BFL

Muitinės veikla. Balandį Vyriausybė patvirtino Tarnybos LR muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą. Jį priėmus greta griežtinamų taisyklių būtų kuriamos palankesnės darbo sąlygos. Apie tai, kas pasikeistų jį priėmus, bei apie dabartines Muitinės departamento problemas darbo ir rezultatus „Veidas“ kalba su finansų viceministru, kuruojančiu šios institucijos veiklą, dr. Algimantu Rimkūnu.

VEIDAS: Kokių svarbiausių pokyčių tikimasi iš teikiamų statuto pataisų? Ar tai daugiausia susiję su taisyklių griežtinimu?

A.R.: Taip, bet ne vien. Lygia greta stengiamasi sudaryti palankesnes darbo sąlygas muitinės sistemoje. Patvirtinus šį Seimui pateiktą projektą būtų sudarytos geresnės galimybės racionaliau ir efektyviau naudoti turimus ribotus žmogiškuosius išteklius. Naujas teisinis reglamentavimas didintų muitinės pareigūnų motyvaciją siekti karjeros muitinės sistemoje, padėtų pritraukti į tarnybą muitinėje aukštos kvalifikacijos specialistų ir išsaugoti juos tarnyboje, be to, paskatintų muitinės pareigūnus labiau vertinti einamas pareigas, didintų jų atsparumą korupcijai.

Vienas svarbiausių pokyčių – galimybė formuoti profesinę patirtį turinčių muitinės pareigūnų rezervą. Projekte numatyta ir galimybė tam tikrais atvejais be konkurso ir atrankos priimti į tarnybą muitinėje anksčiau institucijoje sąžiningai tarnavusius pareigūnus. Skatinant muitinės pareigūnus siekti karjeros būtų sudaroma galimybė tarnybinės veiklos vertinimo metu perkelti muitinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pareigas ne tik toje pačioje, bet ir kitoje muitinės įstaigoje.

Projekte numatoma kompensuoti važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidas ne tik muitinės posto, bet ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams. Taip pat siūloma numatyti turtinės žalos, padarytos muitinės pareigūnui ar jo šeimos nariams dėl pareigūno tarnybos, kompensavimo galimybę.

Be šių pakeitimų, projektu siūloma tiksliau reglamentuoti muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką ir darbo laiko režimą, viršvalandinių darbų trukmę, pareigūnų tarnybos stažo skaičiavimą, kompensacijų mokėjimo tvarką pareigūnų, žuvusių atliekant pareigas, artimiesiems.

VEIDAS: Kokius aspektus norima reglamentuoti griežčiau?

A.R.: Siekiant didinti muitinės pareigūnų atsakomybę ir mažinti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi galimybes siūloma nustatyti draudimus muitinės pareigūnams tarnybos metu turėti tarnybai nereikalingų daiktų ir riboti turimą grynųjų pinigų sumą, neleisti, kad su savimi turėtų brangiųjų akmenų, panašių dalykų. Muitinės pareigūnas gali būti patikrintas ir už pažeidimą gali būti skiriamos įvairios tarnybinės nuobaudos iki atleidimo iš pareigų. Numačius tokią tvarką, šitai patikrinti galėtų pareikalauti jo viršininkas arba panašios, kaip Policijos departamentas turi Imuniteto tarnybą, institucijos darbuotojai. Supraskime, kad muitinė yra statutinė tarnyba, ji skiriasi nuo darbo, pavyzdžiui, ministerijose. Iš statutinių tarnautojų galima reikalauti gerokai daugiau ir jie privalo paklusti griežtesnėms taisyklėms. Visas jų darbas reglamentuojamas pagal specialų statutą.

Taip pat projektu norima pakeisti nuostatas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino – tai padėtų užtikrinti tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą muitinėje. Siūloma papildyti ir priesaikos Lietuvos Respublikai tekstą sąžiningumo ir nešališkumo požymiais ir numatyti atleidimo iš tarnybos pagrindą, kai muitinės pareigūnas atsisako prisiekti arba sulaužo duotą priesaiką.

Galiausiai numatyta muitinės pareigūnų rotacija. Tai iš tiesų yra sveikas dalykas: svarbu, kad muitinės pareigūnas nebūtų visą laiką dirbęs tik vienoje vietoje ir „nesuaugtų“ su ja.

VEIDAS: Jeigu iš muitinės pareigūnų galima tiek daug reikalauti, griežtai prižiūrėti jų veiklą, tai kodėl tokios problemos, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, korupcija, yra taip stipriai išvešėjusios?

A.R.: Negi muitinė jau pagal savo apibrėžimą sako, kad tai tokia vieta, kurioje negalima tikėtis, kad visi būtų sąžiningi? Beje, dar Biblijoje rašoma, kad vienas iš Kristaus mokinių buvo muitininkas ir prisidėdamas prie Kristaus davė įžadus, jog daugiau niekada neims kyšių. Regis, problemų ištakos tikrai senos.

Neimsiu teigti, kad Lietuvoje korupcijos problemos nėra. Visiškai nesenas atvejis, kai net apie trisdešimt Medininkų kelio posto muitininkų buvo pagauti piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi. (Tai buvo didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje – V.S.) Jie buvo įsitraukę, nors ir į smulkią, bet vis vien nesąžiningą veiklą: šie muitininkai imdavo pinigus už tai, kad lengviau praleistų per Lietuvos sieną su Baltarusija.

Korupcijos problema neišnykusi, bet visomis priemonėmis stengiamasi ją eliminuoti. Neretai tokių negatyvių reiškinių priežastys būna labai paprastos – paprasčiausiai nepakankamas darbo apmokėjimas. Atsiranda žmonių, kurie stengiasi įsidarbinti tokioje vietoje, kaip pasienio kontrolės punktai, tikėdamiesi prisidurti prie atlyginimo. Tai suprasdama Vyriausybė stengiasi padidinti atlyginimus, taip pat veikia pareigūnų skatinimo sistema, tarkime, kai sulaikoma stambi kontrabanda, darbuotojai gauna premijas.

Koks šios problemos mastas? Tikiuosi, nelabai didelis. Be to, juk yra specialus muitinės žvalgybos padalinys, kuris vykdo žvalgybą, padėdamas sulaikyti kontrabandines prekes, taip pat yra tam tikra imuniteto tarnyba, kuri veikia kaip ir Policijos departamente ir prižiūri, kad dirbantieji muitinės sistemoje būtų sąžiningi.

VEIDAS: Kiek 2013 ir 2014 m. pradėta ikiteisminių tyrimų ir skirta nuobaudų?

A.R.: Pernai dėl kontrabandos muitininkai pradėjo 328 ikiteisminius tyrimus, 2013 m. – 316. Daugiausiai ikiteisminių tyrimų pradėta dėl narkotinių medžiagų ir tabako gaminių kontrabandos. Taip pat 2013 m. atlikti 74 tarnybiniai patikrinimai, 60-iai pareigūnų ir darbuotojų skirtos tarnybinės nuobaudos, 2014 m. atlikti 77 tarnybiniai patikrinimai, nuobaudos skirtos 47 pareigūnams ir darbuotojams.

Daugiausiai tarnybinių nusižengimų nustatoma ir įtarimų dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pareiškiama žemiausios grandies muitinės pareigūnams, tai yra muitinės postų inspektoriams.

VEIDAS: Kaip keičiasi gyventojų, anonimiškai pranešančių apie korupciją, skaičius? Ar tai svari pagalba?

