Vienas labiausiai nusipelniusių vyresnės kartos muzikos pasaulio atstovų, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – garsaus Lietuvos kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kūriniai varijuoja nuo operų bei simfonijų iki gatvės muzikos .

Vasario 16 d., didžiojoje Nacionalinės filharmonijos scenoje, Valstybės atkūrimo dienos progai skirtame iškilmingame koncerte, ne tik skambės V. Bartulio kūriniai apie laisvę, ateitį ir šviesą – kompozitorius į klausytojus kreipsis eilėmis net šešiomis kalbomis. Valstybės atkūrimo dienai skirtą renginį jau ketvirtą kartą globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tikras patriotas – ne tas, kuris garsiai rėkia mitinguose, o tas, kuris nuoširdžiai ir sąžiningai dirba Tėvynės labui – tokiu žmogumi norėčiau laikyti ir save, – sako V. Bartulis. – Visą gyvenimą kuriu Lietuvoje ir apie emigraciją niekuomet negalvojau. Manau, kad visus kylančius sunkumus geriausia išgyventi Tėvynėje, drauge su artimaisiais.“ Pasak V. Bartulio, nepriklausomybės bei patriotizmo nevaržo tautybė, rasė ar skirtingos religijos.

Kompozitorius sutinka, kad šiuolaikinė visuomenė, o ypač jaunoji karta, yra linkusi į vartotojiškumą, tačiau nuoširdžiai tiki, jog tai tik laikina būsena, kuri pasikeis žmogui subrendus. Anot V. Bartulio, patriotizmą reikia ugdyti dar vaikystėje: pasakoti vaikams apie Lietuvos istoriją, supažindinti su svarbiausiomis valstybinėmis šventėmis ir vestis į joms skirtus minėjimus. Pilnos koncertų salės įrodo, kad žmonės nepamiršo praeities ir klasikinė muzika jiems vis dar yra įdomi.

Iškilmingame Vasario 16-osios minėjimo koncerte žiūrovų laukia staigmena – V. Bartulio kūrinio „Giesmė ateičiai“ sopranui, baritonui (bosui), mišriam ir vaikų chorams bei simfoniniam orkestrui premjera. Specialiai šiai progai ruoštas kūrinys suskambės kiek neįpratai – kartu su lietuvių dainiaus Bernardo Brazdžionio eilėmis bus dainuojami ir senovės poeto Saadi tekstai, kurie yra iškalti ant Jungtinių Tautų būstinės durų. Persų, prancūzų, anglų, vokiečių, rusų ir lietuvių kalbomis dainuojami tekstai, anot paties kompozitoriaus, žadina patriotiškumą, todėl visuomet išliks aktualūs.

Koncerte taip pat dalyvaus Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Juozo Domarko, solistai Asta Krikščiūnaitė ir Tadas Girininkas, Kauno valstybinis choras su vyriausiuoju dirigentu Petru Bingeliu priešakyje, elektrinės gitaros virtuozas Artūras Chalikovas, chorų „Liepaitės“ ir „Ąžuoliukas“ vaikų grupės bei dirigentas Robertas Šervenikas. Atlikėjai dovanos kompozitorių V. Bartulio, Donato Zakaro, Vaclovo Augustino bei Giedriaus Kuprevičiaus muziką.

Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės dienai skirtas koncertas, vyks vasario 16 d., 18:45 val., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Artėjančius Naujuosius galima pasitikti tradicine „Traviata“, klasikos koncertu, tačiau galima ir rokenrolo ritmu. Uždegančią rokenrolo jėgą gruodžio 31-ąją išlaisvins projektas „Orgen Roll band“ – vienintelis Lietuvoje gyvos rokenrolo muzikos koncertas šį šventinį vakarą.

Norintiems patirti tikro rokenrolo dvasią, grupė 5-ių unikalių muzikantų, susibūrusių šiam projektui, Naujųjų metų išvakarėse atliks geriausią visų laikų rokenrolą sostinės „Pramogų banko“ salėje „Vakaris Vilnius“.

„Kiekvienas iš mūsų groja įvairaus žanro muziką, tačiau šiame projekte, kartu grodami rokenrolą, gauname išskirtinę progą išlaisvinti energiją ir parodyti sugebėjimus tiek kartu, tiek kiekvienas iš mūsų, – sako „Orgen Roll Band“ projekto vokalistas Karolis Ramoška. – Mūsų koncerte nuobodžiaujančių tikrai nebus – kiekvienas turės progą dainuoti ir šokti kartu su mumis.“

„Orgen Roll Band“ vakaras sugrąžins į spalvingąjį 6-ąjį dešimtmetį, kai karaliavo rokenrolas, o kad virsmas vyktų sklandžiai, vakaro svečius pasitikę šventės fotografai bei stilistai kvies čia pat keisti savo įvaizdį ir į salę įžengti susiliejus su neišsenkančia rokenrolo jėga. Vakaro metu laukia interaktyvi koncertinė programa: šventinė vakarienė, komandiniai žaidimai, šokių pamokos, rokenrolo Karaliaus ir Karalienės rinkimai bei daugelis kitų pramogų. Vakarą vainikuos „Orgen Roll Band“ projekto muzikantų gyvai atliekami rokenrolo muzikos hitai.

Apie projektą „Orgen roll band“:
Projekto mintis gimė iš didelio malonumo kylančio grojant rokenrolo muziką. Projektas gyvuoja tris metus. Pagrindinis projekto vokalistas Karolis Ramoška – šarmingas atlikėjas, gerai žinomas iš grupių „Kurak“, „Proper Heat“ bei veiklos „Kaukių Akademija“ aktorių trupėje, muzikiniuose televizijos projektuose ir radijo stotyje „LRT Opus“. Muzikantai –  Vainius Dovydaitis (klavišiniai), Ugnius Butkus (bosinė gitara) iš grupės „Skamp“, Adas Gecevičius (mušamieji) iš eksperimentinio džiazo grupės „Sheep Got Waxed“ bei Andžėjus Zujevičius (gitara) iš „4Fun“.

Daugiau informacijos apie koncertą:
VAKARĖLIO INFO: https://www.facebook.com/events/540826766002617/
VAKRĖLIO VIDEO PAKVIETIMAS: http://www.youtube.com/watch?v=gMVNBHIiIIw&feature=youtu.be

Apdovanojimų „M.A.M.A 2013“ organizatoriai Gerai Gerai įvardino kaip vieną iš pretendentų metų elektroninės muzikos kūrėjo titului. Tuo tarpu pats atlikėjas nusprendė įrodyti gebantis išjudinti ne tik klubinėtojus, bet ir gyvos muzikos mėgėjus. Savo klausytojus jis sukvietė į akustinį koncertą, o vieną dainą iš pasirodymo paviešino ir internete.

„Su muzika esu kiekviename žingsnyje. Kai panyri joje, nori nenori gimsta galybė idėjų. Viena tokių seniai brandintų, akustinis koncertas, kurį padėjo įgyvendinti „Geltonos Sofos“ klubas,“ – pasakojo vaikinas. „Buvo neįprasta. Repeticijos metu Elzė, grojanti arfa, paprašė vieno kūrinio natų, tuomet supratau, kad nė neįsivaizduoju kaip būtent toje dainoje turėtų skambėti šis styginis instrumentas. Taip, improvizacijos netrūko.“

Kartu su kontrabosu grojusiu Kipru Pugačiuku, arfa Elze Saldžiūnaite, ukulele Tautvydu Meildaikiu, pianinu Greta Garmašaite, perkusija Rosandrijumi Savčiuku ir vokalistėmis Kamile Kielaite-Kami, Agne Šiaulyte bei Gabriele Vasiliauskaite pasirodymus prodiuseris planuoja pratęsti. „Pastebėjau, kad iki tobulo varianto mums pritrūko vienos nakties. Vadinasi mažiausiai dar vienas koncertas tikrai bus,“ – šypsosi Gerai Gerai ir siūlo įvertinti „Geltonos Sofos“ klubo užfiksuotą dainą „Super Ladygirl“.

Gerai Gerai akustiškai – Super Ladygirl

http://youtu.be/qwOu9a1OOuo

Lauryna Bendžiūnaitė, pasirašiusi kontraktą su Štutgarto opera, gludina taisyklingą vokiečių kalbos tartį.

Laikmečiai keičia jaunų žmonių svajas. Tarkim, prieš kelis dešimtmečius kiekvienas pradedantis karjerą vokalistas svajodavo įsiterpti vieno ar kito teatro trupėn, o dabar tokia perspektyva visai nebeatrodo gundanti: jaunieji trokšta tapti laisvai samdomais (angl. ~freelancer~) menininkais ir patys su savo agentais rinktis, kur, kada ir ką jiems dainuoti. Žinoma, kad galėtum išgyventi be trupės, dėmesio vertų kvietimų srautas privalo būti nuolatinis.
Laurynos Bendžiūnaitės svajonės laiku sutiktų reikiamų žmonių dėka pildėsi tarsi savaime. Baigusi Londono karališkąją muzikos akademiją, sėkminga savarankiška karjera solistė džiaugiasi jau keletą metų. Metus praleido Švedijoje, dviejuose skirtinguose Giacomo Puccini operos „Bohema“ pastatymuose atlikdama tą patį Miuzetės vaidmenį. Tik Švedijos karališkojoje operoje režisieriaus Wilhelmo Carlssono interpretacija graudžiąją meilės istoriją buvo perkėlusi į nūdienos laikus, o režisierius Kristoferis Steenas „Norrlands“ ir „Riksteatern“ teatruose pristatė tradicinę kostiuminę „Bohemą“. Lietuvė neslepia, kad pastarasis pastatymas jai rodosi labiau pavykęs, nors prieš šiuolaikiškas inscenizacijas anaiptol nėra nusiteikusi.
Tačiau kol kas Lauryna sako geram pusmečiui išleidusi Miuzetę atostogų ir dabar mėgaujasi tuo, ko buvo pasiilgusi: ramiu šeimos gyvenimu Vilniuje. Prie šio vaidmens jai teks sugrįžti kitą vasarą jau Vokietijos mieste Štutgarte, nes – netikėtai pačiai sau – ryžosi pasirašyti kontraktą su šio miesto operos teatru.

