Savaitgalį gyvos muzikos ir gamtos mėgėjus kviečia trečiasis “Tamsta muzika” festivalis, vykstantis Varėnos salos Dainų slėnyje.

Ryškiausia festivalio žvaigždė – soul ir hiphopo muzikos atlikėjas Aloe Blaccas iš JAV. Be to, koncertuos daugiau nei dvi dešimtys lietuviškų grupių. Festivalio teritorijoje veiks menininkų turgelis, “One” nuotykių parkas kvies išbandyti savo jėgas sportiniuose žaidimuose bei atrakcijose. Turintieji bilietus į renginį “Lietuvos geležinkelių” traukiniu, kuriame skambės gyva muzika, važiuos už pusę kainos į abi puses.

Daugeliui jaunuolių profesijos pasirinkimas tampa nemažu galvos skausmu, o kai kurie savo sprendimu abejoja net ir pradėję studijuoti. Vyteniui niekada nereikėjo spręsti dilemos, kokį kelią rinktis. Vidurinėje mokykloje vaikinui puikiai sekėsi ir tikslieji, ir humanitariniai mokslai, tačiau jis jau nuo keturiolikos metų žinojo, kad nori tapti geru fleitininku. Ir šiandien tai svarbiausias jo tikslas. O tarptautinis pripažinimas Vyteniui lieka antrame plane, kaip, beje, ir konkursų rezultatai.
Pirmąsias vietas jis laimėjo ne viename Lietuvos ir tarptautiniame konkurse, tačiau bene svarbiausiu muzikanto darbo įvertinimu tapo vieno žymiausių fleitos pedagogų profesoriaus Williamo Bennetto kvietimas studijuoti Londono karališkosios muzikos akademijoje. Kaip Vytenis groja, W.Bennetas išgirdo meistriškumo kursuose, kuriuos vedė Lietuvoje, ir pasiūlė jam tapti vienu iš savo studentų. Laimė mokytis muzikos paslapčių pas šį profesorių nusišypso vos šešiems studentams per metus.

Muzika, kurioje dera logika ir emocijos

Šiandien Vytenis daug koncertuoja užsienio šalyse – Norvegijoje, Šveicarijoje, JAV, Ukrainoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Anglijoje groja ne tik kaip solistas, bet ir įvairiuose ansambliuose bei akademijos orkestruose. Lietuvoje dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, tokiuose koncertuose, kaip “Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu”, “Musica sacra”, “Visai šeimai” Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Kongresų rūmuose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos renginiuose, vasarą koncertuoja Nidoje. Yra grojęs su Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos kameriniu bei Valstybiniu simfoniniu orkestrais.
Beje, gabus vaikinas neapsiriboja vien tik fleita. Šiais metais jis improvizavo su freestyle atlikėjais, pritaikė hiphopo kūrinius nedideliam ansambliui. “Šiuo metu mano pastangos nukreiptos į įvairiapusį savęs ir muzikos pažinimą, todėl nežiūriu į kitus fleitininkus kaip į konkurentus, o iš jų mokausi. Taip pat ir iš stygininkų, iš kurių semiuosi artikuliacijos žinių, iš grojančiųjų variniais instrumentais – energijos, ekspresijos, iš vokalistų – spalvingumo, kūno ir instrumento vienybės pajutimo. Muzika tokia neišsemiama, kad joje slypinčios gelmės mane ir skatina nuolatos ieškoti, gilintis ir tobulėti”, – dėsto Vytenis, šiemet baigęs trečią Londono karališkosios muzikos akademijos kursą.
Jo mama, pianistė ir vargonininkė, Lietuvos muzikos ir teatro docentė Virginija Survilaitė sako, kad Vytenis nuo pat mažų dienų mėgo giliai nerti. Jam svarbu kiekvieną dalyką iškapstyti iki pačių gelmių, suprasti, kodėl tam tikri procesai vyksta vienaip, o ne kitaip. “Nurimsta tik išsiaiškinęs. Jis ne emocinio tipo muzikantas. Vytenio grojime galima dėti lygybės ženklą tarp logikos ir emocijos. Kiekviena jo išreikšta emocija yra tikslinga”, – sūnaus grojimo stilių apibūdina V.Survilaitė.
Vytenio mokytojas Nacionalinio simfoninio orkestro pirmasis fleitininkas Valentinas Gelgotas taip pat pastebi, kad vaikino darbštumas ir neapsakomas noras mokytis, viską iki smulkmenų išsiaiškinti, išsiklausinėti yra išskirtinis jo bruožas. “Vytenis ne tik viską padarydavo, ką sakydavau, bet ir klausinėdavo apie pojūčius. Mano pastabas įsirašydavo, o grįžęs namo perklausydavo. Jo talentas, darbštumas ir smalsumas padeda siekti užsibrėžtų tikslų”, – teigia V.Gelgotas. Pedagogas priduria, kad dirbdamas su Vyteniu net nepastebėdavo, kaip 45 minučių pamoka užsitęsdavo dvi valandas.