A.R.: Pastaraisiais metais pranešimų, gaunamų muitinės pasitikėjimo telefonu, skaičiai po truputį didėja. Pernai nemokamu muitinės pasitikėjimo telefonu, kuriuo galima pateikti informaciją apie planuojamas nusikalstamas veikas, pareigūnų piktnaudžiavimą, buvo gauti 105 pranešimai ir nemaža dalis jų pasitvirtino.

VEIDAS: Kai policijoje buvo įsteigta Imuniteto tarnyba ir sugriežtėjo reikalavimai, anksčiau itin populiari kelių patrulių pareigybė tapo nebepopuliari ir stipriai sumažėjo norinčiųjų dirbti. Ar nebijoma kažko panašaus?

A.R.: Sutinku, kad taip gali nutikti. Darbo jėgos tekamumas muitinėje jau dabar yra tam tikra problema.

VEIDAS: Kaip mažinama korupcijos rizika, kokių prevencinių priemonių imamasi?

A.R.: Visų pirma nuosekliai įgyvendinama kovos su korupcija programa, skirta korupcijai Lietuvos muitinėje užkardyti. Didelis dėmesys skiriamas asmenų, pretenduojančių į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, tikrinimui, atliekami pretendentų asmenybės savybių vertinimai, nuolat organizuojami antikorupciniai mokymai, visuomenė informuojama apie nustatytus korupcijos atvejus ir apie muitinės veiklą kovojant su korupcija. Vykdomos ir kitos įvairios antikorupcinės priemonės, svarstomos galimybės ateityje pasienio postuose įdiegti vaizdo ir garso fiksavimo įrangą.

VEIDAS: Kas labiausiai lemia tokią problemą: mūsų mentaliteto veiksnys, paprasčiausias apsileidimas?

A.R.: Sakyčiau, visas kompleksas aspektų. Vis dėlto tai tikrai ne vien Muitinės departamento problema: Lietuvoje yra ne viena sritis, kurioje vienu rankos mostu išspręsti visų problemų nepavyksta. Juk žinome, kad tik administracinėmis priemonėmis visko sutvarkyti neįmanoma, dar reikalingas didesnis pačių dirbančiųjų muitinės sistemoje sąmoningumas, žinoma, turi atsirasti geresnė ekonominė motyvacija. Mano nuomone, tik racionalus tokių priemonių kompleksas gali duoti apčiuopiamesnių rezultatų. Jeigu viskas būtų taip paprasta, kad tik įvedus kažkokias geležines taisykles būtų išspręstos visos problemos, gyvenimas taptų daug paprastesnis (vis vien yra tam tikros žmogaus teisės, tam tikros etinės normos, kurių būtina paisyti). Nepaisant visko, manau, kad padėtis eina geryn.

Kalbant apie Lietuvos muitinės vardą ir reputaciją tarp ES valstybių reikia pabrėžti, kad jis tikrai geras. Lietuvos muitinė yra viena iš matomų institucijų. Pavyzdžiui, mūsų muitinė dalyvauja Rytų partnerystės programoje ir padeda tokioms šalims, kaip Gruzija, Ukraina, Moldova, taip pat iš dalies Armėnija, Azerbaidžanas. Mūsų muitininkai jau ne vienoje valstybėje yra perteikę savo patirtį kitų valstybių muitininkams ir tikrai yra labai vertinami. Yra ir gerų pusių.

VEIDAS: Jei bus priimtos šios pataisos, ar yra tolesnių tikslų dėl muitinės veiklos gerinimo?

A.R.: Šiuo metu Lietuvos muitinė aktyviai dirba pereidama prie visiškai elektroninių muitinės procesų. Tai reiškia, kad verslui bus sudaryta galimybė deklaruoti krovinius nevykstant į muitinę. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema priims visas importo, eksporto, laikinojo saugojimo deklaracijas elektroniniu formatu ir sprendimai dėl prekių įforminimo bus priimami virtualioje aplinkoje. Verslas apie deklaracijos apdorojimo būsenas ir muitinės priimtus sprendimus bus informuojamas elektroninėmis žinutėmis.

Kitas svarbus artėjantis dalykas visos Europos Sąjungos mastu – naujasis ES muitinės kodeksas, kuris bus taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir numatys tam tikras bendras visoms ES valstybėms normas. Rengiantis jo įgyvendinimui numatoma ir tarptautinė šalių narių muitinių komunikacija: tai reiškia, kad verslininkai galės įforminti krovinius, esančius vienoje šalyje narėje, muitinės deklaraciją pateikdami kitoje šalyje narėje.

VEIDAS: Kiek muitinė kasmet surenka pajamų? Kaip šios sumos keitėsi pastaraisiais metais?

A.R.: Lietuvos muitinė Finansų ministerijos mokesčių surinkimo planą pastaraisiais metais įvykdo ir netgi viršija. Pernai į valstybės biudžetą muitinė surinko 442 mln. 524 tūkst. Lt muitų, akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio – PVM. Mokesčių surinkimo planas įvykdytas 120 proc. 2013 m. muitinė biudžetą papildė 889 mln. 880 tūkst. Lt mokesčių.

Keletą pastarųjų metų didžiausią muitinės surinktų mokesčių dalį sudarydavo importo PVM (85–88 proc.), o pasikeitus šio mokesčio administravimo tvarkai surenkamo PVM dalis muitinės įplaukų struktūroje nuosekliai mažėja. Nuo 2013 m. kovo 1 d. pasikeitė šio mokesčio administravimo tvarka, kai didžiosios dalies (99 proc.) importo PVM sumokėjimo kontrolė perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai.

VEIDAS: Prieš keletą metų daug kalbėta apie intensyvią kovą su kontrabanda. Kuo tai baigėsi?

A.R.: 2014 m. Lietuvos muitinės užkardyta žala valstybei viršijo 30 mln. Lt, 2013 m. – 35 mln. Lt. Lietuvos muitinės indėlį kovojant su šešėline rinka galėtume iliustruoti ir nelegalios tabako rinkos mažėjimu: 2010 m. šešėlinė tabako rinka viršijo 42 proc.. Nuo 2010 m. bendromis teisėsaugos institucijų pastangomis nelegalią tabako gaminių rinką Lietuvoje pavyko sumažinti net 14 proc. – iki, naujausiais duomenims, 28 proc.

Paplitęs būdas nustatyti, kokia dalis čia surūkomų cigarečių yra legali, kokia ne, – pagal tuščių pakelių skaičių. Yra pasamdomi kokie studentai, kurie renka išmestus tuščius pakelius, ir pagal tai (nors ir labai apytiksliai) nustatoma, kokia rūkytų cigarečių dalis yra kontrabandinė. Šiuo metu nelegalių cigarečių surūkoma apie 25 proc., tačiau šis rodiklis sumažėjo nuo 27 proc.

Kontrabandos srautai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – nuo kainos skirtumo Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Šiuo metu didžiausias skirtumas yra su Baltarusija, todėl didžiausias kontrabandos srautas keliauja būtent iš jos. Ne viskas lieka Lietuvoje – daug iš to, kas nesugaunama, nukreipiama į Vakarų valstybes. Juk kontrabandininkai suinteresuoti kuo didesniu pelnu: cigarečių pakelio kaina Vilniuje ir Londone skiriasi du su puse ar tris kartus. Taigi mūsų muitininkų uždavinys – sulaikyti kontrabandą ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas ES valstybes. Saugome ne tik savo, bet ir išorinę Europos Sąjungos sieną.

Kontrabandos mažėjimo tempas gana didelis. Tai įvertina ne tik Lietuvos specialistai. Yra toks garsus šios srities mokslininkas iš Austrijos Friedrichas Schneideris. Jo vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas sumažėjo visoje ES.

VEIDAS: Kiek kontrabandinių prekių lieka Lietuvoje, o kiek keliauja į kitas Europos šalis?

