Lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejui Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, antradienį sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Ministro teigimu, Rusijos valdžios institucijoms nusprendus, kad memorialinis muziejus Kaliningrade nebus perduotas stačiatikių bažnyčiai, kyla neaiškumų, kas juo turėtų rūpintis.

“Dabar lieka kitas klausimas – kas rūpinsis tuo (…) Aš manau, kad klausimas būtų svarbus, kas gi skirs išteklius ir dėmesį. Labai norėtųsi, kad K.Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimo kontekste atsirastų ir didesnis dėmesys tam muziejui, kitaip sakant, kad mes galėtume tą dėmesį skirti didesnį, nes tam tikri resursai yra”, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Anot A.Gelūno, muziejų išbraukus iš sąrašo objektų, kuriuos numatyta atiduoti stačiatikių bažnyčiai, jis priklauso ir ateityje turėtų priklausyti Rusijai, o ne kuriai nors konfesijai.

K.Donelaičio memorialinis muziejus buvo atidarytas 1979 metais atstatytoje liuteronų bažnyčioje. Bažnyčios viduje įrengta kripta, kurioje perlaidoti poeto palaikai.

1998 metų pavasarį K.Donelaičio memorialinis muziejus buvo išbrauktas iš Rusijos svarbių kultūros paminklų sąrašo ir perduotas globoti Kaliningrado srities institucijoms.

Pagaliau baigti viso Tuskulėnų rimties parko ir statinių komplekso restauravimo bei įrengimo darbai. Visi kompleksui priklausantys pastatai – Tuskulėnų dvaro rūmai, Baltasis dvarelis (arba Francišeko Valickio vila, esanti už VRM kultūros rūmų), Šv. Teresės koplytėlė ir oficina, kurioje įsikūrusi komplekso administracija, jau baigti restauruoti. Sutvarkytas ir genocido aukų kolumbariumas, kurį norintieji galėjo lankyti per Vėlines, taip pat baigtas formuoti bei tvarkyti ir pats parkas.

Tiesa, kol kas Tuskulėnų rimties parkas – vis dar ne tas muziejus, kurį galėtum apžiūrėti kada panorėjęs. “Turime per mažai darbuotojų, kad dvaro pastatus galėtume laikyti nuolat atvirus lankytojams. Tačiau paskambinus telefonu dėl ekskursijų darbo valandomis nesunkiai galima susitarti”, – paaiškino Genocido aukų muziejui priklausančio memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.

Pasak pašnekovės, naujose valdose muziejininkai jau projektuoja būsimas ekspozicijas, tačiau jų dar teks palūkėti: parodą “Tuskulėnų dvaro paslaptys” Baltajame dvarelyje bus galima apžiūrėti tik kitų metų pavasarį.

O kol kas smalsuoliai kviečiami dalyvauti renginiuose, vykstančiuose komplekso konferencijų salėje. Pavyzdžiui, gruodžio 2 ir 16 dienomis čia numatyti ekspedicijų į Sibirą pristatymai.

Kaliningrado Dūmai ketinant rusų stačiatikių bažnyčiai perduoti Čistyje Prudy (buvusiame Tolminkiemyje) esantį lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, Lietuvos rašytojų sąjunga tikina nesuprantanti planų priežasčių ir būtinybės.

“Jeigu per pastarąjį dešimtmetį galime tik džiaugtis atnaujintais ir pagerėjusiais kultūriniais ir literatūriniais ryšiais, (…) tai nenorime tikėti, kad Jūsų kultūros politika gali būti keičiama iš esmės. Nesuvokiame priežasčių ir būtinybės”, – teigiama atvirame Lietuvos rašytojų sąjungos laiške Kaliningrado srities Dūmos deputatams.

Pasak rašytojų, pagerėjusius kultūrinius ryšius liudija tai, kad Kaliningrade leidžiamas Kaliningrado ir Klaipėdos krašto rašytojų dvikalbis žurnalas, Kaliningrado rašytojai verčiami į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, Kaliningrado sritis įtraukta į Tarptautinio festivalio “Poezijos pavasaris” renginius, taip pat ieškoma kelių gauti Europos finansavimą, skatinantį kultūrinį turizmą visose Baltijos šalyse.

Kreipimesi taip pat teigiama, jog Lietuvoje puoselėjami visų tautų kultūrų pėdsakai.

Žiniasklaidoje skelbta, jog Kaliningrado srities Dūma ketvirtadienį svarstys K.Donelaičio muziejaus perdavimo rusų stačiatikių bažnyčiai klausimą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris teigė išsiuntęs informacinius laiškus Kaliningrado srities dūmos pirmininkui, Užsienio reikalų komiteto vadovui ir į Rusijos Dūmą. Juose Lietuvos vardu prieštaraujama planams religinį ir pasaulietinį Karaliaučiaus krašto palikimą perduoti nieko bendra su juo neturinčiai rusų stačiatikių bažnyčiai.