Pasuko senelio pėdomis

Pasak V.Survilaitės, Vyteniui niekada nereikėjo dėti daug pastangų ar ilgas valandas kankintis prie instrumento, kad pasiektų rezultatą. Kūrinius jis išmokdavo lengvai ir greitai, todėl jau dvylikametis berniukas koncertuodavo kartu su mama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. “Tai, kad groja rimtuose koncertuose, jam darė didesnį įspūdį, nei konkursuose laimėtos pirmos vietos. Nors kai pirmą kartą būdamas vienuolikos metų užėmė pirmą vietą J.Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurse, sakė, kad net saldu, kaip gera”, – prisimena Vytenio mama.
V.Gelgotas, kuris Vytenį groti fleita mokė nuo penkiolikos metų, prisimena niekada nekeldavęs mokiniui tikslo laimėti konkurse, tačiau šiam pavykdavo sugroti geriau net už kur kas vyresnius muzikantus. Tėvai vaikinui taip pat sakydavo, kad prizinės vietos ne tokios reikšmingos, svarbiau pagroti taip, kaip tuo metu gali.
O pats Vytenis pasakoja, kad tėvai jo niekada nevertė ir imti į rankas instrumento, tik paskatindavo groti. “Muzika mane supo nuolatos, todėl net negaliu pasakyti, kada ja susidomėjau. Mano ne tik mama muzikantė, bet ir tėtis – choro dirigentas, o senelis – žymus Lietuvos fleitininkas ir pedagogas Liudvikas Survila. Jis man buvo didelis autoritetas, nes labai mylėjo gyvenimą ir žmones, buvo visų mėgstamas ir gerbiamas ne tik kaip profesionalas, bet ir kaip artimas draugas”, – pasakoja vaikinas.
Kai Vyteniui buvo devyneri, senelis jam atidavė savo fleitą, kuria daug metų grojo Operos ir baleto teatre. Taip gabus vaikas pasuko savo senelio pėdomis, nors pirmasis jo instrumentas buvo fortepijonas. “Šešerių metų pradėjęs lankyti “Ąžuoliuko” vaikų muzikos mokyklą, Vytenis gerai grojo ir fortepijonu, tačiau pastebėjome, kad geru pianistu bus sunku tapti, nes jo ranka neplati, nors pirštai ir ilgi”, – atskleidžia V.Survilaitė ir priduria, jog sūnus, gavęs iš senelio dovanų fleitą, niekieno neskatinamas pradėjo labai daug dirbti, kad pasiektų kuo geresnių rezultatų.
“Muzikantui labai svarbūs du dalykai: muzikos suvokimas ir turėjimas daug gerų priemonių jai išreikšti. Vaikystėje priemonių trūkumą bandydavau kompensuoti nuoširdžiu muzikavimu, bet vėliau supratau, kad be gerų įgūdžių tai pasiekti darosi vis sunkiau”, – sako Vytenis.
Jis įsitikinęs, kad tik V.Gelgoto dėka suprato svarbiausius grojimo fleita principus ir buvo priimtas į Londono karališkąją muzikos akademiją. Mat mokytojas, negailėdamas savo laiko, nuosekliai kėlė vis didesnius reikalavimus dėl garso kokybės, muzikos suvokimo, virtuoziškumo.

Grojimas – vienas iš daugelio mėgstamų užsiėmimų

Ar į muzikos paslaptis nuo mažų dienų panirusiam Vyteniui likdavo laiko pagainioti kamuolį ar pašėlti su draugais? “Pradėjęs groti fortepijonu, o vėliau išilgine fleita, nenujaučiau, kiek pastangų ir darbo tai pareikalaus, todėl man tai buvo tik vienas iš daugelio mėgstamų užsiėmimų. Tėvai stebėjosi, kad mėgau skaityti įvairias enciklopedijas. Aš taip norėjau pažinti pasaulį. Taip pat draugai ir futbolas užimdavo didelę laiko dalį”, – pasakoja jaunasis fleitininkas.
Jo mama prisimena, kad Vytenis, sulaukęs vos dvejų metų, jau pažino visas raides, o būdamas trejų jau puikiai skaitė. Tad visą vaikystę buvo pasinėręs į knygų pasaulį, vėliau domėjosi psichologija, Rytų filosofija. “Būdamas paauglys nusprendė, kad nevalgys mėsos, tačiau aš tam priešinausi, iki kol sulaukė devyniolikos. Nuo tada jis atsisakė mėsos, žuvies produktų, nes laikosi principo, kad negalima žudyti, jei nesi alkanas”, – sūnaus pažiūras atskleidžia V.Survilaitė.
Šiandien Vytenis taip pat domisi ne vien tik muzika. “Nuotykiai, kelionės, nauji žmonės, įvairiausios patirtys – tai ne tik įdomu, bet ir skatina mane nesustoti. Mano geriausi draugai – ne muzikantai, todėl tarpusavyje bendraudami mes praturtiname vieni kitus. O iš vaikystės likęs sporto ir aktyvaus gyvenimo būdo potraukis išliko ir dabar”, – dėsto perspektyvus fleitininkas.
Jis jau šiais metais planuoja dalyvauti keliose perklausose laisvai fleitininko vietai orkestre užimti, turi tikslą sukaupti platų fleitos repertuarą. Taip pat jį traukia naujos fleitos – nuo mikrotoninės skersinės iki kontrabosinės. O ateityje Vytenis svajoja dirbti gerame orkestre, groti kaip solistas ir su įvairiais ansambliais.

Box
Vytenio Gursčio laimėjimai

2000 m. I vieta VIII J.Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurse Kaune
2003 m. II vieta IV tarptautiniame konkurse “Jaunais flautists” Latvijpje
2006 m. Personalinė William Bennett stipendija į jo vasaros mokyklą Anglijoje
2007 m. I vieta I tarptautiniame “European Competition” fleitininkų konkurse Graikijoje
2007 m. II vieta tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse “Muzika be sienų” Druskininkuose
2008 m. III vieta tarptautiniame BFS “Performance Plus” konkurse Londone
2008 m. “Highly Commended” vieta Londono karališkosios muzikos akademijos “All flutes plus” konkurse Londone
2009 m. “Very Highly Commended” vieta Londono karališkosios muzikos akademijos “J.J. Brough prize” konkurse Londone
2010 m. “Highly Commended” vieta Londono karališkosios muzikos akademijos “All flutes plus” konkurse Londone

Savo kavinėse muziką nelegaliai leidęs Seimas pripažino pažeidęs autorių teises ginančius įstatymus, atsiprašė šių teisių gynėjų ir taikiai susitarė su jais, kad jokios baudos nebus skirtos.

“Lankėmės Seime, susitikome su kanceliarijos ir “Smulkaus urmo” atstovais, susitarėme taikiai išspręsti tą situaciją”, – sakė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA Licencijų skyriaus vadovas Rytis Šeškaitis.

Anot “Kauno dienos”, AGATA reiškė finansines pretenzijas Seimui dėl jame veikiančiose kavinėse ir restoranuose nelegaliai transliuotų muzikos kūrinių.

Seimo kancleris Jonas Milerius patvirtino, kad susitarimas su AGATA buvo pasiektas.

“Pasirašėme tokį tarpusavio supratimo raštą. Susitikime dalyvavę “Smulkaus urmo” atstovai ir teisininkai atsiprašė autorių teises ginančių organizacijų už tuos muzikos kūrinių transliavimo faktus, kurie buvo užfiksuoti šiai bendrovei nuomojamose Seimo viešojo maitinimo įstaigose”, – pripažino kancleris.

“Tačiau susitarėme, kad tai nebepasikartos ir restoranuose bei kavinėse nebebus transliuojami jokie muzikos įrašai ar radijas”, – sakė J.Milerius.