A.R.: Sunku pasakyti. Jeigu kalbėtume apie tabako gaminius ir atsižvelgtume į tai, kad kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos ar Didžiosios Britanijos yra didelis, manau, čia aktualesnis tranzito tikslas.

VEIDAS: Kaip keičiasi kontrabandos srautai? Ką dažniausiai bandoma įvežti nelegaliai?

A.R.: Populiariausia kontrabandinė prekė jau daug metų yra tabako gaminiai. Muitinės pareigūnų praėjusiais metais sulaikytų tabako gaminių vertė siekia 13 mln. eurų: tai 116 mln. vienetų cigarečių ir trys tonos tabako. Panašus kiekis rūkalų buvo sulaikytas ir 2013 m. Tuomet konfiskuota 117 mln. vienetų cigarečių ir 1,6 tonos tabako.

Alkoholis nėra populiari kontrabandinė prekė. Dažniausiai nelegalūs alkoholiniai gėrimai į Lietuvą kontrabandos būdu nėra įvežami – jie gaminamas Lietuvoje nelegaliose gamyklėlėse ir klijuojamos rusiškos arba baltarusiškos etiketės. Šie gėrimai gaminami iš denatūruoto etilo alkoholio, kuris į Lietuvą įvežamas iš Europos Sąjungos šalių – Lenkijos ir Latvijos. Muitinė tokius krovinius tikrina turėdama informacijos, stebi jų judėjimą, dalijasi informacija, ir bendradarbiaujant su kitomis teisėsaugos institucijomis nelegalios alkoholio gamyklėlės yra išaiškinamos, jų veikla nutraukiama.

Jei kalbėsime apie naftos produktus, priminsiu, kad Europos Sąjungos teisės aktai leidžia iš trečiosios šalies įvažiuojančiam automobiliui įsivežti pilną baką degalų. Teisės aktai pažeidžiami, jei įvežus degalus be mokesčių iš automobilio jau šalies viduje jie yra išpilami ir parduodami. Nuo 2014 m. vasario muitinė įvedė prievolę deklaruoti įvežamą degalų kiekį. Taikydami šią kontrolės priemonę 2014 m. muitinės pareigūnai nustatė apie 8,6 tūkst. degalų gabenimo pažeidimų ir, apskaičiavę mokėtinus mokesčius, surinko 2,1 mln. Lt, 58 proc. daugiau nei 2013 m. (1,36 mln. Lt).

Pastaraisiais metais labai išaugo muitinės pareigūnų sulaikytų narkotikų kiekiai: 2014 m. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 822 kg narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tarp sulaikytų narkotikų – kokainas, hašišas, amfetaminas bei kitos sintetinės narkotinės medžiagos. 2013 m. buvo sulaikyta daugiau kaip tona narkotikų. Šių medžiagų gabenimo srautai nesikeičia: narkotines medžiagas bandoma vežti ir iš Vakarų į Rytus, ir iš Rytų į Vakarus, Skandinavijos valstybes.

Grįžtant prie tabako kontrabandos srautų, pastaraisiais metais tendencijos nelabai keičiasi: kaip minėjau, pigias baltarusiškas cigaretes siekiama atgabenti į Lietuvą ir nukreipti toliau – į Vakarų Europos šalis. Bet pastaraisiais metais daugiausiai tabako gaminių buvo sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o šiemet Lietuvos muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko nelegalių tabako gaminių, įvežtų iš Latvijos. Sustiprinus išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę toks nelegalių tabako gaminių srauto pasikeitimas siejamas su minimalia ir fragmentiška kontrole tarp Šengeno šalių, kuri tevykdoma muitinės mobiliųjų grupių jėgomis. O tarptautinės nusikalstamos grupuotės noriai išnaudoja Šengeno erdvės, užtikrinančios laisvą asmenų judėjimą, privalumus. Be to, kaimyninėse valstybėse taip pat brangsta cigaretės. Sakykime, Rusijoje pabrangimas įvyko dėl to, kad buvo padidinti cigarečių akcizai, ir tai tapo nebe taip patrauklu, kainų skirtumas mažesnis, palyginti su Baltarusija.

Kontrolės požiūriu muitinės postų su Latvija svarba padidėjo. Apskritai tradiciškai problemiškiausia padėtis postuose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.

VEIDAS: Kaip ankstesnės Vyriausybės paskelbta kova su šešėliu? Kaip sekėsi iš šešėlio traukti tą žadėtą milijardą litų?

A.R.: Deja, nepasisekė, nors kažkiek vis dėlto pavyko sumažinti. Dabartinė Vyriausybė kovoje su šešėliu iš tikrųjų yra pasiekusi gana nemažų laimėjimų. Ypač dyzelinių degalų kontrabandos srityje. Praėjusiais metais buvo įvesta nauja degalų kiekio krovininiuose automobiliuose tikrinimo ir deklaravimo tvarka. Viskas veikė taip: įvažiuojantys krovininiai automobiliai, kurių degalų talpyklos yra iki 1,5 tonos, privalėdavo deklaruoti degalų kiekį, o išvažiuojant iš Lietuvos tai vėl būdavo tikrinama ir palyginama. Reikėdavo pateisinti, kam jis sunaudotas.

Dėl šitos labai paprastos priemonės pernai dyzelinių degalų pardavimas ir už tai surenkamas akcizas padidėjo 17 proc. Tai labai ženklu. Tiesą sakant, surenkami akcizai yra tas biudžeto pajamų straipsnis, kuris nuolat viršija planą. Suplanuojame kukliau, bet pasiseka geriau. Ypač dėl dyzelinių degalų akcizų surinkimo, bet taip pat ir dėl cigarečių.

VEIDAS: Ar yra skaičiavimų, kiek nesurenkama į valstybės biudžetą dėl kontrabandos?

A.R.: Bendrų skaičiavimų, kiek į valstybės biudžetą nesurenkama lėšų dėl kontrabandos, nėra. Pavyzdžiui, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija skaičiuoja, kad dėl kontrabandinių cigarečių valstybė kasmet netenka apie 100 mln. eurų pajamų.

VEIDAS: Muitininkams teko daug modernios technikos. Kas buvo naudingiausia? Kiek tai paveikė rezultatus?

A.R.: Per pastaruosius trejus metus Lietuvos muitinė įsigijo keturias naujas rentgeno kontrolės sistemas ir jos veikia tuose tarptautiniuose postuose, per kuriuos keliauja didžiausi prekių srautai: Medininkų, Lavoriškių, Panemunės ir Kybartų kelio postuose. Šiuo metu Lietuvos muitinė iš viso eksploatuoja devynias rentgeno kontrolės sistemas. Per vieną valandą jos gali nuskenuoti 20 visiškai pakrautų krovininių transporto priemonių. Tai labai pagreitina muitinį tikrinimą ir palengvina legalaus verslo atliekamas procedūras. Rentgeno aparatų toks dydis, kad galima skenuoti net visą vagoną, nors, žinoma, jei tokiu būdu tikrintume kiekvieną sunkvežimį, eilės būtų labai didelės, o to niekas nenori.

Praėjusiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos muitinėms Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) skyrė finansavimą projektui „Baltijos šalių muitinių naudojamų rentgeno kontrolės sistemų vieningo duomenų mainų tinklo kūrimas“ įgyvendinti. Planuojama, kad jau 2016 m. visos trys Baltijos valstybių muitinės galės keistis duomenimis apie krovinius, patikrintus rentgeno sistemomis, įvertinti jų rizikingumą ir sparčiau priimti sprendimus dėl jų tikrinimo.

