Aktorius, Keistuolis Andrius Kaniava, autorinio Kalėdinio koncerto metu žada nustebinti publiką – jis, šiemet antrąjį kartą, Kaune, Romuvos kino teatre pasirodys drauge su sunkiosios muzikos orkestru „Musė“. Specialiai šiam projektui A. Kaniavos dainoms aranžuotes sukūrė „Keistuolių teatro“ kompozitorius Sigitas Mickis.

Autoriniame kalėdiškai šventiniame koncerte A. Kaniava bus iš dalies atpažįstamas, bet stipriai pasikeitęs. Pirmasis įvykęs pasirodymas abejingų nepaliko. Tą patį bardas Andrius Kaniava kartu su orkestru žada pasirodymui „Romuvos“ kino teatre.

„Praeitis – tai tarsi bandymas pažvelgti pro rakto skylutę į tai, kas vilioja, baugina ir atsainiai žongliruoja uždraustais vaisiais. Kadangi šie vaizdai nepateisino mano lūkesčių, dabar pats esu kitoje durų pusėje – su viltimi, kad kažkas vogčia stebi mane ir gal net iš to mokosi. Ko – nežinau… – apie savo kūrybinį kelią sako A. Kaniava. – Ateityje, manau, bandysiu pakartoti tą nedrąsų žvilgtelėjimą pro rakto skylutę. Tik šįkart – iš kitos pusės. Egzistuoja nemaža tikimybė išvysti save praeityje ir gal net iš to pasimokyti“.

Sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ – neapgalvoto, bet nuoširdaus iššūkio rezultatas, kurį dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava metė muzikiniam pasauliui apie 1998 metus. Jis ir kiti trys muzikantai – Aurelijus Globys, Vidas Kyburys ir Aleksandras Kazakevich – du metus grojo muziką, visiškai nederančią prie bendro Lietuvos muzikinio pasaulio vaizdo, vėliau peraugusio į formatą. Tačiau maištas išsekino, ir 2001 m. sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ laikinai nutraukė savo veiklą.

Dabar, po 10–ties metų, „Musė“ pakilo naujam skrydžiui, tuo patvirtindama gandus apie visuotinį atšilimą. Postkrizinis laikotarpis, priverčiantis žmones atsigręžti vienas į kitą, po sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ vėliava vėl subūrė Andrių Kaniavą (idėjos ir muzikos autorius), Lauryną Lapę (trimitas), Tomą Vaičiulį (trimitas), Tomą Karką (trombonas), Audrių Stasiulį (bosinis trombonas), Darių Bažanovą (tuba), Tomą Kulikauską (mušamieji), Sigitą Mickį (orkestro meno vadovas).

Taigi visus, norinčius stebuklingą Kalėdų metą praskaidrinti apsupty neįtikėtinai pasikeistusių Andriaus Kaniavos  muzikos ir dainų, 2012 m. Gruodžio  26 dieną, per pačias kalėdas,  19 val. VšĮ „Bardai Lt“ kviečia susitikti Kaune, „Romuvos“ kino salėje.

Vilniečiai gruodžio 27 d. 19 val kviečiami į šventinį A.Kaniavos koncertą VU planetariume.

Tiesa, skaičiavimo įgūdžius demonstruoti pradėjo tik 40-oji vaisinių muselių karta, o skaičiuoja šie vabzdžiai nuo 1 iki 4. Tyrimo rezultatai skelbiami Pirmajame jungtiniame evoliucinės biologijos kongrese, Kanadoje.

Genetikų atradimas gali padėti geriau suprasti, kaip suvokiame skaičius ir kokią įtaką diskalkulijai (pažintiniams sutrikimams, kurių turintys asmenys negeba atlikti net ir elementariausių aritmetinių veiksmų) turi genetika.

„Kitas mūsų tyrimų žingsnis – išsiaiškinti, kaip 40 generacijų evoliucijoje pakito nervinių sistemų neuro-architektūra”, – teigia Vilfrido Lorjė universiteto (Kanada) genetikas Tristanas Longas (Tristan Long).

Vilfrido Lorjė universiteto ir Kalifornijos universiteto tyrėjų kolektyvas vaisinėms muselėms pakartotinai pateikdavo 20 min. trukmės matematinių pratybų sesiją: musėms buvo demonstruojami du, trys arba keturi šviesos blyksniai. Tais atvejais, kai šviesa blykstelėdavo du arba keturis kartus, dėžutė su matematikos besimokančiomis musėmis sudrebėdavo. Po pauzės viskas būdavo kartojama iš pradžių.

Iš pradžių nė viena iš musių nebūdavo pasiruošusi pakartotiniams dėžutės drebėjimams – jos nemokėdavo atskirti, kada šviesa blykstelėjo du sykius, kada – tris, o kada – keturis. Tačiau 40-ojoje matematikos mokomų musių generacijoje toks gebėjimas susiformavo: keturiasdešimtosios kartos musės pradėjo suprasti, kada šviesa blyksteli du, kada – tris, o kada – keturis sykius, ir išmoko pasiruošti drebėjimams.

Šis atradimas sustiprina teoriją, jog kai kuriems skaičiavimo įgūdžiams gyvūnijos nervų sistema yra pasiruošusi jau seniai, o skaičiavimas – vienas iš labiausiai archaiškų psichikos konstruktų. Prie „skaičiavimo mėgėjų“ galima priskirti ir salamandras, tik ką gimusius viščiukus ir lemūrus-mongus – visų šių rūšių atstovai gebėjimus skaičiuoti yra demonstravę tyrimų laboratorijose.

Vaisinės muselės – populiarus eksperimentinis įrankis genetiniuose tyrimuose. O toks populiarus jis todėl, kad vaisinių muselių gyvenimo trukmė yra trumpa, tad jų evoliuciją, lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis, galima stebėti ir fiksuoti kur kas sparčiau.

technologijos.lt