, keramikinių gaminių bei medinių žaislų.

Tradiciškai moksleiviai daug dėmesio skiria ekologijai – mugės asortimente ir gausybė iš antrinių žaliavų pagamintų dirbinių: skarelių, apyrankių, sagių, pledų, pagalvėlių, užrašų lapelių ir net… sieninių laikrodžių. Taip pat pirkėjų lauks itin patogios atliekų rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės bei saulės energiją naudojantys šviestuvai.

2012-aisiais vykusioje Lietuvos Mokinių mokomųjų bendrovių mugėje apsilankė ir tuometiniai Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministrai. Garbių svečių tikimasi sulaukti ir šiemet. „Išpardavimų mugėje bendrovės nerengia, bet gaminių kainos išties nedidelės ir prieinamos. Be to, tai puiki galimybė rasti itin įdomią ir išskirtinę dovanėlę ar suvenyrą“, – sako D. Strielkūnienė.

Mokomosios mokinių bendrovės pagal „Lietuvos Junior Achievement“ programą šalies mokyklose kuriamos jau beveik du dešimtmečius. Bendrovę įsteigę moksleiviai gali programos metu įgytas teorines ekonomikos ir finansinio raštingumo žinias pritaikyti praktiškai ir patys paragauti verslininko duonos. Tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad daugiau kaip pusė Mokomąsias bendroves kūrusių mokinių jaučiasi geriau pasirengę patys pradėti verslą ir beveik trečdalis ketina jį kurti.

Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Mokomųjų mokinių bendrovių mugę jau šį ketvirtadienį, gegužės 16 dieną, nuo 11.30 iki 15 valandos banko „Swedbank“ fojė (Konstitucijos pr. 20A).

“Knygų mugė tęsiasi “Pegase”! A.Čekuolio, A.Tapino, S.Parulskio naujausios knygos ir kitos karščiausios naujienos – knygų mugės kainomis!” – tokias trumpąsias žinutes į gyventojų mobiliuosius telefonus siunčia knygų pardavėjai, verčiantys kelti klausimą, kam tuomet pirkti ne tokį jau pigų bilietą į tarptautinę Vilniaus knygų mugę, jei knygų palankiomis kainomis galima nusipirkti ir po mėnesio ar dviejų.
Vis dėlto knygų mugės organizatoriai, pasirodo, tokia rinkodaros kampanija tik džiaugiasi. “Tai knygų mugės populiarinimas, ir, svarbiausia, ne vien per kainas, bet ir per įvairius renginius, ir dar verslo lėšomis. Juk mugės organizatoriai kaip tik siekia, kad mugė išeitų už Vilniaus ribų, tik tam ne visuomet pakanka biudžeto. Šiuo atveju iniciatyva labai sveikintina”, – aiškina Vilniaus knygų mugės organizatoriai.
Jiems antrina ir Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Aida Džiovėnienė, pabrėžianti, kad knygų mugė nėra skirta vien knygoms pirkti ar parduoti. Jos teigimu, žmonės bilietą į mugę perka ne tikėdamiesi pigesnių knygų, o dėl renginių, koncertų, susitikimų su autoriais, dėl galimybės kaktomuša susidurti su žymiausiais Lietuvos žmonėmis.
Viena iš kampanijos “Knygų mugė tęsiasi” organizatorių, ALG knygynų generalinė direktorė Lilija Tolbatova pabrėžia, kad būtent tokius knygų mugės akcentus, o ne sumažintas knygų kainas visus metus siekiama pristatyti kitų miestų gyventojams. Štai kodėl po Vilniuje įvykusios knygų mugės Lietuvos ir užsienio rašytojai visus metus vežami į susitikimus su skaitytojais kituose miestuose, o mažesnių miestų gyventojai turi galimybę susipažinti su tokiu pat plačiu knygų asortimentu, koks pristatomas ir Vilniuje, knygų mugės dienomis.

Pernykštis lietuviškų knygų derlius literatūrologų akimis: klestinti poezija, nupiepusi proza ir dramaturgijos atgimimas.

Preliminari statistika byloja: vidutinis grožinės literatūros tiražas Lietuvoje pernai nežymiai ūgtelėjo (iki 1,6 tūkst. egzempliorių), tačiau ne lietuvių literatūros knygų sąskaita. Pastarasis atvirkščiai – truputį leidosi žemyn ir (kartu skaičiuojant poeziją ir prozą) nebesiekia nė tūkstančio.
Kaip tai atsiliepia lietuvių rašytojams, buvo kalbėta ir praėjusią savaitę vykusioje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkų diskusijoje apie 2012-ųjų literatūrinį „derlių“. Toks aptarimas Vilniaus knygų mugės išvakarėse surengtas jau dešimtą kartą. Pasak LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėjos, humanitarinių mokslų daktarės Solveigos Daugirdaitės, mažų tautų literatūros nuolat gyvuoja savo egzistavimo prasmės klausimo akivaizdoje. Juk skaitytojas laisvas rinktis – imti tvirtai suregztą verstinį romaną ar skaityti gerokai kuklesnį, bet parašytą čia pat. Neslepiama, kad netgi pati sėkmingiausi lietuvių autorių prozos kūriniai pasauliniame literatūros kontekste vargiai turėtų šansų būti pastebėti.
Tačiau tai nereiškia, kad lietuvių rašytojai „sudeda ginklus“. Rengdamiesi rinkti kūrybiškiausias 2012-ųjų knygas, literatūrologai nenuobodžiavo, nes po ranka turėjo maždaug pusantro šimto pavadinimų knygų stirtą. O institute vienas kitą pasitikdavo viltingais klausimais: „Gal aptikai ką nors gero?“ Nes didžiumą to, ką siūlo leidyklos, anot S.Daugirdaitės, norėjosi ne kultūringai padėti į šalį, o iš visų jėgų sviesti kuo toliau.
„Dauguma tokių knygų išleidžiama pačių autorių ar privačių rėmėjų lėšomis, tačiau būna, kad jų sklaidą ir leidybą dalinai biudžeto pinigais finansuoja Kultūros ministerija arba Kultūros rėmimo fondas. Kai pastebim, kad prasta knyga buvo remiama, pasistengiame įsidėmėti tokį atvejį. O šiaip ženklų, kad lietuviai liautųsi rašę, sprendžiant iš leidybos srautų, nematyti: išliekam klasikinę popierinę knygą gerbianti tauta. Daugeliui tautiečių išleisti nuosavą knygą tebėra garbės reikalas“, – konstatuoja docentė S.Daugirdaitė.

Holokausto temos industrija

Gal todėl mokslininkai savo diskusijai parinko šmaikštų pavadinimą: „Iš bado šuva ir ridiką ėda?” Ridikų šuniui – kasmet vis daugiau, o štai skanėstų asortimentas menkas.
LLTI direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Kvietkauskas 2012-ųjų lietuvių literatūros derlių vertina kaip vidutinišką, be aiškių favoritų. „Kūrybiškiausių knygų dvyliktuke, kaip visuomet, nestinga poezijos – ji stipri, vertinga. Galima išskirti Rimvydo Stankevičiaus knygą „Ryšys su vadaviete“, kuri signalizuoja atsiradus naujos poetinės kalbos fenomeną. Galima įžiūrėti ir eksperimentinės poezijos suklestėjimą – pasirodė net kelios stiprios knygos, eksperimentuojančios kalba,“ – teigia M.Kvietkauskas.
Beje, iki šiol poezijos knygos prieš mugę būdavo vertinamos tik renkant kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Tačiau po dešimties metų atkaklaus įtikinėjimo, kad eilėraščių skaitytojai visgi egzistuoja, šįmet už poezijos knygas pirmąkart galima balsuoti ir Metų knygos rinkimuose. Dabar LLTI sudarinėjamo dvyliktuko išskirtinumu beliko dramaturgija. O ji šįmet nustebino: geriausiųjų sąraše matome net dvi dramaturgijos knygas – Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymą“ bei Arvydo Juozaičio „Gyvųjų teatrą“
O štai prozos padėtis nedžiugina. Dvyliktuke atsidūrė trys romanai, bet visiems jiems kliuvo sočiai, nė vienas nebuvo entuziastingai vertintojų sutiktas.
„Ypač daug diskusijų sukėlė holokausto vaizdavimas Sigito Parulskio romane „Tamsa ir partneriai“. Svarstėme, ar šis kūrinys apie žydšaudžius ir jų veiklos stebėtojus liudija kančią, ar jau peržengia slidžią mėgavimosi kančiomis ribą. Beje, vertindami holokausto prozą dėl to nesutaria ir Vakarų kritikai. Ir jie mėgina nustatyti, kada holokausto vaizdavimas tik skatina suprasti to, kas įvyko, egzistencinį šiurpą, o kada jis virsta holokausto kultūros „industrija“ – šis terminas pasitelkiamas, kai kančia naudojama kurti sensacingus, provokatyvius, didelį atgarsį sukeliančius vaizdus. Holokausto liudytojų atsiminimai S.Parulskio romane yra perkuriami, ir tas perkūrimas vėlgi kelia nemažai klausimų“, – pažymi LLTI direktorius.
Staigmena daugeliui skaitytojų tapo Kristinos Sabaliauskaitės novelių rinkinio „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ ignoravimas tiek Metų knygos rinkimuose, tiek kūrybiškiausių knygų dvyliktuke, kur jos vietą užėmė Vido Morkūno apsakymų rinkinys „Reportažas iš kiaušinio“. „Paprastas atsakymas: tiesiog buvo geresnių knygų. Ne visi K.Sabaliauskaitės apsakymai, spausdinami knygoje, yra vienodai pavykę. Šiuo atveju susiduriame su stipria žiniasklaidos palaikymo kampanija. Kartais, kaip „Silva rerum“ atveju, ta kampanija sutampa su vertingu kūriniu, o kartais prasilenkia. Po labai ryškaus debiuto kita autoriaus knyga paprastai nebūna tokia sėkminga: tai dažnas atvejis literatūroje“, – nedramatizuoja S.Daugirdaitė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Park Sang-moon nuotr.

Lietuvoje autoriaus darbotvarkė jau sudėliota – veiklaus ir bendrauti mėgstančio rašytojo susitikimų su publika ir romano pristatymų vyks ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Šiauliuose. Lietuvos rašytoją lydės geras jo bičiulis, rašytojas Kornelijus Platelis, prieš metus ir pats lankęsis Pietų Korėjoje.

Dar prieš knygų mugę Vilniuje suplanuoti trys susitikimai su Hailji (tarti reikėtų Haildži). Pirmasis knygos pristatymas, kaip ir pridera, vyks jos „tėvynėje“ – Užupyje, „Užupio kavinėje“ (vasario 19 d., 18.30 val.), dalyvaujant ir knygos vertėjui Martynui Šiaučiūnui-Kačinskui bei kai kuriems romano personažams. Taip pat susitikimai su autoriumi suplanuoti Rašytojų klube (vasario 20 d., 17.30 val.), Vilniaus universiteto Orientalistikos centre (vasario 21 d., 17 val.), o pagrindinis knygos pristatymo renginys vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d., šeštadienio vakarą, 17 val., kur „Užupio respubliką“ kartu su autoriumi pristatys rašytojai Kornelijus Platelis ir Alvydas Šlepikas. Po mugės Hailji viešės Vytauto Didžiojo univeristete Kaune ir Šiaulių universitete – ten skaitys kūrybinio rašymo ir šiuolaikinės korėjiečių literatūros paskaitas.

Hailji, tikras vardas – Rim Jong Joo, yra ir anksčiau lankęsis Lietuvoje, bendrauja su lietuviais rašytojais ir tikrai žino, kur yra Užupio respublika. Įkvėptas bohemiškojo sostinės rajono „už upės“, 2009 metais Pietų Korėjoje Hailji išleido romaną „Užupio respublika“, o praėjus trejiems metams po knygos pasirodymo, pagal jį jau parengtas scenarijus kino filmui ir knyga išversta į lietuvių kalbą.

„Užupio respublika“ – šiek tiek paslaptingas, mistiškas, bet, kaip ir dera Užupiui, su gera humoro doze parašytas kūrinys. Jame vaizduojama, kaip korėjietis Halas atvyksta į Vilnių ieškoti mistinės Užupio respublikos, turinčios savo kalbą, himną, savą istoriją ir herojus. Su fantazija ir humoru pinamas pasakojimas apie turtingą praeities kultūrą bei dabarties Užupio menininkus ir institucijas, nevengiant kontroversijų ir mistifikacijų.

Hailji gimė 1955 metais Kyungju, Pietų Korėjoje, studijavo kūrybinį rašymą Seulo Chungango universitete, įgijo prancūzų literatūros magistro laipsnį Puatjė ir daktaro laipsnį Limožo universitetuose Prancūzijoje. Šiuo metu profesoriauja Seulo Donduko moterų universitete, dėsto kūrybinį rašymą. Pirmuoju savo romanu „Kelias į lenktynių žiedą“ 1990 metais jis sukėlė nemažą šurmulį Korėjos literatūrinėje padangėje. Po to išleido dar dvylika romanų, literatūros teorijos veikalą, du eilėraščių rinkinius (vienas anglų, kitas prancūzų kalba), kino scenarijų, dramą, apsakymų rinkinį. Du jo romanai ekranizuoti, vienas pritaikytas teatro scenai.

Roko Miliaus nuotr.

Juo siekiama būsimus studentus supažindinti su perspektyviausiomis ir populiariausiomis specialybėmis bei šių dienų darbo rinkos tendencijomis. Projekto rengėjai šiais metais važiavo į 14 šalies miestų. Per tris savaites projekto renginiuose apsilankė net 8630 moksleivių.
„Labai džiugu, kad susidomėjimas „Specialybių muge“ kiekvienais metais auga. Norime suteikti jaunimui galimybę pabendrauti ne tik su studentais, bet ir su įvairių sričių profesionalais, kurie mielai dalinasi savo patirtimi, pasakoja apie darbo dieną, vykdomus projektus, reikalingas charakterio savybes. Gavę daugybę naudingos informacijos, vaikai gali lengviau nuspręsti, kuri specialybė traukia, o kuri skirta visiškai ne jiems“, – kalbėjo projekto idėjos autorė Rita Šakinytė -Petrovė.
Kelionę po Lietuvą „Specialybių mugė“ pradėjo Raseiniuose. Iš jų kėlėsi į Šiaulius, Panevėžį, Uteną, Tauragę, Marijampolę, Kauną, Vilnių, Alytų, Ukmergę, Mažeikius, Telšius ir Plungę. Paskutinis projekto lankytas miestas – Klaipėda. Čia moksleivių susirinko gausiausiai – net 1 tūkstantis. Susirinkusiuosius pasveikino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, o su politikos mokslais supažindino mero patarėjas Simonas Gentvilas.