Vis dėlto svarbios ne tik modernios kontrolės priemonės, bet ir informacinės sistemos, kurios padeda atrinkti tikrinimui rizikingus krovinius. Rizikos valdymas – tai pagrindinis muitinės kontrolės instrumentas, užtikrinantis balansą tarp transporto srautų ir kokybiško muitinio tikrinimo.

Pavyzdžiui, numerių atpažinimo sistema (NAS) atlieka automatinį ir nepertraukiamą per muitinės postus vykstančių transporto priemonių valstybinių registracijos numerių atpažinimą. Atpažinti numeriai lyginami su įrašais, esančiais įtartinų numerių duomenų bazėje. Pagrindiniai šios sistemos naudotojai – ne tik Lietuvos muitinės, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Be to, nuo 2013 m. pradžios veikia bendra su Latvijos ir Estijos muitinėmis NAS duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie transporto priemones, kertančias trijų Baltijos šalių išorines sienas. Numatoma analogišką sutartį pasirašyti ir su Lenkijos muitinės tarnyba.

Taip pat stengiamasi nustatyti rizikingus vairuotojus ar įmones, kurios sulaukia griežtesnės kontrolės. Antra vertus, tas įmones, kurios visą laiką dirbo sąžiningai, niekada nepapuolė su kažkokiais negerais dalykais, kaip tik stengiamasi pozityviai diskriminuoti. Tie, kurie geriau dirba, tuos reikia mažiau kontroliuoti. Tai yra tarptautinė praktika.

VEIDAS: Skeptikai neretai sako, kad nebus rimtesnių pokyčių, kol nepasikeis kartos. Ką apie tai manote jūs?

A.R.: Na, Mozė keturiasdešimt metų po dykumą vedžiojo žydų tautą, kad pasikeistų kartos ir jų mąstysena. Sakyčiau, kad vis vien bendra tendencija pozityvi: kylant pragyvenimo lygiui šalyje padėtis gerėja, žmonės Lietuvoje tampa sąmoningesni, ne tokie tolerantiški pigesnėms kontrabandinėms prekėms. Manau, bent dalis žmonių niekada nepirks kontrabandinių cigarečių, nes jų socialinė padėtis, tam tikras savęs vertinimas ir panašūs dalykai to neleis daryti.

Viliuosi, kad mūsų tolerancija kontrabandinėms prekėms mažėja. Deja, tai yra vienas tų dalykų, dėl kurių Lietuva labai atsilieka, net palyginti su Estija. Tyrimai rodo, kad ten žmonės kur kas mažiau toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą negu Lietuvoje.

VEIDAS:  Kaip skiriasi kontrabandos sulaikymo mastai Baltijos valstybėse?

A.R.: Kokius pastaruosius penkerius metus Lietuva tarp Baltijos valstybių pirmauja pagal sulaikomų kontrabandinių prekių kiekį. Latvijoje ir Estijoje kontrabandos sulaikoma mažiau.

VEIDAS:  Ar Lietuvos muitinės padėtis kuo nors kitokia dėl to, kad kontroliuojama visa ES siena? Gal gaunamas didesnis finansavimas, skiriama daugiau dėmesio?

A.R.: Ne visų valstybių muitinės dirba vienodomis sąlygomis. Lietuvos siena sutampa su išorine ES siena ir ribojamės ne su ES šalimis narėmis Baltarusija, Rusija – Kaliningrado sritimi. Tai mums neabejotinai uždeda didesnę atsakomybę: kontroliuojamas prekių patekimas į ES, surenkami mokesčiai, muitai, dalis PVM, tai paskui perskirstoma ir patenka ne vien į Lietuvos, bet ir į ES biudžetą. Pagal esamą tvarką, nes visa užsienio prekyba su ES yra Europos Komisijos kompetencija ir mokesčiai iš tos prekybos nukreipiami į ES biudžetą. Šiuo atveju Lietuvai už administravimą paliekami tik 25 proc. Vis dėlto žiūrint plačiau Lietuva iš ES biudžeto gauna maždaug penkis kartus daugiau, negu sumoka į jį.

Vaiva Sapetkaitė

Algimantas Rimkūnas

Socialinių mokslų daktaras, garsus Lietuvos diplomatas Algimantas Rimkūnas 1990–1992 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos (URM) ekspertu-patarėju, 1992–1995 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje patarėju ekonomikos klausimais, 1995–1996 m. – URM sekretoriumi, 1996–2000 m. – užsienio reikalų viceministru. 2000–2005 m. A.Rimkūnas paskirtas nuolatiniu Lietuvos atstovu, ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje, buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Portugalijoje, o vėliau tapo URM valstybės sekretoriumi. Prieš 2013 m. tapdamas finansų viceministru, vadovavo URM.

Už darbą šalies labui A.Rimkūnas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Šaltinis: Finansų ministerija

Prieš dvejus metus prezidentė ir Vyriausybė paskelbė kovosią ir rasią būdų, kaip pažaboti kontrabandą, bet ir šiandien nelegaliai įvežamų cigarečių surūkoma beveik tiek pat, kiek ir iki skambių manifestų pradžios.

Vilnietis rūkalius Povilas J. savo įpročių nekeičia – cigaretes dažniausiai perka ne parduotuvėse, nes „taškuose“ jos kone perpus pigesnės. Tiesa, per pastaruosius dvejus metus ir nelegalioje rinkoje cigaretės pabrango. „Prieš metus pakelis „Saint George“ cigarečių kainavo 2,8–3 Lt, dabar perkant „iš pirmų rankų“ tenka mokėti 4 Lt. O po kaimus vežiojamos cigaretės jau pabrango iki 5 Lt. Tačiau parduotuvėje tokių pačių cigarečių įsigysi tik už maždaug 6,5–7 Lt“, – dėsto Povilas, per mėnesį cigaretėms skiriantis per 200 Lt. Jei cigaretes pirktų legaliai, mėnesio išlaidos padidėtų dar apie 100 Lt.
Kad Lietuva užversta kontrabandinėmis cigaretėmis, liudija ir oficialūs tyrimai. Nustatyta, kad 2010 m. per 40 proc. surūkytų cigarečių įvežtos nelegaliai, šiemet šis nuošimtis truputį mažesnis – 35 proc.

Ar karas su kontrabanda duoda rezultatų?

Regėdami, kad kontrabandos srautai neslūgsta, valdžios atstovai kontrabandininkams reguliariai paskelbia karą. Paprastai prieš valstybės biudžeto tvirtinimą. „Karas kontrabandai paskelbtas. Visos vykdomos priemonės bus griežtos – nėra kitos išeities, telkiame plačias pajėgas, tad mums šiandien itin svarbus glaudus visų institucijų bendradarbiavimas“, – iš tribūnos skambius žodžius žeria Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Kardu mosuoja ir prezidentė, dar metų pradžioje kontrabandininkams pasiūliusi dešimt kartų didesnes baudas, anksčiau siekusias apie 14 tūkst. Lt. Baudos už tokį nusikaltimą dydis siejamas su padaryta žala valstybei ir gali baigtis netgi turto konfiskavimu.
Pirmąjį šių metų pusmetį atsirado nuostata, kad automobilis su pilnu baku degalų Lietuvos ir Baltarusijos sieną per mėnesį gali kirsti ne daugiau kaip penkis kartus. Vykdamas šeštą kartą, vairuotojas privalo mokėti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius. Valdžios institucijų vadovai tikina, kad tai sumažino ne tik degalų, bet ir nedideles, iki tūkstančio pakelių cigarečių kontrabandos siuntas.
O kad nepasirodytų per maža, paskelbta, jog su kontrabanda kovojantys valstybės pareigūnai ir tarnautojai bus skatinami piniginėmis premijomis ir tam šiemet skirta 5 mln. Lt.
Ar visos minėtos priemonės davė naudos? Muitinės departamento duomenys rodo, kad šiokios tokios naudos yra. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė prekių, vertų beveik 54 mln. Lt, bei kontrabandos gabenimo atvejų atskleidė 32 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Šiokį tokį pagerėjimą rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: palyginti su 2010 m. trimis ketvirčiais, šiemet per devynis mėnesius akcizo mokesčio surinkta 9 proc. daugiau. O mažmeninė prekyba degalais šiemet Lietuvoje buvo 11,3 proc. didesnė nei prieš metus.
Kaip šiuo metu atrodo kontrabandos žemėlapis? Pasirodo, didžiausi srautai plūsta per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai šiemet iki spalio pabaigos 52 proc. visos sulaikytos kontrabandos sulaikė pasienyje su Baltarusija ir 22 proc. – su Rusija. Prieš dvejus metus kontrabanda iš Baltarusijos sudarydavo tik 10–20 proc. visos sulaikomos kontrabandos.

Priemonės skirtos smulkiesiems

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje labiau buvo gaudomos smulkios kontrabandos žuvelės, o stambioji kontrabanda suvaržymų gal net nepajuto. Jei tyrimai rodo, kad Lietuvoje ir dabar 35–40 proc. visų surūkomų cigarečių yra nelegaliai įvežtos per sieną, vadinasi, šio srauto ne tik nukirsti, bet net ir sumažinti vis dar nepajėgiama. „Kovoje su stambia kontrabanda reikšmingų pokyčių mes nematome“, – teigia ekonomistas.
Pasak Laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, nereikėtų pernelyg džiūgauti ir dėl esą padidėjusio akcizo mokesčio surinkimo, nes mokesčių surinkimo planas vis dėlto nėra pasiektas. Finansų ministerija skelbia, kad iš viso per pirmuosius tris šių metų ketvirčius surinkta 2,4 mlrd. Lt akcizo mokesčio, ir tai yra beveik 193 mln., arba apie 7 proc., mažiau, nei tikėtasi. Tuo pat laikotarpiu pridėtinės vertės mokesčio planas įvykdytas ir viršytas 1,5 proc. Tai rodo, kad legalaus akcizinių prekių vartojimo augimas dėl šešėlio atsilieka nuo bendro prekių vartojimo.
„Vertinant kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda priemones visada būtina prisiminti, kad šešėlis yra žmonių protesto prieš mokesčius ir reguliavimus forma. Todėl geriausias būdas mažinti šešėlį ir yra mažinti mokesčius bei reguliavimus, kurie yra tiesioginė kontrabandos ir šešėlio priežastis. Baudžiamosios, griežtesnės kontrolės, administracinės priemonės taip pat turi poveikį, bet jis daug mažesnis“, – pabrėžia V.Žukauskas.
Beje, kai kurios Pietų Amerikos šalys gerų kovos su kontrabanda rezultatų pasiekė taikydamos griežtas bausmes, bet jos buvo taikomos ne tik kontrabanda užsiimantiems asmenims, bet ir jos vartotojams. Šie būdavo baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir tai tikrai atgrasė didelę dalį visuomenės vartoti nelegaliai įvežamas prekes.

Rezonansiniai išaiškintos kontrabandos atvejai
Nelegalus cigarečių gamybos fabrikas. 2010 m. kovą Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai sostinės Naujosios Vilnios rajone aptiko nelegalų cigarečių gamybos fabriką. Įmonės teritorijoje tuo metu rastą produkciją realizavus juodojoje rinkoje, valstybei galėjo būti padaryta beveik 4 mln. Lt mokestinė žala.
Kvepalai. 2010 m. spalį–lapkritį MKT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vaidotų geležinkelio posto padalinyje, Vilniuje, sulaikyto jūrinio konteinerio iš Jungtinių Arabų Emyratų. Deklaravę, kad įveža skėčių, elektros prietaisų ir pan., vežėjai jūriniame konteineryje iš tikrųjų gabeno apie 13 t kvepalų su garsių gamintojų etiketėmis.
Cigaretės. 2010 m. lapkritį Raigardo kelio poste dviem krovininiais vilkikais į Lietuvą mėginta įvežti 700 dėžių cigarečių „Imperial Classic“, „Jin Ling“, „Viceroy“ ir „Fest“. Bendra sulaikytų nelegalių rūkalų siuntos vertė – apie 2,5 mln. Lt.
70 tonų tabako. 2011 m. kovą bendros Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos, Vokietijos muitinės kriminalinės tarnybos ir Lenkijos policijos operacijos metu Lietuvoje sulaikyta apie 70 t tabako, verto beveik 23 mln. Lt.
Antikvariniai daiktai. 2011 m. birželį Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė, kaip įtariama, antikvarinių daiktų siuntą. Dviejose kartoninėse dėžėse gabenti devyni kardai, 41 senovinis peilis, XVIII a. monetų ir kitokių vertybių.

Šaltinis: Muitinės departamentas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis: „Stambioji kontrabanda nėra suvaržyta, nes daugelis Vyriausybės priemonių nukreiptos sustabdyti smulkiai kontrabandai, o stambi kaip plaukė, taip ir tebeplaukia į Lietuvą.“

Antano Šipavičiaus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus, komentaras

Sulaikytų nelegaliai per sieną gabentų prekių kiekiai parodo tik darbo apimtis, bet ne darbo rezultatus. Juos mes analizuojame bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Matome, kad mūsų darbas jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, šiemet legalių tabako gaminių realizuota 18 proc. daugiau nei pernai.
Pasaulio muitinių organizacija atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, užsienio valstybėse sulaikytų kontrabandinių krovinių, išsiųstų iš Lietuvos, sumažėjo beveik perpus. 2009 m. kitose ES šalyse buvo sulaikyti 68 tokie kroviniai, 2010 m. – 36. Šiais atvejais Lietuvoje nelegalūs kroviniai buvo perkraunami, paslepiami po kitomis prekėmis ir išsiunčiami už šalies ribų.
Kiekvienas, susigundęs įsigyti kontrabandinių cigarečių, turėtų suvokti, kokią didelę žalą daro valstybei. Apskaičiuota, kad juodojoje rinkoje paplitusių „Jin Ling“ cigarečių pagaminimo kaina – apie 50 ct, likusią 5,9 Lt kainą legalioje rinkoje sudaro mokesčiai. Vadinasi, įsigydamas nelegaliai įvežtą prekę, pirkėjas sutaupo apie 1–1,5 Lt, bet visus mokesčius sumoka ne valstybei, o nelegalia veikla užsiimančiam asmeniui. Mums norėtųsi didesnio visuomenės palaikymo. Tačiau statistika rodo priešingai – apie 60 proc. gyventojų toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Kita dalis visuomenės mus padrąsina dirbti ir suteikia vertingos informacijos apie kontrabandinę veiklą.
Beje, Europos Komisija parengė kovos su kontrabanda prie ES išorinės sienos priemonių planą. Susiduriame su dideliu iššūkiu, nes Baltarusijoje cigarečių pakelis kainuoja 20 euro centų, o ES jį galima parduoti už maždaug du eurus. Todėl visos Europos valstybės turi dirbti bendrai, nes viename ar kitame regione sugriežtinus kontrolę nusikalstamas verslas perkeliamas kitur.