Sąraše – mažiausiai šimtas klausimų

„Vokietijoje lankiausi daug kartų, tačiau tas kraštas niekada manęs nežavėjo: ten kitokie žmonių santykiai, kita kultūra, kitos vertybės… Prisidėjo ir tai, kad pati esu užaugusi Nidoje, kur vokiečių turistai – kasdienybė. Bet kai šią vasarą nuskridau į perklausą Štutgarte, keista – jau oro uoste pasijutau kaip namie, o toliau toks įspūdis tik stiprėjo: geras orkestras, gražus teatras, kuriame dirba garsūs režisieriai ir dirigentai, repertuare nevengiama naujosios muzikos. Iškart po perklausos pasakiau savo agentei, kad, jei ateitų kontrakto pasiūlymas iš Štutgarto, pradėtų derybas. Nuojauta neapgavo – pasiūlymas atėjo jau po valandos. Ir netgi labai palankus“, – neslepia L.Bendžiūnaitė.
Pagal šį kontraktą, be minėtos Miuzetės „Bohemoje“, pirmąjį sezoną jos laukia Karolkos vaidmuo Leošo Janačeko operoje „Jenufa“, Klarinės vaidmuo Jeano Philippe’o Rameau operoje „Platėja“, Najadės vaidmuo Richardo Strausso operoje „Ariadnė Nakse“ ir Anchen partija Carlo Marios von Weberio operoje „Laisvasis šaulys“.
Kad be mažiausių svetimšalės akcento gaidelių tartų pastarosios operos tekstą, kuriam vokiečiai, klausydamiesi nacionalinių veikalų, būna labai reiklūs, jau netrukus turės vykti į specialias pamokas Štutgarte. „Laisvajame šaulyje“, be arijų, yra ir kalbamųjų dialogų, tad solistė prisipažįsta, kad vokiečių kalba šiuo metu – didžiausias jos galvos skausmas: „Kolegos nuolat primena, kokiais įvairiais būdais Vokietijoje galiu būti „nukryžiuota“ už kalbos netobulumą, todėl pasistengti tikrai reikės.“
Operos studijoje Štutgarte šiuo metu tobulinasi du buvę Laurynos bendramoksliai iš Londono karališkosios muzikos akademijos, todėl draugijos naujoje vietoje jai netrūks. „Mokydamiesi tokiose prie teatrų įsteigtose studijose jauni dainininkai rengia vaidmenis repertuariniuose spektakliuose ir prireikus gali keisti pagrindinius solistus. Kartais sėkmingas keitimas tampa ilgai lauktu lemtingu karjeros postūmiu“, – teigia solistė.
Kruopščiai apibrėžti savo balsui tinkamas muzikines partijas, iš anksto numatyti spektaklių skaičių ir daugybę kitų svarbių dalykų – tai, prieš pasirašant kontraktus su užsienio trupėmis, L.Bendžiūnaitė patartų ir savo mažiau patyrusiems kolegoms. Žinoma, turint profesionalų agentą derybas netiesioginiu būdu vesti paprasčiau, tačiau svarbiausia prieš lemiamą susitikimą su būsimais darbdaviais susirašyti kuo daugiau klausimų – mažiausiai šimtą. „Nesvarbu, kad iš pirmo žvilgsnio dalis tų klausimų veikiausiai atrodys kvaili ir neverti rimtų žmonių dėmesio – vis tiek klauskite, jei kirba. Pasikliaudami intuicija ir laiku išsakydami abejones išvengsite daugelio nesusipratimų ateityje“, – tvirtina L.Bendžiūnaitė.
Ir iškart prisipažįsta, kad būti trupės nare, turėti nuolatinį darbą jai, iki šiol laisvai menininkei, ilgiau nei dviem mėnesiams neapsistojančiai vienoje vietoje, bus didelė naujiena. „Gal ir į darbą reikės pradėti vaikščioti devintą ryto?“ – klausia besijuokiančiomis akimis.

Klavyrai ir traukiniai

O kol į darbą kasdien nereikia – planuoja dainuoti “Vilnius City operos” (buvusių „Bohemiečių“) spektakliuose „Svynis Todas“ ir „Visos jos tokios“ bei pasirodyti Nacionalinės filharmonijos naujametėje programoje su Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Vyksta derybos ir dėl vienos Lietuvoje ketinamos statyti operos, tačiau kalbėti apie tai, kol neturi sutarties kišenėje, Laurynos nuomone, būtų tiesiog neprofesionalu.
Lietuvoje vis dar nemadinga, kaip Anglijoje, Vokietijoje ar Austrijoje, klausytis operų su atverstu klavyru rankose, tačiau solistė nedrįstų tvirtinti, kad tai byloja apie menkesnį mūsų publikos išsilavinimą. „Jeigu kažkam tai būtina, kad visa galva pasinertų į vakaro muzikinį įvykį – tegu. Dažnai tokie klausytojai ateina dėl konkrečios arijos ir pasibaigus juos dominusiam veiksmui palieka teatrą. Kitiems daugiau malonumo teikia ne muzikinės subtilybės, o režisūriniai bei scenografiniai sprendimai: kam jiems klavyras, jei akys visąlaik įsmeigtos į sceną? Antra vertus, tokiuose didmiesčiuose, kaip Londonas, įprasta, kad dalis žiūrovų nebaigia žiūrėti spektaklių todėl, kad gyvena toli nuo centro ir turi taikytis prie vakarinių traukinių grafiko. „Covent Garden“ operoje po pertraukos į salę tegrįžta maždaug pusė publikos, ir tai anaiptol nereiškia, kad spektaklis žiūrovams neįtiko“, – tvirtina L.Bendžiūnaitė.
Švedijos publiką lietuvė apibūdina kaip itin mielą, tačiau reikalaujančią „atšildymo“. Su „Riksteatern“ pastatymu jai teko apkeliauti Pietų Švedijos miestelius, dainuoti kartais visai mažuliukėse vietos scenose. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Švedijoje – kuo toliau nuo didmiesčių, tuo imlesnė ir mažiau reginių įvairovės išlepinta publika. Simfoniniai orkestrai po šalį suka ratus gana dažnai, o opera provincijoje ir ten tampa įvykiu. Vykstant gastrolių turui vienoje scenoje paprastai rodomi du to paties veikalo spektakliai, stambesniuose miestuose vaidinama triskart. Gyventojų tankis anaiptol nėra toks kaip Vokietijoje, todėl prabangos išlaikyti savas operos trupes Švedijos miesteliai sau neleidžia.
Pasak Laurynos, į akis krinta jų menininkams sudaromos sąlygos, kuriomis dar ilgai negalėsime prilygti. Tarkim, Noršiopingo koncertų salėje beveik kiekvienas simfoninio orkestro muzikantas turi po atskirą, nuo aplinkinių garsų izoliuotą repeticijų kambarį. Ar daug Lietuvos orkestrantų galėtų tuo pasigirti?