“Jeigu kartais ateityje situacija pasikeistų, pavyzdžiui, jeigu kada nors prireiktų kuriame nors Seimo restorane ar kavinėje groti muziką, būtų atskirai susitarta su autorių teisių gynėjais dėl sumokėjimo už tai”, – pridūrė jis.

Pasak Seimo kanclerio, šįkart AGATA nusprendė neimti jokių mokesčių ar baudų už tai, kad anksčiau parlamento rūmų viešojo maitinimo įstaigose grojo muzikos įrašai arba radijas.

Autorių teises ginančios organizacijos ne kartą per pastaruosius kelerius metus siuntė Seimui raštus, kuriuose buvo reiškiamos pretenzijos dėl parlamento rūmuose esančiose maitinimo įstaigose grojamų muzikos kūrinių be licencinės sutarties dėl autorinių kūrinių naudojimo.

Seimas arba neigdavo šias pretenzijas, arba niekaip nereaguodavo į tokius raštus.

“Dar 2009 m. buvome atkreipę Seimo kanclerio dėmesį į tai, kad Seimo rūmų maitinimo įstaigose nelegaliai leidžiami autorių muzikiniai kūriniai. Jokio atsakymo tuomet negavome. 2010 m. pakartojome tą patį raštą, gavę informacijos, kad pažeidimas kartojasi. Tuomet kancleris mūsų pareikalavo įrodyti padarytą pažeidimą. Antstoliai apsilankė Seime ir oficialiai užfiksavo nelegalaus fonogramų panaudojimo atvejį. Yra surašytas faktinių aplinkybių protokolas, jį persiuntėme į Seimą”, – pasakojo R.Šeškaitis.

Po to, kai galimas piratavimo Seime faktas dienraščio buvo paviešintas, kavinėms duotas griežtas nurodymas nebetransliuoti jokių muzikinių kūrinių. Nuo to laiko Seimo kavinėse ir restoranuose sklinda tik plenarinių ir komitetų posėdžių, spaudos konferencijų, diskusijų, įvairių kitų renginių tiesioginės transliacijos arba įrašai

Autorinius mokesčius reikia mokėti bet kuriuo atveju – ar tai būtų muzika, transliuojama iš grotuvo, ar iš radijo imtuvo.

Preliminariais skaičiavimais, jeigu būtų transliuojami muzikos kūriniai, Seimo kavinės per mėnesį autorių teisių agentūroms turėtų mokėti maždaug 150 litų.

Už pastaruosius dvejus metus, tai yra nuo tada, kai buvo pareikštos pirmosios oficialios pretenzijos dėl nelegaliai transliuotų muzikos kūrinių, finansinės pretenzijos Seimui galėjo siekti 3,5-4 tūkst. litų

Nuo birželio 1-osios kiekvieną darbo dienos vidudienį vilniečiai ir sostinės svečiai bus kviečiami į Stanislovo Moniuškos skverelį klausytis muzikos.

Projektą “Pietų muzika gyvai” jau antrą vasarą inicijuojantys Vilniaus mokytojų namų darbuotojai ragina vilniečius per pietų pertrauką neskubėti į restoranus ar kavines, o pasiėmus lauknešėlį ateiti į St. Moniuškos skverelį.

Čia kiekvieną kalendorinės vasaros darbo dieną bus galima pasiklausyti muzikos, dainų, kurios skambės be jokios fonogramos. Toks muzikinis vidudienio pusvalandis bus geras atokvėpis tarp darbo dienos bei galimybė pasikrauti gerų emocijų būsimai veiklai.

Birželio 1-ąją atidarymo koncerte koncertuos kanklininkės Aistė Bružaitė ir Jolita Sidorenkaitė, solistė Sandra Lebrikaitė, grupės “Poliarizuoti stiklai” lyderis Šarūnas Mačiulis, akordeonistas Andrius Šimkus, šokio ir muzikos improvizacijas atliks vokalistė Milda Arčikauskaitė, šokėja Dolita Bubnytė, Tadas Dešukas ir perkusininkas Vladas Dieninis.

Muzika ir dainomis vasarą skambantis St. Moniuškos skverelis jau pernai buvo vilniečių pamėgtas ir lankomas. Organizatoriai pastebėjo, kad “Pietų muzika” turėjo savo nuolatinius lankytojus.

Šią vasarą pusvalandiniuose koncertuose pasirodys įvairaus žanro žinomi ir mažiau girdėti atlikėjai. Skambės džiazas, dainuojamoji poezija, vokalinė ir instrumentinė muzika.

Gatvės muzikos dienoje Vilniuje skambėjo ne tik muzikantų balsai ir instrumentai, bet ir šiukšlių konteinerių skleidžiamos melodijos. Pirmą kartą sostinėje buvo pristatyta unikali grojančių konteinerių platforma „Rūšiuok linksmai“, kurią sukūrė festivalių „Galapagai / Roko naktys 2011“ ir „Bliuzo naktys“ rengėjai.

Po Lietuvą keliaujantis projektas „Rūšiuok linksmai” skleidžia žinias apie linksmą ir paprastą šiukšlių rūšiavimą bei atkreipia visuomenės dėmesį į didėjančius atliekų kiekius šalies sąvartynuose. Pagrindinis projekto akcentas – trys spalvingi šiukšlių rūšiavimo konteineriai, kurie, įmetus šiukšlę, skleidžia įvairius muzikinius garsus: dėkoja, ošia gausiais plojimais, juokiasi ir griaudėja palaikymo šūksniais.

Anot projekto „Rūšiuok linksmai“ vadovo Algirdo Barniškio-Blėkos, šie konteineriai tokie, kokius turime greta savo namų, o jeigu ne, tuomet galime juos rasti atvirose miesto erdvėse. „Tačiau galbūt nepastebime, nekreipiame dėmesio, pamirštame ar tiesiog patingime pasivarginti ir atnešti į tuos konteinerius tai, kas jiems priklauso – išrūšiuotas atliekas – plastiką, stiklą ir popierių. Tikime, kad „Rūšiuok linksmai“ konteineriai šią tendenciją padės keisti“, – pažymėjo jis.

Pilies gatvės pradžioje pastatyti grojantys konteineriai tapo vienu pagrindinių traukos vietų praeiviams. Šalia konteinerių įsitaisė ir gausi festivalio Galapagai / Roko naktys 2011“ komanda.