Kontrabandinių cigarečių suvartojimas valstybėje (2010 m., proc.)
Lietuva    Latvija    Bulgarija    Airija    Rumunija    Estija    Suomija    Prancūzija    Vokietija    Olandija    Malta    Lenkija    Jungtinė Karalystė    Švedija    ES-27
40,7    37    30,7    19,3    19,2    16,7    15,9    13,7    12,5    11    10,8    10,6    10,5    10,5    9,9
Šaltinis: Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG

Užkardyta žala valstybei, galėjusi atsirasti dėl nesumokėtų privalomų mokesčių nuo sulaikytų prekių (mln. Lt)
2008 m.    6,1
2009 m.    18,2
2010 m.    53,3
2011 m. 9 mėn.    41,7
Šaltinis: Muitinės departamentas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrabandos sulaikymo dinamika
Kontrabandos atvejų    Sulaikyta asmenų    Sulaikytų cigarečių kiekis pakeliais
2008 m.    463    512    2,06 mln.
2009 m.    518    57    1,86 mln.
2010 m.    710    789    1,83 mln.
2011 m.    522    631    1,8 mln.

2010 m. ES muitinės prie ES išorės sienų konfiskavo daugiau nei 103 mln. produktų, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Šiandien paskelbtos Komisijos metinės ES muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo ataskaitos duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, muitininkų sulaikytų siuntų skaičius kone padvigubėjo – nuo 43 500 (2009 m.) iki beveik 80 000 (2010 m.). Šiais metais sulaikoma vis daugiau pašto siuntų.

Lietuvos muitinė 2010 m. sulaikė penktadaliu daugiau gaminių nei 2009 m. (2010 m. sulaikyta 757 990 vnt. prekių, o 2009 m. – 637 194 vnt.), o pačių sulaikytų siuntų skaičius per metus padvigubėjo (nuo 80 iki 198).

Už mokesčius, muitų sąjungą, kovą su sukčiavimu ir auditą atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: “Nuo praėjusių metų Europoje labai pagausėjo sulaikomų pašto siuntų: atvejų padaugėjo net tris kartus – nuo 15 000 iki daugiau nei 48 000. Sulaikyta daug vaistų ir kūno priežiūros produktų. Ši tendencija susijusi su tuo, kad vis daugiau perkama internetu. Gegužės mėn. pasiūliau priimti naujas taisykles, kad būtų sugriežtinta kova su klastotėmis. Europos vartotojai, kaip ir teisių turėtojai, tikisi, kad prekės nuodugniai tikrinamos ir saugios. Dėsime daugiau pastangų Europos Sąjungoje ir toliau bendradarbiausime su tarptautiniais partneriais, kad veiksmingiau apsaugotume vartotojus ir teisėtai veikiančių įmonių intelektinės nuosavybės teises.”

Daugiausia visos ES muitinėse sulaikyta cigarečių (34 proc.), biuro reikmenų (9 proc.), kitų tabako gaminių (8 proc.), etikečių, ženklų ir emblemų (8 proc.), aprangos (7 proc.) ir žaislų (7 proc.). 14,5 proc. visų sulaikytų prekių buvo namų apyvokos gaminiai, pavyzdžiui, šampūnai, muilas, vaistai ar namų apyvokos prietaisai (plaukų džiovintuvai, skustuvai, kompiuterių dalys), kurie gali turėti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai ir saugai.

Lietuvoje didžiąją dalį sulaikytų prekių sudaro žaislai, kvepalai ir kūno priežiūros priemonės, mobiliųjų telefonų aksesuarai, rūbai.

Kalbant apie kilmės šalis, Kinija tebėra pagrindinis prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, šaltinis – joje pagaminta 85 proc. visų ES sulaikytų prekių. Kitose šalyse, kaip antai Turkijoje, Tailande, Honkonge ar Indijoje, pagaminta dauguma sulaikytų tam tikrų kategorijų prekių (atitinkamai maisto produktų, nealkoholinių gėrimų, atminties kortelių ir vaistų). 90 proc. visų sulaikytų gaminių buvo sunaikinta arba buvo pradėtas teismo procesas siekiant nustatyti, ar padarytas pažeidimas.

Ataskaitoje taip pat pateikiama statistinė informacija apie ES pasienyje sulaikytų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, rūšis, kilmę ir gabenimo būdus. Pirmą kartą ataskaitoje nurodoma ir sulaikytų prekių vertė – daugiau nei 1 milijardas eurų.

Pagrindiniai faktai

Kaip pabrėžiama 2020 m. ES strategijoje, intelektinės nuosavybės teisių apsauga – ES ekonomikos pagrindas ir pagrindinė jos tolimesnio augimo varomoji jėga tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai, inovacijos ir užimtumas. Veiksmingas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas taip pat labai svarbus aspektas, nes tam tikri nekontroliuojamoje aplinkoje pagaminti suklastoti gaminiai (maisto produktai, kūno priežiūros ir vaikams skirtos prekės ir pan.) gali kelti didelį pavojų ES piliečių sveikatai ir saugai.

Užtikrinant, kad pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises pagamintos prekės nepatektų į Europos vidaus rinką, labai svarbų vaidmenį atlieka ES muitinė. Komisija imasi tam tikrų veiksmų, kad pagerintų muitinės galimybes kovoti su tokia prekyba. 2011 m. gegužės 24 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, kuris yra išsamaus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonių paketo dalis.

Glaudus bendradarbiavimas su tarptautiniais prekybos partneriais taip pat gali būti naudingas siekiant užtikrinti, kad prekės, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, būtų aptinkamos ir nepatektų į ES. 2009 m. ES su Kinija pasirašė veiksmų planą, kuriuo siekiama stiprinti muitinių bendradarbiavimą užtikrinant intelektinės nuosavybės teises. 2010 m. šis veiksmų plano vykdymas pratęstas iki 2012 m. pabaigos. Be to, siekiant tinkamai nustatyti, kurios prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, labai svarbu bendradarbiauti su pramonininkais. Įmonės gali prašyti muitinę imtis konkrečių veiksmų, jei kyla įtarimų, kad jų intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos; be to, pramonės atstovų teikiama informacija padeda muitinei kontroliuoti tikslingiau. Komisija parengė vadovą teisių turėtojams, kad jiems būtų lengviau pateikti tokius prašymus; ji ir toliau palaiko glaudžius ryšius su privačiuoju sektoriumi, siekdama nustatyti, kuriose srityse kontrolę būtų galima dar pagerinti.

Visa ataskaita pateikta: http://ec.europa.eu/taxation_customs/customs/customs_controls/counterfeit_piracy/statistics/index_en.htm

Klausimai ir atsakymai: http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=MEMO/11/506&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en

Vaizdo siužetą galima pasižiūrėti internetu per EbS palydovą: http://ec.europa.eu/avservices/video/videoplayer.cfm?ref=I070427&sitelang=en

Lietuvos muitinė penktadienį paskelbė praėjusiais metais sulaikiusi nelegaliai gabentų prekių už 75,3 mln. litų, 2009-aisiais sulaikytų prekių vertė siekė 44,5 mln. litų.

Pasak Muitinės departamento pranešimo, pernai muitininkai daugiausiai sulaikė kontrabanda gabentų cigarečių – daugiau nei 211 mln. vienetų už 69,3 mln. litų. 2009 metais sulaikyta 120 mln. vienetų cigarečių už 36,1 mln. litų.

Taip pat šiemet sulaikyta 10,3 tonų nelegaliai į mūsų šalį bandyto įvežti tabako.

Paskutinį 2010 metų mėnesį muitinės pareigūnams įkliuvo stambiausi nelegalių cigarečių kroviniai. Gruodį Radviliškio geležinkelio stotyje sulaikytos dvi cisternos, prikimštos kontrabandinių cigarečių “Jing Ling”. Cigarečių kiekis siekė 4 mln. vienetų, o vertė – apie 1,3 mln. litų.

Tos pačios rūšies cigarečių krovinys metų pabaigoje sulaikytas Alytuje. Tąkart bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija vienos įmonės teritorijoje patikrinta puspriekabė, kurioje rasta daugiau kaip 5,4 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių, vertinamų 1,8 mln. litų.

Abiem atvejais buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

2010 metais Lietuvos muitinė pradėjo 179 ikiteisminius tyrimus (2009 metais – 149) dėl kontrabandos. Daugiausia ikiteisminių tyrimų pradėta dėl tabako ir jo gaminių kontrabandos – 86 (2009-aisiais – 52).

Dėl stambios cigarečių kontrabandos pernai įtarimai pateikti 102 asmenims.

Pasak muitininkų, šiuo metu nusikalstamo tabako verslo organizatoriai, norėdami išvengti kontrabandinių cigarečių sulaikymo rizikos pasienyje, užsiima nelegalia tabako gaminių gamyba ir šalies viduje. Muitinės pareigūnai demaskavo šešias nelegalių cigarečių gaminimo ir sandėliavimo vietas šalies viduje.

Departamento teigimu, skaičiuojama, kad legaliai pagamintus tabako gaminius įsigijus trečiosiose šalyse ir juos neteisėtai realizavus Europos Sąjungos valstybių juodojoje rinkoje, gaunamas iki 1000 proc. dydžio pelnas.

Lietuvos muitininkų nuomone, daugiau nei 78 proc. muitinės sulaikytos cigarečių kontrabandos yra skirta ne Lietuvos, o kitų ES valstybių juodajai rinkai.

Lietuvos muitinė per 11 šių metų mėnesių pardavė konfiskuotų prekių už 1,47 mln. litų. Sausio-lapkričio mėnesiais surengti 23 konfiskuotų prekių aukcionai, per kuriuos parduota prekių už 362 tūkst. litų, pranešė Muitinės departamentas.

Aukcionų dalyviai, sumokėję simbolinį dalyvavimo mokestį, galėjo įsigyti konfiskuotų automobilių, ikonų, laikrodžių, drabužių, suvenyrų, pastatomų dekoracijų, indų, ir kitų naudingų daiktų.

Paskelbus devynis viešus konkursus prekėms realizuoti, aukcionams pateikta 60 prekių už 819 tūkst. litų. Įmonėms, su kuriomis sudarytos prekių realizavimo sutartys, pasiūlyta 180 pavadinimų prekių, už kurias gauta 291 tūkst. litų.

Visos už konfiskuotas prekes gautos pajamos pervedamos į Lietuvos valstybės biudžetą.

Šiais metais Lietuvos muitinė sunaikino 64,4 mln. vienetų nelegaliai gabentų cigarečių bei 4 tonas alkoholio ir jo produktų.

Dėl kontrabandinių rūkalų vagystės iš Panemunės kelio posto sandėlio atleisti du muitinės pareigūnai, du pažeminti pareigose ir nustatyti įtariamieji, galėję prisidėti prie nusikaltimo, trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijai pranešė Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius.

“Klaipėdos teritorinėje muitinėje sudaryta tarnybinio patikrinimo grupė. Posto viršininkas ir pamainos viršininkas, kurio budėjimo metu įvykdyta vagystė, atleisti. Dar du pareigūnai pažeminti pareigose. Vyksta operatyvinis tyrimas. Visos tarnybos koordinuoja savo veiksmus, siekiant išaiškinti nusikaltimą”, – per komisijos posėdį kalbėjo A.Šipavičius.

Anot jo, nustatyta, kad vilkikas su 2 mln. litų vertės kontrabandiniu kroviniu pavogtas lapkričio 10 dieną apie pirmą nakties.

“Analizuojant vaizdo įrašus galima padaryti rimtą prielaidą, kad ši vagystė neapsiėjo be pareigūnų veiklos”, – teigė muitinės vadovas.

Jo tvirtinimu, jau nustatyti prie vagystės galėję prisidėti pareigūnai.

“Yra identifikuota galimai dalyvavusių šitame nusikaltime pareigūnų ir asmenų grupė. Kadangi vyksta tyrimas, visi atsakymai bus, kai tyrimas bus pabaigtas”, – teigė A.Šipavičius.

Be to, pradėtas atskiras tyrimas, kodėl sulaikytos sulaikytos kontrabandinės prekės nebuvo pristatytos į centralizuotą muitinės sandėlį – tai turėjo būti padaryta per 12 valandų, o liko neiškrautos vilkike.

“Nusikalstamas aplaidumas – prekių palikimas vilkike – sudarė palankias sąlygas nusikaltimui”, – sakė pareigūnas.

Jis taip pat informavo, kad penktadienį mėginta apvogti muitinės sandėlį Panevėžyje. Sienoje buvo išpjauta skylė, tačiau nieko nepavogta. A.Šipavičius pranešė, kad sandėliui skirta papildoma apsauga. Po darbo laiko sandėlį saugo privati apsaugos tarnyba, įjungiama signalizacija.

Pasak pareigūno, šie faktai liudija, jog kontrabandininkams ima stigti lėšų.

Antikorupcijos posėdyje dalyvavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Vainius Butinas teigė, kad Nemuno ruože, kur įdiegtos techninės sienos apsaugos priemones, kontrabandos sumažėjo 90 procentų.

“Kur nėra tų priemonių, sulaikymai vyksta beveik kasdien”, – tvirtino jis.

VSAT vadas pranešė, kad vykdoma rinktinės ir pamainų vadų rotacija, artimiausiu metu ketinama pradėti ir eilinių pareigūnų rotaciją.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis pranešė, kad tiriant vagystę iš pasienio posto sudaryta tyrimo grupė iš devynių pareigūnų, jai vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras.

“Tyrimas pradėtas ir dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes turime pagrindo manyti, kad tas nusikaltimas įvykdytas ne be pareigūnų kaltės”, – sakė jis.

“Kol kas tyrimo pirmieji etapai, pirmieji akordai, didžiulėmis sėkmėmis pasigirti kol kas negalime. Vyksta tyrimo planavimo, organizavimo darbai, tikimės tyrimas pavyks, ir šis nusikaltimas bus atskleistas”, – po posėdžio žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas.

Kol kas įtarimai nepateikti nė vienam pareigūnui.

Lapkričio 10-osios naktį iš Klaipėdos teritorinės muitinės terminalo teritorijos Pagėgių savivaldybėje, Šakininkų kaime, pavogtas vilkikas su sulaikytomis cigaretėmis ir šokolado glazūra.

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai Panemunės kelio poste šį krovinį buvo sulaikę prieš porą savaičių. Vilkike buvo 20 340 kg šokoladinės glazūros ir 1000 dėžių cigarečių. Kontrabandinių rūkalų vertė – 2 mln. litų.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vilkikas nuvairuotas į muitinės posto angarą Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi ir užrakintas. Jis stebimas vaizdo kameromis, apšviestoje teritorijoje visą parą budi keli pareigūnai.

Panaši vagystė įvykdyta prieš trejus metus Pagėgiuose. Baudžiamoji byla vieno asmens atžvilgiu perduota teismui, kitų asmenų atžvilgiu dar tiriama.

Tarnybinio patikrinimo, atlikto po kontrabandinio krovinio dingimo iš Panemunės muitinės posto, išvadose siūloma atleisti du vietos pareigūnus, pirmadienį pranešė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Siūlo du pareigūnus atleisti dėl šio pažeidimo, įskaitant ir posto viršininką, ir du pareigūnus pažeminti pareigose”, – pirmadienį žurnalistams apie tarnybinį tyrimą kalbėjo I.Šimonytė.

Jos žiniomis, dėl dviejų pareigūnų jau priimti sprendimai, du dar turi pateikti pasiaiškinimus, kurie priklauso tokiu atveju.

“Tai yra tarnybinio tyrimo rezultatas. Be jokios abejonės, dar vyksta ikiteisminis tyrimas, ten taip pat kaltų asmenų kaltė kai bus nustatyta, vėlgi bus atitinkamai įvertinta jau pagal kitus įstatymus”, – aiškino ji.

Ministrė abejojo, ar dėl įvykio turėtų atsakyti ir aukštesni muitinės sistemos pareigūnai, bet tokios galimybės neatmetė.

“Vis dėlto nereikėtų blaškytis į kraštutinumus (…). Galbūt būtų galima tuomet kelti ir finansų ministrės atsakomybės klausimą?” – svarstė I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad pirmiausia atsakomybė krinta ant tiesiogiai su įvykiu susijusių pareigūnų.

“Manęs buvo klausiama, ar nebus taip, kad bus apsiribota sargo atsakomybe. Tai manau, kad posto viršininkas tikrai nėra sargas, posto viršininkas pirmiausia yra atsakingas už tai, kas atsitiko. Be jokio abejonės, aš su tyrimo medžiaga susipažinsiu pati asmeniškai. Nežinau, kaip dėl departamento vadovybės, galbūt teritorinės muitinės vadovybės atsakomybės klausimą bus verta kelti”, – sakė finansų ministrė.

Anot jos, “yra konkretus įvykis, konkretūs pareigūnai turėjo užtikrinti konkretaus krovinio saugumą ir tiems pareigūnams vadovauja konkretūs vadovai”, todėl pirmiausia jų atsakomybė ir turi būti įvertinta.

Dienaraštis “Lietuvos rytas” praėjusią savaitę pranešė, kad trečiadienio pavakare netoli Šilutės geležinkelio stoties rastas iš muitinės angarų pavogtas vilkikas su šokolado ir kontrabandinių rūkalų kroviniu.

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai Panemunės kelio poste jį buvo sulaikę prieš porą savaičių.

Vilkike buvo 20 340 kg šokoladinės glazūros ir 1000 dėžių cigarečių. Kontrabandinių rūkalų vertė – 2 mln. litų.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vilkikas nuvairuotas į muitinės posto angarą Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi ir užrakintas.

Jis stebimas vaizdo kameromis, apšviestoje teritorijoje visą parą budi keli pareigūnai.

Muitininkų surengtas konfiskuotų daiktų aukcionas sulaukė kaip niekad didelio dėmesio – jame parduota daiktų už beveik 60 tūkst. litų, o ypač pirkėjus traukė rusiški laikrodžiai.

Paskutinis aukcionas surengtas per Panevėžyje vykusią tarptautinę parodą “Expo Aukštaitija 2010″.

Kauno teritorinės muitinės Panevėžio krovinių posto viršininkas Juozas Sirvydis BNS sakė, kad per dvi dienas aukcionui buvo pateikti 57 daiktai. Neparduoti liko trys: 1987 metų laidos automobilis BMW bei vyriška ir moteriška odinės striukės.

Už parduotus daiktus gauti 58 975 litai.

Anot J.Sirvydžio, bene didžiausią pasisekimą turėjo rusiški laikrodžiai “Komandirskyje”, “Pobeda”.

“Jų kaina nuo 9 litų kilo iki 50-60 litų, vieną pardavėme net už 100 litų”, – pasakojo J.Sirvydis.

Brangiausiai aukcione parduotas konfiskuotas lengvasis automobilis “VW Golf”. Už šią dešimties metų senumo mašiną pirkėjas sumokėjo 9500 litų.

Muitininkai aukcione taip pat pardavė tris nešiojamus kompiuterius, tris ikonas, skaitmeninių fotoaparatų, vaikiškų batų, klijų plytelėms.

“Ką turime, tą parduodame”, – sakė pareigūnas.

Jo teigimu, tai ne pirmasis konfiskuotų prekių aukcionas, bet šis, vykęs rugsėjo 30 ir spalio 2 dienomis, išsiskyrė susidomėjusiųjų gausa.

“Organizuojame aukcionus ir muitinės patalpose, bet ne tiek pritraukiame dalyvių. Parodoje buvo didesnis susidomėjimas, ypač smulkūs daiktai gerai “eina”, – BNS sakė Panevėžio krovinių posto viršininkas.

Paroda “Expo Aukštaitija 2010″ vyko arenoje “Cido” Panevėžyje.

“Veidas”: Muitinės departamentui Vyriausybė patikėjo koordinuoti kovą su kontrabanda ir iš Jūsų bus reikalaujama atsakomybės. Ko ėmėtės, kad suvaldytumėte vis didėjančius kontrabandos srautus?

A.Š.: Vienas mūsų prioritetų – muitinės kontrolės stiprinimas prie išorinės ES sienos. Taip pat centralizuojame rizikos valdymą. Tai reiškia, kad sudaryta galimybė riziką valdyti iš vieno taško – iš muitinės kriminalinės tarnybos. Visų bendradarbiaujančių institucijų turima informacija patenka į rizikos valdymo sistemą ir, jai padedant, muitinės pareigūnui duodami nurodymai, kokius veiksmus jis privalo atlikti su kroviniu.

Pasiteisino įdiegtos numerių atpažinimo sistemos veikla, bet ją dar tobulinsime. Visa tai mums leidžia veiksmingai iš vieno taško valdyti informaciją, riziką ir padėtį. Šiemet jau sulaikėme 200 mln. vienetų cigarečių, o per visus praėjusius metus – 120 mln. Tai rodo, kad ne tik kontrabanda didėja, bet ir kova su ja duoda rezultatų. Praėjusį penktadienį gavome gerą žinią, kad laimėjome konkursą 50 proc. europinio finansavimo rentgeno kontrolės sistemai įsigyti.

“Veidas”: Ką darysite, kad patys muitininkai išvengtų pagundų įsipainioti į kontrabandos tinklus?

A.Š.: Tai kita muitinės priemonių grupė, skirta kontrolei didinti viduje. Dažnai ne visai pelnytai kalbama apie sisteminę korupciją, o mes gal per mažai parodome, kaip vidaus kontrolė veikia. Kai kuri informacija visuomenės dar nėra pasiekusi, nes reikia baigti tam tikras bylas, kad jas būtų galima atiduoti į teismą. Korupcinių veikų tyrimas reikalauja didelio susikaupimo, kad kaltinamasis neišvengtų atsakomybės. Mūsų uždavinys – išsiaiškinti visą nusikalstamą logistinę grandinę iki pat užsakovų. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad vyksta ne tik tarpinstitucinis, bet ir tarptautinis bendradarbiavimas. Per 80 proc. sulaikytų cigarečių būna skirtos ne Lietuvos rinkai, o Europos.

“Veidas”: Visuomenė kuo toliau, tuo atlaidžiau vertina kontrabandą. Kaip keisite tokį požiūrį?

A.Š.: Birželio 21 d. numatytas verslo asociacijų, kurių nariai parduoda, gabena ar gamina akcizines prekes, susitikimas su muitinės, valstybės sienos apsaugos, mokesčių inspekcijos ir policijos atstovais. Kalbėsime apie bendrus veiksmus, kaip keisti visuomenės požiūrį, mėginsime diskutuoti su visuomene, atkreipti jos dėmesį į kontrabandos esmę. Žinoma, kontrabandai taip pat galioja paklausos ir pasiūlos dėsnis. Jeigu bus didelė paklausa, pasiūla taip pat bus. Mūsų siekis – mažinti kontrabandos prekių paklausą, kad žmonės suprastų, jog pirkdami šias prekes ir nemokėdami mokesčių jie skatina nelegalų verslą.