Nors Madonnos žinomumo atlikėjų Lietuva neužaugins, vis dėlto ilgainiui šalies populiariosios muzikos izoliacija tikrai mažės. Ir jau mažėja.

Redakciją pasiekusi žinia, kad naujai susibūrusi Lietuvos muzikos grupė dirba su Prancūzijos leidybos kompanija ir turi ambicijų išgarsėti tarptautiniu mastu, suintrigavo, bet nenustebino. Ne vienas Lietuvos muzikantas karjeros pradžioje yra teigęs, kad Lietuva – tik tarpinė stotelė, o pagrindinis tikslas – mažų mažiausiai Europa.
Tačiau realybė tokia, kad Lietuvos populiariosios muzikos scena (plačiąja šio žodžio prasme – tai reiškia, kad kalbame tiek apie popmuziką, tiek apie masinei auditorijai skirtą roką ar džiazą) yra labai lokali. Juk pervažiavusių valstybės sieną muzikantų, į koncertus Lietuvoje sutraukiančių daugiausiai klausytojų, niekas nebeatpažįsta.
Vis dėlto naujosios kartos muzikantai situaciją pamažu keičia. Vis daugiau jų, nors ir siauroje aplinkoje, sėkmingai populiarina Lietuvos muziką užsienyje.

Taikosi į abi Atlanto puses

Jau minėta žinia buvo apie keturių merginų grupę iš Lietuvos „Glaam“. Grupė lig šiol publikai nepažįstama, tačiau sprendžiant iš jos tikslų – tai tik laiko klausimas. „Orientuojamės į Prancūziją, kitas Europos šalis, taip pat sieksime pripažinimo ir JAV. Aš asmeniškai pasistengsiu, kad grupė koncertuotų ir įrašus leistų ir Lietuvoje, nes tai jų gimtinė“, – „Veidą“ patikino Prancūzijoje įsikūrusioje muzikos leidybos ir prodiusavimo kompanijoje „Madison Music“ dirbanti grupės vadybininkė Aistė Fominaitė.
Šiuo metu jau įrašytos penkios dainos ir rengiamasi būsimiems koncertams. Darbas vyksta tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje. Pirmuosius jo vaisius bus galima raškyti rudenį, kai grupė bus pristatyta publikai. Kol kas skelbiamos tik merginų fotosesijos nuotraukos. Sprendžiant iš jų, „Glaam“ taiko į vulgariu seksualumu žaidžiančių Lietuvos merginų grupių standartą. Nors šis modelis sėkmingai veikia Lietuvoje, užsienyje taip išgarsėti nepavyko nė vienai šalies grupei.
Tačiau „Glaam“ gali pavykti, nes jos turi neregėtai stiprų užnugarį. Grupės veikla rūpinasi ir ją finansuoja ne tik „Madison Music“, bet ir šią kompaniją valdantys JAV renginių organizatoriai „The Base Entertainment“. Abi šios kompanijos dirba su pasaulyje pripažintais prancūzų šokių muzikos kūrėjais „Bob Sinclar“ ir Davidu Guetta, JAV reperiu Big Ali ir kitais.

Per mėnesį – dešimt koncertų Prancūzijoje

„Glaam“ ambicijos turi pagrindo, tačiau kol kas tai tik teorinė galimybė. Užtat nuo popmuzikos perėjus prie įvairesnių žanrų galima rasti nemažai jaunų Lietuvos muzikantų, aktyviai veikiančių tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, modernios šokių muzikos grupė „Keymono“ jau yra laimėjusi Jungtinėje Karalystėje rengiamų apdovanojimų „The People’s Music Awards“ prizą, išleidusi albumą JAV, koncertavusi Vengrijoje, o šiemet planuoja pasirodyti Velse vykstančiame vasaros festivalyje.
Kitas tarptautinės sėkmės pavyzdys – Alina Orlova. Atlikėjos albumas yra išleistas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, vien kovo mėnesį Alina dešimt kartų koncertavo Prancūzijoje.
„Su didžiosiomis Europos muzikos žvaigždėmis Alinai dar anksti lygintis, tačiau tarp jos muzikos stiliaus gerbėjų ji gerai žinoma. Jos dainos transliuojamos per Prancūzijos radijo stotis ir televizijas. Aišku, populiariose pokalbių laidose Alinos nepamatysi, bet tokio tikslo ir nekeliame“, – Europos mastu Alinos populiarumą įvertinti bando atlikėjos vadybininkas Lauras Lučiūnas.
Jis įsitikinęs, kad ateityje tarptautinėje erdvėje veikiančių muzikantų iš Lietuvos tik daugės: „Jaunoji karta daug žadanti. Tokie muzikantai, kaip Markas Palubenka ar geriausia Lietuvos roko grupe pripažinti „Freaks on Floor“, gali būti įdomūs Europoje. Tik reikia nebijoti pristatyti savęs užsienyje. Alinai būtent todėl ir pavyko. Kai organizavome pirmą jos koncertą Maskvoje, žinojome tik tiek, kad ten turime kelis klausytojus. Bet surizikavome ir įvyko šuolis.“

Europoje vyrauja amerikietiška ir britiška muzika

Ypač aktyvi Lietuvos muzikos ambasadorė užsienyje yra trejų metų gimtadienį neseniai atšventusi elektroninės muzikos leidybos kompanija „Silence“. Apie jų atstovus Vidį (Vidmantą Čepkauską) ir Mario Basanovą (Marijų Adomaitį) nuolat rašo užsienio žiniasklaida, muzikantų koncertų geografija apima tiek Vakarų (Londonas, Milanas, Berlynas), tiek Rytų (Stambulas, Sankt Peterburgas, Tbilsis) Europą.
„Lietuviams reikėtų susitaikyti su tuo, kad niekada neturės savo Beyonce, Robbie Williamso ar „Rammsteinų“. Ir tai nėra talento klausimas – tiesiog muzikos rinkoje, kaip ir bet kokioje rinkoje, dominuoja didysis kapitalas. Mes niekada neturėsim resursų, kuriais galėtume konkuruoti su JAV ar Vokietijos atstovais“, – lietuvių viltis išgarsėti pasauliniu mastu nubraukia Vidis.
Bet iš karto priduria: „Mūsų vartai į tarptautinę rinką yra nepriklausomos muzikos (angl. indie) scenos. Ten šiek tiek kitoks talento ir investicijų santykis, be to, investicijos įkandamos ir su lietuviškais biudžetais. Kad reikalai pajudėtų, reikia bent vienos geros sėkmės istorijos. Muzikos verslas yra kontaktų verslas. Kai bent vienas atlikėjas ir jo vadyba pramins tarptautinius kelius, viskas pajudės savaime.“
Vidis taip pat pastebi, kad išpopuliarėti sunku ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių muzikantams. Europos muzikos biuras sausį paskelbė tyrimą, kurio duomenimis, Lietuva atsidūrė tarp tų ES narių, kurių nė vienai grupei ar atlikėjui nepavyko patekti į žemyno populiariausiųjų sąrašus. Tačiau toks pat rezultatas ir dar dvylikos ES valstybių. Tarp jų – ne tik kaimyninės Latvija, Lenkija ar Estija, bet ir tokia savo muzika garsėjanti šalis, kaip Graikija. Neabejotina tyrimo lyderė – Jungtinė Karalystė, už jos rikiuojasi Prancūzija, Vokietija, Švedija.
„Tai rodo, kad net įvairiakalbėje Europoje vyrauja anglakalbė muzika. Ir netgi angliškai dainuojantiems žinomiems Europos atlikėjams sunku konkuruoti su amerikiečiais ir britais. Bet kiekvienas sunkumas yra ir galimybė. Kartais tavo kilmės šalis gali tapti „egzotiniu“ aspektu. Mes šiuo metu populiariname Vilniaus house muzikos sceną. Ji sulaukia vis daugiau dėmesio, nes elektroninės muzikos kontekste yra nauja ir išskirtinė“, – optimizmo nepraranda muzikantas.

Švedų prodiuseris W.Buttas: „Lietuvos muzikos verslas yra „laukiniai Rytai“

Kodėl Lietuvos muzikantams lig šiol nepavyko išgarsėti užsienyje? To paklausėme ilgamečio Švedijos muzikos prodiuserio ir dainų autoriaus, dirbusio su Lietuvos „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos dalyviais Amberlife’u (2004 m.), „Laura & the Lovers“ (2005 m.) ir Simona Milinyte (2012 m.), Williamo Butto.
„Yra kelios priežastys, kodėl Lietuvos muzikantams kol kas nepavyko išgarsėti užsienyje. Visų pirma vadybininkai ir prodiuseriai Lietuvoje elgiasi labai trumparegiškai. Jie nori greitų pinigų. Tai nesunku suprasti – esant ekonominių problemų, žmonėms pinigų reikia tuoj pat. Bet jeigu nori patekti į tarptautinę rinką, turi galvoti apie ilgalaikius projektus.
Antra priežastis – etikos taisyklių nebuvimas. Juokauju, kad Lietuvos muzikos verslas yra „laukiniai Rytai“. Iš vietinių atlikėjų esu girdėjęs, kad kartais jiems už koncertus visai nesumokama. Vienas žymus dainininkas man guodėsi, kad už pasirodymą gavo du litus.
Galbūt dėl to daug atlikėjų Lietuvoje nenori vadybininkų. Tačiau be gero vadybininko išgarsėti tarptautiniu mastu nepavyks. Pateiksiu dainininkės Augustės pavyzdį. 2005 m. ji sėkmingai pasirodė muzikiniame realybės šou. Kartą jos paklausiau, kas yra jos vadybininkas. Ji atsakė, kad jo neturi. „Kodėl turėčiau kažkam atiduoti 20 proc. savo atlyginimo, jei galiu viską susitvarkyti pati?“ – argumentavo Augustė. Pasakiau, kad be vadybininko jos karjera greitai baigsis. Būtent taip ir atsitiko.
Augustė puiki dainininkė. Jei ji būtų gyvenusi Švedijoje ir turėjusi vadybininką, šiandien būtų ryški žvaigždė.
Žinoma, Lietuvoje yra labai gerų vietinio lygio vadybininkų, tačiau jiems stinga žinių apie tarptautinio muzikos verslo užkulisius. Negalime jų dėl to kaltinti – 20 Lietuvos nepriklausomybės metų yra per mažai, kad pavyktų viską sužinoti. Tačiau klausimas, ar jie nori mokytis. Lietuvos muzikos verslo žmonės nelabai linkę įsiklausyti į patarimus, jiems trūksta elementarių bendravimo su užsieniečiais įgūdžių.
Pavyzdžiui, su nacionalinę atranką į „Euroviziją“ laimėjusio Donato Montvydo prodiuseriu Martynu Tyla per „Eurovizijos“ atrankas kasdien matydavomės po kelis kartus. Jis pažinojo mane, žinojo, kad muzikos versle esu sukaupęs didelę patirtį. Mielai būčiau davęs Martynui naudingų kontaktų. Tačiau jis nė karto net nepriėjo pasakyti: „Labas, kaip sekasi?“ Galbūt tai lemia ir anglų kalbos barjeras.
Nesupraskit neteisingai – manau, kad Lietuvos mastu Martynas yra puikus vadybininkas. D.Montvydas, kuriam jis atstovauja, – potenciali tarptautinė žvaigždė, galinti užimti aukštą vietą „Eurovizijoje“. Tačiau, mano manymu, į tarptautinę rinką Donatas pateks tik tada, jei gaus tarptautinio lygio vadybininką.“

Septintasis tarptautinis multimedijos meno ir muzikos festivalis „Centras“ šiemet vyks nauju laiku ir naujose vietose – pavasarį, balandžio 11–18 dienomis, legendiniame Kauno kino teatre „Romuva“ ir VDU Šiuolaikinių menų katedros patalpose.

Po ilgų svarstymų organizatoriai nusprendė pasėti naują sėklą: perkelti renginį iš rudens į pavasarį ir daug dėmesio skirti augantiems naujiems kūrėjams.
„Manome, kad tai bus naujas puikus ir įkvepiantis festivalio ciklas, kurio metu kartu su jaunaisiais kūrėjais augsime ir mes patys, plėsdamiesi tiek į Kauno, tiek į Lietuvos ar Europos erdves, – teigia vienas iš festivalio „Centras“ organizatorių Gediminas Navikas. – Atgimstanti „Romuva“, tobulėjantis universitetinis jaunimas, moderni VDU Šiuolaikinių menų katedra labai tinkama mūsų renginiui – tai pagrindas po kojomis, ant kurio tikimės vis tvirčiau stovėti, pagrindas, ant kurio planuojame pastatyti europinio lygio festivalį. Kaunas – tam ideali vieta.“
Festivalio perkėlimą į naują datą lėmė ir kiti niuansai. Kultūriškai vis aktyvesniame Kauno mieste tapo būtina bendradarbiauti ir draugiškai sugyventi su kitais festivaliais. „Žinoma, gaila skirtis su romantiškuoju rudeniu, su patogesnėmis sąlygomis organizuoti festivalį, tačiau mes siekiame sudominti kuo daugiau miestiečių, sudaryti vienodas sąlygas aktyviai gyventi intelektualų gyvenimą tiek rudenį, kurio metu ypač daug garsių ir pripažintų Kauno ir Lietuvos festivalių, tiek pavasarį, kada dėl įvairių organizacinių priežasčių labai nepatogu dirbti. Bet viskas, matyt, turi keistis,” – sakė festivalio senbuvis Gediminas „Skrandis“ Banaitis.
Festivalio „Centras“ teritorija yra Kauno miesto centras. Koncertams, paskaitoms, parodoms, filmams ir kitiems vyksmams parinktos kauniečiams puikiai pažįstamos vietos. Audiovizualiniai projektai ir kūrėjai koncertuos atgimstančiame kino teatre „Romuva“, tarptautinė medijų kultūros konferencija vyks VDU Mažojoje salėje, parodos, performansai, akademinis konkursas „Žalios virtualybės“, video menas ir dirbtuvės kvies į jaunatvišką galeriją „101“ ir į VDU Šiuolaikinių menų katedrą (Kaune puikiai žinomą buvusį klubą „Amerika pirtyje“), netikėtai sujungę pajėgas, kartu su „Kauno kultūros dienos“ organizatoriais smagiai padūzgsime šalia Kauno paveikslų galerijos ir kauniečių pamėgtoje kavinėje „Kultūra“. VDU Šiuolaikinių menų katedros dėka gausią video darbų programą matysime VDU rektorate, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir kt.
„Tikimės, kad VDU ir Šiuolaikinių menų katedra taps viena patraukliausių šiuolaikinio medijų tyrimų ir studijų vieta Lietuvoje, o ateityje ir regione – teigia doc. dr. Rimantas Plungė, vienas iš festivalio organizatorių – Universitetas yra tinkamiausia vieta, kurioje šiuolaikinių medijų kultūra visapusiškai analizuojama ir pristatoma. VDU menininkai ir mokslininkai dirbantys Menų, Informatikos fakultetuose, Komunikacijos katedroje medijų kultūrą prezentuoja visapusiškai. VDU buria medijų meno dėstytojų ir studentų, dirbančių visoje Europoje tinklą, kuris ateityje suteiktų galimybę vykdyti tarptautines jungtines medijų meno ir kultūros studijas.”
Festivalyje dalyvaus nemažai žymiausių Lietuvos multimedijos meno atstovų, lektorių, menininkų, svečių iš Italijos, JAV, Graikijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t. t., ruošiamos video meno programos iš Vokietijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos.
„Organizuoti didelį renginį pavasarį nėra lengva, – su šypsena teigė Gediminas „Skrandis“ Banaitis. – Projektus finansuojantys fondai neskuba duoti atsakymų, gerėjantis oras vilioja žmones į gamtą, po žiemos miego sunku išjudinti kūrėjus. Bet pasikeitimai paįvairina gyvenimą. Mums patinka, kad festivalis gyvas ir gali keistis, kasmet pasiūlyti naujų dalykų, judėti į naujas vietas. Šiemet prie mūsų organizacinės komandos energingai prisijungė VDU Šiuolaikinių menų katedra, tad pirmojo festivalio pagrindinė idėja išjudinti jaunus kūrybingus žmones vėl įgavo aiškią išraišką. Pasiruošimas festivaliui pasikeitė, planuojama gerokai į ateitį ir tikimasi, kad reprezentacinis Kauno renginys jau artimiausioje ateityje taps reikšmingu Lietuvos įvykiu. Jau tai, kad atvyks puikūs atlikėjai ir solidūs lektoriai, o festivalis vyks legendų apipintame kino teatre „Romuva“, savaime žada nepaprastą įvykį…“

Foto medžiaga ir festivalio plakatas – www.cntrs.lt/press.zip
Daugiau informacijos: www.cntrs.lt, http://if.vdu.lt/medijos/lt/, http://www.facebook.com/FestivalisCentras
Informacija telefonu: Gediminas „Skrandis“ Banaitis, +370 680 92630

PROGRAMA

2012 balandžio 11
17:00 VDU Rektoratas (K. Donelaičio g. 58)
Lietuvos ir užsienio medijų meno studentų videodarbai (rodymo laikas 04.11-13)
18:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Shaun Camp paroda  (rodymo laikas 04.11-22)

2012 balandžio 12
10:00 – 18:00 VDU Mažoji salė (Daukanto g. 28-205)
Tarptautinė mokslinė konferencija „Medijų kultūra: menas, komunikacija, technologijos”

11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“ (su išankstine rezervacija, nemokama)
17:00-19:00
Atvirosios fotografijos dirbtuvės „Saulės atspaudai – cianotipija” (su išankstine rezervacija, kaina – 10 lt asmeniui)
18:30
VDU studentų media kūrinių paroda
Performansas

19:30 Kavinė “Kultūra” (Laisvės al. 54)
Gyvai – Live Alexei de Bronhe
ir (bus papildyta)…

2012 balandžio 13
11:00  VDU Informatikos fakultetas (Vileikos g. 8 )
Žalių VIRTUALYBIŲ finišas
10:45-11:00 Dalyvių registracija
11:00-11:30 Atidarymas (Vileikos g. 8, 101 a.)
11:30-12:30 Dirbtuvės (3D modeliavimas, video grafikos spec.efektai, garso menas, fotografija internetui, interneto tinklalapių kūrėjai)
12:30 Konkursinių darbų peržiūra ir apdovanojimai

11:00 – 17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
John Grzinich dirbtuvės „Making Environmental Sound Installations“
17:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71) 101 auditorija
VDU medijų meno studentų performansų vakaras

20:00 Kino teatras “Romuva”, foje (Laisvės al. 54)
Kaina – 10 lt asmeniui
(tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
paroda: Glitchr
Instaliacijos: Vidmina Stasiulytė; Klaudija Kairaitytė ir Šarūnas Kuckailis “rebirth”
21:00 Gyvai:
S13
Ersha
Lukas Petraitis
Yiorgis Sakellariou aka Mecha/Orga
20:00 Kino teatras “Romuva”, Kino salė (Laisvės al. 54)
Geriausių Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Vokietijos, Estijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos studentų videokūrinių peržiūra
21:00 Gyvai: (tiksli tvarka ir kūrėjų pasirodymo laikai bus patikslinti vėliau)
Pavel Ambiont + Vj Solar Olga
Alexei de Bronhe
a_g + Vj videovienas
Luumm
Rumunija
Driezhas + VJ Lukas Miceika (aka Vodka Jugend)
ir kiti.

2012 balandžio 14
Kauno miesto Kultūros ir meno taryba, VDU, VDAKDF, Visuomeninė organizacija „Vieningas Kaunas“, LDS Kauno skyrius ir festivalio “Centras” rengiama Kultūros diena Kaune
12:00 val. Rotušės aikštė I. Akcija „Palinkėkime kultūrai“
14:00 Interjero ir dizaino centras  “ARTIS”, Savanorių pr. 178 II. Tapybos ir fotografijos darbų paroda
15:00 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55 III. Konferencija “Kultūros kaitos gairės: įgyvendinimo galimybės”
19:00 Kauno paveikslų galerijos kiemas, Donelaičio g. 16 IV. Vaidos Tamoševičiūtės performansas “Kultūros nuplovimas”; V.  Kauno Bigbendo muzikantų koncertas
20:00 Kavinė „Kultūra“ (Donelaičio g. 16)
Audiovizualinė projekcija “Sąsajos. Ekranas miestui” ant Paveikslų galerijos sienos (kuratorius T.Bajarkevičius)
Muzika gyvai – MaxiJ ir Shkėma. Vaizdas gyvai – VJ Kultūrinis veiksmas.

2012 balandžio 16
16:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Šiaulių universiteto studentų videomeno programa
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Vytauto Didžiojo universiteto studentų videomeno programa
18:00 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (Gedimino g. 44)
Estijos Dailės akademijos, Baltijos filmų mokyklos (Talino universitetas) ir Tartu dailės koledžo (Estija) filmų, videomeno ir animacijos programa

2012 balandžio 17
13:00-14:30 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Artūro Bukausko paskaita apie Vladimiro Kobrino filmus
15:00-17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Lietuvos video pionieriaus H.Gulbino retrospektyva
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Menų ir dizaino aukštosios mokyklos ESAD (Portugalija) ir Partium Christian universiteto Menų katedros (Rumunija) videomeno ir animacijos programa
18:00 Šiuolaikinių menų katedra, salė nr 101
Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos audiovizualinio performanso premjera
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71), 104 auditorija
Marijos Sklodovskos-Kiuri universiteto (Lenkija) videomeno ir animacijos programa

2012 balandžio 18
12:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Anastasia Mikhno paskaita apie asmeninę kūrybą ir ukrainos fotografijos meną
14:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Viacheslav Bezborodov paskaita apie šiuolaikinį fotografijos meną
17:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Norvičo universiteto (Didžioji Britanija) video meno programa
18:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Kiolno medijų meno akademijos (Vokietija) videomeno programa
19:00 VDU Šiuolaikinių menų katedra (Vytauto g. 71)
Sefalko universiteto (Didžioji Britanija) videomeno programa

2012 balandžio 25
19:00 Galerija 101 (Laisvės al. 53)
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir susitikimas su autoriais (ISWA Europos sąjungos projektas).

2012 balandžio 26
14:00 Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla (Šarkuvos g. 30, Kaunas).
Franco Rustichelli ir Italo Moscati (Italija) videofilmų apie šiuolaikinį mokslą premjera ir paskaita (ISWA Europos sąjungos projektas).

Programa gali būti keičiama, papildoma, koreguojama. Prašome kantrybės ir supratimo

Balandžio 17 d. koncertas Kauno filharmonijoje bei balandžio 25 d. koncertas Vilniaus Piano.LT salėje – tai vienintelė proga šiame sezone išgirsti pianisto Kasparo Uinsko solinius pasirodymus Lietuvoje. Koncertų programoje – F. Šopenas ir J. Brahmsas. Dvi vienos įspūdingiausių romantinio periodo sonatų klausytojus nukels į jausmų, audrų ir grožio kupiną pasaulį.

Į darbų karuselę įsisukęs pianistas K. Uinskas iškart po koncertų Lietuvoje vyksta su savo pasirodymais į Londoną, Braziliją, Rusiją, Briuselį, Čekiją, Rumuniją ir eilę kitų vietų. Skirtingos programos, nauji soliniai ir koncertų su orkestru repertuarai pianisto grafike laiko nepalieka beveik niekam. Tad ir mums pavyko Kasparą sugauti keliolikos minučių interviu pakeliui į filmavimus televizijoje.

Lietuvos klausytojai tik ką turėjo progą mėgautis Jūsų koncertu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Atlikote J. Brahmso koncertą fortepijonui ir orkestrui, vos už poros savaičių solinė programa su F. Šopeno ir J. Brahmso kūriniais, sakykite, ar dar turite laiko miegui?

Taip, grafikas išties įtemptas, tačiau miegas yra būtent tas dalykas kam dar skiriu dėmesį. Man tiesiog būtina miegoti 7 – 8 valandas per parą, kad galėčiau dirbti. Jeigu nepavyksta to padaryti, organizmas kaupia skolą, kurią vėliau sunkiai atiduodu.

Kiekvienais metais Lietuvos publikai dovanojate po savo solinį rečitalį. Kuo šie koncertai bus ypatingi?

Visų pirmiausia ypatinga bus programa. F. Šopeno ir J. Brahmso sonatos, beje abi jos pažymėtos 3-iuoju numeriu, yra vienos didingiausių romantinio periodo sonatų. Subtiliai ir dramatiškai F. Šopeno muzikai kontrastuos monumentalus ir simfoniškas jaunojo J. Brahmso pasaulis. Šiais metais pats sau dar kartą atradau J. Brahmso muziką. Ji tokia galinga ir maštabinė. Kaip tik vakar pagalvojau, jog stebėtina, kaip šis kompozitorius, šalia tokių romantizmo milžinų kaip F. Šopenas ar F. Listas sugebėjo atrasti savo kryptį ir sukurti visiškai unikalų pasaulį, kuriame kai kurie kūriniai fortepijonui paverčiami tarsi simfonijomis. Taigi koncertas bus išties spalvingas, atskleidžiantis du romantinės epochos veidus.

Kiek kartų per sezoną atliekate tą pačią programą?

Labai įvairiai. Ideale būtų tą pačią programą groti visus metus, kadangi su kiekvienu koncertu ji kinta, auga, atsiranda vis naujos spalvos. Aš pavyzdžiui šią programą šalia kito repertuaro dar atliksiu apie dešimtį kartų šiais metais.

Eiliniam klausytojui dažnai iškyla klausimas, kiek gi laiko užtrunka išmokti tokios apimties kūrinius?

Priklausomai nuo to, kiek laiko turi. Šiais ypatingo lėkimo laikais, mokytis tenka greitai. Jeigu turiu 2 – 3 mėnesius, tai jau labai gerai. Tačiau, žinote, tai, kas klausytojui – ne muzikantui atrodo, jog yra neįgyvendinama, atlikėjui – tai visiškai normalu. To mokomės nuo mažumės, esame įpratę įsiminti šiuos sudėtingus tekstus. Praktiškai turbūt nėra koncerto, po kurio neatsirastų bent vienas klausytojas, kuris neužduotų klausimo, kaip galima sugroti tokią muziką be gaidų. Kaip ir sakau, tai mūsų profesija, ties kuria mes dirbame daug ir sistemingai. Tad išmokti tikrai įmanoma.

Na, o dabar aš užduosiu klausimą, kurį irgi turbūt dažnai girdite. Sakykit, ką visgi atlikėjas mąsto grojimo metu, kokios mintys sukasi jo galvoje?

Jūs visiškai teisi, čia klausimas numeris 2 pagal populiarumą. Aš stengiuosi pasiekti maksimalią koncentraciją prieš grojimą ir turiu prisipažinti – tuo metu galvoje mažai minčių. Tiesiog visas esi muzikoje, galvoji apie atliekamą kūrinį ir scenoje stengiesi pasinerti į muzikos garsų stichiją. Daug minčių ir vaizdinių galvoje būna darbo, repeticijų metu, kuomet dar tik ruoši kūrinį.

Lietuvoje koncertuojate vos vieną, du kartus per metus. Kodėl taip retai?

Išties aš ir pats kartais pagalvoju apie tai. Mūsų šalyje klausytojų, ne muzikantų tarpe dar nėra įprasta sekti paskui atlikėją, domėtis jo naujomis atliekamomis programomis. Tačiau atlikėjas, kaip ir kompozitorius, ar poetas, ar dailininkas, savo pasirodymu kalba, kiekvieną kartą jis pasako vis kažką naujo. Tikiu, kad situacija pamažu keisis ir ta baimė klausytis to paties muziko kelis kartus pranyks.

Dažnai tenka girdėti, jog Lietuvos atlikėjai atvirai konkuruoja tarpusavyje. Ką apie tai galvojate?

Na, nežinau, sunku pasakyti – aš nekonkuruoju su niekuo. Stengiuosi eiti savo keliu ir siekti savo užsibrėžtų tikslų niekam netrukdydamas. Muzika man yra visa ko prasmė, tad į ją aš ir koncentruojuosi. Apskritai tik džiaugiuosi, jog lietuvių atlikėjai kažko pasiekia, tampa žinomais pasaulyje. Kuo daugiau mūsų menininkai kažko pasieka, tuo geriau visai šaliai. Na, o kad aš nebijau konkurencijos su kitais, tikriausiai labiausiai įrodo tas faktas, jog kartu su “Naująja muzikų karta” į Lietuvą atvežame unikalaus talento atlikėjus iš viso pasaulio ir rengiame jiems koncertus čia. Manau, jog menininkai turi vienytis, o ne konkuruoti tarpusavyje. Vietos užteks visiems, pasaulyje tiek koncertų salių ir žmonių, kuriems patinka klasikinė muzika. Žinote, o jei jau kalbėti apie konkurenciją, tai tokiu atveju mūsų šalies atlikėjai turėtų konkuruoti ne tarpusavyje bet su tuo, kas pasaulyje yra geriausia ir pripažinta, bei stengtis pasiekti tą lygį. Prisipažinsiu, kartais tenka nustebti, kai patys muzikantai nelabai džiaugiasi vieni kitų sėkme, tačiau, manau čia tinka ta patarlė, jog jei kažkas piktai kalba apie tavo pasiekimus, reiškia viską darai teisingai. O tie kurie turi laiko piktintis, vadinasi nieko nedaro ir turi per daug laisvo laiko.

Tiesa, kad daug dėmesio skiriate ir augančiai jaunajai muzikų kartai?

Taip, Lietuvoje auga nauja, stipri ir talentinga karta. Aš džiaugiuosi, galėdamas pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su jais. Kartu su “Naująja muzikų karta” nuolat rengiame meistriškumo kursus, kuriuos vedžiau ir aš pats ir mūsų įstaigos atlikėjai, be to organizavome ir festivalį, kuriame studentai turėjo galimybę ištisas dešimt dienų semtis žinių festivalio akademijoje. Dar ir šiandien gauname iš jų laiškus, kuriuose jie prisimena šį įvykį. Man gana dažnai skambina mokiniai, prašydami juos paklausyti, ir visuomet tai darau su dideliu malonumu. Man patinka, kada jie mąsto atvirai, ieško ir pasiruošę priimti naudingus patarimus.

Sakykit, ar lengva gyventi su menininku?

Manau, kad nėra labai paprasta. Nors ne aš turėčiau apie tai kalbėti, bet, žinoma, žmogui esančiam šalia, reikia prisitaikyti ir prie neįprasto grafiko, ir skirtingų nuotaikų. Tačiau, manau, tame yra ir savotiško žavesio, kaip kad galimybė stebėti kūrybinį procesą iš vidaus ir būti jo dalimi. Apskritai tai, ką pasiekia menininkas ir tai, kas matoma viešumoje, nėra vien tik jo vieno rezultatas. Daug žmonių prisideda prie to, pirmiausia šeima, tuomet pedagogai, žmonės kurie tiki tavim ir dar daug daug svarbių sudedamųjų dalių, kurių visuma ir sukuria menininkui galimybę būti ten, kur jis yra…

Pianistas Kasparas Uinskas, koncertai Lietuvoje:

Balandžio 17 d. 18.00 val. – Kauno filharmonija

Balandžio 25 d. 19.00 val.- Piano.LT Koncertų salė, Vilnius

Atlikėjo kviečiame klausytis:

http://www.youtube.com/watch?v=ov1bQb38OFE

http://www.youtube.com/watch?v=kmG1ICMJWCM&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=tS6Dxa8Ze_U

Ketvirtadienį 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos jaunosios kartos austrų pianistas Ingolfas Wunderis. Klagenfurto mieste gimęs pianistas mokytis muzikos pradėjo sulaukęs ketverių. Dešimt metų lankė smuiko pamokas, tačiau būdamas keturiolikos atsiskleidė kaip neeilinis fortepijono talentas. I.Wunderis studijavo Klagenfurto ir Linco konservatorijose bei Vienos muzikos ir menų universitete. 2010 m. laimėjęs antrą vietą bei publikos prizą F.Chopino vardo pianistų konkurse Varšuvoje, pianistas pasirašė sutartį su įrašų leidybos kompanija „Deutsche Grammophon“.

Honorarais nelepinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų orkestras viltingai laukia didžiosios statybos pabaigtuvių.

2004 m. smuikininkas Vilhelmas Čepinskis subūrė trylikos styginių instrumentų orkestrą „Camerata Klaipėda“, kuriam gyvuoti padėjo Klaipėdos savivaldybės parama. Kolektyvas ruošė bendras programas su žymiais scenos meistrais, surengė daugiau kaip du šimtus koncertų šalyje ir užsienyje.
Tačiau prieš keletą metų kontraktas su Klaipėdos savivaldybe pasibaigė, ir jaunas kolektyvas tapo niekam nebereikalingas. „Netekome pragyvenimo šaltinio – kone visi pastarųjų metų koncertai būdavo be honorarų. Norint tokiomis sąlygomis išlikti, reikėtų galva daužyti į sieną, bet tam dar galvą tvirtą reikia turėti. Kūryba nukenčia nuo tokių dalykų“, – atvirai „Veidui“ dėstė V.Čepinskis.
Be prieglobsčio likusio orkestro vadovas kreipėsi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų administraciją ir buvo maloniai sutiktas. Pernai liepą, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse, V.Čepinskio vadovaujamas ansamblis rūmų didžiojoje menėje pirmąkart pasirodė klausytojams nauju pavadinimu – „Camerata Palatina Vilnensis“.
Kolektyvo sudėtis, pasak V.Čepinskio, nesikeitė. Muzikantų amžius – iki 36 metų, dauguma vilniečiai, bet yra ir iš kitų miestų, netgi iš kitų valstybių (Švedijos, Rusijos, Baltarusijos) atvykstančių bendraminčių. „Trylika atlikėjų scenoje – tai ne trisdešimt, už kito nugaros nepasislėpsi. Kiekvienas privalo būti aukščiausio lygio muzikantas“, – tvirtina kolektyvo vadovas.
Jau ir anksčiau kolektyvo repertuare buvo nemažai senosios muzikos kūrinių. „Kai atlikdavome Antonio Vivaldi ar Sebastiano Bacho programas, specialistai teiraudavosi, ar mūsų instrumentai nėra senoviniai, su barokinėmis stygomis, mat pavykdavo pasiekti barokinei muzikai būdingą skambesį. Aišku, apie brangius instrumentus tegalime pasvajoti – dauguma „Camerata Palatina Vilnensis“ muzikantų orkestre groja savo privačiais instrumentais“, – pasakoja V.Čepinskis.
Kol kas jokio finansavimo „Camerata Palatina Vilnensis“ negauna, teturi teisę naudoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų orkestro vardą. Tikimasi, kad baigus rūmų statybą padėtis pasikeis – atsiras galimybių rengti daugiau koncertų, o gal net ir festivalinę veiklą plėtoti. Tačiau orkestras neketina virsti vien barokinės muzikos ansambliu – dabartinė repertuaro įvairovė turėtų išlikti.
„Camerata Palatina Vilnensis“ gegužės mėnesį ketina gastroliuoti Rusijoje, o vasarą vyksiančiame Pažaislio muzikos festivalyje žada pasaulinę premjerą: kompozitoriaus ir gitaristo Geraldo Garcios kūrinį kameriniam orkestrui padės atlikti gitaristas Sergejus Krinicinas. Į Lietuvą žada užsukti ir pats G.Garcia.

Žvilgsnis į praeitį: muzika Valdovų rūmuose
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciniuose rūmuose Vilniuje virė aktyvus muzikinis gyvenimas. Iš užsienio buvo parsivežamos žinios apie muzikos naujoves, kviečiami aukščiausio lygmens atlikėjai bei kūrėjai, užsakomi instrumentai. Vokalinė ir instrumentinė muzika skambėjo užsienio diplomatų priėmimuose, užpildydavo rūmų ceremonialo renginius. Muzikos reikmėms buvo skiriama valstybės iždo lėšų, menininkai pamaloninami įvairiomis dovanomis, o tam tikromis progomis – ir didesnėmis piniginėmis išmokomis. Jie, palyginti su kitų profesijų atstovais ir amatininkais, buvo vertinami aukščiau, jų materialinė padėtis buvo geresnė.
Lietuvos valdovai kviesdavosi žymiausius atlikėjus iš Vakarų Europos. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos iniciatyva Valdovų rūmuose Vilniuje 1636 m. pastatyta pirmoji opera „Elenos pagrobimas“ – dešimtmečiu anksčiau nei Paryžiuje. Operai statyti valdovas į Vilnių pakvietė italų kompozitorius, muzikantus, dainininkus, aktorius, šokėjus ir scenos meistrus. O jo žmona Cecilija Habsburgaitė atvežė šokio tradiciją ir buvo pastačiusi trylika didesnės ir mažesnės apimties baletų, kurie tapo rūmų tradicija.
Neatsiejama diplomatinio protokolo Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalis buvo keitimasis dovanomis, kurios teiktos ne tik monarchams, bet ir valdovėms. Tarp kitų karališkų atributų minimi ir įvairūs muzikos instrumentai. Pavyzdžiui, 1408 m. Vokiečių ordino magistras, rodydamas ypatingą dėmesį Onai Vytautienei, atsiuntė jai klavikordą (tai ankstyviausias šio fortepijono prototipo paminėjimas Europoje) ir nedidelius portatyvinius vargonėlius. Tai leidžia manyti, kad jau XV a. pradžioje muzikinis gyvenimas Lietuvos valdovo aplinkoje savo kokybe nenusileido Vakarų Europos rezidencijų tradicijoms.

Festivalis „Vilnius Jazz“, nuosekliai plečiantis Lietuvos džiazo auditorijos akiratį, šiemet švenčia savo 25-metį. Jubiliejaus proga be turiningos programos ir jau septintus metus jaunąsias džiazo pajėgas mobilizuojančio konkurso „Vilnius Jazz Young Power“, naujojo džiazo išsiilgusiems klausytojams festivalis dovanoja priešfestivalinių koncertų ciklą. Pirmasis šio ciklo koncertas primena, kad kovas – frankofonijos mėnuo ir pristato jaunosios Prancūzijos džiazo kartos atstovus – eksperimentinį džiazo trio iš Paryžiaus MeTal-O-PHoNe su kviestiniu svečiu gitaristu Julien Desprez.

MeTal-O-PHoNe – tai savotiška kamerinės elektroninės muzikos laboratorija, praktikuojanti metalinių skambesių alchemiją. Jos centrinė ašis – vibrafonas, papildytas gausybe metalinių priedų ir praturtintas naujų spalvų suteikiančia elektronika.

Balansuodamas ant džiazo ir alternatyvaus roko ribos, šis trio kuria savitą garsovaizdį su industrinės muzikos, minimalizmo, laisvojo džiazo, progresyviojo metalo bei džiazroko štrichais, pulsuojantį ir roko energija, ir hipnotizuojančiu meditatyvumu. Grupės muzikos įtakas atskleidžia plataus atgarsio sulaukusio debiutinio trio albumo „MeTal-O-PHoNe“ (2009) kompozicijų pavadinimai, tokie kaip „Steve Reich in Babilone“, “Robosticks“ „Improvisation zen“.

Trio MeTal-O-PHoNe subūrė vibrafoninkas Benjamin Flament, neretai vadinamas pagrindine jėga šiandieninėje Paryžiaus džiazo scenoje. Jo garsinė alchemija aprėpia ne tik vibrafono skambesių galimybių tyrinėjimus; jis pasitelkia ir išties gausius metalo resursus – nuo egzotiškų tradicinių instrumentų iki sendaikčių turgelio atradimų ar variklio detalių, kurie elektroninių efektų pagalba suskamba netikėtomis spalvomis, primindami Javos gamelaną, Tibeto dainuojančius dubenėlius ar afrikietišką kalimbą.

Puikų atsaką B.Flamento garsiniams tyrinėjimams kuria kiti du nariai – Belgijoje gimęs kontrabosininkas Joachim Florent, jau pažįstamas ištikimiems Vilnius Jazz gerbėjams iš fantastiškos grupės Jean Louis bei elitiniu vadinamas būgnininkas Elie Duris, išsiskiriantis solidžiu ir preciziškai tiksliu muzikavimu bei plačia tembrų palete.

Kaip kviestinis svečias su trio pasirodys gitaristas Julien Desprez. Pradėjęs groti gitara palyginti vėlai, būdamas 16, jau po dviejų metų savarankiškų studijų, jis tobulinosi Montreuil džiazo konservatorijoje, kurią baigė su pagyrimu 2005. Aktyviai įsiliejęs į jaunosios Paryžiaus džiazo kartos gretas, 2008 jis subūrė vieną iškiliausių grupių Coax Collective, kuriame groja ir vibrafonininkas Benjaminas Flamentas. J.Desprez yra kelių iškilių kolektyvų, tokių kaip Radiation 10, Q, Irene bendralyderis, atsikleidžiantis šiose grupėse kaip jautrus, įvairiapusis ir muzikantas. Gitaristo universalumas suteikė jam galimybę muzikuoti su tokiomis džiazo scenos asmenybėmis, kaip Han Bennink, Charlie Haden, Francois Jeanneau, Stephane Payen, Guillaume Orti, Benoit Delbecq bei Nacionaliniu džiazo orkestru.

Savą metalinę intrigą trio MeTal-O-PHoNe ir Julienas Desprez pristatys kovo 19 dieną naujoje kūrybinėje erdvėje – “Studio9″, Gedimino pr. 9, Vilnius.

Bilietus platina Bilietų Pasaulis , kaina – 33 Lt.

Vasario 22 d. ir 23 d. iš Niujorko atvykstantis charizmatiškasis pianistas Viktoras Goldbergas (Izraelis/JAV) Lietuvoje surengs du pasirodymus. Pirmą kartą viešintis atlikėjas koncertuos Kauno filharmonijoje bei Piano.LT koncertų salėje Vilniuje.

Pasaulinis turas

Vos daugiau nei už savaitės Lietuvos klausytojai turės galimybę išgirsti klasikinės muzikos pasaulyje gerai žinomą pianistą V. Goldbergą. Koncertais Lietuvoje atlikėjas pradės savo gastroles Europoje, kurias jis užbaigs žymiojoje Vienos Konzerthaus salėje. Po pasirodymų Europoje seks intensyvus koncertinis turas Azijoje: Šanchajuje, Kinijoje, Filipinuose ir P. Korėjoje. „Ilgai ieškojome tinkamos datos pianistui atvykti į Lietuvą, tad labai džiaugiamės, jog jo užpildytame grafike atsirado vietos ir dviems koncertams mūsų šalyje. Niujorko Carnegie Hall, Linkolno centro Alice Tully Hall – tai tik keletas garsių salių, kuriose pasirodo V. Goldbergas. Jis yra laukiamas didžiųjų scenų Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje, tad mūsų klausytojams šie koncertai bus puiki proga čia Lietuvoje išgirsti tai, kas dažnai būna pasiekiama tik užsienyje.” – džiaugiasi koncerto organizatoriai.

„Pianizmo ir poetiškumo stebuklas…”

Užsienio kritikai išskiria nepaprastą V. Goldbergo talentą prikaustyti klausytojus nuo pirmųjų garsų bei uždegti juos savo giliomis interpretacijomis ir meistriška technika. „Magiškas, uždegantis grojimas… ” rašo Washington Post, „Pianizmo ir poetiškumo stebuklas…”  žavisi The Boston Intelligencer. „V. Goldbergas – didis talentas… jo grojimas kupinas poetiškumo… jį tiesiog dievina klausytojai”, taip po pianisto pasirodymo rašė prestižinio Emmy apdovanojimo laimėtojas, eilės knygų, tame tarpe ir knygos apie Vladimirą Horowitzą, autorius Davidas Diubalis. „Jam skambinant kūrinį, salėje tvyrojo magiška įtampa, klausytojai sulaikę kvapą stebėjo kiekvieną jo paspaudimą… V. Goldbergas dažnai lyginamas su legendiniu V. Horowitzu… jis nepalyginamas su niekuo… jis toks išskirtinis ir nuostabus… Savo grojimu jis demonstruoja neišsemiamą aistrą, energiją ir ugnį.” (The Philippine Star)

Užburianti programa

Lietuvos publikai dar mažai pažįstamas atlikėjas, mūsų šalyje atliks įdomią ir daug jėgų reikalaujančią programą, kurioje A. Skriabino, J. Haidno, J. Brahmso ir P. Čaikovskio kūriniai. „Man patinka sudėlioti programą taip, jog joje būtų juntamas balansas ir įvairovė. Tai paverčia koncertą neužmirštamu išgyvenimu klausytojams. Dažniausiai praleidžiu labai daug laiko, kol atrenku kūrinius. Renkuosi tuos, kurie man daug reiškia, o taip pat ir tokius, kuriuos manau, jog publikai reikėtų išgirsti. Kadangi Lietuvoje koncertuosiu pirmą kartą, noriu, kad klausytojai išgirstų visas mano skambinimo spalvas, tad parinkta programa bus labai įvairi, kontrastinga ir įtraukianti.” – sako pianistas V. Goldbergas, nekantriai laukiantis susitikimo su lietuvių publika.

Pianisto Victor Goldberg koncertai Lietuvoje:

2012 m. vasario 22 d. – Kauno Filharmonija;
2012 m. vasario 23 d. – Piano.LT, Vilnius.

Youtube nuorodos:

http://www.youtube.com/watch?v=6ZHqZGixTeU

http://www.youtube.com/watch?v=dqIeVIEJwC8

http://www.youtube.com/watch?v=RxrZgUnnkeY

Raimondo Binkausko klausytojai dažnai užmiega jau per pirmąsias dešimtį minučių, tačiau senovės kultūrų instrumentais grojantis 33 metų vilnietis to anaiptol nelaiko nepagarba.

Įsivaizduokite maždaug keturiasdešimt 30–50 metų įvairiausių profesijų ir socialinės padėties žmonių, kurie susirenka į atlikėjo pasirodymą visiškai nežinodami, kas jų laukia, bet išgirsta muzika juos taip paveikia, kad bent pusė jų jau po keliolikos minučių… užsnūsta.
Vieną šaltą sausio vakarą Vilniaus pranciškonų vienuolyno patalpose, mirguliuojant daugybės žvakių liepsnelėms, savo pasirodymą surengė netradicinės muzikos atlikėjas, garso terapijos meistras Raimondas Binkauskas. Vienoje erdvių vienuolyno salių ant grindų buvo pakloti kilimėliai, padėta pagalvėlių ir pledų, o susirinkusių klausytojų buvo paprašyta atsigulti, jei šalta – apsikloti, užsimerkti ir tiesiog klausytis.
Tokią netradicinę dovaną draugams savo gimtadienio proga nutarė padovanoti viena vilnietė. Daugeliui susirinkusiųjų tai buvo staigmena, apie kurią iš anksto žinojo tik vienas kitas svečias.
Ir nors prašymas per gimtadienio vakarėlį gultis ant grindų, kaip ir visa pasirodymo metu sukurta šiek tiek mistinė atmosfera, kai kam galėjo atrodyti keistokai, R.Binkausko muzika susirinkusiuosius paveikė taip stulbinamai, kad dauguma klausytojų po kurio laiko jau snūduriavo arba buvo labai arti to.
Buvome nustebę ir mes, nes R.Binkauskas darė, regis, tokius paprastus dalykus – mušė didžiulį gongą, pūtė kriauklę ar lazdele braukė per bronzinį dubenėlį, taip išgaudamas pačius netikėčiausius garsus, taip pat retsykiais ką nors suniūnuodavo gerklinio dainavimo technika, bet visa tai veikė taip atpalaiduojamai ir raminamai, kad visi rūpesčiai, įtampa ir stresas išgaravo akimirksniu.

Neįprasti garsai išvaduoja iš streso

Nieko keista, kad į R.Binkausko rengiamus garso terapijos seansus dažnai renkasi žmonės, kenčiantys nuo streso ir įtampos. Jam yra tekę rengti pasirodymus ir verslininkams, ir politikams: R.Binkauskas ne tik dalyvauja užsakomuosiuose renginiuose bei įvairiuose kultūros projektuose, bet ir reguliariai rengia užsiėmimus grupėms, į kuriuos gali patekti visi norintieji.
Taip pat jis atlieka individualų garso masažą. Pavyzdžiui, žmogus atsigula, o R.Binkauskas ant tam tikrų akupunktūrinių taškų deda bronzinį dubenėlį ir juo groja. Manoma, kad tuomet žmogų teigiamai veikia ne tik garsas, bet ir fizinė dubens vibracija.
Pokalbį su R.Binkausku pradėjome aiškindamiesi, kaip tiksliau apibūdinti jo veiklą. Atlikėjas pažėrė net keletą galimų apibūdinimų: sako, kad tai, kuo užsiima, galima vadinti garso terapija, nors daug kam toks pavadinimas iš karto kelia asociacijas su sveikatos problemomis, nors garso terapija skirta anaiptol ne vien ligoniams; bet galima vadinti ir garso kelione, garso sesija arba gongo maudynėmis. „Nes mes tuose garsuose tarsi nuplauname save. Šio termino autorius – vienas mano gongo mokytojų Donas Conreaux“, – teigia pats atlikėjas.
Jokios mistikos čia nėra – teigiamas garso poveikis įrodytas moksliniais tyrimais. Kaip sako R.Binkauskas, klausantis gongo, vadinamųjų Tibeto dainuojančių dubenėlių ar kitų senovės instrumentų garsų, smegenyse vyksta tam tikri procesai – jų sinchronizacija, o tai žmogų veikia labai raminamai.
„Kiekviename garse yra tyla. Savo vidinę tylą ypač padeda pajusti gongo skambesys“, – teigia Raimondas. Jis ne kartą yra pastebėjęs, kad ir jo vienų metukų sūnus, pradėjęs verkti ar kažko suirzęs, tėčiui grojant bemat nurimdavo. „Mano „kleckas“ labai mėgsta tuos garsus, kartais dalyvauja mano sesijose, leidžiu ir pačiam pagroti: pamušti gongą, paskambinti varpeliais, padaužyti į apverstų puodų dugną“, – pasakoja atlikėjas.
Beje, Binkauskų šeima ir sau rengia asmeninius garso terapijos seansus, kaip Raimondas sako, nusiraminimui prieš miegą vietoj vakaro žinių: susirenka namie visa šeima ir kuris nors vienas arba visi pagroja pasirinktais instrumentais, susikaupę pasiklauso.
„Kaip į tai reaguoja jūsų kaimynai?“ – klausiame. Raimondas šypteli: kaimynų ramybės gongo skambesys tikrai nedrumsčia, nes šeima gyvena ne daugiabutyje, o nuosavame name.
R.Binkauskas savo iniciatyva rengia meditacinius koncertus ir įkalinimo įstaigose – jo garsų terapijose jau dalyvavo Pravieniškių bei Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys. Vyras tiki, kad kaliniams tai padeda pajusti ramybę, o gal net atrasti gėrio savyje.
R.Binkauskas dalyvauja ir kultūros projektuose. Pavyzdžiui, vienoje Kauno galerijų jis kartu su dailininke Simona Juškevičiūte neseniai ieškojo garso ir tapybos harmonijos: menininkė eksponavo savo kūrybą, o garso virtuozas grojo įvairiais senaisiais instrumentais. Pasak R.Binkausko, ne vienas žiūrovas vėliau stebėjosi, kad paveikslai su muzika rezonuodavo, tarsi atgydavo.
Na, o šiandien jis puoselėja naują idėją – ketina rengti garso seansus mamoms su vaikais nuo trijų mėnesių iki trejų metų.

Visų instrumentų nebesuskaičiuoja

R.Binkauskas kadaise vos netapo teologu – studijavo teologiją universitete, tačiau mokslų nebaigė, išvyko keleriems metams į Angliją. 2005 metais jis pirmą kartą pamatė grojantį žymų gongo meistrą iš JAV D.Conreaux. Ši muzika, gongo filosofija vyrą, jau seniai besidomintį Rytų filosofija ir Rytų kovomis, konkrečiai aikido, labai sužavėjo ir net pakeitė jo gyvenimą. R.Binkauskas netrukus pradėjo pats mokytis groti šiuo senuoju instrumentu, atrado ir daugybę kitų, kol galiausiai garsas, netikėčiausios jo išgavimo priemonės tapo jo gyvenimo būdu.
„Man visą laiką atrodė, kad jau esu kažkur gongą girdėjęs. Vėliau prisiminiau, kad būdamas vaikas mėgdavau tarškenti delnais į cinkuotą vonelę. Tai buvo mano pirmieji bandymai groti“, – pasakoja R.Binkauskas.
Kaip garso terapijos praktikas, R.Binkauskas dabar yra Lietuvos muzikos asociacijos narys, tačiau specialaus muzikinio išsilavinimo jis neturi ir tvirtina, kad tai nėra būtina: čia svarbiausia improvizacija, garso ir balso išraiška, o ne teorinės žinios ar muzikinė klausa. „Manau, kiekvienas žmogus gali atrasti savyje kompozitorių. Be to, sakoma, kad ne tu groji gongu, o gongas groja tavimi“, – šypteli pokalbininkas.
Pagrindinis R.Binkausko gongas yra 96 cm skersmens bronzos ir kitų metalų lydinys. Tai, ko gero, svarbiausias, bet toli gražu ne vienintelis jo naudojamas instrumentas.
Visų instrumentų, kuriuos naudoja per savo pasirodymus ar užsiėmimus, Raimondas net nebesuskaičiuoja – jų daugybė, be to, kaskart pasitelkiami vis kiti jų deriniai. Ne visus juos ir pavadinsi instrumentais, na, bent jau tokiais, prie kokių esame įpratę. Pavyzdžiui, labai svarbus R.Binkausko pasirodymų akcentas yra Tibeto dainuojantys dubenėliai: tai autentiški iš Indijos ar Nepalo parvežti bronzos dubenys (seniausiam iš R.Binkausko turimų – daugiau nei pusantro šimto metų), kurių skambėjimą vyras išgauna dviem būdais. Pirmuoju – kai švelniai stuksena į dubens briauną medine lazdele, kuri gali būti aptraukta oda ar kokia kita medžiaga, ir taip išgauna skambesį, panašų į varpo. Antruoju ta pati lazdelė atitinkamai paspaudžiant sukama aplink dubenelio briauną: tuomet garsas būna vientisas, tęstinis. Pasak R.Binkausko, galima per dubens briauną braukti ir, tarkime, smuiko smičiumi – tuomet jis suskamba dar kitaip.
Mūsų pašnekovas daugiausia naudoja tokius senovės kultūrų instrumentus, kurie padeda atkurti gamtos stichijų garsus. „Vienas tokių instrumentų yra vadinamasis vandenyno būgnas. Tai odinis būgnas su tam tikrais metaliniais šratukais viduje, kuriems judant išgaunamas garsas, artimas jūros ošimui. Taip pat yra tokios lietaus lazdelės, perkusinis instrumentas, aš jas turiu pagamintas iš kaktuso ir bambuko: į šių lazdelių vidų įberta sėklyčių, jos byrėdamos per kliūtis išilgai kaktuso ar bambuko vamzdžio sukuria garsą, labai panašų į lietų. Vėjo garsas išgaunamas pučiant specialiai paruoštą kriauklę – vienas jos galas nupjautas, kad būtų galima pūsti panašiai kaip trimitą, arba sukant ilgą metalinę stygą“, – savo instrumentus apžvelgia R.Binkauskas, nuolat atrandantis vis naujų netikėtų variantų ir taip paįvairinantis savo pasirodymus.
Viena klausytoja, pastebėjusi, kad R.Binkauskas pasirodymo metu suka ore daiktą, panašų į didelę plastikinę žarną (nematydamas nė neįtartum, kad toks nuostabus garsas sukeliamas šitokiu būdu), paklausė, ar ji kartais ne nuo dulkių siurblio. „Bandžiau, bet su dulkių siurbliu nieko gero neišeina“, – šyptelėjęs atsakė R.Binkauskas.
Iš tiesų jei klausaisi improvizacijų užsimerkęs, beveik neįmanoma atspėti, kaip šis garso meistras išgauna vieną ar kitą garsą. Be to, R.Binkauskui puikiai sekasi sukurti harmoningą jų skambesį, net jei vieną akimirką jis pučia kriauklę, o kitą jau mosuoja plienine styga.
„Rekomenduoju klausytojams atsigulti ir užsimerkti, nes tuomet pasiekiamas geriausias efektas – taip protui leidžiama pailsėti, nereikia stebėti, analizuoti, kuo čia dabar grojama. Lieka tik garsas“, – pataria pašnekovas.

R.Binkausko muzika susirinkusiuosius paveikė taip stulbinamai, kad dauguma klausytojų po kurio laiko jau snūduriavo.

Sausio 13 – 15 dienomis New York mieste (JAV) vykstančioje 34-ojoje kasmetinėje Amerikos kamerinės muzikos konferencijoje pristatoma lietuvių kompozitoriaus Gedimino Gelgoto muzika.

Kasmetinėje konferencijoje susitinka tik didžiausios JAV muzikos vadybos bei leidybos kompanijos, kurių tarpe G.Gelgoto muziką atstovauja įtakinga Vokietijos – JAV muzikos leidybos kompanija „Peermusic“. Su šia kompanija kompozitorius Gediminas Gelgotas kontraktą pasirašė 2010-aisiais, nuo tada kompanija leidžia kompozitoriaus partitūras ir reprezentuoja jį pasaulinėje muzikos rinkoje.

Šios konferencijos metu kompozitorių atstovaujanti įmonė ieško susitarimų su didžiosiomis JAV vadybos kompanijomis, tikimasi greitu metu JAV muzikinį pasaulį plačiau supažindinti ne tik su lietuvių kompozitoriaus muzika, bet ir su jo muziką reprezentuojančiu Gedimino Gelgoto NI&Co ansambliu.

Iš New York‘o grįžusio kompozitoriaus muziką bus galima išgirsti jau sausio 25 dieną Nacionalinėje Filharmonijoje, Vilniuje, kur greta žymios A. Part, T. Riley minimalistinės muzikos, ansamblis NI&Co atliks ir Gedimino Gelgoto kūrinius “Aidai tūkstančiui metų”, “Never Ignore Cosmic Ocean”, bei “Nerobotizuojami 21, laisvė”.

8-ojo dešimtmečio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje į muzikos grupę susibūrusi aštuonių vyrukų kompanija pasirinko keistą, tačiau itin aktualų tuo metu šalyje vyravusiam ekonominiam nuosmukiui pavadinimą. UB40 – tai bedarbystės simbolis – paraiškos bedarbio pašalpai gauti kodas.
Sunkiu ekonominiu laikotarpiu, 1978 metais, susijungę jaunuoliai susivienijo vedini meilės jamaikietiško regio muzikos ritmams. Pasak jų, grupės pavadinimas gimė jiems visiems esant bedarbiais ir stovint eilėje šalies darbo biržoje. Todėl ir neilgai trukus po grupės susikūrimo išleistas pirmasis albumas buvo pavadintas „Signing Off“, o jo viršelis vaizdavo bedarbystės pašalpos formą.
Jau išleistas pirmasis „UB40“ albumas pateko į Didžiosios Britanijos muzikos topų aukštumas. Na, o dar po keleto metų išleista daina „Red Red Wine“ pakerėjo visą pasaulį ir įsitvirtino pirmose topų vietose. Grupė dideliais šuoliais kilo į pasaulinės aukštumas.
Šiandien „UB40“ gali pasigirti ne viena dešimtimi populiarių kūrinių, pagal kurių melodiją juda ne tik vyresnioji karta, bet ir jos vaikai. Pasak „UB40“ koncertų turo Lietuvoje organizatorių, tai bus didžiausia 90-ųjų diskoteka visoje Lietuvos istorijoje.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykstantys „UB40“ vyrukai surengs du nepakartojamus, ritmingus ir į Jamaikos gatves nukeliančius koncertus. Jų taip vadinama meilės ir taikos muzika vasario 18 d. skambės Vilniaus „Siemens“ arenoje, o vasario 19 d. džiugins į Panevėžio „Cido“ areną susirinkusiųjų ausis ir širdis. „UB40“ koncertai Lietuvoje įtraukti į grupės gastrolių po Europą tvarkaraštį.
„UB40“ koncertą Lietuvoje organizuoja didžiausiai šalyje pramogų verslo kompanijų grupei „SEVEN Entertainment“, vienijančiai įvairiose pramogų srityse pirmaujančias Lietuvos bendroves, kurios užsiima arenų valdymu, renginių organizavimu ir bilietų platinimu, priklausanti bendrovė „SEVEN Live“.

Nuo 2006 – ųjų gyvuojantis Gedimino Gelgoto stygininkų kolektyvas NI&Co gavo Vilniaus Savivaldybės globą ir įsikėlė dirbti į Vilniaus Rotušės patalpas. Čia dienomis sklindančius styginių muzikos garsus galima girdėti jau porą mėnesių. Iki šiol kolektyvas kūrybinę savo veiklą vykdė Gedimino prospekte veikusioje Fluxus Ministerijoje.

“Nauja situacija įpareigoja, tačiau tuo pačiu čia jaučiamės puikiai. Malonu būti įvertintam savam mieste, dėl to tikrai džiaugiamės ir už tai esame dėkingi” – kalbėjo Gediminas Gelgotas.

Vilniaus Savivaldybės choro “Jauna Muzika” vadovo, kompozitoriaus ir dirigento Vaclovo Augustino nuomone, NI&Co pateikia tikrai naują kūrybinį rezultatą ir neturi jokių analogų Lietuvių kultūroje. Dėl aukštos grojimo kokybės ir savo išskirtinių savybių Vokietijos kritikų 2011 m. NI&Co prilygintas pažangiausiems “Apple” kompiuteriams, pastaraisiais metais ansamblis susilaukė svarbaus garsių muzikų – dirigento K. Jarvi bei kompozitoriaus T. Riley – palaikymo.

2012-aisiais ansamblis “NI&Co” čia ketina surengti daug ryškių pasirodymų, naujus metus pradės didžiuliu koncertu Nacionalinėje Filharmonijoje jau sausio 25 dieną.

Kalėdų laikotarpiui baigiantis, Trijų Karalių vakarą, sausio 6 d. 18.30 val., Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į koncertą „Suspindo žvaigždelė“. Koncertuos arfininkė Agnė Keblytė ir kamerinis choras „Aidija“. Koncerto vedėja – aktorė Joana Čižauskaitė.

Šurmulingą kalėdinį laikotarpį palydės puikioje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios akustikoje giedamos kompozitorių J. Naujalio, M. Mažvydo, F. Gruberio kalėdinės giesmės, atliekami B. Dvariono, A. Brucknerio, F. Liszto, O. Messiaeno, kitų kompozitorių kūriniai.
Prieš daugiau nei dvejus metus duris atvėręs Bažnytinio paveldo muziejus spėjo tapti atvira, patrauklia ir įpareigojančia kultūrine Vilniaus erdve. Muziejus įsikūręs Vilniaus senamiestyje, įspūdingame Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje. Muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Lietuvos auksakalystės šedevrais, liturgine tekstile, paveikslais, skulptūromis. Prieš koncertą, 17 val. koncerto klausytojai kviečiami į ekskursiją po Bažnytinio paveldo muziejaus ekspoziciją.
Įvairių tarptautinių konkursų laureatė, buvusi M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė, kerinčiais arfos garsais burianti Agnė Keblytė šiuo metu yra Ženevos aukštosios muzikos mokyklos studentė.
Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“, suburtas 1989 m., vadovaujamas Romualdo Gražinio, yra aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Tam tikri teatro elementai, apeigiškumas galėtų būti įvardijami kaip dar vienas būdingas „Aidijos“ muzikinių programų bruožas. „Tas pats ir vis kitas“ – ar tik ne šis muzikos kritiko Edmundo Gedgaudo aforizmas taikliausiai paliudija „Aidijos“ išskirtinumą.

Bilieto kaina 40 Lt.
Bilietai parduodami bilietai.lt kasose ir Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9, Vilniuje (antradieniais–šeštadieniais 11–18 val.).