„Jei žmonės žino, kuo skiriasi rokas nuo popso, tai turėtų žinoti ir kuo skiriasi plastikas nuo stiklo. Smagu, jog ekologine idėja papuoštas roko festivalio komandos prisistatymas Gatvės muzikos dienoje sulaukė didelio populiarumo. Žmonės ne tik klausėsi muzikos, bet ir sužinojo daugiau apie rūšiavimą“, – sakė A. Barniškis-Blėka.

Statistika rodo, jog kiekvienas vilnietis per metus „pagamina“ daugiau nei pusę tonos šiukšlių arba du kartus daugiau nei prieš 15 metų. Didžioji jų dalis nusėda sąvartynuose, perdirbimui tenka vos apie dešimtadalį visų atliekų kiekio. Komunalinių atliekų sraute būna iki 13 proc. plastikų, 3 proc. metalų, 20 proc. popieriaus ir kartono, iki 11 proc. stiklo. Tai medžiagos, kurios sąvartynuose yra šimtmečius.

„Rūšiavimas sostinėje, kaip ir visoje šalyje, dar nėra populiarus įprotis, nors gali padėti ženkliai sumažinti ir atliekų tvarkymo sąnaudas, ir aplinkos taršą. Todėl turime kuo aktyviau šviesti visuomenę, ypač jaunus žmones, ir populiarinti šį ekologinį įprotį“, – pastebėjo Vilniaus miesto mero pavaduotojas Jonas Pinskus.

Šiuo metu Vilniuje stovi apie 800 konteinerių komplektų, rudenį miestas gaus dar 200 komplektų.

Projektas „Rūšiuok linksmai“ aplankė jau šešis miestus, grojančių konteinerių platforma dar bus pristatyta Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Utenoje, taip pat ji bus įrengta festivaliuose „Bliuzo naktys“ Varniuose ir „Galapagai /Roko naktys 2011“ Zarasuose.

Kauno senamiestis taip pat sugriaudėjo jaunatviška energija. Praėjusį penktadienį ir šeštadienį Kauno Rotušės aikštėje praūžė du nemokami koncertai. „Volfas Engelman“, susigrąžinęs istorinį bravoro pavadinimą, dovanojo Kauno gyventojams ir svečiams du senamiestį sudrebinusius koncertus.

Penktadienį Kauno senamiestyje surengtas violončelininkų iš Latvijos ir legendinės grupės „Antis“ roko koncertas, o šeštadienį Gatvės muzikos dieną Kaune uždarė Artūro Noviko grupė „Jazz Island“, džiazo orkestras „Kauno bigbendas“, hip hopo grupė „G&G sindikatas“ bei Marijonas Mikutavičius su grupe, atlikęs savo geriausias dainas. Bravoras „Volfas Engelman“ išjudino miestą ir atgaivino jaunatviška dvasia susirinkusias minias.

Išanalizavus 24 Lietuvoje transliuojamų radijo stočių grojaraščius, paaiškėjo, kad 2010 m. jų eteryje dažniausiai skambėjo Marijono Mikutavičiaus daina „Ar mylit ją jūs (aš tikrai myliu Lietuvą)“, o dažniausiai radijuje grojama grupe tapo SEL.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos, kuri minima balandžio 26 d., proga populiariausius šalies atlikėjus ir grupes sveikina Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).

Be SEL, pernai keturiomis dažniausiai grojamomis grupėmis taip pat tapo „Pikaso“, „69 Danguje“, „Biplan“ ir „Mango“. O tarp populiariausių dainų – „Nupiešiu“ (SEL), „Laivai nutols“ (Amberlife ir Lina Joy), „Eastern European Funk“ („Inculto“) bei „Running fast“ (Donatas Montvydas).

Ilgąjį savaitgalį gimtadienius šventę M. Mikutavičius ir SEL lyderis Egidijus Dragūnas džiaugėsi žinia, kad jų dainos tapo populiariausiomis, tačiau jos nesureikšmino. „Naujiena tikrai netikėta, bet maloni. Visada sakiau, kad kai kuri dainą, tai darai ne dėl to, kad ji taptų grojamiausia. Taip negalvoji, bet jeigu pavyksta – puiku“, – sakė M. Mikutavičius. Jam antrino E. Dragūnas: „Gera žinia, nesitikėjau, negalvojau. Ir puiki gimtadienio staigmena! Džiugu, kada dirbi ir tau sekasi“.

Kaip pagrindiniai atlikėjai pernai dažnai buvo grojami ir Alanas Chošnau, Violeta Tarasovienė, Andrius Mamontovas, Mantas Jankavičius. Grojamiausiais instrumentalistais tapo Alexander Ten, Marijus Adomaitis, Stanislovas Stavickis – Stano. Iš muzikos leidybos įmonių praėjusiais metais dažniausiai buvo grojami „Naujosios melodijos“, „Zuzi leidybos“ ir „Monako produkcijos“ išleisti kūriniai.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena minima nuo 2000 m. O balandžio 26 diena pasirinkta dėl to, kad šią dieną 1970 m. įsteigta Tarptautinė intelektinės nuosavybės organizacija (World Intellectual Property Organization), kuriai priklauso ir Lietuva.

Muzikos siuntimasis internetu Lietuvoje klesti, tačiau atlikėjai ir įrašų leidėjai iš to pajamų negauna. Parduotuvių tinklo “Muzikos bomba” direktorius Lauras Lučiūnas teigia, kad klientų, kurie pirktų legalius muzikos įrašus internete, paprasčiausiai nėra: “Mes pardavinėjame skaitmeninius muzikos albumus interneto parduotuvėje, jie kainuoja dvigubai mažiau nei fiziniai kompaktiniai diskai. Sukūrėme šią galimybę, kad nelegalaus siuntimosi šalininkai nesakytų, jog nėra alternatyvos, tačiau ja niekas nesinaudoja.”

Kompaktinių diskų pardavimas rinkos monopolį turinčioje “Muzikos bomboje” pernai išliko stabilus. Skirtumas tik tas, kad vis daugiau žmonių fizinio formato albumus užsisakė internetu. Parduotuvių tinklo atstovas taip pat pastebi, kad pernai išleista mažiau lietuviškų muzikos albumų.

Priminsime, kad pasaulyje nuo 2004 iki 2010 m. skaitmeninės muzikos prekyba padidėjo net 11 kartų, tačiau pastaraisiais metais augimo tempai mažėja. Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos (angl. IFPI) duomenimis, pernai augimas siekė 6 proc., užpernai – 12 proc., dar prieš metus – 25 proc. Daugiausiai skaitmeninių įrašų parsisiunčiama iš “iTunes” interneto parduotuvės, kuri Lietuvoje vis dar nėra prieinama.

Šiandien viso pasaulio muzikos įrašų pardavėjai kenčia nuo piratavimo – 95 proc. pasaulyje parsisiunčiamos muzikos yra nelegali. Tai daro žalą visiems rinkos žaidėjams, ne tik įrašų kompanijoms. Pasak IFPI, jei tendencijos nesikeis, iki 2015 m. maždaug 1,2 mln. muzikos pramonėje dirbančių žmonių neteks darbo.

Pirmadienį Klaipėdos koncertų salėje, antradienį Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, sekmadienį Kauno valstybinėje filharmonijoje dainininkas Mantas kartu su Kauno “Bigbendu” atliks Franko Sinatros dainas. Šie koncertai, kuriuose skambės ir mažai žinomi F.Sinatros kūriniai, skiriami 95-ojo JAV muzikos legendos gimtadienio progai.

Koncerte gros ir žymūs Lietuvos instrumentalistai – trimitininkas Valerijus Ramoška, saksofonininkas Rimantas Brazaitis ir kiti. Beje, gruodžio 21 d. Klaipėdoje, o 22 ir 23 dienomis Vilniuje bus rengiami papildomi koncertai.

Penktadienį ir sekmadienį 19 val. Kongresų rūmuose vyks koncertas  “Lakštingalos sugrįžta”, kurio metu operos “Bohema” atlikėjai naujai interpretuos žymiausių operų arijas, ištraukas iš miuziklų ir net popmuzikos dainas. Renginio režisierė – Dalia Ibelhauptaitė, dirigentas – Gintaras Rinkevičius. Kūrinius atliks “Bohemos” solistai Liora Grodnikaitė, Edgaras Montvidas, Lauryna Bendžiūnaitė, Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius, Dainius Stumbras, Sandra Janušaitė, Rafailas Karpis, Jeronimas Milius, Jurgita Adamonytė ir kiti.

Koncerte “Lakštingalos sugrįžta” dalyvaus ir elektroninės muzikos kūrėjai Leonas Somovas, “Few Nolder”, Mario Basanovas ir Vidis. Gerai žinomus jų kūrinius “Who Shot The Silence”, “Butterflies” ir “Cocoon” bohemiečiai pritaikys simfoninio orkestro ir operos solistų atlikimui.

“Saulės kliošo” branduolys Laurynas Šarkinas ir Justė Starinskaitė šiuo metu intensyviai įrašinėja kitų metų pradžioje pasirodysiantį albumą ir atskleidžia grupėje pribrendusias permainas.

Pastarąjį kartą, kai lankėmės “Saulės kliošo” koncerte, kolektyvo energija liejosi per kraštus – būrys muzikantų scenoje užtaisė tokią pirtį, kad publiką įsiaudrino iki įkaitintos geležties raudonumo. Vietoje nenusėdėjo net didžiausi šokių priešininkai, deklaruojantys “aš niekada nešoku”.

Toks jau tas “Saulės kliošas”: kitokios ir tikrosios muzikos nešėjas, visada koncertuojantis tik gyvai ir septynis kartus dalyvavęs “Eurovizijos” atrankoje. Visai ne todėl, kad jų didžiausia svajonė prasibrauti į blizgiausią metų popmuzikos renginį, o tik siekdami apie save priminti Lietuvai. Ar dalyvaus “Saulės kliošas” ir kitų metų atrankoje į “Euroviziją”? To paklaustas grupės lyderis Laurynas Šarkinas juokiasi, kad prieš porą savaičių įrašinėdami albumą buvo prisiminę šį konkursą ir fantazavo, kokį smagų pasirodymą galėtų surengti.

“Eurovizinės dainos mes, kaip visada, neturime. “Eurovizija” mums, kaip visada, neįdomu. Šis konkursas visada buvo tramplinukas šoktelti į viršų, jei mus pamiršdavo. Bet ar dar reikia tą daryti? Nežinau, gal jau nebereikia”, – gūžteli pečiais Laurynas.

Su grupės lyderiu būgnininku L.Šarkinu ir dainininke Juste Starinskaite susitinkame grupės įrašų studijoje. Nedidelio kambarėlio centre išsiskiria būgnai, tarsi bylojantys, kas šios grupės siela. Pasisveikindamas Laurynas, kaip tikras Alexandre’o Dumas knygų herojus, galantiškai pabučiuoja man ranką, o pokalbio metu leidžiasi į ilgus, filosofinius pamąstymus. Bene kiekvienas klausimas 33 metų vyrui išprovokuoja minčių laviną, nes vienareikšmio atsakymo, Lauryno žodžiais, tiesiog nėra.

Subrendo vidinės permainos

Šį birželį grupei suėjo 10 metų, tačiau gražus jubiliejus metų nenuskaidrino. Šiemet grupė išgyveno vidinę krizę, tad veiklos dešimtmečio visi kartu net nepaminėjo.

“Norėčiau šiuos metus pamiršti ir niekada neprisiminti”, – pokalbio pradžioje netikėtai prisipažįsta Laurynas. – Metų pabaigoje šios permainos išsigrynino. Iki šiol grupė “Saulės kliošas” buvo didelis kolektyvas su daug žmonių. Jis toks ir išliks, bet gal ne visi tie žmonės liks grupėje. Manau, kad nuo kitų metų grupę “Saulės kliošu” vadinsime mane ir Justę, o kiti žmonės bus tie, kurie arba padeda, arba yra samdomi muzikantai”.

Šiuo metu grupę vis dar sudaro aštuoni nariai, tačiau keletas iš jų labai užsiėmę, todėl dažnai juos keičia dar keli kiti. “Sunku ir pasakyti, kurie iš jų tikresni dalyviai – ar tie, kurie pakeisdavo juos, ar tie, kurie buvo laikomi tikraisiais nariais. Per pastaruosius metus su “Saulės kliošu” grojo apie 12 žmonių. Grupei keičiantis, interesas dalyvauti “Saulės klioše” daug kam blėso, o mano interesas išliko visą laiką. Justė atėjo į grupę prieš ketverius metus ir visą laiką teikė pirmenybę grupei. Mes su Juste iš viso būrio pakilome į priekį ir judame toliau. Jei prieš tai galvojau, kaip visus įtraukti į veiklą, kad žmonės bendrautų, kartu atostogautų, dabar to noro nebeturiu”, – neslepia muzikantas.

