Lietuvos verslas ir pramonė retai sulaukia gerų naujienų, bet šiemet vienos sulauks: 2012-aisiais Rusijai prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos, Lietuvos eksportuotojų gyvenimas šiek tiek palengvės.

Oficialiai skelbiama, kad iki 2012 m. liepos 15 d. Rusija turi parengti ir ratifikuoti stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dokumentų paketą. Ši šalis viršija rekordus, tiksliau, antirekordus, pagal prisijungimo prie PPO laiką, nes procesas truko net 18 metų, nuo 1993-iųjų. Vien dėl paslaugų sektoriaus Rusija turėjo sudaryti 30 dvišalių sutarčių, o dėl prisijungimo prekių srityje pasiekti 57 susitarimai. Po sutarties ratifikavimo bus pakeista per 700 muitų.
Pasak Lietuvos pramonininkų konferderacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojo Gintaro Morkio, Rusijos įstojimo į PPO data priklausys nuo ratifikavimo procedūros, tai yra nuo to, kaip sklandžiai pavyks ją baigti. Didelė tikimybė, kad ratifikavimas gali įstrigti, nes Rusijoje artėja rinkimai. Vis dėlto tikimasi, kad sutartis įsigalios šiemet.

Nuo 10 iki 7,8 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad po visų procedūrų visų Rusijos taikomų muitų vidurkis mažės nuo dabartinių 10 iki 7,8 proc. Žemės ūkio prekių muito vidurkis nuo 13,2 sumažės iki 10,8 proc. Pieno produktų – nuo 19,8 iki 14,9 proc.
Bet daugiausiai mažėja gyvų kiaulių muitai – nuo 40 iki 5 proc. Tuo gali džiaugtis daugelio PPO priklausančių valstybių kiaulių augintojai, tačiau Lietuvos mėsos perdirbėjai nesitiki ženklaus prekybos su Rusija pagyvėjimo. Priešingai – gali pradėti stigti žaliavos. UAB „Agaras“ komercijos direktorės Dainos Būtėnės teigimu, kadangi atvėsintos kiaulienos importo mokesčiai sumažinti nebus, o kvotos galios iki 2020 m., didelio prekybos pokyčio tikėtis neverta.
Lietuvos gamintojams svarbu tai, kad pramoninių prekių muito vidurkis Rusijoje nuo 9,5 sumažės iki 7,3 proc., tarp jų automobilių – vidutiniškai nuo 15,5 iki 12 proc.
Neblogas plėtros perspektyvas Rusijoje matantis UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ pardavimo direktorius Andrius Eiva prognozuoja, kad dėl šio pokyčio jų įmonės gaminamų vilkikų priekabų ir puspriekabių pavyks parduoti daugiau. Pastaruoju metu ši bendrovė dėl didelių muitų buvo priversta apie 50 proc. produkcijos į Rusiją siųsti atskirais komponentais ir ten juos surinkti. Nors prieš kelerius metus, iki Rusijoje įvedant iki šiol vis dar galiojančius muitus, didžiąją bendrovės produkcijos dalį sudarė gatavi gaminiai. Bendrovė „Schmitz Cargobull Baltic“ Rusijoje ketina steigti „Trailer“ centrą, nes visi didieji pasaulio gamintojai „Mercedes“, „Volvo“, „Scania“, MAN ten stato arba jau pasistatė gamyklas, taip apsisaugodami nuo didelių Rusijos muitų, taikomų importuojamiems automobiliams ir jų dalims.
Dėl naujos muitų tvarkos rankomis trina ir „Lietuvos geležinkeliai“, nes nuo 2013 m. liepos 1 d. nebebus taikomi diskriminaciniai dvigubi geležinkelio paslaugų tarifai. Be to, didėjant eksportui, daugiau darbo turės ir mūsų šalies krovinių vežėjai, tai yra vilkikų bendrovės.
Mūsų šaliai svarbu ir tai, kad tapusi PPO nare Rusija privalės sumažinti medienos eksporto muitus. Tai sudarys Lietuvos pramonei galimybių pigiau pirkti žaliavas. Tikėtina, kad dėl to šiek tiek atpigs lietuviški baldai ir kiti medienos gaminiai.
Beje, jau netrukus Lietuvos verslui pagerės sąlygos prekiauti ne tik su Rusija, bet ir su Kazachstanu bei Baltarusija. Kai buvo kuriama Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, Rusija turėjo aukščiausius muitų tarifus, kuriuos nuo 2010 m. turėjo įsivesti ir kitos Muitų sąjungos šalys. Stodama į PPO, Rusija privalo gauti Kazachstano ir Baltarusijos sutikimą, kad ir šios taikys tokius pat, tai yra sumažintus, tarifus. Tikimasi, kad tai gerokai pagyvins prekybą naudotais automobiliais.
Atrodo, kad lietuviams naudotų automobilių kainos kils, nes Lietuvos turguose gerokai padidės jų paklausa. Tai puiki žinia naudotų automobilių perpardavinėtojams ir remonto meistrams, bet Rusijos lengvųjų automobilių gamintojai dėl to skambina pavojaus varpais. Jų skaičiavimais, iki 2014 m. lengvųjų automobilių gamyba Rusijoje gali susitraukti 58 proc. Rusiškų vilkikų gamyba, kaip prognozuojama, sumažės net 98 proc., o tai reikš apskritai šios pramonės šakos žlugimą.

Ilgi pereinamieji laikotarpiai

Kita vertus, net ir po aptariamos permainos žaibiško pagerėjimo Lietuvos prekybos santykių su Rusija srityje nėra ko tikėtis, nes procesus lėtins numatyti ilgi pereinamieji laikotarpiai bei kvotos, nustatytos tam tikrai produkcijai.
Pasak pramonininkų atstovo G.Morkio, Lietuva nenorėjo tokių ilgų pereinamųjų laikotarpių, tačiau Rusijai juos pavyko išsiderėti. ES ir kitos šalys mąstė, kad jau geriau Rusijai įstoti į PPO su pereinamaisiais laikotarpiais, nei apskritai likti „už borto“.
Taigi koks dabar yra susitarimas? Pasirodo, maždaug trečdalio įvairių prekių muito tarifai turės būti sumažinti iškart vos tik įstojus į PPO. Apie ketvirtadalio prekių grupių muitų mažinimas bus atidėtas trejiems metams. O štai automobiliams, malūnsparniams ir keleiviniams lėktuvams numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Paukštienos muitams nustatytas net aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis.
Daugeliui plataus vartojimo prekių, mėsai, paukštienai bus numatytos importo kvotos. Kvotose išsitenkančiai produkcijai bus taikomas sumažintas muito mokestis, o kvotą viršijančiai produkcijai – padidintas. Pavyzdžiui, jautienos kvotos ribose muito mokestis bus 15 proc., o kvotą viršijančios – 55 proc. muitas. Paukštienos – 25 proc. kvotos ribose, ir 80 proc. – be kvotos.

Dujos nepigs

Iš tikrųjų Lietuvos pramonė ir verslas gana santūriai priima šias naujienas, nes jos ne revoliucingos, o tik šiek tiek gerinančios padėtį. Tarkime, jokio pagerėjimo nepajus gamtines dujas iš Rusijos naudojanti pramonė, mat lieka galioti 30 proc. rusiškų dujų eksporto muitas. Įžvelgiama ir keletas neigiamų šios sutarties aspektų. „Kartais Rusiją pavykdavo ES lygiu prispausti dėl dempingo sąlygų ir tikėtis laimėti antidempingo bylas. Dabar į procesą įsitraukia PPO. Jei ES taikys Rusijai antidempingo procedūras, ši ES paduos į PPO teismą. Šiuo atveju Lietuvos gynybiniai interesai ES rinkoje, pavyzdžiui, dėl dujų, pasunkėja“, – įsitikinęs G.Morkis.
Lietuvos įmonės, kurių produkcija priklauso nuo gamtinių dujų iš Rusijos, šiuo atveju nieko neišloš. Kaip paaiškėjo, Rusija savo įmonėms gali taikyti apie tris kartus mažesnę kainą už dujas nei Lietuvos įmonėms. Mes perkame dujas po 450 JAV dolerių už 1000 kub. m, o Rusija savo viduje jas parduoda už 150–200 dolerių. Natūralu, kad energetines žaliavas tokia kaina gaunančioms mūsų šalies įmonėms sunku konkuruoti su Rusijos gamintojais.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos Išorinių santykių departamento direktorės Rasos Adomaitienės, pagerėjimu pirmiausia reikėtų laikyti ne muitų mažinimą, kuris, be abejo, taip pat bus naudingas Lietuvos verslui, bet netarifinių barjerų naikinimą ir prekybinių santykių prognozuojamumo didėjimą. Kitaip tariant, iš dvišalės prekybos bus pašalinta svarbi kliūtis – neskaidrus ir diskriminacinis sanitarinių ir fitosanitarinių normų taikymas. Svarbu, kad Rusija įsipareigoja netaikyti diskriminacijos pasienyje, nustatydama mokesčius ir rinkliavas už muitinės procedūras, muitinį vertinimą. Be to, Muitų sąjungos muitinės kodeksas ir kiti teisės aktai turės atitikti PPO reikalavimus. Svarbu, kad Rusija įsipareigoja viešai skelbti visus teisės aktus ir jų projektus.
Ne kartą esame girdėję istorijų, kai Rusija atsisakė priimti lietuviškų produktų, neva piene ar daržovėse aptikus viršytą tam tikrų medžiagų normą. Įstojus į PPO tokių priemonių nelieka, o jei jos ir atsiranda, Rusiją galima skųsti PPO. Iki šiol pasiskųsti nebuvo kam.

Rusijos laimėjimas – gera reputacija

Ekonominiu požiūriu Rusijai nenaudinga priklausyti Pasaulio prekybos organizacijai, tai yra 153 šalių klubui, tačiau šiuo atveju labiausiai buvo atsižvelgta į valstybės reputaciją. Vienai didžiausių pasaulio šalių būti „už borto“ tapo negarbinga. Pasaulinių standartų nepaisymas Rusiją galėjo stumti į dar didesnį atsilikimą. Dabar siunčiamas signalas, kad ši šalis irgi taiko pasaulines prekybos taisykles ir standartus. Galimiems investuotojams tai ženklas, kad Rusija pamažu tampa prognozuojama šalimi.
Kita vertus, Rusija pagaliau neatsispyrė ES ir JAV spaudimui. „Lietuvos verlas ir pramonė palaikė Rusijos narystę PPO, keldama tam tikras sąlygas. Mūsų šalies verslas ir pramonė savo reikalavimus ir nuomonę išsakė mūsų šalies derybinę poziciją ES formuojančiai Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Nors Rusijai Lietuva – visai mažas žvėrelis, sakyčiau, netgi blusa, bet ji vis tiek kandžiojasi. Ir į jos reikalavimus irgi tenka atsižvelgti“, – teigia G.Morkis.
Rusija – didelė ir svarbi rinka. Lietuvai ne vis tiek, kokius tarifinius ir netarifinius barjerus ji taiko. Nebūdama PPO nare, Rusija įvedė didelius muitus ir įvairiai manipuliuodavo netarifiniais barjerais, savo produkcijai taikydama įvairias protekcionistines priemones. Tikimasi, kad ratifikavus Rusijos stojimo į PPO sutartį ir išgyvenus perinamuosius laikotarpius, to nebeliks bent jau sutartyje numatytoms prekių grupėms.

LPK gen. direktoriaus pavaduotojas G.Morkis: „Nors Lietuva Rusijai – visai mažas žvėrelis, sakyčiau, netgi blusa, bet ji vis tiek kandžiojasi.“

Muitai Rusijai įstojus į PPO (proc.)

Prekių grupės    Dabartinis muitas    Muitas įstojus į PPO
Maisto prekės
Gyvos kiaulės, grynaveisliai gyvuliai    40    5
Pieno produktai    19,8    14,9
Augalinis aliejus    9    7,1
Kruopos    15,1    10
Alus iš salyklo    0,6 euro/l    0,018 euro/l
Kiti fermentuoti gėrimai, nealkoholiniai gėrimai ir jų mišiniai    20    12,5
Stiprūs alkoholiniai gėrimai    2 eurai/l    1,5 euro/l

Pramoninės prekės
Automobiliai    15,5    12
Elektronika    8,4    6,2
Chemija    6    5,2
Mediena ir popierius    13,4    8
Sulankstomos dėžės iš popieriaus arba kartono    15    5
Šlako, akmens ir mineralinė vata    15    10
Metalinės konstrukcijos    15    6
Šaltinis: “Veidas”, Užsienio reikalų ministerija

Nenaujų automobilių pardavėjai trina nuo stovėjimo turguje sušalusias rankas – skirtingai nei ankstesniais metais, nuo sausio pradžios mūsiškių pargabentas pavažinėtas mašinas šluoja kazachai ir baltarusiai.

Prekybininkai net skundžiasi, kad Vakaruose nebespėja rasti tiek automobilių, kiek reikia pirkėjams, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Tiesa, niekas nežino, kiek tęsis šis bumas – pirkliai iš tolimų kraštų į tėvynę stengiasi pargabenti kuo daugiau transporto priemonių, nes laukiama, kad liepos 1 dienos didės šių prekių muitai – bent taip numatoma Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendros muitų sąjungos norminiuose aktuose.

“Nuo sausio vidurio tęsiasi žvėriškas pirkimas. Prasidėjęs ažiotažas kol kas neslūgsta. Pagrindiniai pirkėjai – baltarusiai ir kazachai. Dauguma mašinų, kurios įvaromos į prekyvietės teritoriją, parduodamos”, – sako bendrovės “Varanas”, administruojančios Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis.

Jis sako, kad iš kaimyninių valstybių važiuoja verslininkai, kurie sugeba apeiti muitų sąjungos valstybių reikalavimus -lengvatinėmis sąlygomis nenaujas mašinas įvežti gali tik fiziniai asmenys, bet ne įmonės.

Baltarusiai ir kazachai dėl muitų ieško iki dešimties metų amžiaus automobilių. Tadžikai perka 15 metų ir senesnes transporto priemones.

Šalia kylančio mašinų verslo vietą randa ir kiti verslai – Marijampolės kelionių agentūra “Jotva” keliolika tūkstančių litų investavo į biurą, esantį šalia automobilių turgaus, kuriame aptarnaujami kazachai. Čia parduodami skrydžių bilietai, nakvynė, žmonės gali užsisakyti kelionę iš Rygos oro uosto iki Marijampolės, tvarkomos vizos

Rinką išjudino ir tai, kad Europos Sąjungos iš intervencinių sandėlių veža grūdus perdirbėjams, o šie gamins produktus nepasiturintiems žmonėms, ketvirtadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Už paslaugą bus atsiskaitoma ne pinigais, bet grūdais, juos įmonės vėliau parduos. Vien Lietuvoje tokių miežių – dešimtys tūkstančių tonų.

“Sprendimas naikinti importo muitus – kol kas tik psichologinis veiksnys, nes fiziškai per kelias dienas javų niekas neatsivežė. Lietuvoje, manau, svarbiau yra tai, kad rinkoje pasirodys pašarinių miežių, gulinčių intervenciniuose sandėliuose. Jie puikia tinka gyvuliams šerti”, – analizuoja įmonės “Amilina” generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas ir prognozuoja tolesnį kainų mažėjimą, nes ūkininkai ir spekuliantai, elevatoriuose bei sandėliuose laikę grūdus, nusprendė nebelaukti ir imti pardavinėti derlių.

Amilina” per savaitę tonos supirkimo kainą sumažino 40 litų – nuo 930 iki 890 litų.

Europos Komisijos nutarimas naikinti muitus paskutinį kartą buvo priimtas 2008 metais vasarį, kai grūdų kainos taip pat buvo rekordinės. Tada kainos drastiškai krito. Šį kartą milžiniško ir greito pigimo nelaukiama.

Europos Komisija (EK) vasario 24 dieną turėtų nuspręsti panaikinti muitus į Europos Sąjungą (ES) importuojamiems miežiams, pašariniams ir žemos kokybės maistiniams kviečiams, tačiau rinkos dalyviai abejoja, ar toks sprendimas paskatins grūdų kainų mažėjimą.

Lietuvos grūdų prekybininkai prognozuoja, kad EK sprendimas nepakeis Lietuvos vidaus rinkos, nebent privers ūkininkus, kurie elevatoriuose dar saugo derlių ir tikisi, kad jis brangs, pradėti parduoti grūdus, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Muitai javų kainai daro nedidelę įtaką ir jų panaikinimas būtų simbolinė pagalba. Šiandien į ES dar galima be mokesčių įvežti 2,5 mln. tonų maistinių kviečių – toks neišnaudotos kvotos dydis”, – sakė “Agrokoncerno grūdai” generalinis direktorius Karolis Šimas.

“Linas Agro Group” prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas prognozavo, kad muitų mažinimas gali būti psichologinis veiksnys, priversiantis ūkininkus ir supirkėjus, kurie sandėliuose laiko derlių, bent jau pradėti pardavinėti grūdus ir nelaikyti jų, tikintis eilinio brangimo.

Tuo tarpu Lietuvos ūkininkai jau piktinasi galimu EK sprendimu dėl muitų naikinimo.

“Naikinti muitų ir skatinti importą nereikia. Grūdų yra, tiesiog supirkėjai nenori mokėti rinkos kainos.

Blogiausia, kad įvežtiniai grūdai gali mums sutrukdyti parduoti ateinančių metų derlių. Vienais metais importas jau buvo leistas ir po javapjūtės sandėliai buvo pilni, o perdirbėjų siūlomos kainos gerokai mažesnės nei biržoje”, – tvirtino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas.

Rusija per vidutinės trukmės laikotarpį gaus žymiai daugiau negu praras per trumpą laikotarpį, panaikinusi muito mokestį Baltarusijos reikmėms tiekiamai naftai, įsitikinusi Rusijos Ekonominės plėtros ir prekybos ministrė Elvyra Nabiulina.

“Jeigu kalbėtume iš esmės, tai reiškia grįžimą prie tų ekonominių sąlygų, kurios buvo 2009 metais”, – sakė E.Nabiulina žurnalistams.

Rusija ketina panaikinti muito mokestį į Baltarusiją tiekiamai naftai, kai ši ratifikuos visą paketą dokumentų, susijusių su Vieningąja ekonomine erdve. Tikimasi, kad Baltarusija tai padarys artimiausiu metu.

Susitarimais taip pat numatyta, kad už eksportuojamą į kitas šalis rusišką naftą gautas lėšas Baltarusija 100 procentų perduos į Rusijos biudžetą.

Šiuo metu pagal ankstesnį susitarimą, 2010 metais Baltarusija savo reikmėms gaus 6,3 mln. tonų naftos be muito mokesčio iš bendro 21,5 mln. tonų naftos kiekio, tiekiamo į Baltarusiją.

E.Nabiulina sakė, kad ekspertų skaičiavimais, atsisakius muito mokesčio, ekonominis efektas Baltarusijai sudarys 3,912 mln. dolerių.

“Rusijos ekonomiką per vidutinės trukmės laikotarpį gaus daugiau negu per trumpą laikotarpį praras, atsisakiusi muito mokesčio”, – sakė E.Nabiulina.

Vadovaujantis šia schema, Rusijai turės naudos iš padidėjusios rusiškos naftos produktų rinkos.

Kalbėdama apie Maskvoje įvykusias derybas, Rusijos Ekonominės plėtros ir prekybos ministrė pranešė, kad jose, be Baltarusijos, taip pat dalyvavo ir Kazachstanas. Jose buvo aptarinėjami vien ekonominiai klausimai.

Praėjusią savaitę pradėjo veikti ilgai atidėliota Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, kuri keičia ne tik šių trijų šalių, bet ir viso regiono prekybinius santykius.

“Per dešimties metų Eurazijos ekonominės sandraugos istoriją svarbiausias laimėjimas yra tai, kad pagaliau baigta formuoti Muitų sąjunga”, – per praėjusią savaitę Astanoje vykusį Eurazijos ekonominės sandraugos (EurAzES) šalių vadovų susitikimą džiūgavo Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka.

Visi trys po ilgų derybų ir atidėliojimų pagaliau sutarė, kad nuo liepos pradeda veikti bendra visų trijų šalių muitų sistema.

Tai reiškia, kad sąjungos šalys prekėms taikys vienodus muito tarifus, kurių didžioji dalis bus paremta dabartiniais Rusijos tarifais, tad Muitų sąjungai nepriklausančioms šalims kai kurias prekes gabenti į Rusiją, Kazachstaną ar Baltarusiją nuo šiol bus brangiau, o kitas – šiek tiek pigiau.

Tarkime, muitai didėja daugiau kaip 30 proc. lietuviškos kilmės eksporto, apie 61 proc. lietuviškos kilmės eksporto muitai lieka nepakitę, o mažesni tarifai bus taikomi tik 8 proc. išvežamų prekių.

Beje, šie skaičiai dar negalutiniai. Muitų sąjungai jau pradėjus veikti, kol kas suderinta tik apie 10 proc. muitų pozicijų, o visos kitos tebesvarstomos ir tai truks dar ilgai.

Juolab kad nors Muitų sąjungoje ir bus vadovaujamasi vienu Muitinių kodeksu, kiekviena šalis pasiliko teisę kai kurioms prekėms taikyti kitokius mokesčius ir nusistatyti pereinamąjį laikotarpį.

Naudos išpešė visos trys

Nors vis dar šlubuojanti, naujoji Muitų sąjunga naudingiausia Rusijai. Ir ne vien ekonominiu, bet ir geopolitiniu požiūriu. Siekdama neprarasti įtakos buvusioms sovietinėms respublikoms, ji apie Muitų sąjungą kalba jau nuo 1995-ųjų. Dar pernai Baltarusijos vadovas A.Lukašenka pripažino, kad Muitų sąjunga labiausiai iš trijų jai priklausysiančių valstybių sustiprins Rusiją.

Tiesa, reikia pripažinti, kad naudos siekia ir Baltarusija bei Kazachstanas – jų keliami reikalavimai ir mėginimai išsiderėti kuo palankesnes sąlygas buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl Muitų sąjunga nebuvo sudaryta taip ilgai.

Tarkime, Minskas siekė, kad Baltarusijai būtų visiškai panaikinti naftos muitai. Rezultatas – Maskva sutiko į kaimyninę šalį be muito tiekti tik tiek naftos, kiek ši sunaudoja šalies viduje.

Kazachstanas irgi turi savų išskaičiavimų. “Ši Sąjunga sustiprins mūsų ekonomiką, suteiks mums naujų perspektyvų ir pakels visų Kazachstano piliečių gerovę”, – sako N.Nazarbajevas. Tos perspektyvos, kaip teigia analitikai, – ne tik tiesioginė ekonominė nauda, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kremliumi plačiąja prasme.

Bet kuriuo atveju iš Muitų sąjungos laimės visos, nors ir nevienodai. Skaičiuojama, kad Rusijai Muitų sąjunga duos apie 400 mlrd. JAV dolerių pelno, o Baltarusijai ir Kazachstanui – apytiksliai po 16–18 mlrd. JAV dol. Be to, Muitų sąjungos valstybių bendrasis vidaus produktas iki 2015 m. padidės 15–18 proc.

Tikisi bendros valiutos

Beje, Muitų sąjungos atsiradimas yra ne vien ekonominis išskaičiavimas. Daugelis analitikų sutinka, kad Rusija stumia Baltarusiją ir Kazachstaną bendros ekonominės erdvės link.

Tai patvirtina ir pirmasis Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas, praėjusią savaitę pranešęs, esą bendra ekonominė erdvė (BEE) oficialiai pradės veikti jau nuo 2012 m. sausio 1-osios.

Manoma, kad Rusija norėtų, jog ateityje prie šios ekonominės zonos prisidėtų ir Kirgizija bei Tadžikistanas, nors kol kas tai dar miglota perspektyva.

Užtat abejonių nekelia tai, kad sustota nebus ir po BEE įsigaliojimo. Ilgainiui Rusija sieks visiškai sujungti trijų valstybių rinkas, o tam svarbiausia – įvesti bendrą valiutą.

“Priartėjome prie labai aukšto integracijos lygio. Bendradarbiausime kurdami bendrą ekonominę erdvę, o ateityje – bendrąją rinką, kol galiausiai bus sukurti bendros valiutų rinkos pagrindai”, – neslepia D.Medvedevas.