K.Donelaičio memorialinis muziejus buvo atidarytas 1979 metais ką tik atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje. Bažnyčios viduje po grindimis įrengta erdvi kripta, kurioje 1979-aisiais iš naujo palaidoti rašytojo palaikai.

1998 metų pavasarį K.Donelaičio memorialinis muziejus išbrauktas iš reikšmingiausių Rusijos kultūros paminklų sąrašo ir paliktas tik Kaliningrado srities globai.

Penktadienį prasideda tarptautinei muziejų dienai paminėti skirti “Muziejų nakties” renginiai. Akcijoje penktadienį ir šeštadienį dalyvaus apie 30 šalies muziejų. Pirmasis lankytojams naktį savo vartus atvers Trakų istorijos muziejus. Palangos gintaro muziejus pakvies į edukacinius renginius.

Visą “Muziejų nakties” programą rasite Lietuvos muziejų svetainėje.

Penktadienio, gegužės 14-osios, vakarą Trakų pilies saloje žmonės kviečiami susipažinti su muziejaus ekspozicija ir viduramžių pilies gyvenimu: patiekalais, ginklais, muzika, šokiais, riterių kovomis, fakyrais, istoriniais personažais. Vyks spektakliai, koncertai, teatralizuotas aukojimas Galvės ežerui.

Šeštadienį, gegužės 15-ąją, lankytojai kviečiami į kitus šalies muziejus, tarp jų – Vilniuje įsikūrusį Genocido aukų muziejų.

Jame bus galima pasidaryti partizanų uniforminius antsiuvus, vyks A.Maceinos dokumentinio filmo “Paskutinis”, pasakojančio apie paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį, pristatymas, bus rodomi kiti filmai.

Kauno IX forto muziejuje šeštadienio vakarą karo istorijos klubai atkurs Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų kautynes, vyks ekskursijos ir žaidimai.

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje aidės senovinio artilerijos pabūklo salvės, skambės varpai, muziejuje vyks spektakliai.

Klaipėdoje esantis Jūrų muziejus šeštadienį rengia šiemet gimusių ruoniukų vardynas, koncertus, o vėliau – piratišką naktį Nerijos forte.

Taip pat uostamiestyje esančioje Prano Domšaičio galerijoje šeštadienį rengiamas pasivaikščiojimas po žinomo lietuvių dalininko Vytauto Kasiulio “rojaus sodus”.

Šeštadienio vakarą lankytojams vartus atvers ir Panevėžio kraštotyros, Alytaus kraštotyros, Kelmės krašto, Kėdainių krašto, Palangos Antano Mončio, Klaipėdos Laikrodžių muziejai, Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo ir Naujojo Arsenalo ekspozicijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Mažosios Lietuvos istorijos muziejai, Šiaulių “Aušros” muziejaus Ch.Frenkelio vila, žemaičių muziejus “Alka” Telšiuose ir kiti.

Pirmadienį ir antradienį Lietuvos muziejai kvies į tarptautinės muziejų dienos minėjimą – vyks ekskursijos, edukacinės programos, koncertai, diskusijos.

Vilniaus paveikslų galerijoje baigiant eksponuoti ispanų dalininko F.Goyos (F.Gojos) parodą, numatomos filmų apie jį peržiūros, pokalbis apie dailininko vaidmenį su aktoriumi Donatu Banioniu, klasikinės ispanų kompozitorių muzikos, tradicinių dainų ir flamenko koncertai.

Tarptautinė muziejų taryba šiemet pasiūlė muziejams ieškoti sprendimų, kurie galėtų padėti muziejams stiprinti dialogą tarp skirtingų kultūrų bei tautų, didinti visuomenės toleranciją, paremtą pagarba kitoms kultūroms, religijoms, pažiūroms. Ypač didelį dėmesį raginama skirti Rytų kultūrų pristatymui.

Muziejininkai skatinami akcentuoti humaniškumą, bendražmogiškąsias vertybes, kad muziejų lankytojai suvoktų stabilios ir darnios visuomenės svarbą, sužinotų, kaip skirtingais istoriniais laikotarpiais buvo sprendžiami visuomenės darnos užtikrinimo klausimai.

Lietuvos kultūros ministerijos duomenimis, Lietuvos muziejus pernai aplankė per 2,7 mln. lankytojų.

Gegužės 18-ąją, antradienį, minima Tarptautinė muziejų diena.

Vakar Seimas vienbalsiai pritarė 2012-uosius metus šalyje paskelbti Muziejų metais. Tais pačiais metais bus švenčiamas ir pirmojo Lietuvoje įkurto viešo muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejus.