Spalio 1-oji – Pasaulinė muzikos diena, kurią šalies muzikų bendruomenė Vilniaus centre paminės įvairiais kultūriniais renginiais. Vilniaus rotušės aikštę sudrebins pučiamųjų orkestrai, rotušės salėje nuaidės „Didysis jaunųjų muzikų paradas“, o Žemaitės skvere organizuojamos koncerto-akcijos metu vilniečiams bus dalijamas jau 81-ąjį gimtadienį minintis žurnalas „Muzikos barai“.
Spalio 1-ąją Pasauline muzikos diena dar 1975 m. paskelbė UNESCO organizacija. Nuo tada šią dieną įvairiose pasaulio šalyje organizuojami geriausių muzikantų pasirodymai, rengiamos spalvingos kultūrinės akcijos.
Lietuvoje ši diena minima drauge su muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ gimtadieniu, kuriam šiemet sukanka jau 81-eri (pradėtas leisti 1931 m.). Ta proga Vilniaus centrą nuspręsta pagyvinti nemokamais koncertais ir kultūriniais renginiais.
Muzikų diena prasidės nuo šv. Mišių, kurios už šalies muzikantų bendruomenę 12 val. bus laikomos Šv. Jokūbo bažnyčioje. Nuo 15 val. šventinių renginių sūkuryje atsidurs ir kiti vilniečiai – Gedimino prospekte esančiame Žemaitės skvere praeivius kvies akcija-koncertas „Neskubėk po darbo į namus“. Skambant muzikai, renginio metu bus dalijami „Muzikos barų“ žurnalai, su praeiviais bendraus leidinio autoriai.
18 val. Vilniaus rotušės aikštėje įvyks pučiamųjų orkestrų pasirodymas, miestiečiai turės progą išvysti žygiuojantį ir grojantį Lietuvos kariuomenės orkestrą.
19 val. vilniečiai laukiami Vilniaus rotušės salėje. Čia prasidės svarbiausias dienos renginys – „Didysis jaunųjų muzikų paradas“, kurio metu bus galima išgirsti koncertuojančius  jaunuosius talentus – Lietuvos muzikos mokyklų moksleivius bei jauniausius Lietuvos muzikų sąjungos narius. Koncerte pasirodys ir pagrindinės šalies muzikų kalvės – M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai. Ateities žvaigždės koncertuos įvairiausiais instrumentais, bus atliekama skirtingų epochų ir žanrų muzika – nuo Wolfgango Amadeus Mozarto iki Broniaus Kutavičiaus kūrinių.
Pasaulinės muzikos dienos renginius sostinėje organizuoja Lietuvos muzikų sąjunga. Rėmėjai – Lietuvos kultūros rėmimo fondas bei Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondas.

Bene vieninteliai tokie ir, be jokių abejonių, patys geriausi Lietuvoje, geriausi jie ir Europoje, pripažinti ir laukiami garsiausiose pasaulio scenose – tokie, kokių išgirdęs nepamirši ilgai… Tai išskirtinio dainavimo žanro meistrai – vokalinis kvartetas „Cappella‘A“ (Aušra Smičiūtė, Mindaugas Putna, Kristina Jatautaitė ir Rasa Serra), dovanojantis muziką tikriems muzikos gurmanams.
Nors Lietuvos koncertų scenose kolektyvas nėra dažnas svečias, spalio mėnesį kokybiškos muzikos išsiilgusiems tautiečiams „Cappella‘A“ surengs du koncertus: spalio 24 d. kvartetas koncertuos Kauno valstybinėje filharmonijoje, o spalio 28 d. – Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.
„Taip, jų dainavimo stilius, vadinamas a cappella“, kuomet nėra muzikinio pritarimo arba jis labai minimalus, nėra įprastas Lietuvoje, tačiau labai vertinamas užsienyje, palaikomas ir remiamas aukščiausio lygio muzikos profesionalų. Tam, kad žmonės galėtų kokybiškai dainuoti a cappella būtinas labai geras pasiruošimas, išlavintas vokalas, o tai reikalauja itin daug darbo, jėgų, repeticijų. Klaipėdiečiai „Cappella‘A“ propaguoja ir pasisako tik už gyvą skambesį, todėl jiems labai svarbi koncerto vieta – svarbu, kad joje būtų ne tik jauki atmosfera, bet ir labai gera akustika“, – sako kvarteto „Cappella‘A“ koncertus organizuojančios bendrovės VšĮ „Combo concert“ direktorius Arūnas Eitutis.
Pasak muzikos kritikų, „Cappella‘A“ koncertai pranoksta stereotipus ir verčia pamiršti, kad jų metu salėje skamba tik vokalistų balsai ir visiškai nėra muzikos. Visgi, kvarteto atliekamų kompozicijų preciziškas skambesys yra nuoseklių repeticijų bei kūrybinių ieškojimų vaisius, šlifuotas gausybėje koncertų ir tarptautinių konkursų.
Ieškodami savojo stiliaus, atlikėjai išmėgino įvairiausias dainas nuo senų šlagerių iki populiarių šiuolaikinių kūrinių bei džiazo interpretacijų. Galiausiai parengė unikalų savo repertuarą, pavergiantį kiekvieno širdį.
„Jų kuriama ir atliekama muzika – tai muzika, į kurią galima ir reikia įsiklausyti, galima girdėti nuostabų vokalo skambesį. Tai muzika, kuri klausytoją paliečia ir sujaudina iki pat sielos gelmių. Be to, koncertuose Vilniuje ir Kaune ansamblis žada pateikti staigmenų“, – užsimena A. Eitutis.
Koncertuose Vilniuje ir Kaune drauge su „Cappella‘A“ scenoje pasirodys būgnininkas Darius Rudis, bosistas Paulius Stonkus, džiazo pianistas ir koncertmeisteris Arnoldas Jankūnas, svečiuosis legendinis atlikėjas Gytis Paškevičius ir jaunoji žvaigždė, nuostabaus balso savininkė Evelina Sašenko.
2006-aisiais vokalinių ansamblių konkurse „Vokal.total“ Austrijoje kvartetas iškovojo vardinį „Ward Swingle“ apdovanojimą, o 2009-aisiais pelnė šio prestižinio renginio auksinį diplomą. 2011 metais ansamblis surengė visą turą per prestižinius Europos vokalo konkursus: vokalinių ansamblių konkurse „Tampereen Sävel“ Suomijoje ansamblis „Cappella‘A“ tapo III vietos laimėtoju, konkurse „Solevoci“ Italijoje iškovojo geriausios a cappella grupės vardą, o tarptautiniame vokalinių ansamblių konkurse „Vocal Marathon“ Kroatijoje tapo absoliučiu nugalėtoju.
Bilietus į „Cappella‘A“ koncertus Vilniuje ir Kaune galima įsigyti visoje Lietuvoje įsikūrusiose „Tiketos“ kasose arba internetu www.tiketa.lt.
Paklausyti „Cappella‘A“ atliekamo Louis Amstrongo kūrinio „What a Wonderful World“ galima adresu http://www.youtube.com/watch?v=XotX3NQdFPE arba „The Rolling Stones“ kūrinio „Route 66“ paklausyti galima adresu http://www.youtube.com/watch?v=TtjcrP3bhFw.

Gegužės pabaigoje pasirodęs Lietuvoje koncertuosiančios Lotynų Amerikos žvaigždės Juanes albumas, kuriame įrašytos „MTV Unplugged“ koncerto metu skambėjusios dainos, karaliauja Lotynų Amerikos topų viršūnėse ir sparčiai populiarėja kitose rinkose. Gimtojoje Kolumbijoje atlikėjo albumas tapo sparčiausiai perkamu muzikos albumu (DVD formatu) visoje šalies istorijoje – vien per pirmąją savaitę Juaneso gimtinėje gerbėjai įsigijo per 120 tūkst. albumo kopijų.

Tarp Lotynų Amerikos atlikėjų albumų Juaneso naujausias kūrinys tapo pagal pardavimus „iTunes“ pirmaujančiu JAV ir Puerto Rike, numeris vienas naujasis albumas ir Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje, Kosta Rikoje, Dominikoje, Ekvadore, Hondūre, Meksikoje, Peru, Venesueloje. Antroje vietoje – Ispanijoje.

„MTV Unplugged“ albumas jau pelnė atlikėjui auksinius diskus JAV, Meksikoje, Ispanijoje ir Venesueloje, o gimtojoje Kolumbijoje jis jau net 12 kartų pripažintas platininiu.

„Viskas, kas vyksta su šiuo albumu, yra nuostabu. Aš jį labai vertinu ir be galo juo didžiuojuosi. Viskas prasidėjo iš didžiulės mano meilės muzikai ir pačių gražiausių, šilčiausių emocijų. Tai atsispindi albumo rezultatuose ir populiarume“, – sako Juanesas.

Juanesui „MTV Unplugged“ – tai jau trečiasis gyvo garso albumas. Jis buvo įrašytas šių metų vasarį Floridoje surengto atlikėjo „MTV Unplugged“ koncerto metu.

Prie naujausio atlikėjo albumo prisidėjo žymus ispanų kompozitorius Joaquin Sabina bei Brazilijos žvaigždė – atlikėja Paula Fernandes, su kuria jis duetu atlieka kūrinius „Hoy Me Voy“ ir „Azul Sabina”. Albume naujai suskambo ir tokie žinomi Juaneso kūriniai kaip: „Me Enamora“, „La Camisa Negra“, „A Dios le Pido“.

Vienas populiariausių ispaniškai dainuojančio Juaneso kūrinių – „La Camisa Negra“ – „MTV Unplugged“ koncerte: http://www.youtube.com/watch?v=J3eqAxYPkmA.

Jau 17 prestižinių „Grammy“ statulėlių turintis Kolumbijos atlikėjas rudenį pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Lapkričio 7 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantis atlikėjo akustinis koncertas įtrauktas į pasaulinių „MTV Unplugged“ koncertų gastrolių grafiką.

Juaneso koncertą apšildys iš Kolumbijos kilęs Lietuvos atlikėjas Jurgis Didžiulis. Pastarasis neeiliniam užsienio žvaigždės koncertui mūsų šalyje ruošia specialią, dar niekur negirdėtą Lotynų Amerikos ritmais paremtą muzikinę programą.

Bilietus į rudenį pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį atlikėjo Juanes koncertą platina „Tiketa“. Bilietų kaina – nuo 101 lito.

Rugpjūčio 10–12 d. Šventojoje vyks alternatyvios muzikos ir meno festivalis „Satta Outside“. Garbingiausi festivalio svečiai – vokiečių duetas „Mouse on Mars“ ir amerikiečių vokalistė Nicole Willis su gausiu funk ansambliu iš Suomijos „The Soul Investigators“. Be grupių iš Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, „Satta Outside“ šiemet pasirodys pusšimtis Lietuvos elektroninės ir gyvos muzikos atlikėjų ir didžėjų. Festivalio metu taip pat vyks gatvės šokių pamokos vandenyje, kinas po žvaigždėmis, „Vaskihop” čempionatas, tylioji diskoteka su ausinėm ir daugelis kitų pramogų.

Šį savaitgalį, liepos 20–22 d., Varėnoje vyks ketvirtasis „Tamsta muzika“ festivalis. Vaizdingoje vietovėje prie ežero tris dienas skambės gyva muzika: koncertuos Andrius Mamontovas, „Antis“, Mantas Jankavičius, „The ball and chain“, „Poliarizuoti stiklai“, „G&G Sindikatas“ ir kiti žinomi Lietuvos atlikėjai. Į festivalį atvyksta ir keletas grupių bei atlikėjų iš užsienio: Varėnoje koncertuos iš Australijos kilęs Samas Sparro, kurio dainas yra perdainavusios tokios žymios dainininkės, kaip Adele ir Kate Perry, taip pat pasirodys grupės „Brazilian girls“ iš Niujorko ir „Electric white hustle“ iš Naujosios Zelandijos.
Festivalio žiūrovų laukia ne tik koncertai, bet ir organizuotos rytinės mankštos bei gaivinančios vandens atrakcijos.

Rugpjūčio 3 d. išskirtinį koncertą „Švyturio arenoje“ Klaipėdoje surengsianti Laima Vaikulė pristatė savo naująjį augintinį – amerikiečių buldogų kalytę. Specialią programą Klaipėdos miesto jubiliejaus proga ruošianti dainininkė neslepia, kad naująją augintinę sau pasidovanojo pati.

„Prieš dieną su profesine švente pasveikinau visus metalurgus, o jau kitą dieną pasveikinau save. Pagaliau tai įvyko! Štai ji, gražuolė. Lėlytė! Taip ją ir pavadinau“, – oficialioje interneto svetainėje džiaugėsi Laima Vaikulė. Amerikiečių buldogų kalytė į atllikėjos namus Rygoje atkeliavo lėktuvu iš Maskvos. Gausiam savo gerbėjų būriui Laima Vaikulė pateikė net kelias Lėlytės nuotraukų ir pažadėjo, kad ateityje nuotraukų bus dar daugiau. Gali būti, kad savo naująją augintinę Laima Vaikulė atsiveš ir į Lietuvą.
Populiari latvių aktorė, dainininkė ir choreografė Laima Vaikulė pasaulinę šlovę pelnė su ypač populiariomis dainomis „Vernisazh“, „Charley“, „Skripach Na Kryshe“ ir kitomis. Gimusi nedideliame Latvijos miestelyje Cesis, jau būdama trejų metų Laima su šeima persikėlė gyventi į sostinę Rygą. Čia jaunoji Laima atrado muzikos ir šokio pasaulį. Būdama 12 metų būsimoji žvaigždė dalyvavo pirmame jaunųjų dainininkų konkurse, kur neliko nepastebėta. Nepaisant noro tapti dainininke, baigusi vidurinę mokyklą Laima pasirinko medicinos studijas ir rimtai planavo tapti chirurge. Rimti mokslai nesutrukdė siekti svajonės – Laima pradėjo dainuoti su grupe, kuri reguliariai koncertavo Rygos naktiniuose klubuose ir restoranuose. Be to, dainininkė reguliariai dalyvavo daugelyje svarbiausių Europos muzikos festivalių ir konkursų. Vienas svarbiausių Laimos Vaikulės laimėjimų buvo triumfas „Bratislavská Lýra 87“ konkurse, kuriame dainininkei atiteko pagrindinis prizas – „Auksinė lyra“.
Devintame dešimtmetyje Laima įstojo į prestižinį Maskvos teatro menų institutą (GITIS), kur tapo diplomuota aktore ir režisiere. Pirmosios didžiulės sėkmės muzikos scenoje Laima Vaikulė sulaukė devinto dešimtmečio viduryje, kai pradėjo bendradarbiauti su vienu žymiausiu Latvijos kompozitorių Raimondsu Paulsu ir Rusijos poetu ir dainų tekstų autoriumi Ilya Rezniku. Laima Vaikulė, kartu su R.Paulsu, yra grandiozinio muzikos festivalio „Jurmala“ įkūrėja ir organizatorė. 1996m. už didžiulį indėlį vystant Latvijos muzikos kultūrą Laima Vaikulė buvo oficialiai apdovanota specialiu „Grand Prix“ apdovanojimu.
Bilietus į vienintelį Laimos Vaikulės koncertą galima įsigyti visose BILIETAI LT kasose ir internetu. Daugiau informacijos svetainėje www.bilietai.lt.
Vienintelį Laimos Vaikulės šou „Švyturio arenoje“ organizuoja didžiausia Vidurio ir Rytų Europoje koncertinė agentūra „Makroconcert“. Daugiau informacijos ieškokite interneto svetainėje www.makroconcert.lt.

Buvusios grupės „Inculto“ lyderis Jurgis Didžiulis, šiuo metu muzikuojantis kartu su žmona, grupės „Skamp“ vokaliste Erica Jennings, – vienas iš nedaugelio Lietuvos populiariosios kultūros atstovų, kurių pasaulio suvokimas nesibaigia sava kūrybine sritimi.

Politologijos studijas baigęs, šiuo metu verslo vadybą studijuojantis ir solinės karjeros pradžiai besirengiantis muzikantas puikiai supranta valstybėje vykstančius procesus, mato menką kultūros vietą juose ir nebijo pareikšti savo nuomonės.

VEIDAS: Jurgi, į senelių gimtinę Lietuvą iš Kolumbijos grįžai 2000-aisiais, su „InCulto“ pradėjai groti 2003-iaisiais. Jau beveik dešimtmetį aktyviai tęsi muzikinę veiklą, matai, kokia šiandien yra Lietuvos muzikos padėtis. Kaip ją apibūdintum?
J.D.: Palyginti su kitomis ES šalimis, taip pat ir mūsų kaimynėmis, muzika, kaip kultūros fenomenas, Lietuvoje labai nuvertinta. Lietuvoje vertybė yra sportas, tiksliau, krepšinis. Iš kultūros sričių – galbūt teatras. Šiek tiek. Bet ne muzika.
Kartais atrodo, kad muzika, jei kalbėsime apie ją ne kaip apie klasikinės, o labiau kaip šiuolaikinės kultūros išraišką, apskritai nereikalinga. Muzikantai tai jaučia ne tik per visuomenės požiūrį, bet ir per neadekvačią mokesčių politiką, per LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija) veiklą, švietimo sistemos smulkmenas.
LATGA turėtų būti mūsų interesus ginanti institucija, bet ji nė kiek nepadeda. Jei kalbėsime apie mokesčius – prieš porą metų valstybė autoriams uždėjo dar papildomų mokesčių, taip padidindama juos beveik dvigubai. Sistema yra paini, nuolat besikeičianti ir neatitinkanti veiklos specifikos. Jei muzikantas nori dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą, turi sumokėti penkiais procentais daugiau mokesčių, palyginti su kitomis individualiomis veiklomis. Aš nesuvokiu, kodėl taip yra. Man tai panašu į akcizą. Toks jausmas, jog bandoma daryti viską, kad žmonės vengtų dirbti muzikos srityje.
Juokinga, kai kartais politikai prieina ir klausia: ko jums reikia, kad ši padėtis pagerėtų? Atsakau, jog reikia, kad jie nesikištų.
Dėl šių priežasčių, nepaisant tam tikrų išimčių, Lietuvos muzika labai sparčiai degraduoja.
VEIDAS: Negi biurokratinės kliūtys gali turėti tiek daug įtakos?
J.D.: Jos yra labai svarbios. Tai tas pats, jei pasodintum gėlytę, bet uždengtum jai saulę, laistytum ją su kuo mažiau vandens ir žiūrėtum, kiek ji dar pajėgs augti. Kultūrai reikia sukurti tinkamas sąlygas, o ne nuolat ją engti.
Lietuvoje labai daug gerų muzikinių projektų, bet trūksta gerų vadybininkų – žmonių, kurie galėtų bandyti ir patys uždirbti iš muzikos, ir padaryti, kad kiti iš to uždirbtų. O jų trūksta dėl jau minėtų priežasčių. Dažna situacija: jaunimas nori suburti muzikos grupelę, pradeda kurti, jiems pradeda sektis, atsiranda truputį pinigų, ir tada jie susiduria su mokesčių siena. Dėl to daug gerų grupių Lietuvoje nyksta arba yra priverstos dirbti šešėlyje, kaip kokie kriminalai. Jos pasiekia tam tikrą tašką ir tada tampa neaišku, kaip ir ką veikti.
Nepaisant viso to, Lietuvos visuomenei dabar reikia muzikos kaip tam tikro katalizatoriaus. Muzika yra priemonė, galinti padėti įvykdyti socialinius pokyčius. Geriausi to pavyzdžiai Lietuvoje būtų „Foje“ ir „Antis“ prieš 20 metų. Šios grupės tada buvo kaip visuomenei būtinas skystis – kartais vanduo, kartais benzinas, kaip komunikacijos priemonės, netgi kaip dvasininkai. Savo muzika jie išreiškė laikmečio nepasitenkinimą.
Štai tokio, „bobdilaniško“ visuomenės bėdų artikuliavimo dabar labai trūksta. Jaučiu, kad visuomenėje vėl yra pribrendę labai daug nepasitenkinimo. Manau, per ateinančius trejus–penkerius metus atsiras grupių, kurios pradės dainuoti apie tai, kas vyksta mūsų visuomenėje, ką reikėtų daryti. Jaučiu, kad tai artėja, ir labai noriu to sulaukti. Tai bus galinga muzika.
VEIDAS: Šią galingą muziką kurti, naujų krypčių į Lietuvos muziką įnešti turėtų naujoji karta. Tačiau Lietuvos muzikoje kartų kaita vyksta labai lėtai – populiariausi muzikantai ir grupės vis dar yra tie patys kaip ir prieš dešimtmetį ar du: SEL, Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius ir t.t. Naujų nacionalinio masto talentų praktiškai neiškyla. Kaip manai, kodėl?
J.D.: Aš grįžtu prie to paties: muzika Lietuvoje nėra vertybė. Ji nėra svarbi. Žmonės nelabai nori išgirsti, ką groja nauji atlikėjai, ką jie turi pasakyti. Didžiosios radijo stotys Lietuvos muzikos klausytojus yra visiškai nubukinusios. Pervažiuoji sieną – net Kaliningrade yra geresnių radijo stočių. Latvijoje padėtis visai kitokia. Visur aplink mus šiuo klausimu yra geriau.
Tokie dalykai, kaip „Kelias į žvaigždes“, yra sužaloję mūsų kultūrinį intelektą, sugadinę nuomonę apie tai, kas turi būti atlikėjas arba muzikos grupė. Jų pasižiūrėję žmonės mažiau supranta apie muziką, genda jų skonis. Popsas, arba masinio vartojimo muzika, tampa nerespektabilus ir neskoningas.
Tačiau tautos bukinimas yra racionali rinkodaros strategija. Kuo bukesnė ir homogeniškesnė auditorija, tuo lengviau ją linksminti, pigiau gaminti TV bei muzikos projektus ir parduoti reklamą. Problema ta, kad kelti kokybės kartelę kainuoja gerokai brangiau, negu ją nuleisti.
Tai veda prie situacijos, kai geri jaunosios kartos Lietuvos muzikantai nerašo lietuviškų dainų. Jie nežiūri į paprastus lietuvius kaip į tinkamą auditoriją, taikosi prie užsienio rinkų ir prie tų lietuvių, kurie klausosi užsienietiškos muzikos. Mūsų talentai atsisako kurti dainas mums patiems.
Kita vertus, aš mėgstu sakyti, kad blogas skonis nėra nusikaltimas. Laisvoje valstybėje turi būti visko – ir to, kas baisiausia, ir to, kas geriausia. Žmogus pats turi priimti sprendimą, ką rinktis. Klausimas, kaip padaryti, kad žmogus galėtų dažniau tuos sprendimus priimti. Kaip užtikrinti, kad muzikantai dažniau galėtų lipti į sceną, nuolat groti ir taip tobulėti? Tuo reikėtų labiau rūpintis.
Aš esu įsitikinęs, kad menas gydo. Jis teikia didesnį pasitenkinimą, nei galėtum užfiksuoti finansiškai. Tu klausaisi muzikos ir jauti, kad daina tau atvėrė čakras. Kaip tai įvertinsi? Tūkstančiu litų? Daugiau? Bet kadangi mes Lietuvoje esame per daug materialistiškai nusiteikę, muzikantai nėra vertinami kaip kažkokios realios naudos teikėjai.
VEIDAS: Kas turėtų atsitikti, kad muzika Lietuvoje taptų vertybe, o muzikantų sąlygos pagerėtų?
J.D.: Būtų labai naudinga, jei visuomenė, o galbūt kada nors ir valdininkai, suvoktų neelitinės kultūros svarbą. Tai yra tai, kas auga savaime mūsų daržuose, negeneruoja daug pinigų, bet turi didžiulę vertę. Šiai kultūrai reikia tiesiog leisti būti tokiai, kokia ji nori būti.
Ir dar kartą pasikartosiu: Lietuva šiandien išgyvena daug krizių: politikos, teisėsaugos, pilietinės visuomenės ir t.t. Muzika yra visuomenės nuotaikų išraiška. Aštrėjant padėčiai, kažkas iš muzikantų galiausiai susinervins ir pradės rašyti tekstus kaip prieš 20 metų. Taip atsiras daug gerų dainų ir jų poreikis.
VEIDAS: Vadinasi, reikia tiesiog laukti, kol kažkam pirmam persipildys kantrybės taurė?
J.D.: Iš tikrųjų taip. Ne kažin ką daugiau galima padaryti. Jei pradedi kišti pirštą ir daryti įtaką kūrybai, tada menas išeina dirbtinis. Aš tuo netikiu. Visa dirbtinė kūryba atpažįstama kilometro atstumu ir kvepia reklamine kampanija.
VEIDAS: Tačiau laukimas muzikantų problemų neišspręs. Galbūt jiems patiems reikėtų vienytis, kovoti dėl bendrų interesų? Juk tokia iniciatyva visai neseniai buvo – protestuodami prieš LATGA muzikantai įkūrė naują nepriklausomą autorių teisių gynimo agentūrą NATA. Galbūt bus panašių žingsnių siekiant, sakykim, geresnės mokesčių politikos?
J.D.: Tai būtų fantastiškas dalykas. Bet dėl visuomeninių organizacijų irgi yra labai daug problemų. Dažnai organizacijos narių idėjos būna giminingos, bet kiekvienas nori, kad būtų realizuota būtent jo idėja, o ne kitų. Tarp muzikantų yra tas pats, tik jie dažnai dar būna tikros divos: kažkas kažko tarpusavyje nemėgsta, kelia dramas ir t.t.
Mane patį kartais pakviečia dalyvauti vienoje kitoje pilietinėje iniciatyvoje, nebūtinai muzikinėje. Bet mane žudo ilgi susitikimai, pasitarimai, organizavimas. Dažnai jaučiu, kad mažiau vargo tiesiog paimti ir padaryti viską pačiam, jeigu tik yra galimybė.
Dėl to aš mieliau būsiu vienas kaip samurajus su kardu ir darysiu, ką galiu. Jei kiti muzikantai irgi tokie bus – jokios visuomeninės organizacijos mums neprireiks. Daugybė verslo pavyzdžių įrodė, kad geriausiai veikia decentralizuotos organizacijos, kai kiekvienas padalinys nustato savo problemas ir jas sprendžia savaip.
Jei kiekvienas muzikantas supras, kokios bėdos egzistuoja, nuolat kalbės apie jas, suvoks savo vaidmenį ir galimybes, tada tinkamu momentu galės padaryti ką nors didesnio. Tai duotų efektą. O jei mes susitikę pradėsime braižyti organizacijos struktūras ir dalytis balsavimo teises – tada paskęsim popieriuose ir bus labai nuobodu.

Ar lietuvis gali Jonines švęsti ne gamtoje, o tarp Vilniaus Naujamiesčio gamyklų? Muzikantas, grupės „Skamp“ narys Victoras Diawara įsitikinęs: gali. Šį savaitgalį, birželio 22–24 dienomis, jo vadovaujama menų centro „Loftas“ komanda organizuoja pirmąjį Lietuvoje muzikos festivalį mieste.
Duris atvėręs naktį iš 2009-ųjų į 2010-uosius, menų fabriku prisistatantis „Loftas“ sėkmingai gyvuoja ir plečia savo veiklą. Vilniaus melomanams šios vietos pristatinėti nebereikia – kelionė iki vienoje anksčiau apleistų sostinės gamyklų įsikūrusio muzikos klubo jiems jau yra tapusi tradicija.„Loftas“ užėmė nišą, kuri lig šiol Lietuvos pramogų žemėlapyje buvo beveik tuščia: čia pradėti organizuoti koncertai tų grupių, kurios yra pernelyg geros, kad grotų Senamiesčio rūsiuose įsikūrusiuose baruose, bet dar per menkos, kad jų gerbėjai užpildytų visą „Žalgirio“ areną. Kartu „Lofto“ komanda praplėtė miesto naktinio gyvenimo žemėlapį – dabar jame vietos atsiradę ir pramoniniam Naujamiesčiui, esančiam 15 minučių kelio pėsčiomis nuo miesto centro.
Pirmas toks festivalis Lietuvoje
Šiemet pirmą kartą rengiamas „Loftas Fest“ – svarbus žingsnis Vilniuje plėtojant didmiesčių kultūrą. Muzikos festivaliai, vykstantys miestuose, yra įprastas reiškinys Londone, Berlyne ir daugelyje kitų Europos sostinių, tačiau Lietuvoje toks renginys organizuojamas pirmą kartą. Visi muzikos festivaliai Lietuvoje lig šiol kviesdavo ištrūkti iš miesto į gamtą, o ne pasilikti ir linksmintis čia pat, tarp betono, ant asfalto.„Loftas Fest“ įsikurs pačiame „Lofte“ ir klubą supančiose pramoninėse erdvėse. Iš viso bus įrengtos trys scenos, kuriose susitelks didžiulė tarptautinių muzikos grupių gausa. Pagrindinės festivalio žvaigždės – elektroninės šokių muzikos kūrėjai iš Niujorko „Hercules and Love Affair“, švedų hiphopo veteranai „Looptroop Rockers“, Jungtinėje Karalystėje populiarėjanti jauna indie roko grupė „Dirty Goods“, Italijos elektronikos ir džiazo eksperimentuotojai „Gabin“, minimalistinės muzikos kūrėjai iš Islandijos „Low Roar“ ir kiti.Greta jų rikiuosis ir populiariausi Lietuvos alternatyviosios muzikos vardai: „G&G Sindikatas“, Alina Orlova, „Empti“, „Freaks on Floor“. Iš viso festivalyje koncertuos daugiau nei 50 itin platų muzikos stilių spektrą aprėpiančių skirtingų grupių ir atlikėjų, kurių didesnė dalis bus svečiai iš užsienio.Festivalis – tai ne vien muzika. Organizatoriai žada įrengti kino teatrą, interaktyvių žaidimų zoną, dideliame ekrane transliuoti Europos futbolo čempionatą, surengti BMX dviračių konkursą, suteikti erdvę menininkų performansams. Festivalio dienomis galima tikėtis socialinių tinklų srauto antplūdžio su „Loftas Fest“ naujienomis ar telefonu darytomis fotografijomis, nes visoje teritorijoje veiks nemokamas belaidis internetas.Tikimasi, kad per tris dienas festivalis iš viso pritrauks porą tūkstančių žiūrovų, tačiau jei reikės, jų galės sutilpti dvigubai daugiau. Kaip ir dera miesto festivaliui, žiūrovai į jį raginami atvykti ne automobiliu, o dviračiu arba viešuoju transportu.
Nori, kad festivalis taptų tradicinis
„Viską suorganizuoti, sukviesti muzikantus iš įvairių šalių – didelis darbas. Jis tampo daug nervų, bet man yra labai malonus“, – prisipažįsta pagrindinis festivalio organizatorius, „Lofto“ direktorius Viktoras „Wee“ Diawara. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip vienos populiariausių visų laikų šalies muzikos grupių „Skamp“ narys.Auditorija organizatorių darbą ne visada įvertina. Pavyzdžiui, net ir paskelbus įspūdingai margą festivalyje grosiančių muzikantų sąrašą, kuriame daugybė Lietuvoje menkai populiarių, bet pasaulyje pripažintų alternatyviosios muzikos vardų, „Loftas Fest“ organizatorius sako sulaukęs tokių komentarų: „Kas čia per festivalis – nė vienos grupės nežinau.“„Lietuvoje egzistuoja šioks toks snobiškumas. Į šį festivalį, kaip ir į visus „Lofto“ koncertus, pakvietėme daug gerų grupių, tačiau tarp jų nėra tokių žvaigždžių, kaip U2 ar Lady Gaga, dėl to žmonėms atrodo, kad mes čia rengiame kažką neaiškaus“, – sako tokius muzikantus, kaip britas Jamie Woonas, austrai „Parov Stelar Band“, vokiečiai „Jazzanova“ ir daugelį kitų į „Loftą“ atvežęs V.Diawara.Skeptikams kilo klausimų ne tik dėl muzikantų sąrašo, bet ir dėl organizacinių dalykų: ar pavyks užtikrinti saugumą juo negarsėjančiame Naujamiestyje? Ar neapsikentę triukšmo greta esančiuose daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai neiškvies policijos?V.Diawara patikina, kad jo komanda puikiai supranta, ko imasi, ir yra susitaikiusi su tuo, jog nepatenkintų vis tiek atsiras. „Viską darysime proto ribose, griežtai laikydamiesi taisyklių. Pagrindinė festivalio scena stovės lauke, savivaldybė davė leidimą joje koncertuoti iki pirmos valandos nakties. Paskui koncertai persikels į „Lofto“ vidų, kur ir taip renginiai vyksta ištisus metus ir niekam netrukdo.“Apsaugos darbuotojų, pasak organizatoriaus, taip pat netrūks, bus rūpinamasi, kad neįvyktų jokių netikėtų incidentų. „Pavyzdžiui, štai laiptai: reikia užtikrinti, kad niekas negalėtų ant jų užlipti, kad nerizikuotų nukristi. Mums patiems ne į naudą, jei kas nors nemalonaus atsitiktų. Norime, jog festivalis įvyktų ir kitais metais, kad jis taptų tradicinis, todėl tikrai stengsimės, kad mūsų neužrauktų per pirmus metus“, – juokauja V.Diawara.
Ateityje Naujamiestį mato kaip gyvybingą rajoną
„Ar Lietuvos žmonėms reikia miestietiškų pramogų?“ – išgirdęs klausimą nustemba Malyje ir Vokietijoje užaugęs, nuo 1998 m. Vilniuje gyvenantis pašnekovas. – Aišku, kad reikia. Vilnius nėra užkampis, tai sostinė, kurioje reikia puoselėti miesto kultūrą. Žinoma, rengti miesto festivalį per gamtos šventę Jonines – drąsus eksperimentas. Bet man patinka drąsūs eksperimentai.“Visą „Lofto“ veiklą galima pavadinti drąsiu eksperimentu. Ši vieta atsirado per patį krizės įkarštį, atokiau miesto centro, kai klubai ir barai lankomiausiose Vilniaus gatvėse buvo uždarinėjami dėl ekonominių sunkumų. „Kai tuo metu sutiktiems žmonėms pasakodavau, kad turiu idėją atidaryti naują vietą, į kurią per vakarą galėtų ateiti tūkstantis žmonių, jie nuoširdžiai klausdavo, ar man viskas gerai“, – prisimena V.Diawara.Sėkminga „Lofto“ veikla įrodo, kad eksperimentuoti buvo verta. Juolab kad, anot „Skamp“ nario, visas šios vietos potencialas dar anaiptol neišnaudotas. „Lietuvoje ko nors imantis dažnai žiūrima labai siaurai, porą mėnesių į priekį. Aš žiūriu toliau ir manau, kad vis tiek atsigausim, išsikapstysim iš tos krizės, emigravę žmonės grįš atgal į Vilnių ir miestas vėl atsigaus. Tikiu, kad Naujamiestis po dešimties metų bus labai gyvybingas. Pramoninių patalpų naudojimas kultūriniam gyvenimui yra nauja Vilniuje, bet įprasta pasaulio didmiesčiuose. Pamažu tai taps įprasta ir Lietuvoje, ir mes su „Loftu“ būsime to pionieriai. Mes esame čia jau dabar, mes būsime ir tada, kai čia virs gyvenimas.“Siekdamas šios, kaip jis pats vadina, Naujamiesčio revoliucijos, V.Diawara pasiilgsta tik vieno – asmeninės kūrybos. Vadovavimas „Loftui“ yra daug kūrybiškesnė ir į rėmus neįspraudžianti veikla, nei vadovavimas daugeliui kitų įstaigų, tačiau tai muzikantui neatstoja noro pačiam lipti į sceną su naujomis savo dainomis.„Norėčiau vėl grįžti prie muzikos, man to labai trūksta. Tik reikia rasti balansą tarp administracinio darbo ir muzikos kūrybos. Kai apie tai pagalvoju, visada prisimenu Samą (Saulių Urbonavičių – K.V.) iš „Bixų“. Po to, kai jis išėjo į televiziją, aš jo kiekvienais metais klausiu, kada bus naujas „Bix“ albumas. Jis kaskart atsako, kad jau tuoj bus. Labai nenorėčiau, kad ir man taip būtų“, – juokiasi V.Diawara, paskutinį albumą su grupe „Skamp“ išleidęs 2008-aisiais.

Daugeliui dabartinių paauglių jau įpročiu tapo nuo ryto iki vakaro klausytis muzikos, sklindančios per ausines iš skaitmeninių MP3 grotuvų ar mobiliųjų telefonų.

Medikai perspėja, kad dėl šios priežasties jaunimas problemų dėl klausos patirs 20 ar 30 metų anksčiau nei jų tėvai, o tiems, kurių klausos receptoriai jautresni, apkursti gresia ir esant palyginti jauno amžiaus.„Per ausinukus muzika dažniausiai skamba kelis kartus garsiau nei aplinkos garsai. Tad būnant nuolatiniame triukšme varginamas klausos nervas. Dėl to ima spengti ausyse, o vėliau išsivysto ir priekurtumas, apkurtimas“, – teigia LSMU Kauno klinikų gydytojas otorinolaringologas Giedrius Gylys.Ar greitai ausims pakenks muzikos klausymasis per ausines, priklauso nuo garso stiprumo ir ausų jautrumo. „Gali užtekti ir vieno roko koncerto, kad būtų pažeista ausis, ir žmogus visą gyvenimą neprigirdės“, – teigia Vilniaus otorinolaringologų asociacijos pirmininkas Raimondas Pliaukšta.Norint sužinoti, ar ausies receptoriai yra jautrūs, G.Gylys pataria atkreipti dėmesį, ar po koncerto ausyse nespengia. Jeigu girdimas nemalonus spengimas, gydytojas rekomenduoja niekada nesiklausyti muzikos per ausines ar ausinukus.Beje, ausį dirgina ir patys ausinukai. „Tai svetimkūnis ausyje, todėl gali išsivystyti lėtinės odos ligos, tokios kaip egzema, grybelis. Be to, dažnai būnant su ausinukais, ausyje labiau kaupiasi siera“, – aiškina G.Gylys.Pasak R.Pliaukštos, visiškai atsisakyti ausinių nebūtina, tačiau garsas per jas neturėtų būti labai stiprus – svarbu, kad būtų girdimi ir aplinkos garsai.

Prieš ketverius metus išgarsėjusį kaip Lietuvos atstovą „Eurovizijoje“, o metalo gerbėjams žinomą kaip grupės „Soul Stealer“ vokalistą Jeronimą Milių dabar dažniausiai galima išvysti teatro scenoje.

Šį teatrinį sezoną Jeronimas Milius baigė sukūręs vieną pagrindinių vaidmenų garsiajame Eltono Johno ir Timo Rice’o miuzikle „Aida“. Kauno muzikiniame teatre pastatytame spektaklyje jis įkūnijo karingą ir stipriai mylintį Radamesą. Be to, prieš porą savaičių grįžo iš Latvijos – Rygos nacionaliniame dramos teatre rodytame miuzikle „Moterų laimė“ Jeronimas vaidino Oktavą Murė.
Vasarą atlikėjo laukia repeticijos Klaipėdos muzikiniame teatre, kuriame režisierius Kęstutis Jakštas stato miuziklą „Velnio nuotaka“, o rudenį – naujas spektaklis Kauno muzikiniame teatre.
Po gana įtempto sezono, kai visas laikas buvo skirtas repeticijoms, pasirodymams teatruose, savarankiškam mokymuisi, koncertams su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei roko projektams su Povilu Meškėla ir Vladu Kovaliovu, vasarą J.Milius galės šiek tiek atsipūsti. Tačiau be muzikos atlikėjas neįsivaizduoja savo laisvalaikio, tad jį vis tiek užpildys ne tik koncertai, bet ir privačios vokalo pamokos.
„Jaučiu viduje sėdintį tokį nenormalų žmogų, kurio vis netenkina rezultatas. Tad prieš lipdamas į sceną turiu pirmiausia jam įtikti, – savo principus atskleidžia J.Milius. – Man nepatinka, kai atlikėjai susikuria sau patogų variantą. Daugelis mano, kad neverta stengtis, – juk gyvename mažoje šalyje, kurioje keliami nedideli reikalavimai. Todėl nemažai dainininkų parengia vieno žanro programą ir pusę gyvenimo truputį ją pakeisdami koncertuoja, nes žmonių vis tiek susirenka.“
Atlikėjas pripažįsta, kad laikantis tokio požiūrio galima lengviau gyventi ir daugiau uždirbti, tačiau jo ambicijos kur kas didesnės. Be to, J.Milius džiaugiasi, kad šiuo metu turi galimybę imtis tik tokių darbų, kurie jam patinka.

Nenori jaustis apgaudinėjantis publiką

„Lietuvoje labai paprasta užsidirbti pinigų rengiant daug komercinių projektėlių. Nors jie dažniausiai nekokybiški, tačiau greitai parengiami ir paklausūs. Sukurta labai patogi sistema: atlikėjai užsidirbo pinigų, žiūrovai juos išleido, o po renginio pagalvojo, kad gal visai ir nieko, juk nėra ko norėti, kad būtų Anglijos ar Brodvėjaus lygis. Man nepatinka toks mąstymas“, – dėsto J.Milius.
Būtent todėl jo žiūrovai nemato televizijos dainų ar šokių projektuose ir negirdi atliekančio menkavertes daineles, nors dainininkas sulaukia daug tokių pasiūlymų.
Nelaukdamas, kol paklausiu, J.Milius tarsi pats sau užduoda klausimą: „Kodėl negaliu dalyvauti įvairiuose komerciniuose projektuose? Juk visi taip daro.“ Tačiau net tada, kai labai stigo pinigų, jis sako pagalvodavęs apie akimirką, kai reikės išeiti nusilenkti žiūrovams, sumokėjusiems už renginį po 80 Lt. Atlikėjas prisipažįsta, jog nemoka meluoti ir slėpti emocijų, todėl nenori jaustis apgaudinėjantis publiką dėl to, kad parodytas produktas parengtas atmestinai. Ypač kai režisieriai ar prodiuseriai sugalvoja trūkumus užmaskuoti kostiumais, dekoracijomis, tikėdamiesi, kad žiūrovas yra kvailys ir nieko nesupras.
„Nesimaivau ir nevaidinu, kad esu puikus atlikėjas ar dainininkas. Tačiau daug reikalauju ne tik iš savęs, bet ir iš kitų. Prieš kiekvieną TV projektą mane patikina jį būsiant kokybišką, tačiau pamatęs rezultatą kaskart įsitikinu, kad neklydau, ir pasidžiaugiu, jog ten nedalyvavau“, – kritikos įvairiems televizijos projektams negaili J.Milius.
Jo nuomone, daugelis iš vieno projekto į kitą migruojančių Lietuvos įžymybių be televizijos būtų niekam neįdomios – jos nepasižymi jokiais išskirtiniais gabumais, todėl ir renkasi lengvą kelią.
Tiesa, Jeronimui daugelį durų taip pat atvėrė televizija. Grįžęs iš „Eurovizijos“ konkurso, vykusio 2008 m. Serbijoje, jis buvo pakviestas dalyvauti LTV projekte „Triumfo arka“. Ten susipažinęs su klasikinės muzikos atlikėjais pradėjo koncertuoti su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Šiuose koncertuose jį pastebėjusi režisierė Dalia Ibelhauptaitė pasiūlė prisidėti prie „Bohemiečių“ trupės operoje „Svynis Todas“.

Neturėdamas muzikinio išsilavinimo, nuolat vejasi kolegas

Beje, ir iki tol J.Milius jau buvo sukūręs keletą vaidmenų miuzikluose: Klopeno „Paryžiaus Katedroje“, Jėzaus roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“. „Režisieriai man suteikdavo galimybę avansu, patikėdami vis sudėtingesnius vaidmenis. Supratau, kad veikia paprasta sistema: jeigu stengsiesi padaryti maksimaliai gerai, kiek gali būdamas tuometinio lygio, būsi pastebėtas, ir kvies į kitus pastatymus“, – neabejoja miuziklų vaidmenų atlikėjas.
Jis sako, kad tokiu principu, kai suvaidinus viename miuzikle sulaukdavo kito pasiūlymo, jo karjera išsirutuliojo iki dainavimo su „Bohemiečių“ trupe, o vėliau – Kauno muzikiniame teatre.
Kaip Jeronimui pavyko įsilieti į profesionalių aktorių ir operos solistų, pripažintų visoje Europoje, būrį? „Neturiu nei muzikinio, nei aktorinio išsilavinimo, nesu baigęs klasikinės vokalo mokyklos. Tad teko namie vos ne ant galvos šokinėti, kol pasiekiau bent jau bendrą „Bohemiečių“ lygį. Repetuodamas kiekvieną naują spektaklį jausdavausi lyg įmestas į balą ir priverstas irtis į paviršių. Būdavau tas, kuris nuolat vejasi. Tačiau tokios situacijos man labai patinka, nes per trumpą laiką esu priverstas labai daug išmokti ir pakelti kartelę prieš save“, – pasakoja J.Milius.
Greitai tobulėti jis buvo priverstas ir sutikęs vaidinti Radamesą „Aidoje“. Nors Jeronimas metus aktorinio meistriškumo paslapčių mokėsi Vilniaus kolegijoje, Valentino Masalskio kurse, tačiau to neužteko norint sukurti rimtą vaidmenį. „Tai buvo pirmas vaidmuo, kai teko dirbti su proza. Taigi vėl buvau įmestas į savotišką balą, teko iš savęs daug pareikalauti ir iš manęs buvo reikalaujama“, – pripažįsta dainininkas.
Jeronimas mano, kad niekada nesustos vietoje, nes neįsivaizduoja, kaip gali užtekti įgūdžių, žinių net ir tapus profesionalu, baigus studijas. Tačiau bent jau artimiausiu metu nei aktorystės, nei muzikos studijų neplanuoja pradėti. „Turint galimybę daug praktikuotis, tobulėjama ir be mokslų universitete. Kaupdamas praktinį bagažą gaunu kur kas daugiau naudos nei paskaitose“, – įsitikinęs J.Milius.
Vis dėlto talentingas vaikinas apgailestauja, kad kokybės Lietuvos scenoje dar labai mažai ir ji nėra vertybė. Net spektakliai, miuziklai, pasak jo, pastatomi per mėnesį ar pusantro, nes taupomi pinigai. Jeronimas visuose kolektyvuose susiduria su žmonėmis, kurie sėdi šiltai įsitaisę, įsivaizduodami esą profesionalai ir nenorėdami jokių naujovių. Tačiau sutinka ir panašiai kaip jis mąstančių kolegų, kurie vertina ne pinigus, o gilesnius dvasinius dalykus. „Taip mes, vienas kitą alkūnėmis pabaksnodami, stengiamės padaryti geriau, įdedam daugiau pastangų, nors režisierius ir neliepia. Atėję nauji žmonės iš šalies paskatina ir senuosius kolektyvo narius labiau stengtis“, – neabejoja atlikėjas.

Ateities planai susiję su Anglijos teatru

J.Milius mano, kad ateityje didėjant spektaklių, koncertų pasirinkimui ir jų kokybė kils. Tačiau, pasak jo, ir žiūrovai, atsirinkdami, kur verta eiti, o kur ne, turėtų reikalauti kokybės. „Maisto produktus renkamės kuo kokybiškesnius, bet nenorime permokėti, tad kodėl eidami į renginį nereikalaujame, kad būtų aukštas lygis ir nuo mūsų nenuplėštų milžiniškų pinigų“, – svarsto ne vieną vaidmenį muzikiniuose teatruose sukūręs atlikėjas.
Kas Jeronimui įskiepijo tokius ambicingus principus? Pasirodo, reiklumą sau ir kitiems jis perėmė iš savo pirmųjų mokytojų: dainininkų Česlovo Gabalio, P.Meškėlos ir teatro režisieriaus V.Masalskio.
Beje, kad norėtų būti scenoje, J.Milius suprato tik baigęs vidurinę mokyklą ir pradėjęs studijuoti verslo vadybą, o pirmasis jo susidūrimas su muzika buvo vienuoliktoje klasėje. Nuėjęs pasiklausyti, kaip groja į grupę susibūrę bičiuliai, sudainavo vieną dainą ir pradėjo kartu repetuoti. Taip 2003 m. gimė metalo grupė „Soul Stealer“. Tiesa, Jeronimui teko kelis mėnesius padirbėti ir tarptautinių gabenimų įmonėje transporto vadybininku, tačiau nusprendęs investuoti į save, kaip muzikantą, pradėjo lankyti privačias vokalo pamokas ir pasinėrė tik į muziką.
Jeronimui koncertavimas su grupe teikia didelį malonumą, tačiau šią vasarą numatyti vos keli koncertai. Paragavęs miuziklų atlikėjo duonos ir supratęs, kad šiuo amplua gali geriausiai save realizuoti, J.Milius dabar koncentruojasi į miuziklo žanrą. „Labiausiai man patinka, kad vaidinant miuzikle reikia aktorinių gebėjimų, mokėjimo judėti scenoje ir dar dainuoti. Tai nėra lengva, tačiau labai įdomu“, – dėsto žinomas atlikėjas. Ir prasitaria, kad Lietuvos scena neketina apsiriboti.
„Kas pas mus vertinama kaip labai gerai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra vidutinybė. Miuziklo žanras ten puoselėjamas ir vertinamas daugybę metų, susirenka pilnos salės žiūrovų, yra daugybė talentingų atlikėjų. Vien tik puikiai dainuoti neužtenka – atlikėjas turi išsiskirti ir patrauklia išvaizda, charizma, gerai šokti“, – vardija J.Milius.
Jam patinka, kai keliami aukšti motyvuoti reikalavimai, tad neketina sėdėti Lietuvoje susikūręs patogų koncertų ir miuziklų grafiką. Pasak Jeronimo, mūsų šalyje nėra ir su kuo konkuruoti, todėl jis stengsis patekti į užsienio teatrą.

Vaida Stoškuvienė

Trečiąjį albumą intensyviai įrašinėjantis „KEYMONO“ ketvertukas vasaros koncertų maratoną pradės nuo pasirodymų dviejuose užsienio festivaliuose. Gegužės 26 d. lietuviai koncertuos septintus metus iš eilės vykstančiame Prancūzijos festivalyje „EuropaVox“, o birželio 3-ąją – Londone vienos dienos festivalyje „Soundcrash All-dayer“.
„Nors albumo įrašinėjimas reikalauja nemažai laiko ir energijos, pasiūlymą vykti į festivalį mielai priėmėme. Pagalvojom, kad ši kelionė leis pakeisti aplinką. Girdėjom, kad Clermont-Ferrand yra labai gražus mažas miestelis. Galbūt išvykos metu čia gims šviežių idėjų ir draugystė su nauja publika,“ – apie artimiausią festivalį pasakoja „KEYMONO“ nariai.
Pasak atlikėjų, Clermont-Ferrand mieste tris dienas vyksiantis festivalis „EuropaVox“ bus puiki proga pasirodyti ir susipažinti su muzikos industrijos profesionalais iš visos Europos. Europos muzikos kultūros populiarinimui skirtas festivalis šiemet pritrauks daugiau nei 50 atlikėjų ir bemaž 20 tūkst. muzikos mylėtojų. Į renginį  „KEYMONO“ vyks su Lietuvos Muzikos Eksporto projekto parama.
Kolektyvas nemažiau laukia ir koncerto Londone, mat toje pačioje scenoje birželio 3-ąją pasirodys nemažas būrys žinomų grupių ir didžėjų, tarp kurių bus ir lietuvių ypač mėgstamas DJ Vadim.
„Kadangi Londonas mums seniai yra tapęs antraisiais namais,  stengiamės nuolatos palaikyti ryšį su vietine publika. Be to, keletas festivalio dalyvių yra seni pažįstami, tad festivalis bus gera proga patiems prasiblaškyti ir turiningai pabendrauti,“ -  sako „KEYMONO“.
Į festivalius grupė vyks su atnaujinta programa iš albumų „Waiting“ ir „Synthezatorium“. Pasirodymų metu „KEYMONO“ atliks tokias dainas kaip „Bubble In A Trouble“, „Everything“, „Butterfly“ , „Star“ ir daugelį kitų. Ketvertukas taip pat planuoja kelionės metu rašyti dienoraštį, kurį bus galima sekti oficialiame grupės „Facebook“ profilyje.
Apie „KeyMono“
Grupę sudaro prodiuseris – multiinstrumentalistas Alvydas Mačiulskas, trimitininkas Aurimas Rimeikis, vokalistė Daiva Starinskaitė ir būgnininkas Marijus Aleksa. Praėjusiais metais pasauliniuose „The People‘s Music Awards“ apdovanojimuose grupės daina „Bubble In A Trouble“ laimėjo nominaciją geriausios šokių ir elektroninės muzikos kategorijoje. Šiemet kolektyvas buvo nominuotas net trijose M.A.M.A. apdovanojimų kategorijose ir laimėjo T.Ė.T.Ė. alternatyvios muzikos apdovanojimą už geriausią metų albumą.

Trečiadienį 19 val. „Piano.lt“ koncertų salėje bus galima pasiklausyti žymaus jaunosios kartos lietuvių pianisto Kasparo Uinsko rečitalio. Programoje – Frederico Chopino ir Johanneso Brahmso sonatos, abi kompozitorių pažymėtos trečiuoju numeriu. K.Uinskas jas vadina vienais didingiausių romantinio laikotarpio kūrinių: su subtilia ir dramatiška F.Chopino muzika kontrastuoja monumentalus ir simfoniškas jaunojo J.Brahmso pasaulis. Po rečitalio Vilniuje K.Uinskas numatęs koncertuoti Anglijoje, Brazilijoje, Rusijoje, Belgijoje ir Čekijoje.