Nacionalinės filharmonijos vargonai šį sezoną mini pusšimčio, o senasis Vilniaus operos teatras – šimtmečio jubiliejų.

Po vasaros festivalių maratono apie naujojo sezono pradžią viena po kitos skelbia koncertinės organizacijos. Štai Nacionalinė filharmonija „atgyja“ jau šį šeštadienį, rugsėjo 21-ąją, o sezono šaukliais taps Lietuvos kamerinis orkestras su smuiko virtuozu Sergejumi Krylovu ir baltarusių pianistu, Kelno aukštosios muzikos mokyklos ir Londono karališkosios muzikos akademijos auklėtiniu Rostislavu Krimeriu.
Svarbus koncertas po Nacionalinės filharmonijos stogu numatomas spalio 1-ąją, kai švenčiama Pasaulinė muzikos diena. Tą vakarą Vilniuje koncertuos ekspresyvia grojimo maniera pasižymintis vokiečių ir italų kilmės violončelininkas Leonardas Elschenbroichas. Tai pirmasis šio 28-erių metų atlikėjo, jau pelniusio Leonardo Bernsteino prizą ir išrinkto BBC naujosios kartos atlikėju, vizitas Baltijos šalyse. Virtuozui talkins jo nuolatinis scenos partneris, Londone reziduojantis pianistas Aleksejus Gryniukas. Lietuvos publika koncerte išgirs Ludwigo van Beethoveno ir Sergejaus Rachmaninovo sonatas violončelei ir fortepijonui, abu muzikantai taip pat atliks po kelis solinius kūrinius.
Laukiamiausias šio rudens Nacionalinės filharmonijos renginys – lapkričio 16–27 d. vyksiantis trečiasis Vilniaus fortepijono muzikos festivalis. Šįmet jame kviečiamos dalyvauti pianistės moterys – iš Čilės kilusi Edith Fischer, bulgarė Plamena Mangova ir turkė Gulsin Onay, rečitalį surengs Guoda Gedvilaitė, o festivalio iniciatorė Mūza Rubackytė muzikuos lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio 80-mečiui skirtame Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte.
Kadangi moterims būdinga rūpintis augančiais vaikais, vienas vakaras simboliškai skiriamas Tarptautinio B.Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso laureatų – smuikininkų Danilos Bulajevo, Rūtos Mažuolytės ir pianistės Yukine Kuroki pasirodymams.
Šįmet sukanka pusšimtis metų Nacionalinėje filharmonijoje įrengtiems vargonams, todėl jie prabils dažniau. Spalio 16-ąją koncertuoti kviečiama prancūzų vargonininkė Sophie-Veronique Cauchefer-Choplin, o lapkričio 6-ąją savo meistriškumą demonstruos M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai Balys Vaitkus, Jurgita Kazakevičiūtė ir Karolina Juodelytė.
O Muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros 80-metis rugsėjo 28-ąją bus minimas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertu, kuriame lietuvių muzikos programą atliks smuikininkė Ingrida Armonaitė, pianistai Indrė Baikštytė ir Petras Geniušas bei Šveicarijoje reziduojantis trombonininkas Mike’as Svoboda.

Nuo Maironio ir Čiurlionio

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras savąjį sezoną formaliai pradeda rugsėjo 26-ąją su gastroliuojančiu pianistu Nikolajumi Luganskiu, tačiau pirmasis orkestro koncertas „Lietuva brangi“ Kongresų rūmuose skambės jau šį sekmadienį. Programa, kurioje dalyvaus Kauno valstybinis choras ir skaitovas Rimantas Bagdzevičius, skirta kertiniams lietuvių kultūros stulpams – Jonui Mačiuliui-Maironiui ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.
Abu menininkai pranoko savo laiką. Maironio posmai, keliaudami iš lūpų į lūpas, virto ne tik lietuvių poezijos etalonu, bet ir tautos himnais ar liaudies dainomis: koncerte skambės choriniai kūriniai „Jaunimo giesmė“, „Vasaros naktys“, „Už Raseinių, ant Dubysos“, „Užmigo žemė“, „Lietuva brangi“, „Kur bėga Šešupė“. M.K.Čiurlionis laikomas kūrybinės sielos ir polėkio genijumi, vienu profesionaliosios kompozicijos pradininkų mūsų kultūroje. Tai turės pagrįsti jo simfoninė poema ,,Miške”, kantata mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“ bei “Sanctus“.
Jau spalio 5–6 dienomis pianistas Lukas Geniušas Kongresų rūmuose atliks visus penkis L.van Beethoveno koncertus fortepijonui su orkestru: nuo pirmųjų, alsuojančių Mozarto ir Haydno intonacijomis, iki didingojo „Imperatoriškojo“.
Spalio 7-ąją Kongresų rūmuose dainuos operos primadona Liubovė Kazarnovskaja. Solistė savo repertuare turi daugiau nei penkiasdešimt operos partijų, iš kurių daugiausiai šlovės sopranui pelnė Salomėja to paties pavadinimo Richardo Strausso operoje ir Tatjana Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.
Spalio 11-ąją toje pačioje salėje solisto teisėmis viešės smuikininkas Gidonas Kremeris, už kurio nugaros šįkart sėdės ne jo sukurta „Kremerata Baltica“, o Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Spalio 25-ąją šis orkestras paklus maestro Sauliaus Sondeckio batutai, kai pagrindinis vaidmuo scenoje atiteks trimitininkui Sergejui Nakariakovui. O lapkričio 15-ąją Kongresų rūmuose planuojamas dar vienas už Atlanto įsikūrusio pianisto Andriaus Žlabio sugrįžimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Penktadienį 20.30 val. iš senosios perkėlos Klaipėdoje, Šiaurės rage, atsišvartuos pirmasis šios vasaros „Muzikuojantis keltas“. Laukti tradicinių koncertų ant vandens ciklo teko ilgėliau, nes užtruko į muzikinius reisus plaukiančio Smiltynės perkėlos kelto „Nida“ remontas. Šįmet koncertai jame vyks penktadienio ir šeštadienio vakarais. „Muzikuojančio kelto“ denyje pasirodys temperamentinga čigonų trupė „Sare Roma“ (ji ir linksmins klausytojus penktadienį), aktoriai Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis, „Hiperbolės“ gitaristas Igoris Berinas ir kiti šalies muzikantai.

Tiek gražių žodžių savo mokyklai, kiek iš Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos abiturientės Jonės Girdzijauskaitės, žurnalistams retai pavyksta išgirsti.

Skeptikai šyptelės: ko norėti, juk merginos tėtis Arvydas Girdzijauskas – ilgametis šios mokyklos direktorius. Bet mergina pasiryžusi pati studijuoti muzikos pedagogiką ir jai suteiktą pažinimo džiaugsmą perteikti jaunesnėms kartoms.

Prieš metus J.Girdzijauskaitė tapo pirmosios tarptautinės moksleivių muzikos olimpiados, vykusios Taline, aukso medalio laimėtoja. Kadangi muzikų olimpiados dar tik įsibėgėja, jos rengiamos kas dveji metai. Šįmet vyko tik respublikinės muzikos žinovų varžytuvės, kuriose dalyvavo dvigubai daugiau moksleivių nei pirmąjį kartą.
„Manau, man tiesiog pasisekė, kad papuoliau į pirmąją respublikinę olimpiadą, kurioje varžėsi vos kelios dešimtys moksleivių. Taip atsidūriau Lietuvos komandoje. Taline konkurentų irgi nebuvo daug – savo atstovus į pirmąją tarptautinę olimpiadą atsiuntė vos šešios Europos valstybės“, – pasakoja abiturientė.
Tarptautinės muzikos olimpiados skiriamos ne profesionaliais atlikėjais besirengiantiems tapti ir specializuotose mokyklose besimokantiems, o vidurinių mokyklų ir gimnazijų moksleiviams. Jei varžytųsi kartu, rezultatus, pasak Jonės, būtų nesunku atspėti. Vis dėlto profesionalaus atlikėjo kelias reikalauja itin daug laiko ir pastangų – ne visi tam ryžtasi. Tačiau nebūtina tapti kurio nors instrumento virtuozu, kad gebėtum perprasti muzikos grožį.
Dalyviai varžosi dviejose amžiaus grupėse, kiekvienoje jų trys geriausiai pasirodę mokiniai laimi aukso medalius. „Iš tikrųjų pagal surinktų taškų skaičių vyresnių moksleivių grupėje likau antra po labai spalvingo Latvijos atstovo, bet tai nesutrukdė pelnyti aukso“, – neslepia Jonė.
Tarptautinės olimpiados turnyrą sudarė trys dalys: muzikinių žinių patikrinimas ir gaidų skaitymas iš lapo, dainos ir originalios, paties sukurtos kompozicijos atlikimas. Antras ir trečias olimpiados turas priminė moksleivių koncertus. O kokios užduotys buvo pirmajame?
„Tarkim, buvo pateiktas Claude’o Debussy kūrinio orkestrui fragmentas ir įteiktas pluoštas jame skambėjusių partijų – reikėjo nurodyti, kurią partitūrą koks instrumentas atliko. Teko pagal skambančias ištraukas spėti kompozitorius ir jų kūrinių pavadinimus, nurodyti kūrinio stilių, metrą, ritmą. Paklausius Johanno Haydno kūrinio ištraukos reikėjo nurodyti, kur jis naudojamas (šis kūrinys tapo Vokietijos himno muzikos pagrindu). Paklausius džiazo ištraukų reikėjo pažinti konkrečius džiazo stilius ir nurodyti jų chronologinę seką. O bene sunkiausia užduotis – smuiko ir boso raktuose tiksliai užrašyti natomis iki skausmo žinomą „Nokia“ skambučio melodiją“, – prisimena J.Girdzijauskaitė.

Muzika – kaip gyvenimo džiaugsmas

Abiturientė džiaugiasi, kad mokykloje turėjo labai daug kūrybinės veiklos galimybių. Su bendramokslių choru ir ansambliu apvažiavo daug šalių (Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Angliją), koncertavo ir svetur, ir Lietuvoje. Drauge su bendramoksliais patirti išgyvenimai jai labai mieli, nes kūryba – stebuklingas dalykas, gebantis sukurti puikią atmosferą ir draugiškus santykius.
Jonė ne kartą dalyvavo Lietuvon iš Vokietijos sugrįžtančio dirigento Mindaugo Piečaičio rengiamuose „Žaismingos muzikos orkestro“ koncertuose: ir dainavo, ir fortepijonu skambino, ir būgnus mušė, ir skambančiais puodeliais grojo. „Tai labai kokybiška ir kartu vaikams tinkama muzika. Jei negirdėjote muzikinių pasakojimų apie karvę Sofiją arba pianistę katę Norą – daug praradote“, – tikina moksleivė.
Klaipėdietė džiaugiasi, kad chorinė veikla Lietuvoje populiarėja, į vokalinius kolektyvus buriasi ne vien muzikai profesionalai, bet ir muzikos mokslų ragavę, tačiau kitas profesijas pasirinkę žmonės. Mokyklose taip pat repetuoja nemažai chorų, kuriuos Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos choristai sutikdavo dainų šventėse arba dalyvaudami konkurse „Dainuok ir keliauk“. „Matau, kad dainuojančių žmonių kultūra Lietuvoje pamažu įsitvirtina, ir man tai atrodo labai gražu“, – sako mergina.
Vis dėlto ji pati nesirinko nei atlikėjos instrumentalistės, nei dainininkės karjeros. „Profesionalus muzikavimas primena profesionalųjį sportą, kuriame palaikyti gerą formą ir tobulinti turimus įgūdžius privalu kasdien, – lygina Jonė. – O gyvenime yra daug kitų įdomių dalykų.“ Galų gale ir iš baigusiųjų studijas solistais tampa toli gražu ne visi: nemažai diplomantų po daugelio alinamo darbo metų vis viena praveria mokytojų kambario duris.
Bet muzikai reikia ne vien atlikėjų, bet ir gerų, pasirengusių klausytojų, antraip talentingi šalies muzikantai ir toliau bus priversti emigruoti, nes nesugebės užsidirbti gimtinėje. „Lietuvoje dar nėra susidariusios tradicijos vertinti savus kūrėjus, domėtis jų kūrybiniu keliu. Bet mes po truputį subręsim, jei tik atlikėjams užteks kantrybės mūsų sulaukti“, – prognozuoja Jonė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Birželio 13 d. Vilniuje vienintelį koncertą Baltijos šalyse surengė vokalo burtininku ir žmogumi orkestru vadinamas legendinis atlikėjas Bobby McFerrinas. Prieš koncertą dainininkas davė interviu „Veidui“.

Fenomenalus, nepakartojamas, užburiantis, darantis stebuklus, – taip publika apibūdina unikalaus balso savininką iš JAV B.McFerriną, dešimties „Grammy“ statulėlių laimėtoją. Iš tiesų užtenka pabendrauti su B.McFerrinu vos keletą minučių, kad suprastum: muzikos mėgėjai visame pasaulyje ne be reikalo jį apibūdina pačiais geriausiais epitetais.
Prieš koncertą Vilniuje hito „Don’t Worry, Be Happy“ atlikėjas atsakė į „Veido“ klausimus.

VEIDAS: Prieš keletą metų pirmą kartą koncertavote Lietuvoje. Ar spėjote pamatyti šalį? Kokį įspūdį paliko publika?
B.M.: Visada jaučiuosi truputį nekaip, kai žmonės manęs klausia panašių klausimų. Nerimauju, kad jei pasakysiu tiesą, galiu ką nors įžeisti. Bet aš nenoriu jų įžeisti ir išgalvodamas atsakymus, tad tiesa yra tokia: kai keliauju, gyvenu kaip vienuolis, o gal veikiau kaip pelė. Daug laiko praleidžiu savo viešbučio kambaryje, einu anksti miegoti. Geriu daug arbatos, valgau sveiką maistą, o pabudęs ryte skaitau Bibliją. Esu čia tam, kad sukurčiau muziką žmonėms, kurie, ateidami į koncertą, bilietui išleidžia sunkiai uždirbtus pinigus, ir noriu atlikti savo darbą kaip įmanoma geriau.
Taigi paprastai šalies, kurioje koncertuoju, beveik nematau. Jei pasiseka, vietos muzikantai ateina paimprovizuoti su manimi. Tada šį tą sužinau apie šalies kultūrą. Bet kai prasideda koncertas, aš esu su visais tais žmonėmis, atėjusiais manęs pasiklausyti. Galima jausti publikos nuotaiką ir temperamentą.
Tai sunku paaiškinti, bet visur publika skirtinga, nors turi ir panašumų. Keliaujant po visą pasaulį tai ypač krinta į akis. Visame pasaulyje žmonės instinktyviai dainuoja pentatonikos skale. Visame pasaulyje jie juokiasi iš tų pačių muzikinių pokštų. Keliaudamas po visą pasaulį jaučiu, kaip tarp publikos, kartu besijuokiančių ir dainuojančių žmonių atsiranda tarpusavio ryšys. Prisimenu, kad pastarasis mano pasirodymas Lietuvoje buvo gana neįprastas, salėje susirinkusi publika sėdėjo apsupusi mane iš visų pusių. Visą vakarą sukausi su savo kėde, kad atsigręžčiau į vis kitą publikos pusę! Ten buvo nuostabus mažas vaikas, kuris dainavo Elvio Presley melodiją.

VEIDAS: Jūsų nuostabią dainą „Don’t Worry, Be Happy“ žino visas pasaulis. Ar šiuo principu vadovaujatės ir savo gyvenime, nes atrodote iš tiesų laimingas žmogus?
B.M.: Nepakartojama, kaip žmonės reaguoja į šią dainą. Bet kaip ir dauguma žmonių, kartais aš taip pat nervinuosi. Prisiėmiau didelę riziką daryti dalykus, kurie, kaip maniau, padarys mane iš tikrųjų laimingą: būti muzikantu, rengti solo koncertus ir įkurti „Voicestra“, turėti šeimą ir būti atlikėju tuo pat metu. Kartais dėl to kyla sunkumų, bet be viso to aš nebūčiau toks laimingas, koks esu dabar. Galiu juoktis ir dainuoti su žmonėmis visame pasaulyje. Aš nuoširdžiai tikiu, kad mūsų, artistų, darbas – dovanoti žmonėms džiaugsmą. Žmonėms reikia gerų emocijų. Stengiuosi, kad publika pajustų tą džiaugsmą ir laisvę, kurią aš dainuodamas jaučiu.

VEIDAS: Ar tiesa, kad jūsų dainos gimsta virtuvėje? Kas yra jūsų įkvėpimo šaltinis?
B.M.: Nesigilinu, iš kur ateina įkvėpimas, tik stengiuosi suteikti tam erdvės ir esu dėkingas, kai įkvėpimas ateina!

VEIDAS: Esate scenoje jau beveik keturiasdešimt metų. Kaip atsirado tas dainininkas, kokį mes matome šiandien?
B.M.: Dainuoju visą gyvenimą, bet muzikinę karjerą pradėjau kaip pianistas. Man buvo 27-eri, kai supratau, kad labiausiai noriu dainuoti. Tai buvo tarsi apreiškimas, girdėjau savo galvoje, ką iš tikrųjų noriu daryti. Iš karto pradėjau rengti pavienius koncertus ir net sulaukiau dėmesio, bet praėjo šešeri metai, kol aš, daug dirbdamas ir praktikuodamasis, įvaldžiau dainavimo techniką, apie kurią man pranešė mano vidinis balsas.

VEIDAS: Kaip manote, kas jūs būtumėte šiandien, jei nebūtumėte tapęs atlikėju?
B.M.: Galbūt vienuolis arba dvasininkas. Gal šuns vedžiotojas, o gal bažnytinio choro direktorius. Nors tai jau ne pagal taisykles – juk tuomet vis tiek būčiau muzikantas. Netgi jei būčiau tik šuns vedžiotojas, vis tiek visada dainuočiau.

VEIDAS: Atsigręžęs atgal į savo karjerą, kokiais laimėjimais labiausiai didžiuojatės?
B.M.: Labiau esu linkęs galvoti apie tai, kokie momentai gyvenime mane labiausiai stebino, nei teikė pasididžiavimo. Kad ir ta akimirka, kai stovėjau priešais Milesą Davisą, kuris vilkėjo kostiumą, papuoštą žėrinčiais pianino klavišais, ir atsiėmiau „Grammy“ apdovanojimą. Arba kai dainavau kaip pritariantis vokalistas kartu su Micku Jaggeriu ir Tina Turner „Rock & Roll Hall of Fame“. Arba vienas ypatingas „Voicestra“ koncertas Europoje, kai mes, pradėję dainuoti, net nepastebėjome, kaip praėjo visa valanda.

VEIDAS: Koks esate kasdieniame gyvenime, kai nulipate nuo scenos?
B.M.: Esu gana ramus žmogus. Skaitau Bibliją. Vedžioju šunį. Mėgstu žiūrėti sporto varžybas ir leisti laiką su savo šeima.

B.McFerrinas: “Kai keliauju, gyvenu kaip vienuolis: einu anksti miegoti, geriu daug arbatos, valgau sveiką maistą, o ryte skaitau Bibliją.”

Jau ketvirtą birželį iš eilės Vilniaus paveikslų galerijos kieme bus nemažai triukšmo, tačiau ne dėl nieko. Į jau tradiciniais tapusius koncertus po atviru dangumi pirmuosius tris birželio šeštadienius kvies Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir žinomi šalies dainininkai.

„Roko baladėse“ (birželio 8 d.) scena dalinsis balsingiausi šalies rokeriai – Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, Jeronimas Milius, o „Simfoninėje diskotekoje“ (birželio 15 d.) žiūrovus šokiui pakvies orkestrui adaptuoti žinomi pop kūriniai, atliekami Asmik Grigorian, Donato Montvydo ir Vilijos Matačiūnaitės.

Gražiausios operos klasikų arijos

Birželio pirmąją 20 val. koncertu Vilniaus paveikslų galerijos kieme (Didžioji g. 4) LVSO orkestras paskelbs vasaros sezono pradžią. Koncerte „Gražusis balsas III“ gražiausias arijas atliks geriausi klasikinės muzikos atlikėjai Jovita Vaškevičiūtė, Lauryna Bendžiūnaitė, Liudas Mikalauskas ir tenoras iš Gruzijos George Oniani.

G. Verdi, W. A. Mozart, G. Bizzet, G. Puccini, G. Donizetti, G. Rossini – šie vardai puikiai žinomi ne tik operos mylėtojams, bet ir itin muzika nesidomintiems žmonėms. O jeigu šių kompozitorių geriausių kūrinių puokštę atlieka puikus orkestras ir geriausi šalies dainininkai, didžiulė malonių emocijų dozė tiesiog garantuota. Šio koncerto dainininkai nestokoja pasirodymų užsienio šalyse, todėl šį pasirodymą vadina gera proga bent trumpam „nusėsti“ gimtinėje.

L.Bendžiūnaitė neseniai grįžo iš Švedijos, kurios operų teatruose dirbo beveik pusmetį. „Tai buvo tikras maratonas. Laimei, dabar galiu šiek tiek atsikvėpti ir pasiruošti koncertui su LVSO. Vasarą vyksiu į Londoną, kur toliau „šlifuosiu“ Despinos (W.A.Mozarto „Visos jos tokios“) partiją“, – savo planus dėstė dainininkė.

Beje, būtent W. A. Mozarto kūrinius Laurynai labiausiai ir patinka atlikti. „Šitas romanas senas, bet aistra neblėsta“, – juokiasi dainininkė. Tiesa, koncerte „Gražusis balsas III“ ji dainuos tik vieną mėgstamo kompozitoriaus kūrinį – jai patikėta su L. Mikalausku atlikti Papagenų duetą iš W.A.Mozarto „Užburtosios fleitos“. „Laukiu susitikimo su Liudu, net neabejoju, kad bus lengva ir malonu kartu dirbti“, – sakė dainininkė. Su kitais dainininkais jai jau yra tekę dainuoti vienoje scenoje: su Jovita – miuzikle „Svynis Todas“, o su Georgijumi – operoje „Bohema“.

L. Mikalauskas taip pat neseniai grįžo iš užsienio – dainininkas dalyvavo Čikagos lietuvių bendruomenės inicijuotame G. Donizetti operos „Meilės eliksyras“ pastatyme. Šiemet išeiviai iš Lietuvos į operos pastatymą rinkosi jau 57-ąjį kartą. Koncerte „Gražusis balsas III“ Don Baziliją iš G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, Leporelą iš W. A .Mozarto „Don Žuanas“ ir kitas žinomas partijas atliksiantis L. Mikalauskas sako, kad „nors šie metai dedikuoti G.Verdi ir R.Wagneriui, programoje bus skirta dėmesio ir kitiems kompozitoriams. Čia skambės puikiai žinomos arijos bei tie kūriniai, kuriuos verta populiarinti.“

Trumpu atokvėpiu gimtinėje bei būsimu pasirodymu su LVSO džiaugiasi ir LNOBT dirbanti J. Vaškevičiūtė: „Pastaruoju metu tikrai netrūko veiklos ir užsienyje. Neseniai dalyvavau festivalyje Torūnėje (Lenkija), su Merūnu Vitulskiu Taline dainavome „Eugenijų Oneginą“, Maskvoje teko atlikti G.Verdi „Requiem“. O kur dar spektakliai LNOBT. Po viso šito maratono pailsėsiu ir tada pradėsim repetuoti su LVSO.“

Koncertas „Gražusis balsas III“ jau birželio 1 d. 20 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. Koncerte dalyvauja: Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), George Oniani (tenoras) ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguoja maestro Gintaras Rinkevičius.

Šios savaitės antroje pusėje Vilniuje jau 41-ą kartą vyks folkloro atlaidai – tarptautinis festivalis „Skamba skamba kankliai“. Kadangi šiemet vyksta Sereikiškių parko rekonstrukcija, renginiai persikels į kitas erdves. Ketvirtadienį festivalis prasidės Teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį daug renginių numatyta V.Kudirkos aikštėje ir Vilniaus senamiesčio gatvėse (Stiklių, Žydų, Gaono, Universiteto), taip pat kiemuose ir skveruose. Po keletą renginių planuojama surengti ir Radvilų rūmų muziejaus salėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje bei Vilniaus rotušėje. O Gedimino prospekte vyks tautodailininkų darbų mugė.

Šeštadienį 12 val. Lietuvoje prasideda Gatvės muzikos diena. Šįmet prie šios muzikinės iniciatyvos pirmąkart prisideda Trakai ir Neringa, o aktyviausi miestai yra Kaunas, Klaipėda, Utena, Šiauliai ir, žinoma, Vilnius, kuriame užsiregistravusių groti muzikantų skaičius artėja prie dviejų šimtų. Labiausiai varžomasi dėl vietų sostinės Pilies gatvėje, bet joje šįmet bus leista skambėti tik akustinei muzikai. Pasiklausyti gatvės muzikantų vilniečiai galės ir Gedimino prospekte, Vilniaus, Vokiečių gatvėse bei Rotušės aikštėje, kurioje veiks Afrikos būgnų mokykla. Naujai parengti būgnininkai vakare galės dalyvauti finaliniame „Drum2gether“ renginyje, kuriam vadovaus perkusininkai profesionalai.
Gatvės muzikos diena vietos lietuvių bendruomenių pastangomis bus surengta ir Londone bei Kopenhagoje, o Tbilisyje ši šventė jau tapo tokia pat populiari kaip ir Vilniuje.

Rytoj, birželio 4 d., į Lietuvą atvyks dvi megažvaigždės: “Siemens” arenoje 20 val. koncertuos išskirtinio balso savininkė Lana del Rey, o Kauno „Žalgirio“ arenoje taip pat 20 val. – garsusis britų gitaristas, dainininkas ir kompozitorius Ericas Claptonas. Beje, šis koncertas gali tapti vienintele galimybe muzikantą išgirsti Lietuvoje. Mat E.Claptonas, kurį žurnalas „Rolling Stone“ neseniai išrinko geriausiu šiuo metu gyvenančiu pasaulio gitaristu, atskleidė, kad po trejų metų ketina baigti aktyvų koncertinį gyvenimą, o jo karjeros 50-mečiui skirtos gastrolės tikriausiai bus vienos paskutinių.
Koncertų organizatoriai skelbia, kad abi šios garsenybės orientuojasi į gana skirtingas auditorijas, todėl vienas koncertas neturėtų užgožti kito.