Jaunieji išvyksta dainuoti svetur: liūdėti ar džiaugtis?

Kai pasklido žinia, kad Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Sandra Janušaitė, kurios kūrybiniame bagaže – kone dvi dešimtys pagrindinių vaidmenų, pasirašė dvejų metų trukmės kontraktą su Aalto teatru Esene (Vokietija), tapo aišku, kad didžiausioje Vilniaus scenoje netrukus daugiau šansų debiutuoti turės jauni sopranai. Tam, kad įvertintų potencialius pretendentus į solistus, teatras net surengė jaunų dainininkų perklausas.
Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas nemano, kad be vienos iš pagrindinių solisčių likusi trupė kitą sezoną patirs sunkumų. „Artisto tokia prigimtis – nauji miestai, naujos scenos, nauji žmonės. Jis negali sėdėti vienoje vietoje. Sandrą, gavusią vertingą Eseno teatro pasiūlymą, galiu tik pasveikinti. Tai nereiškia, kad jos mažiausiai porą metų nebegirdėsime Vilniuje: šios solistės darbo grafikus Esene žinome ir stengsimės prie jų prisiderinti, čia planuodami spektaklius“, – žada teatro vadovas.
G.Kėvišas įsitikinęs, kad kiekvienas nacionalinės trupės solistas privalėtų savo ateities užimtumą planuoti iš dviejų dalių: darbo teatro repertuare ir angažemento visur kitur. Kuo daugiau pasiūlymų turės artistai, tuo jiems patiems bus geriau.
Kitas klausimas – kaip versis Nacionalinis operos ir baleto teatras. „Turiu tikslą sukviesti kituose pasaulio teatruose dirbančius lietuvių solistus ir pasiūlyti jiems galimybę pasirodyti mūsų scenoje. Juk riba tarp etatinių ir neetatinių solistų šiandien vis labiau nyksta“, – neslepia G.Kėvišas.

Mozartas sukvies jaunuosius

Vilniaus miesto operos meno vadovė režisierė Dalia Ibelhauptaitė taip pat tvirtina, kad atsiskleidusiam S.Janušaitės talentui Lietuva paprasčiausiai tapo per maža. Anksčiau „bohemiečių“ vardu žinomas menininkų sambūris, kuriame dalyvavo ir nemažas būrys Nacionalinio operos ir baleto teatro trupės solistų, nuo pat įsikūrimo vienu pagrindinių savo tikslų įvardijo svetur pasirodančių lietuvių dainininkų sugrąžinimą į Lietuvos scenas.
„Solistų, baigusių Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, bet po studijų neradusių sau vietos čia ir išvykusių daryti karjeros svetur, yra tikrai nemažai. Po penkerių ar dešimties metų, kai jų gyvenimas susiklosto kitur, tokius žmones mums jau tenka atradinėti iš naujo“, – tvirtina D.Ibelhauptaitė.
Šiuo metu Vilniaus miesto operos rengiamoje premjeroje – Wolfgango Amadeaus Mozarto „Visos jos tokios“ dainuos du tokie atradimai: Italijoje gyvenanti Jurgita Adamonytė ir Viktorija Kaminskaitė iš Vokietijos.
Mecosopranas J.Adamonytė tą patį Dorabelos vaidmenį jau atliko “Covent Garden” operos pastatyme Londone. Ištekėjusi už italų muziko, lietuvė pagimdė dukrytę ir jau dešimt metų gyvena Italijoje. Prieš dvejus su puse metų J.Adamonytė dalyvavo “bohemiečių” šventiniame koncerte „Lakštingalos sugrįžta“.
V.Kaminskaitės balso Lietuvos profesionalioje scenoje apskritai niekas nėra girdėjęs, nors ši atlikėja jau penkeri metai yra pagrindinis Leipcigo operos trupės sopranas. Ten Viktorija atliko ir Fiordilidži vaidmenį operoje „Visos jos tokios“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvoje daugėja muzikantų, kurie stengiasi patraukti kitokia muzika ir kitokiu įvaizdžiu. Tarkime, merginų duetas “Elle G” išsiskiria vintažiniu stiliumi, retro muzika ir dainavimu ne pagal taisykles. Ir jau sugebėjo suburti gana gausų gerbėjų būrį.

Vaiskios raudonos lūpos, iš mamų ir močiučių spintų pasiskolintos romantiškos suknelės ir koketiški trečiojo–aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio dainų tekstai, žaismingai įsipinantys į lietuvio ausiai neįprastos ukulelės melodiją – tokie žodžiai gana taikliai apibūdina merginų duetą „Elle G“. Elena Augustinaitė (Elle), save vadinanti dueto ukulele, vokalu ir šypsena, bei Giedrė Nalivaikaitė (G), dueto vokalas, “kazoo”, melodika, barškučiai ir akys, sutiko atsakyti į “Veido” klausimus ir pasidalyti savo įžvalgomis, ko šiandien reikia jaunoms grupėms, siekiančioms surasti savo klausytoją.

VEIDAS: Ar šiais laikais pradedantiems muzikantams Lietuvoje sunku prasimušti ir būti pastebėtiems? Kaip jums pavyko tą padaryti?
Elle: Sunku pasakyti, nes sąmoningai niekur nesimušėme – mūsų kūrybinis kelias klostosi gana lengvai. Vis dėlto, manau, kai nuoširdžiai ką nors darai, viskas įsisuka natūraliai.
G: Būti pastebėtiems nėra sunku. Svarbu tiksliai žinoti, ko nori, ir turėti idėją. Jei taip nėra, gal ir nereikia tikėtis sėkmės. Už muzikos turi slypėti dar kažkas – idėja ar emocija.
Elle: Mes pataikėme ir į laiką, ir į nišą. Pasisekė jau vien dėl to, kad į madą grįžo vintažinis įvaizdis. Su muzika irgi – anksčiau Lietuvoje buvo stipri fanko muzikos banga, bet dabar ji nurimusi.
G: O mes labai gerai suskambame tyloje.
Elle: Nors tikrai taip negalvojame: gali būti naudinga – darykime šitaip. Būtų juokinga, jei muzikantai sakytų: dabar grosime šį stilių, nes jis populiarus, o bangai atslūgus imsimės ko nors kita.
G: Tiesą sakant, apskritai mes mažai prie ko nors taikomės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Balandžio 12 d. (penktadienį), 19 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2) vilniečiai turės unikalią galimybę išgirsti itin retai Lietuvoje koncertuojantį, dažnai  „tikraisiais muzikos ekstremalais“. vadinamą styginių ansamblį „NI&Co“.

Vilniečiai ir miesto svečiai tą vakarą galės pajusti tikrą muzikos sprogimą, mat, tai – koncertas iš ciklo „Muzikos energija“, kuris balandžio mėnesį vyks šiame sostinės muziejuje, tapusiame netradicine renginių vieta. Muzikos energija – tai visiškai nauja energijos rūšis, kuri yra ekologiška, nesekina žemės išteklių, šildo žmones ir daro juos laimingesniais.

Vieną iš savo originalių koncertinių programų jau balandžio 12 d. „NI&Co“ pristatys Vilniaus publikai, paskutinį kartą Lietuvoje ansamblis koncertavo praėjusių metų gruodį, menų fabrike „Loftas“.

Styginių ansamblis „NI&Co“ pasaulyje žinomas, kaip itin netradiciškai atliekantis šiuolaikinę akademinę minimalistinę muziką. Vokietijos dienraščiai „NI&Co“ muzikos atlikimą apibūdina, kaip „anksčiau niekur nematytą ir neįtikėtinai originalų“. Kolektyvo vadovo, kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinių premjeros Berlyne laikomos sensacingomis, o dėl savo grojimo kokybės ir tikslumo, atraktyvumo, „NI&Co“ ansamblis muzikos kritikų gretinamas su moderniausiomis „Apple“ technologijomis.

„Po jaudinančio dviejų valandų koncerto, dabar mes žinome: lietuviai muzikantai, pasivadinę „NI&Co“ vardu, pristato šiuolaikinę minimalistinę, eksperimentinę muziką, ir jie pačius sudėtingiausius savo repertuaro kūrinius atlieka mintinai. Jie pasižymi niekur anksčiau nematytu  atlikimo braižu, jų pasirodymuose judesys, išraiškos ir dirigavimo gestai organiškai susijungia su atliekama muzika. Jų muzikos atlikimo jėga yra užimanti kvapą, o kokybė – briliantinė“, – teigia muzikos kritikas E. Ochs, Vokietijos leidinyje „Ostseezeitung“, 2012 m.

2013-ieji metai kolektyvui „NI&Co“ – kaip niekad intensyvūs. Praeitą mėnesį koncertuota Londono ir Berlyno koncertų salėse, o iki rudens numatomi pasirodymai įvairiuose festivaliuose Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Lenkijoje, koncertai Jungtinėse Valstijose – Niujorke ir Los Andžele.

Kovo pradžioje televizijoje ir internete „NI&Co“ pristatė vaizdo klipą „Everyday More (And End)“, kuriame gvildenama šiuolaikinės visuomenės itin aktyvaus ir dažnai besaikio vartojimo tema. Šiuolaikinės minimalistinės muzikos mylėtojai vaizdo klipą gali matyti internetiniame „Youtube“ kanale: http://www.youtube.com/watch?v=MufeIwLv1Ck

Reta proga išgirsti ansamblį „NI&Co“ Lietuvoje – Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje (Rinktinės g. 2), balandžio 12 d., penktadienį, 19 valandą.

Bilietus platina: bilietai.lt

Vos praėjusių metų gruodį antrąjį albumą pristatęs „Saulės kliošas“, savo kūrybos gerbėjus ketina nustebinti dar viena naujiena – „Energy“ albumo dainų remiksų serija. Prie grupės projekto šiuo metu jau darbuojasi garsūs Lietuvos didžėjai ir muzikos prodiuseriai, dviejų iš jų – Leon Somov ir Jovani – versijas jau šiandien galima išgirsti ir atsisiųsti skelbimų portalo „Plius.lt“ specialiame puslapyje sauleskliosas.plius.lt.

„Vienas pagrindinių remiksų serijos tikslų – priartėti prie šokių muzika besidominčių žmonių rato. Norime, kad mūsų kūriniai skambėtų ir šokių aikštelėse“, – apie projekto idėją pasakoja vienas iš „Saulės kliošo“ grupės įkūrėjų Laurynas Šarkinas.

Pasak jo, šiuo metu skirtingi didžėjai remiksuoja 9 „Energy“ albumo dainas. Pirmasis, kuris su entuziazmu pasinėrė į šį projektą, buvo radijo laidų vedėjas ir didžėjus Jovani (Jonas Nainys).

„Kai klausiau „Saulės kliošo“ albumo, užkliuvo viena daina „The One“. Net nedvejojęs išsirinkau šią dainą ir pasakiau, kad ji mano. Prisėdau ir per dvi ilgas dienas bei naktis išėjo labai geras rezultatas. Artėjant pavasariui, meilės metui, ši daina dar labiau įkvėps ir sustiprins jausmus“, – greitakalbe beria Jovani.

Kitas projekto dalyvis, vienas žymiausių Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų, Leon Somov pasakoja, kad idėja remiksuoti kurią nors „Saulės kliošo“ dainą buvo puoselėjama nuo praeitų metų, kai albumas dar tik buvo ruošiamas.

„Mielai sutikau dalyvauti projekte ir jau nuo pat pradžių ėmiausi visų darbų. Tai kokybiškas darbas, įdomus tuo, kad remiksuodamas kūrinį palikau praktiškai beveik viską, ką įgrojo grupė. Klausytojai dainoje išgirs mažiau man būdingos elektronikos, bet linksmesnį, nuotaikingą ir pavasarišką skambesį“, – sako Leon Somov.

Pirmuosius „Saulės kliošo“ albumo „Energy“ dainų remiksus galima išgirsti puslapyje sauleskliosas.plius.lt.

Artėjantį savaitgalį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikos laukia susitikimas su Maskvos Didžiojo teatro tenoru Olegu Dolgovu.

Gruodžio 29 d. „Naujametiniame Operissimo“ koncerte drauge su teatro solistais ir orkestru O. Dolgovas klausytojams dovanos gražiausių pasaulio operų arijas. Gruodžio 30 d. G. Verdi operoje „Traviata“ jis pasirodys Alfredo, kilmingo jaunuolio, kurio širdį pavergė žavinga kurtizanė, vaidmenyje.

Saulėto balso tenorą Olegą Dolgovą vadina vienu perspektyviausių jaunosios kartos rusų vokalo mokyklos atstovų. Jau savo karjeros pradžioje Olegas Dolgovas tapo Rusijos tenorų konkurso laureatu. Vėliau tokio pat pripažinimo sulaukė konkursuose užsienyje.

Galinos Vyšnevskajos operinio dainavimo centro auklėtinio, Maskvos Didžiojo ir „Naujosios operos“ teatrų solisto repertuare – ryškiausi operų vaidmenys, daugybė kamerinės muzikos kūrinių. Tarp įsimintiniausių vaidmenų O. Dolgovas išskiria Chosė G. Bizet operoje „Karmen“, Hercogą G. Verdi „Rigolete“, Vodemoną P. Čaikovskio operoje „Jolanta“ ir kitus. Pasak solisto, jam arčiausiai širdies –kone visos G. Verdi operos.

Olegas Dolgovas gimė 1972 m. Brianske. Menininko gabumai išryškėjo jau ankstyvoje vaikystėje. Kaip pats sako, jis nuolat buvo supamas dviejų mūzų: muzikos ir dailės.

„Kuomet man sukako septyneri, pradėjau lanktyti dailės ir dainavimo studiją. Bėgant laikui, noras piešti manyje vis stiprėjo, tačiau įstoti į Maskvos Surikovo dailės institutą nepavyko. Tuomet vėl ėmiau dainuoti, studijuoti vokalo išvykau į Maskvą. Pirmieji mokslo metai Maskvos valstybinėje konservatorijoje buvo ypač sudėtingi – stipendijos gyvenimui sostinėje nepakako. Norėdamas papildomai užsidirbti, laisvu nuo studijų metu piešdavau portretus“, – prisimena solistas.

Šiandien kviečiamas kurti vaidmenis bei koncertuoti įvairiuose Europos ir pasaulio teatruose, O. Dolgovas pagrindiniais operos solisto kokybės kriterijais išskiria balsą, atlikimo techniką, išvaizdą, protą ir… nuoširdumą.

„Scenoje solistas turi būti nuoširdus, kaskart dainuoti visa širdimi – publika tai pajus ir įvertins, o koncertas ar spektaklis taps nuolat atsinaujinančių jausmų ciklu“, – įsitikinęs O. Dolgovas.

Lietuvos muzikų sąjungos organizuojamas grandiozinis koncertas-maratonas DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS šiemet pirmą sykį bus surengtas didžiojoje LRT studijoje. Gruodžio 16 d. vyksiančio renginio metu publika išgirs muzikuojančius garsiausių mūsų šalies menininkų dinastijų atstovus bei plačiau sužinos apie naujai steigiamą „Muzikų senjorų rėmimo fondą“.

Nuo 1997 m. rengiamas DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS palieka Lietuvos nacionalinės filharmonijos erdvę ir persikelia į didžiąją LRT studiją. Gruodžio 16 d. vyksiantį renginį, kuriame pasirodys 25 atlikėjų kolektyvai bei dešimtys garsių dainininkų ir muzikantų-instrumentininkų, tiesiogiai stebėti galės tiek visi LRT „Kultūra“ kanalo žiūrovai, tiek į studiją susirinkę profesionaliosios akademinės muzikos gerbėjai.

Ta proga, jog 2012-ieji buvo paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais, Lietuvos muzikų sąjunga DIDŽIOJO MUZIKŲ PARADO metu visuomenei nusprendė pristatyti ir seniai brandintą „Muzikų senjorų rėmimo fondo“ idėją. „Pagrindinis šio fondo tikslas – padėti mūsų šalį garsinusiems ir savo talentą dovanojusiems menininkams senatvę pasitikti oriai ir garbingai, neleisti jiems likti vis aktyvesnio mūsų šalies kultūrinio gyvenimo užribyje. Turime daug planų, idėjų ir netgi pirmuosius rėmėjus – apie viską plačiau papasakosime renginio dieną“,- sako šventės meno vadovė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Dar viena renginio tema – muzikantų dinastijos. LRT studijoje viešės ir koncertuos tokie garsūs ir giminystės ryšiais susiję atlikėjai, kaip solistas Vladimiras Prudnikovas su dukra Ieva Prudnikovaite, saksofonistas Petras Vyšniauskas su sūnumi Dominyku Vyšniausku, Armonų trio ir kt.

DIDŽIOJO MUZIKŲ PARADO metu bus surengta iškilminga „AUKSINIO DISKO 2012“ laureatų pagerbimo ceremonija, taip pat apdovanotas DELFI.LT portale renkamo „Publikos simpatijos“ prizo laimėtojas.

DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS 2102 – tai unikali galimybė per vieną dieną pažinti iškiliausius Lietuvos muzikus, pajusti ypatingą ir azarto kupiną koncerto-maratono nuotaiką bei pasiklausyti įvairiausių žanrų kūrinių, kuriuos publikai dovanos tikri savo sričių profesionalai.

Tiesioginės transliacijos per LRT „Kultūros“ kanalą pradžia – 16 val. Publika LRT studijoje laukiama kiek anksčiau – nuo 13 val.

Į Vilnių pirmą kartą atvyks viena ryškiausių šiandienos žvaigždžių, žaibišku greičiu visą pasaulį stipriu ir savitu vokalu užkariavusi amerikietė Lana Del Rey. Metų moteris, išskirtinio balso savininkė ir hitų „Video Games“, „Blue Velvet“, „Blue Jeans“, „Born to Die“ atlikėja savo koncertą surengs birželio 4 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.
„Mes norime ir siekiame į Lietuvą pakviesti ir atvežti naujausias, ryškiausias ir kokybiškiausią muziką kuriančias žvaigždes. Todėl labai džiaugiamės, jog apie metus laiko trukusios derybos su Lanos Del Rey agentais baigėsi sėkmingai ir jau vasaros pradžioje šį išskirtinį talentą, atliekantį stilingą muziką, išvysime Vilniuje“, – sako koncertą Lietuvoje organizuojančios bendrovės „SEVEN Live“ vadovas Juras Vėželis.
Lanos Del Rey koncertas Vilniaus „Siemens“ arenoje įtrauktas į pasaulines atlikėjos gastroles „Born to Die“, kurių metu ji pristato to paties pavadinimo milžiniškos sėkmės susilaukusį savo albumą. 2012 metų sausį išleistas albumas jau parduotas daugiau kaip 2,8 mln. kopijų tiražu ir vadinamas vienu sėkmingiausių šių metu albumu.
Pseudonimu Lana Del Rey (tikrasis vardas Elizabeth Grant) pasivadinusi atlikėja dėl savo išskirtinės dainavimo manieros neretai vadinama šių laikų Nancy Sinatra, o jos unikalus vokalas, sakoma, primena legendinės Marilyn Monroe balsą.
Lana Del Rey išgarsėjo 2011 metais visame pasaulyje pristačiusi hitu tapusią dainą „Video Games“. Per savo, kol kas dar neilgą, bet stulbinančiai sėkmingą, karjerą Lana Del Rey jau spėjo susižerti ne vieną svarų apdovanojimą, o tik ką praūžusiuose MTV Europos muzikos apdovanojimuose triumfavo „Geriausios alternatyvios atlikėjos“ kategorijoje. Matyt, ne veltui muzikos kritikai ir muzikinė spauda negaili jai ditirambų ir ją įvardina, kaip šviežią oro gurkšnį monotonišku tapusiame muzikos pasaulyje.
Lanos Del Rey arkliukas – ne tik vokalas, savita dainavimo maniera, bet ir išskirtinė išvaizda. 2012 metų pradžioje mergina pasirašė kontraktą su viena garsiausių pasaulio modelių agentūrų „Next Model Management“ ir tapo garsaus drabužių tinklo „H&M” bei prabangaus sportinio automobilio „Jaguar F-Type“ reklamos veidu. Be to, šių metų rugsėjo pradžioje vykusiuose iškilminguose populiariausio pasaulyje vyrams skirto žurnalo „GQ“ apdovanojimuose Lana Del Rey buvo išrinkta „Metų moterimi“.
Prekyba bilietais į Lanos Del Rey koncertą Vilniaus „Siemens“ arenoje prasidės lapkričio 21 d., trečiadienį, 10 val. Bilietus, kurių kaina nuo 99 litų, bus galima įsigyti visose „Tiketos“ bilietų pardavimo kasose ir internetu www.tiketa.lt.
Į Lanos Del Rey 2013 metų koncertinį turą jau yra įtraukti pasirodymai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Švedijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kt. Įdomu tai, kad pradėjus prekybą bilietais į atlikėjos koncertą Paryžiuje, visi bilietai į jį buvo išpirkti vos per 1 minutę ir 30 sekundžių.
Debiutinis Lanos Del Rey hitas „Video Games“: http://www.youtube.com/watch?v=cE6wxDqdOV0
Drabužių tinklo „H&M” pristatytas Lanos Del Rey kūrinys „Blue Velvet“: http://www.youtube.com/watch?v=HLEA3bc-3p0
Lanos Del Rey hitas „Born to Die“: http://www.youtube.com/watch?v=Bag1gUxuU0g
Lanos Del Rey koncertą Vilniuje organizuoja didžiausiai šalyje pramogų verslo kompanijų grupei „SEVEN Entertainment“, vienijančiai įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, kurios užsiima arenų valdymu, renginių organizavimu ir bilietų platinimu, priklausanti bendrovė „SEVEN Live“.

Lapkričio 29-ąją Šventos Kotrynos bažnyčioje Vilniuje savo programą pristatys vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“.

Ansambliu „Quorum“ kolektyvo narius galima vadinti drąsiai, mat atliekamų kūrinių akompanimentą šeši vyrukai sugeba susikurti balsais, nenaudodami jokių muzikos instrumentų. Tai gali būti ne tik orkestro, bet ir paukštelių čiulbėjimo, jūros ošimo, traukinio dundesio ar netgi rankinio pjūklo imitacija. Pasak vieno „kvorumiečių“ Romano Savicko, būtent čia geriausiai atsiskleidžia ansamblio narių meistriškumas, nes dainuoti pagrindinę melodiją esą daug paprasčiau.
Artėjančio koncerto programoje pagal susiklosčiusią „Quorum“ tradiciją numatomos dvi dalys: istorinės ir šiuolaikinės muzikos. 2005-aisiais ansamblis buvo sukurtas būtent senajai muzikai atlikti, mat atskirais istorijos laikotarpiais vyrų vokalas būdavo labai populiarus.
„Neseniai išdrįsau paklausti feisbuko fanų, kuriuos mūsų kūrinius jie vertina geriausiai. Nuomonės nustebino: dauguma pasisakė ne už šiuolaikines dainas, o už Renesanso muziką, madrigalus ir klasiką“, – džiaugiasi vienas „Quorum“ įkūrėjų Vitalijus Neugasimovas.
Nuo senosios muzikos programų savo veiklą pradėjęs ansamblis yra dalyvavęs festivaliuose „Banchetto musicale“, „Ave Maria“, kasmet pasirodo Kristupo vasaros festivalyje. Bendradarbiavo su tokiais solistais, kaip Asta Krikščiūnaitė, Rūta Ščiogoliovaitė, Egidijus Sipavičius, Merūnas Vitulskis, jaunasis talentas Dainutas Varnas ir kiti.

Vyriški falcetai

Šiuo metu „Quorum“ ansamblyje – šeši atlikėjai: kontratenorai V.Neugasimovas ir Marius Turlajus, vienintelis Lietuvoje profesionalus sopraninas Viktoras Gerasimovas, baritonas Gintautas Skliutas, bosas R.Savickas ir vokalinės perkusijos meistras Žygimantas Gudelis. Pastaraisiais metais ansamblio sudėtis smarkiai keitėsi, akademinio muzikinio išsilavinimo neturinčius atlikėjus keitė jauni profesionalai.
Tačiau vokalinio ansamblio specifika tokia, kad daugelį jo pasirodymo sėkmės gijų savo rankose laiko septintasis žmogus – garso režisierius, galintis koncertą išgelbėti arba sužlugdyti. „Vyrams dainuojant a cappella, tam tikri pereinamieji balso registrai tarp falceto ir viso balso lieka neskambūs, o garsininko pareiga suprasti šį atlikėjo diskomfortą ir padėti jį akustiškai išspręsti. Kai scenoje nėra muzikos instrumentų – nėra ir už ko pasislėpti, telieka pasikliauti kolegomis. Gerai, kai vienam peršalus ir užkimus jį sunkesnėse vokalo vietose sugeba pavaduoti kitas ansamblio narys“, – neslepia V.Neugasimovas.
Ar kontratenoras – specialiai išlavintas vyriškas balsas, ar tai labiau gamtos dovana? Vitalijaus teigimu, būna visaip: „Štai V.Gerasimovo balsas po mutacijos praktiškai nepasikeitė, todėl neprireikė nė ypatingų technikų: jam dabar atitenka pačios aukščiausios natos. Aš sugebėjimą dainuoti kontratenoru nejučiomis išlavinau mokydamas dainuoti berniukus, nes jeigu jiems rodysi garsą vyriškoje testitūroje – vaikai nesupras, ko iš jų nori. Ilgainiui pajutau, kad tapo patogu dainuoti aukštas natas. Tačiau lygiai taip pat komfortiškai jaučiuosi dainuodamas ir vyriškame registre. Apskritai visi mūsų ansamblio nariai turi puikius falcetus – kartu galim skambėti kaip „Alvinas ir burundukai“. Bet tuo nepiktnaudžiaujame – suprantame, kad moterys į mūsų koncertus eina pasiklausyti vyriško tembro.“



Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Baltijos gitarų kvarteto muzikantų paslaptys – ypatingi ispaniški instrumentai ir išpuoselėti nagai.

Šią savaitę Baltijos gitarų kvarteto vyrų ketvertukas vieši Kinijoje. Muzikantai iš Lietuvos koncertuos Pekino, Šanchajaus ir kitų miestų koncertų salėse. Pasak kvarteto nario Sauliaus S.Lipčiaus, Kinijoje ypač daug šio instrumento gerbėjų, o tarptautiniuose gitaristų konkursuose visuomet sutiksi puikiai šį instrumentą įvaldžiusių jaunų Kinijos virtuozų.

Dvigubai sunkesnės gitaros

Pirmasis Baltijos gitarų kvarteto koncertas įvyko 2004 m. Tiesa, kolektyvo sudėtis per aštuonerius metus šiek tiek kito: Valdą Mikuckį pakeitė Ieva Baltmiškytė, o kai po trejų metų Ieva pasirinko solinę karjerą ir išvyko tobulintis į užsienį, jos vietą kvartete lietuvių muzikantai pasiūlė belgų gitaristui Chrisui Ruebensui, su kuriuo buvo susiklostęs draugiškas bendravimas. Chrisas atvyko čia ir daugiau nebeišvyko: į Belgiją grįžta tik aplankyti šeimos ir pakoncertuoti su ten įkurtu džiazo trio. O studijų draugai S.S.Lipčius, Sergejus Krinicinas ir Zigmas Čepulėnas šiame kvartete groja nuo pat 2004-ųjų.
Gitaros, su kuriomis scenoje pasirodo keturi muzikantai, yra pagamintos to paties meistro Manuelio Contreraso iš Madrido. Jis – trečios kartos klasikinių gitarų gamintojas šeimos dinastijoje. Instrumentams naudojama mediena, kurią M.Contreraso tėvas pradėjo tam tikslui ruošti mažiausiai prieš keturis dešimtmečius.
„Tokios gitaros buvo sena mūsų svajonė. Juk ir styginių kvartetai, griežiantys panašaus laikmečio senųjų Italijos meistrų pagamintais instrumentais, skamba kitaip nei kiti. Mūsų gitaros – kaip sportiniai automobiliai „Ferrari“: jas reikia išmokti valdyti. Profesionalai vos paėmę į rankas pasakytų, kad jos dvigubai sunkesnės už įprastas. Tai todėl, kad šių instrumentų korpusas dvigubas: kad neišvengiamas kontaktas su muzikanto kūnu netrukdytų garso vibracijai. Tokių instrumentų skambesys pritaikytas didelei erdvei užpildyti ir leidžia koncertuoti be papildomo garsinimo. Be to, Z.Čepulėno įsigyta gitara turi septintąją, bosinę, stygą, kuri ima žemesnes natas nei violončelė. Tai išplečia kvarteto skambėjimo diapazoną“, – pasakoja S.S.Lipčius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pasaulyje nelegaliai buvo parsisiųsta 405 mln. albumų ir singlų, parodė monitoringo kompanijos “Musicmetric” atliktas tyrimas. Daugiausiai piratų gyvena JAV – amerikiečiai parsisiuntė net 96,8 mln. albumų ir singlų, Didžiojoje Britanijoje – 43,3 mln., Italijoje – 33 mln. Į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką taip pat patenka Kanada, Brazilija, Australija, Ispanija, Indija ir Prancūzija.
Tiesa, pastaruoju metu įvairiose šalyse kova su nelegaliu filmų ir muzikos parsisiuntimu internete stiprėja – teisėsauga bando uždaryti dokumentų ir failų dalijimosi tinklalapius, tarp jų ir didžiausią “Pirate Bay”. Tačiau “Musicmetric” tyrimas rodo, kad tokia kova rezultatų neduoda.
“Pirmą kartą turime įrodymų, kad “Pirate Bay” blokavimas turėjo mažai įtakos failų parsisiuntimui”, – teigia “Musicmetric” vadovas Gregory Meadas. Jo nuomone, piratavimo lygis mažės tik didėjant galimybėms už nedidelį mokestį muzikos kūrinius ar filmus iš interneto parsisiųsti legaliai.
“Pavyzdžiui, piratavimo lygis mažėja Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur tokių paslaugų daugėja, bet didėja Brazilijoje, kur tokių paslaugų pasiūla yra maža”, – komentuoja G.Mead.

Daugiausiai nelegalios muzikos parsisiunčiančios šalys

Šalis    Parsisiuntimų skaičius, mln.
1. JAV     96,8
2. Didžioji Britanija    43,3
3. Italija    33,2
4. Kanada    23,9
5. Brazilija    19,6
6. Australija    19,1
7. Ispanija    10,3
8. Indija    8,9
Šaltinis: “Musicmetric”

Penktadienį Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, prasideda didžiausias šiuolaikinės muzikos forumas Baltijos šalyse – tarptautinis „Gaidos“ festivalis. Šįmet jo kviestinis kompozitorius – austras Georgas Friedrichas Haasas, kurio kūrinius Vilniuje atliks smuikininkas Ernstas Kovacicius, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, ansamblis „Sinfonietta Riga“ bei „Plural Ensemble“ iš Ispanijos. Festivalyje išgirsime naujus Vytauto Germanavičiaus, Alberto Navicko, Mykolo Natalevičiaus, Justės Janulytės, Vytauto Laurušo ir Algirdo Martinaičio kūrinius. „Gaida“ pristatys projektus, skirtus įtakingiausio dvidešimtojo amžiaus kompozitoriaus Johno Cage’o šimtmečiui: šiuolaikinio šokio ir gyvai atliekamos muzikos spektaklį, sukurtą portugalų choreografo Rui Hortos, ir Petro Geniušo bei Vladimiro Tarasovo projektą „Cage Link“.

Šį sezoną toliau tęsiamas koncertų ciklas „Bardai tarp žvaigždžių“ startuoja spalio 5 dieną, 19 valandą. Pirmasis į Vilniaus universiteto planetariumą atvykstą žinomas bardas, aktorius Andrius Kaniava.  Autoriniame koncerte išgirsite ne tik lyriškų, šiltų, pianino ar gitaros skambesio lydimų autorinių dainų, bet ir ironiškos, šmaikščios, pašėlusios kūrybos, kuri į švelnią dainuojamosios poezijos nuotaikų gamą kartais įpina gerokai aštresnių roko prieskonių…
Projektas „Bardai tarp žvaigždžių“ turi nepaprastą aurą, kur susirinkę žiūrovai pakėlę akis į dangų stebi dangaus pasaulį, o kai šioje aplinkoje skamba dainuojamoji poezija… norint tai pajusti – reikia pamatyti. Šį sezoną klausysimės ir Vytauto v.Landsbergio kūrybos dainų, kuriam pritars kompozitorius Raimondas Rašpoliauskas, Kalėdiniu laikotarpiu nepaprastą programą ruošia Saulius ir Jokūbas Bareikiai. Na, o ciklą pradės Andrius Kaniava – žinomas ne vien kaip „Keistuolių” teatro aktorius, režisierius.  Jo sukurtos ir atliekamos dainos jau daugiau nei dešimt metų žavi įvairių kartų klausytojus. Nors atlikėjas ir neapsiriboja bardo titulu, tačiau šio žanro koncertų organizatoriai neišsivaizduoja savo veiklos be jo dalyvavimo. A.Kaniavos ekspresyvumas, gebėjimas išjudinti net ir labiausiai į melancholiją nugrimzdusį klausytoją tarsi atbudina, pakelia aktyviai veiklai.
Koncerto programoje skambės naujos ir senos, labiau ir mažiau žinomos A. Kaniavos dainos, kurių daugelis yra ne viename atlikėjo autoriniame albume. Kartu su juo koncerte žada dalyvauti dažnas jo koncertų bendražygis – kompozitorius, „Keistuolių” teatro muzikinės dalies vedėjas Sigitas Mickis.
Taigi jei pirmąjį sezoną neradote savo žvaigždės, nesiliaukite jos ieškoje artimiausiuose koncertuose Vilniaus universiteto planetariume ir jinai tikrai sužibs!