Laiko “Saulės kliošui” Laurynas visuomet rasdavo, nors dienomis vietoj būgnų lazdelių į rankas jaunas vyras ima medicinos instrumentus ir apsivelka baltą chalatą – Laurynas dirba vaikų chirurgu Santariškių klinikose.
Tačiau, kaip reaguos gerbėjai, įpratę, kad “Saulės kliošas” – tai smagus būrys muzikantų, rengiančių vakarėlį tiesiog ant scenos? “Aš įsitikinusi, kad koncertų nuotaika nepakis”, – patikina Justė. O Laurynas papildo, kad išbuvus dešimt metų grupėje, kur groja aštuoni, devyni ar dešimt muzikantų, nėra jokio nusikaltimo porą metų iš eilės pagroti trise, dviese, keturiese.

“Saulės kliošas” turės kelias programas – vienas atliks viso sąstato – su dūdomis ir visais kitais šiai grupei įprastais instrumentais, o kitas gros mažiau muzikantų.

Albumas – jau kitų metų pradžioje

Apsisprendę dėl grupės ateities, Justė su Laurynu nusprendė pagaliau baigti šešerius ar net septynerius metus atidėliojamą darbą – išleisti antrąjį “Saulės kliošo” albumą. Jo užuomazgos formavosi grupės kūrybinėse stovyklose, į kurias Laurynas suburdavo visą grupę prieš kelerius metus. Vienkiemyje, kurio nepasiekdavo net telefono ryšys, muzikantai susinešdavo į priešpirtį muzikos instrumentus, aparatūrą ir atsidėdavo įkvėpimui. Deja, didelės grupės sudėtis nuolat keitėsi, todėl albumas brendo labai ilgai.

“Dabar jau tikrai galime pažadėti, kad albumas kitąmet pasirodys. Jei prieš tai sakydavau tikėdamasis ir svajodamas, dabar nebesvajoju, nes matau, kad kelio atgal nėra. 80 proc. albumo jau padaryta”, – tvirtina Laurynas.

Antrajame “Saulės kliošo” albume bus 15 dainų, vyraus R’n'B  muzikos stilius, paįvairintas soul, hip-hopo, disco, funky elementų. Dainoms tekstus grupė sukūrė ir anglų, ir lietuvių kalbomis, bet dar neapsisprendė, kurį variantą naudos. “Pastebėjau, kad lietuviškas dainas publika sudainuoja nuo pradžios iki galo, o angliškų dažniausiai moka tik priedainį”, – argumentą už lietuviškus tekstus prisimena Laurynas.

Grupės lyderis svarsto, kad albumas galėtų pasirodyti kovą ar balandį, tačiau čia pat užprotestuoja Justė – 12 klasėje besimokinanti mergina pavasarį ketina intensyviausiai kibti į mokslus. “Šitas laikotarpis man labai svarbus, nes visą gyvenimą teikiau pirmenybę muzikai, o ne mokslams, todėl dabar ypač sunku”, – priduria mergina.

Justė dar neapsisprendė, su kuo sies savo ateitį. “Šiuo metu intensyviai galvoju, ieškau, kas man būtų įdomu be muzikos, bet kartu ir kas garantuotų pajamų šaltinį. Labai sunku muzikantams vien dėl to, kad niekada nežinai, kiek per mėnesį uždirbsi. Galbūt metus niekur nestosiu, išvažiuosiu pagyventi į Londoną pas seserį”, – planais dalijasi Justė. “O, kaip “Saulės kliošas”? – klausiu ir pastebiu, kad Lauryno žvilgsnis taip pat įsminga į merginą. Justė nuramina, kad grupės nepaliks ir viską suderins.

Dainininke tapo penkiolikos metų

Justė – jau trečioji “Saulės kliošo” dainininkė, į grupę įsitraukusi besimokydama aštuntoje klasėje! Per šiuos dešimt metų “Saulės kliošo” nariai keitėsi gana dažnai, o kaskart išėjus pagrindinei vokalistei kildavo kalbų lavina, esą grupei artėja galas, o iš naujos dainininkės nieko gero nebus.

“Kai pirmoji mūsų dainininkė Viktorija išėjo, o visi sakė, kad grupė žlugs, atėjo Daiva Starinskaitė. Jos visi nemėgo. Buvo tokių renginių organizatorių, kurie atvirai sakydavo: “Mes jus galėtume pakviesti į renginį, jei pasirodysite be Daivos. Pasiūlysime jums kitą dainininkę”. Įsivaizduojate, tokius dalykus siūlydavo!”, – prisimena Laurynas.

Kai nusprendusi kurti savo grupę Daiva išėjo, ją “Saulės klioše” laikinai pakeitė jos penkiolikmetė sesuo Justė. Iš pradžių mergina buvo įvardyta, kaip pavaduojanti atlikėja, o grupės nariai rengė atrankas ieškodami dainininkės.

“Justė buvo per jauna, dažnai jai pritrūkdavo brandumo, patirties. Prieš tai ji buvo dainavusi tik mergaičių chore “Kivi”, jokio muzikinio išsilavinimo neturėjo. Justei pakeisti Daivą buvo sunku, nes “Saulės kliošas” visada turėjo keletą programų, tad Justė galėdavo atlikti vieną, bet negalėdavo kitos”, – apie nelengvą Justės karjeros pradžią “Saulės klioše” pasakoja Laurynas.

Tuo metu grupei padėdavo Baiba Skurstenė, Kristina Jatautaitė, koncertuose, kaip “Saulės kliošo” dainininkas, yra dainavęs Mantas Jankavičius. Paraleliai atrankų metu “Saulės kliošas” išklausė apie dvi dešimtis atlikėjų. “Buvo tų juokingų atrankų, kur atėję žmonės lyg ir neblogai dainuoja, bet visiškai ne iš mūsų pasaulio. Būdavo žmonių, kurie ateidavo ir sakydavo: “Aš noriu dainuoti, bet dabar labai bijau. Galima, ateisiu kitą kartą?” Ilgainiui supratome, kad Justė, kuri visada buvo šalia, yra pats geriausias žmogus, ir kad ji jau yra grupės narė”, – paieškų baigtį prisimena Laurynas.

Publikai reikia gyvos muzikos

Gyvos muzikos nešėju visuomet pristatydavęs L.Šarkinas mato teigiamų pasikeitimų Lietuvos muzikiniame gyvenime – išpopuliarėjo ir klubinė, ir gyvos muzikos kultūra. “Dabar, kai visi bijo E ir yra už tikrą ir ekologišką maisto produktą, taip ir muzikoje žmonėms akys atsivėrė. Žmonės nenori to, kas netikra, tad tie nevertingi atlikėjai po truputį miršta natūralia mirtimi”, – džiaugiasi Laurynas, kad vertingi dalykai atranda savo vietą.

“Ankščiau tokios grupės kaip mes dažniausiai grodavo banketuose, o atviras koncertas su bilietais niekam nebūdavo įdomu, dabar viskas keičiasi – tie tikrieji atlikėjai, kaip Donatas Montvydas, Mantas Jankavičius, Andrius Mamontovas, Marijonas Makutavičius, Jurga Šeduikytė, grupės “Skylė”, “Skamp”, “Brassbastardz”, “Freaks on Floor”, “Leon Somov” ir “Jazzu” surenka pilnas sales. Į jų koncertus ne tik nėra galimybės bilietą nusipirkti, bet nėra kur atsistoti ar atsisėsti.

Įsivaizduokite, jei savo koncertus Vilniuje organizuotų merginų popmuzikos grupė? Gal ateitų žmonės pasijuokti, bet iš principo jos bilietų neparduotų”, – įsitikinęs “Saulės kliošo” lyderis.

Į koncertinį turą išsiruošusi Vanessa Mae ir šįkart neaplenks Lietuvos – gruodžio 18 dieną “Siemens” arenoje ji pristatys naujausią savo programą “The Violin Magic Period Tour”.

Po trejų metų pertraukos Vanessos Mae talento gerbėjai vėl galės Vilniuje pasiklausyti smuikininkės virtuozės dovanojamų šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijų. O kad ši 32 metų atlikėja Lietuvoje laukiama ir mylima, patvirtina bilietų pardavimo portalo “Tiketa” skelbiama statistika – V.Mae koncertas “The Violin Magic Period Tour” atsiduria ketvirtoje vietoje pagal bilietų perkamumą, nors norint patekti į šį pasirodymą tenka pakloti ne tiek ir mažai – nuo 106 iki 206 Lt.

Šiemet ši instrumentalistė švenčia ypatingą sukaktį – prieš 15 metų išleistas V.Mae debiutinis albumas “The Violin Player”. Jame – susipynusios technomuzika, popmuzika ir klasikinė muzika. Tuomet, 1995 m., V.Mae žengė pirmuosius žingsnius profesionalios muzikantės karjeros link, o netrukus po albumo pasirodymo septyniolikmetę instrumentalistę aplankė sėkmė.

Užsienio žiniasklaidoje ne kartą klausta, ar savo talentą vertina  kaip dovaną, ar kaip prakeikimą, V.Mae atsakydavo: “Manau, kad tai dovana. Kiekvienas gimsta turėdamas kokį nors talentą ir turi būti dėkingas savo tėvams ar mokytojams, kurie tą talentą ugdo. Vis dėlto, nors nuostabu gimti turint talentą, jį lydi pasiryžimas ir daug darbo”.

15 albumų išleidusios V.Mae muzikos stilius apibūdinamas kaip smuiko technoakustinė sintezė. Koncertų metu ji atlieka klasikų Piotro Čaikovskio, Lugwigo van Beethoveno, Niccolo Paganini, kitų garsiausių klasikų kūrinius ir jų interpretacijas. Gerbėjai pamėgo ir smuikininkės atliekamas šiuolaikinių popstiliaus kūrinių variacijas, skambančias roko, disco, acid jazz ir flamenko ritmu.

Kritikai nelepino

V.Mae ypatingu talentu žibėjo nuo vaikystės, tačiau pasukusi į klasikinės ir šiuolaikinės muzikos interpretacijas, smuikininkė sulaukė kai kurių kritikų pasmerkimo. Daugeliui karjeros pradžioje užkliūdavo ir kontroversiški jos kūrinių vaizdo klipai, ir seksuali muzikantės apranga. Štai smuikininkė Julian Lloyd Webber pasiskundė, kad tik pusnuogės mergaitės pritraukia pilnas sales, o tuometinė Niujorko Filharmonijos direktorė Deborah Borda nesutiko, kad orkestras grotų su V.Mae.

“Neturėjau tikslo šokiruoti žmonių, tik siekiau ištraukti smuiką į platesnį ratą. Klasikinė muzika – tarsi muziejaus menas, o aš norėjau dirbti su gyvais daiktais. Norėjau rimtąją muziką priartinti prie platesnės auditorijos – padaryti su smuiku tai, ką Jimis Hendrixas padarė su gitara. Ir jei tai reiškė rengtis kaip tipiškai paauglei, o ne vilktis smokingą, jei tai reiškė filmuoti klasikinės muzikos atlikimą kaip pomuzikos videoklipą, aš norėjau tai padaryti”, – prisimena Vanessa.

Taigi geromis recenzijomis atlikėjos kritikai nelepino. “Per daugelį metų supratau, kad kai kritikai susiduria su kažkuo, ko jie negali paaiškinti žodžiais, tai juos gąsdina ir jie linkę apie tai rašyti neigiamai”, – sako smuikininkė.

Kartą po koncerto V.Mae perskaitė recenziją, kurią rašęs kritikas įgėlė smuikininkei dėl dažnai cituojamo fakto, esą ji gimė tą pačią dieną, kaip ir italų maestro Paganini. “Parodyk mums savo gimimo liudijimą”, –  neigiamoje recenzijoje šmaikštavo kritikas Rickas Jonesas.

Vanessa reagavo audringai. Įsižeidusi ji išspausdino savo gimimo liudijimą laikraštyje ir pridėjo gyvenimo aprašymą, kuriame buvo reziumuota jos karjera – nuo ypatingų gabumų vaiko iki populiarios muzikos žvaigždės laimėjimų.

Skelbimo pabaigoje V.Mae ją įžeidusiam kritikui skyrė tokias eilutes: “Dabar Jūsų eilė, pone Jonesai. Kokie Jūsų profesiniai nuopelnai? Ar esate pripažintas muzikantas?”

Pirmas koncertas su orkestru – dešimties metų

Priminsime, kad V.Mae gimė 1978 m. Singapūre teisininkės ir anglų viešbučio savininko, tailandiečių palikuonio, šeimoje. Sulaukusi ketverių Vanessa pradėjo skambinti pianinu ir griežti smuiku. Iki to laiko tėvai išsiskyrė, o mama ištekėjo dar kartą už turtingo teisininko ir kartu su Vanessa persikėlė į Londoną.

Vos 7 metų Vanessa jau laimėjo prestižinį konkursą “Metų jaunasis britų pianistas”, tačiau iškart po to nusprendė atsisakyti pianistės karjeros ir susitelkti į smuiką. Aštuonerių metų Vanessa buvo jauniausia moksleivė Centrinėje muzikos konservatorijoje Pekine, o sulaukusi dešimties pirmą kartą koncertavo profesionalioje scenoje – grojo su Karališkuoju filharmonijos orkestru Londone ir tapo jauniausia soliste istorijoje, grojusia Johano Sebastiano Bacho, Volfgango Amadeaus Mozarto koncertus su orkestru. Vienuolikmetė Vanessa buvo priimta į Karališkąjį muzikos koledžą.

V.Mae karjerą sekantys muzikologai neabejoja – Vanessa privertė žmones susidomėti smuiku. Jos dėka daugumos pamirštas instrumentas prikeltas naujam gyvenimui.

Prieš ketverius metus atnaujinęs sudėtį, “Intermezzo” praplėtė ir paįvairino muzikinį repertuarą

Styginių kvintetas “Intermezzo”, kuriame griežia Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) muzikantai, koncertavo ir Lietuvoje viešintiems karaliams, ir prezidentams. Atlikėjai ypač šiltai prisimena tuos pasirodymus, kai iš aukšto rango svečių sulaukė ypatingo dėmesio. Štai buvęs Kinijos vadovas Jiang Zeminas, viešėdamas Lietuvoje, pritardamas atlikėjams užtraukė “O sole mio”, o prieš metus Vilniuje vykusio tarptautinio transporto forumo “Asem” priėmimo metu Vokietijos transporto, statybos ir miestų plėtros ministras Wolfgangas Tiefensee, kolegų nuostabai, kartu su kvinteto muzikantais violončele pagriežė W.A.Mozarto Divertismentą.

“Todėl reprezentaciniams pasirodymams privalome rengtis taip pat kruopščiai, kaip ir koncertų salėse pristatomoms programoms. Visur sutinki klasikine muzika besidominčių ir ją puikiai išmanančių žmonių”, – pasakoja “Intermezzo” altininkas Henrikas Marcinkus.

Repertuare – netgi Frankas Zappa

Prieš ketvertą metų šio kvinteto sudėtis buvo atnaujinta. Į ansamblį atėjo smuikininkai Almina Statkuvienė, Vytautas Mikeliūnas ir violončelininkas Dainius Misiūnas. Iš 1993 m. susikūrusio kolektyvo sudėties tebegroja kvinteto meno vadovas violončelininkas Lionius Treikauskas ir altininkas H.Marcinkus.

Ką simfoninio orkestro muzikantams duoda galimybė koncertuoti su kameriniu ansambliu? “Pirmiausia – čia atliekame kitokį repertuarą, todėl plečiame savo akiratį kaip profesionalai”, – tvirtina H.Marcinkus.

“Simfoniniame orkestre grojam instrumentų grupėse, kuriose ne visuomet pavyksta išgirsti savo instrumento skambesį. O kvintete – niekur nepasislėpsi, kiekviena partija kaip ant delno. Tai skatina muzikantą tobulėti ir palaikyti profesionalią formą”, – priduria “Intermezzo” pirmasis smuikas A.Statkuvienė.

Repertuaras ir pasirinktų kūrinių aranžuotės – L.Treikausko rūpestis. Jis sugebėjo styginių kvintetui pritaikyti netgi Franko Zappos kūrybinį palikimą, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka vokalui ir gitarai. “Intermezzo” parengtoje versijoje nėra nei solisto balso, nei gitarų, tačiau kai Baltimorėje neseniai buvo atidengiama lietuvių dovanota F.Zappos skulptūra, per iškilmių ceremoniją skambėjo būtent L.Treikausko aranžuotės.

Kartais kvinteto nariai, pasitelkę daugiau kolegų iš LNSO, pasirodo scenoje kaip “Intermezzo” kamerinis ansamblis. Dvylika jo muzikantų praėjusią savaitę jau ketvirtą kartą šįmet viešėjo Rusijos sostinėje, kur koncertavo Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto salėje. Kartu su “Intermezzo” šiose gastrolėse koncertavo dainininkai Asta Krikščiūnaitė, Laimonas Pautienius ir Liudas Mikalauskas.

Malonūs atradimai

“Lietuvoje nedaug beliko solistų, su kuriais nesame parengę bendrų programų. Bet ypač smagu, kai pavyksta aptikti tokių vokalinio meno perlų, kaip sopranas Lilija Gubaidulina”, – pasakoja L.Treikauskas.

Būtent “Intermezzo” buvo tas kolektyvas, su kuriuo iš Kazanės Lietuvon gyventi persikrausčiusi solistė čia parengė pirmąją koncertinę programą. “Kai Lionius ją pirmąkart pristatė, manėm, kad tai tiesiog dar vienamenkai žinoma atlikėja. Tačiau kai per repeticiją išgirdom Lilijos balsą – visi apšalom”, – prisimena H.Marcinkus.

O štai šveicarą Bruno Bierri, grojantį originaliu šioje šalyje gaminamu metalinę skraidančią lėkštę primenančiu instrumentu – hangu, L.Treikauskas “nužiūrėjo” tiesiog Berno gatvėje. Ir nepaleido: kartu su šiuo muzikantu, įvaldžiusiu ne tik hangą, bet ir obertoninio dainavimo techniką, “Intermezzo” parengė koncertinę programą ir įrašė Šveicarijoje pardavinėjamą kompaktinę plokštelę.

Per septyniolika gyvavimo metų “Intermezzo” surengė daugiau kaip tūkstantį koncertų, gastroliavo Danijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Kitąmet numatomi ansamblio koncertai Ispanijoje ir Šveicarijoje. Artimiausi naujų programų pristatymai tėvynėje – naujametinis reviu Vilniaus rotušėje ir Valentino dienai skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje.