Tikimasi, kad sustabdžius valdovų rūmų statybas lėšos bus padalintos kitiems meno objektams
Rekonstruojamų kultūros objektų vadovai tikisi, kad sustabdyta Valdovų rūmų statyba pagreitins kitas įkurtuves.
Sostinės centro dešiniajame Neries krante valdininkai braižo ištisą meno muziejų kvartalą: Nacionalinės dailės galerijos kaimynystėje artimiausiais metais turėtų išdygti Modernaus meno muziejus, nenumarinta ir garsios Londono architektės Zahos Hadid suprojektuoto Guggenheimo muziejaus idėja. Turistams, žinoma, būtų patogu (jei prisiminsime, kiek dienų per metus Lietuvoje lyja) kojų nesušlapus apeiti kelių dailės galerijų ekspozicijas, juolab šalia stovi ir didžiausias miesto viešbutis su išplėtotu konferencijų centru.
Kitas klausimas – ar praskolintas miesto biudžetas, tegu ir ES lėšų padedamas, įstengs pavežti tiek nekomercinių objektų statybų. Prisiminkime, kad minėta Nacionalinė dailės galerija, kuri yra Lietuvos dailės muziejaus, t.y. atskira eilute valstybės biudžete finansuojamos nacionalinės kultūros įstaigos, padalinys, faktiškai buvo rekonstruojama penkerius metus, o ruoštasi rekonstrukcijai prieš tai dar gerą dešimtmetį.
Įsipareigojo parengti sklypą
Grįžus prie miesto vairo Artūrui Zuokui, jau primiršta Guggenheimo muziejaus vizija vėl gali būti grąžinta į posėdžių protokolus. Vis dėlto realesniu projektu dėl saikingesnių užmojų, siūlomos privačių investicijų dalies ir pigesnio išlaikymo (Guggenheimo atveju tektų mokėti solidžius tarptautinės ekspozicijos nuomos ir draudimo mokesčius) tenka vadinti verslininko Viktoro Butkaus remiamą Modernaus meno muziejų. Neseniai dar meras Raimundas Alekna su šiuo verslininku savivaldybės vardu spėjo pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą dėl Modernaus meno muziejaus steigimo.
Vasario mėnesį baigėsi V.Butkaus įsteigto Modernaus meno centro iniciatyva surengtas būsimojo muziejaus architektūrinių idėjų konkursas, atrinkti šeši įdomiausi pasiūlymai. Galutinį konkurso nugalėtoją ketinama skelbti birželį. Šešių tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastate valstybinės Nacionalinės dailės galerijos pavyzdžiu pagal projektavimo sąlygas turėtų tilpti ne vien vaizduojamojo meno ekspozicija, bet ir kultūros renginių salė, kavinė, suvenyrų parduotuvė, edukacinių užsiėmimų erdvės.
Savo ruožtu miesto valdžia įsipareigojo siekti, kad muziejui statyti nekomercinėmis sąlygomis būtų skirtas žemės sklypas ir patvirtintas jo detalusis planas. Teisiniai žemės sklypo parengimo darbai turi būti baigti iki kitų metų gegužės. Priešingu atveju privatus investuotojas įgautų teisę rinktis kitą miestą kolekcijai įkurdinti.
V.Butkus, pernai vasarą sėkmingai pardavęs amerikiečių mokslinių technologijų koncernui bendrovę “Fermentas”, ketina į Modernaus meno muziejaus statybą bei jo kolekciją investuoti 20 mln. Lt. Dar 10 mln. Lt tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų rėmėjų. Artimiausias verslininko planuojamas žingsnis – panašų memorandumą pasirašyti su Lietuvos Vyriausybe arba Kultūros ministerija, kurios įsipareigotų rasti trūkstamus milijonus bei skirti sklypą muziejui statyti ne konkurso tvarka.
Pusantro tūkstančio kūrinių
Vilniuje jau sunku berasti meno galeriją ar žymesnį dailininką, iš kurio nebūtų įsigyta kūrinių Modernaus meno muziejui. Balandį skelbta, kad Viktoro ir Danguolės Butkų kolekcijoje sukaupta maždaug pusantro tūkstančio darbų, sukurtų per pastaruosius penkiasdešimt metų. Tai ne vien paveikslai, bet ir skulptūros, fotografijos, videomeno pavyzdžiai. Kolekcija, pasak paties verslininko, apima trims Lietuvos menininkų kartoms priklausančių 120 autorių darbus. Ji bus kaupiama ir toliau.
Kultūros ministras, o anksčiau dailininkas ir meno dėstytojas Arūnas Gelūnas prisipažino iš pradžių nepatikėjęs, kad toks projektas įmanomas Lietuvoje. Tačiau verslininkas liaupsėms nepasidavė ir tvirtino, kad tokios dovanos visuomenei nėra naujiena. “Tai įprasta pasauliniame kontekste. Lankydamiesi įvairiuose miestuose ir miesteliuose pastebėjome, kad miestas, turintis bent kelis šimtus tūkstančių gyventojų, paprastai gali pasigirti ir modernaus meno muziejumi. Lietuvoje taip pat kuria daug gabių menininkų, bet čia mažai meno galerijų, todėl dalis autorių tiesiog primirštami”, – sakė V.Butkus.
Pagal optimistinį scenarijų, Modernaus meno muziejus Neries krantinėje galėtų atverti duris jau 2014-aisiais. Tačiau vieša paslaptis, kad darbų bei įsipareigojimų tęstinumas nėra stiprioji Lietuvos valdininkų veiklos pusė. Greičiau atvirkščiai: kas garantuos, kad, grįžus į mero kėdę A.Zuokui ir miesto taryboje pasitraukus į opoziciją memorandumą pasirašiusiems konservatoriams, pirmenybė nebus suteikta Guggenheimo muziejui, o privačios iniciatyvos autoriams neteks laukti kitų rinkimų?
Klaipėda seks vilniečių pavyzdžiu
Nežinioje, tvyrančioje po savivaldos rinkimų, lūkuriuoja ir kiti municipalinės valdžios remti kultūros objektai. Štai 2004 m., t.y. miestą valdant tam pačiam A.Zuokui, pradėta rekonstruoti Menų spaustuvė, neseniai dėl įtartinų įrangos įsigijimo konkurso sąlygų patekusi Viešųjų pirkimų tarnybos akiratin, džiaugiasi iš pagrindinio korpuso jau išlydėjusi statybininkus, o kada jie grįš į Menų spaustuvės kiemą ir imsis šalia tebestovinčių apleistų komplekso pastatų renovacijos – nežinia. Tuose pastatuose ateityje turėtų įsikurti kavinė, kino centras, nedideli svečių namai atvykstantiems artistams ir konferencijų dalyviams apgyvendinti. Netgi pagrindiniame korpuse, pasak Menų spaustuvės direktoriaus Audronio Imbraso, menininkai iki šiol tebesijaučia kaip naujakuriai, tarp naujų sienų gyvenantys be būtiniausių baldų.
O analogišku menų kompleksu uostamiestyje žadantis virsti Tabako fabrikas birželį pagaliau sulauks statybos rangovo konkursą laimėjusios bendrovės “Rekosta” statybininkų. Maždaug 10 mln. Lt vertės rekonstrukcijos projektas iš pradžių buvo įstrigęs dėl teismui apskųstų rangovo atrankos konkurso rezultatų, vėliau – dėl užsitęsusių ūkio ministro Dainiaus Kreivio vertimo iš posto peripetijų. Galiausiai projektą kuruojanti Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra sulaukė palankaus sprendimo dėl europinės paramos intensyvumo padidinimo, sumažinusio vietinių lėšų dalį. Su uostamiesčio savivaldybe jau anksčiau pasirašytos paramos sutartys tebegalioja, taigi pirmosios kliūtys Tabako fabriko ketinimams virsti Menų fabriku išsklaidytos.
Valdovų rūmų konkurentai
Kone pats reikšmingiausias visai Lietuvai šiuo metu rekonstruojamas kultūros objektas – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Čia, pasak bibliotekos generalinio direktoriaus padėjėjos ir Rekonstrukcijos priežiūros skyriaus vedėjos Adelijos Burokienės, statybininkai, uždengę kiaurai žiojėjusį stogą, triūsia visu tempu ir per 2011-uosius turėtų atlikti darbų, vertų 13 mln. Lt. Jei kitais metais būtų gauta dar 20 milijonų, o 2013-aisiais – 15 mln. Lt, tų pačių metų Kalėdoms bibliotekininkai gautų šauniausią dovaną – rekonstruoto korpuso raktus.
Nacionalinės Mažvydo bibliotekos rekonstrukcija baigsis tik po kelerių metų
Kauno valstybinio dramos teatro optimistinės viltys siejamos jau su 2012 metų Kalėdomis, nors statybininkų kranas šiuo metu kaip tik nukėlinėja senąjį didžiosios scenos stogą. Patvirtinta šių metų statybos darbų apimtis – 7,5 mln. Lt, nors prašyta dvigubai daugiau. Taigi rudeniop, išnaudoję minėtus pinigus, statybininkai gali kuriam laikui palikti darbų aikštelę. Pagrindinės teatro scenos statyba ir įrengimas turėtų kainuoti maždaug 20 mln. Lt. Teatro direktorius Egidijus Stancikas viltingai stebi sustabdytas Valdovų rūmų statybas: jei šioje aikštelėje įstatymų saugotojų dėka ilgėliau įsivyrautų ramybė, Kultūros ministerija, tikėtina, turimas lėšas padalytų kitiems savo kuruojamiems rekonstruojamiems objektams.
Panašių vilčių neslepia ir savąjį dramos teatrą nuo pamatų atstatinėjantys klaipėdiečiai. Naujasis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, apžiūrėjęs svarbiausią senamiesčio statybvietę, irgi žadėjo artimiausiu metu belstis į Kultūros ministeriją teirautis savosios nuo Valdovų rūmų atliekančių pinigų dalies. Užbaigtą naujojo Klaipėdos dramos teatro fasadą miestiečiai turėtų išvysti jau šių metų pabaigoje, tačiau apdailai ir patalpoms įrengti prireiks dar mažiausiai poros metų.
Loading ...