Tarptautinės teatro dienos proga Klaipėdos teatralams buvo įteikti tradiciniai teatro menininkų apdovanojimai – „Padėkos kaukės“. Šiemet jos skirtos dvi. Pirmąja „Padėkos kaukė“ apdovanotas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis „Meilės eliksyras“. Antrąja – Klaipėdos dramos teatro aktorius Edvardas Brazys.
Klaipėdos savivaldybės ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyriaus įsteigtiems prestižiniams apdovanojimams, kuriais įvertinami Klaipėdoje kuriančių teatralų nuopelnai menui ir geriausi teatrinio sezono darbai, šiais metais buvo pasiūlyta per 50 kandidatų. „Padėkos kaukių“ komisijai devyniose nominacijose teko rinktis iš 24 teatralų.
Metų spektakliu pripažintos ir „Padėkos kaukę“ pelniusios G. Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ kūrybinė grupė buvo išskirta ir kitose nominacijose. Spektaklio režisierė Daina Adama Adamkevičiūtė buvo nominuota metų režisieriaus, dailininkė Marta Vosyliūtė – metų dailininko, solistas Tomas Pavilionis – metų aktoriaus kategorijose.
Tiesa, šio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio kūrybinė grupė buvo nominuota ne tik „Padėkos kaukėms“, bet ir „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams. Į aukščiausią šalies teatro menininkų apdovanojimą pretendavo Nemorino vaidmenį G. Donizetti komiškoje operoje „Meilės eliksyras“ sukūręs solistas Tomas Pavilionis bei Adinos partiją atliekanti Inga Šlubovska.
„Padėkos kauke“ apdovanojamas jau antrasis teatro pastatymas – pirmoji teko geriausiu 2011 m. spektakliu tituluotam G. Puccini operų diptikui „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“.
Tarsi gurkšnis malonumo
Pasaulinę šlovę pelniusios Gaetano Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ (it. „L‘elisir d‘amore“) premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2013 m. rugpjūtį. Lietuvoje nebe pirmąkart statoma opera šįkart suskambėjo italų kalba, o veiksmas iš XIX a. Italijos kaimo persikėlė į šiandieninį uostamiestį su aiškiai atpažįstama pajūrio atmosfera, krantinės, kavinės motyvais, laivų, poilsiautojų ir turistų dvelksmu.
Klaipėdoje statyti G. Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ ėmėsi iš Vienos (Austrija) atvykusi režisierė Daina Adama Adamkevičiūtė, dirigentas Dainius Pavilionis, dailininkė Marta Vosyliūtė, choreografas Gintaras Tubelis ir vaizdo projekcijų autorius Darius Vaičekauskas. Su šiuo pastatymu Klaipėdoje dirbo ir iš Milano atvykęs vokalo pedagogas, pianistas Marco Borroni.
Pasak operos režisierės D. Adamos Adamkevičiūtės, spektaklis neapsiriboja XIX a. žmogui būdingomis „juoda-balta“ charakteristikomis: „jis šviesus, elegantiškas, muzikalus, lengvas ir vasariškas. Tarsi didelis gurkšnis malonumo“.
Spektaklio dirigentas Dainius Pavilionis akcentavo, jog Klaipėda anaiptol nėra periferinis miestas, todėl italų operos klasika čia taip pat randa savo žiūrovą. „Neatsitiktinai „Meilės eliksyras“ skamba originalo kalba: verčiant klasikinę italų operą į lietuvių kalbą būtų neįmanoma kokybiškai perteikti visų G. Donizetti msuzikos atspalvių“, – įsitikinęs D. Pavilionis.
Pagrindinius vaidmenis G. Donizetti komiškoje operoje „Meilės eliksyras“ kuria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė, Latvijos nacionalinio operos teatro sopranas Inga Šlubovska, solistai Tomas Pavilionis, Aurimas Raulinavičius, Mindaugas Rojus, Tomas Tuskenis, Artūras Kozlovskis ir kiti.
Laikui nepavaldi magija
Italų operos meistras Gaetano Donizetti komišką operą „Meilės eliksyras“ vos per šešias savaites sukūrė 1831 m. Dar po septynerių metų ji tapo dažniausiai Italijoje rodoma opera, tokį statusą išlaikiusi visą dešimtmetį. Ir šiandien „Meilės eliksyras“ vertinamas kaip viena populiariausių G. Donizetti ir viena sėkmingiausių visų laikų komiškų operų. Pagal pastatymų skaičių šiandien ji yra dvyliktoji pasaulyje.

Pirmosiomis sausio dienomis į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą sugrįžta projekto „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija (BAIT): socialinių pokyčių link“ dalyviai – jaunimas iš Lenkijos, Švedijos bei Lietuvos. Sausio 7 d., 18 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jie pristatys projekto BAIT pirmųjų mokomųjų metų premjeras – keturis viešus pasirodymus. Žiūrovai turės galimybę juos stebėti nemokamai.

„Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija“ (BAIT) – tai teatrinis mokomasis projektas, kurį finansuoja Europos Sąjungos Pietų Baltijos programa. Projekte dalyvauja daugiau kaip 40 studentų iš skirtingų Pietų Baltijos regiono šalių. Trejus metus truksiančią mokymo programą sukūrė ir įgyvendina Lenkijos Sopoto „Stage-Off de BICZ“ – nevyriausybinė organizacija, priklausanti Baltijos menininkų agentūrai.

Šiuolaikinė aktorystės mokykla

Kasmet „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademijos“ mokomieji metai yra baigiami projekte dalyvaujančių studentų pasirodymais. Šių metų BAIT premjeros buvo sukurtos remiantis literatūros kūriniais.

Sausio 7 dieną Muzikiniame teatre žiūrovams bus parodyti keturi pusvalandžio trukmės pasirodymai – improvizacija „Pasaulis“ (rež. Ramūnas Kaubrys, vaidina lietuvių studentų grupė), Fiodoro Dostojevskio „Pupa“, (rež. Ewa Ignaczak, vaidina lenkų studentų grupė), ištraukos iš Julijaus Slovatskio dramos „Kordijanas“ (rež. Bartoszas Zaczykiewiczas, vaidina lenkų studentų grupė) ir pasirodymas Edgaro Alano Po poemos „Varnas“ motyvais (rež. Rūta Bunikytė ir studentai, vaidina tarptautinė lietuvių, lenkų ir švedų grupė).

Pasak lenkų režisieriaus Bartoszo Zaczykiewiczo, spektaklio Julijaus Slovackio dramos „Kordijanas“ motyvais sukūrimą paskatino „Pasiruošimo“, „Baimės ir vaizduotės“, taip pat „Beprotnamio“ scenos. Nors šios scenos tarsi sudaro atskirą vienetą, jos leidžia susidaryti įspūdį apie visą dramą.

„Spektaklio formos paieškų esmė – bandyti atrasti būdą suprasti originalios Julijaus Slovackio teatrinės kalbos vaizdingumą ir jį suderinti su šiuolaikinių aktorių jautrumu, lavinant jų vaidybos įgūdžius“, – aiškino B. Zaczykiewiczas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro režisierės Rūtos Bunikytės teigimu, bendras jos ir projekto dalyvių pasirodymas Edgaro Alano Po poemos „Varnas“ motyvais buvo sukurtas remiantis fizinio teatro principais: „Pasirodymo metu buvo sukurtos flash scenos. Kiekvienas studentas yra atskiros dalies režisierius. Komandinio darbo užduotis – kartu sukurti vienos susiskaldžiusios asmenybės istoriją“.

Projektas rengia būsimus socialinius animatorius

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – vienas iš projekto partnerių. BAIT projekte taip pat dalyvauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, Stasio Šimkaus koncervatorijos bei kitų Lietuvos mokslo įstaigų studentai ar absolventai, studijas jau baigę specialistai iš Lenkijos ir Švedijos. Projekto dalyvių amžius – 18-25 m.

„Socialinis animatorius – tai kūrėjas, socialinę aplinką absorbuojantis per save ir savimi, – teigia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, režisierius Ramūnas Kaubrys. – Stebėti, stebėtis ir stebinti – tai trys svarbiausios socialinio animatoriaus savybės bei trys kūrybiškumo kriterijai, lemiantys socialinius pokyčius. Teatro menas šiame kontekste veikia kaip efektyvus meno terapijos būdas, gebantis „atverti“ daugybę be galo skirtingų žmonių.“

Lietuvoje pirmaisiais „Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademijos“ metais vykusias įvairių disciplinų paskaitas vedė Klaipėdos meno profesionalai ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų: režisierius Gytis Padegimas, mimas Aleksas Mažonas, režisierius Ramūnas Kaubrys, dainininkės Aurelija Dovydaitienė ir Kristina Jatautaitė, šokėjai Giedrė Šidlauskė, Mantas Černeckas ir Petras Lisauskas, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, aktorius Karolis Makauskas.

Projekto pabaigoje studentai patys įgyvendins panašaus pobūdžio projektus. Tapę socialiniais animatoriais, jie gebės organizuoti ir įgyvendinti socialiai paveikius ir įvairioms žmonių grupėms naudingus teatrinius užsiėmimus.

Premjeriniu teatralizuotu koncertu „Sapnai apie Brodvėjų“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradės šventinių renginių ciklą.

Gruodžio 29, 30 dienomis jį vainikuos koncertas „Naujametinis Operissimo“ bei G. Verdi opera „Traviata“, kuriuose publika išgirs Maskvos didžiojo teatro tenorą Olegą Dolgovą. Gruodžio 31-ąją teatras savo svečius pakvies į valsų karaliumi tituluojamo J. Strauss muzikos vakarą spektaklyje „Štrausiana“.

Brodvėjus įkvepia didesniems tikslams

„Brodvėjus – tai prekės ženklas. Tai ne tik teatras, bet ir aktorystės mokykla, gyvenimo būdas, – mano koncerto „Sapnai apie Brodvėjų“ scenarijaus autorė ir režisierė Rūta Bunikytė. – Todėl gimė svajonė bent šiek tiek prie jo prisiliesti“.

Anot jos, koncertas „Sapnai apie Brodvėjų“ nebus amerikietiško miuziklo kopija. Tačiau  svarbiausi jo elementai – vaidyba, dainavimas ir šokis – neabejotinai išliks. Koncerte skambės visiems gerai žinomų miuziklų ištraukos, kurias sujungė įkvepianti siužeto linija.

„Kiekvienas aktorius, daininkas, šokėjas kasdien susiduria su įvairiais uždaviniais. Tačiau pagrindinis visų mūsų tikslas – pranokti save. Tai ir yra mūsų sapnas apie Brodvėjų“, – sako R. Bunikytė.

Dviejų dalių teatralizuotame koncerte klausytojai išgirs ištraukas iš John Kander miuziklo „Kabaretas“, W. Herm „Hello, Dolly“, Cy Coleman „Mieloji Čariti“, F. Loesser „Kaip daryti karjerą“, R. Pauls „Sesuo Kerė“, Cole Porter “Bučiuok mane, Keiti” ir kitų kūrinių. Scenoje pasirodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, solistai, choro daininkai ir baleto šokėjai. Šventinį teatro koncertą dar kartą bus galima išvysti gruodžio 22 dieną.

Viešės „saulėto balso“ tenoras

Paskutinį besibaigiančių metų savaitgalį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre viešės vienu perspektyviausiu Maskvos didžiojo teatro tenoru vadinamas operos solistas Olegas Dolgovas. Gruodžio 29 d. „Naujametiniame Operissimo“ koncerte drauge su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistais ir orkestru jis publikai dovanos gražiausių pasaulio operų arijas. Gruodžio 30 d. G. Verdi operoje „Traviata“ O. Dolgovas pasirodys Alfredo, kilmingo jaunuolio, kurio širdį pavergė žavinga kurtizanė, vaidmenyje.

Olegas Dolgovas yra jaunosios kartos rusų vokalo mokyklos atstovas. Gimęs 1972 m. Brianske, solistas akademinio dainavimo meno mokėsi Maskvos valstybinėje konservatorijoje. Ją baigęs, tobulinosi Galinos Vyšnevskajos operinio meistriškumo mokykloje. Jau savo karjeros pradžioje Olegas Dolgovas tapo Rusijos tenorų konkurso laureatu. Vėliau tokio pat pripažinimo sulaukė konkursuose užsienyje.

„Saulėto balso“ tenoro O. Dolgovo repertuare – ryškiausi operų vaidmenys, daugybė kamerinės muzikos kūrinių. Solistas yra sukūręs vaidmenis Maskvos didžiąjame teatre, Italijos „La Scala“ teatre bei kitose Rusijos, Vakarų  Europos, Amerikos teatrų scenose.

Gruodžio 31 d. uostamiesčio muzikinis teatras paskęs J. Strauss muzikos sukūryje. Naujųjų išvakarėse pilnomis saujomis pasisemti gyvenimo džiaugsmo, tikėjimo ir laimės pojūčio gyventi žiūrovai kviečiami į šokio ir vokalinės muzikos spektaklį „Štrausiana“.

Artėjantį savaitgalį, lapkričio 29, 30 ir gruodžio 1 dienomis, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovus pakvies į ryškiausią ir populiariausią šių metų teatro spektaklį – legendinį kompozitoriaus Viačeslavo Ganelino ir poeto Sigito Gedos miuziklą „Velnio nuotaka“.

Spektaklio režisierius Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Dainius Pavilionis, solistai Judita Butkytė, Jeronimas Milius, Deividas Norvilas ir kiti pabrėžia: ši „Velnio nuotaka“ – ypatinga. Tai bus pirmasis miuziklo pastatymas profesionalaus teatro scenoje. Todėl jame publika išgirs ne tik puikią šio žanro muziką, bet ir pamatys daug naujų dramaturginių „Velnio nuotakos“ pusių.

Ragina ieškoti paslėptų prasmių

1972 metais Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais sukurto pirmojo lietuviško miuziklo ekranizacija sulaukė begalinio žiūrovų dėmesio ir populiarumo. 2003-aisiais „Velnio nuotaka“ prisikėlė Vilniaus Vingio parke, vėliau – Panevėžio oro uoste, didžiųjų miestų pramogų arenose. Tačiau į profesionalaus teatro sceną ji įžengė pirmąkart.

„Kai pirmąkart susidūriau su „Velnio nuotaka“, didžiausia mano svajonė buvo ją parodyti teatre. Bet, tiesą sakant, ilgą laiką neįsivaizdavau, kaip tą padaryti – teatro scenai ši medžiaga sunkiai pritaikoma. Atrodo, jog dabar mano svajonė išsipildys“, – džiaugsmo prieš premjerą neslėpė miuziklo režisierius ir inscenizacijos autorius Kęstutis S. Jakštas.
Anot jo, „Velnio nuotakos“ pastatymo uostamiesčio muzikiniame teatre nereikėtų tapatinti su kino filmu, juo labiau – su komercinėmis „Velnio nuotakos“ versijomis. „Tai bus kardinaliai kitoks meninis produktas“, – akcentavo režisierius.

K. S. Jakštas teigė spektaklyje sąmoningai atsisakęs tiesmukiškų simbolių. Jame daug metaforų, todėl publika turi galimybę susimąstyti ne tik apie žmogaus likimo vingius, bet ir apie mūsų tautos mentalitetą. „Žiūrovui ši miuziklo interpretacija siekia parodyti lietuvių liaudies kodą. Tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. Ir jeigu žiūrovas spektaklyje atpažins save ar savo artimą – tikslas bus pasiektas“.

Subūrė didelę komandą

„Tiek finansiniu, tiek ir teatro bei kviestinių atlikėjų skaičiaus ir užimtumo požiūriu, „Velnio nuotaka“ – didžiausia ir svarbiausia 2012-ųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera, – pabrėžė teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. – Lietuvių autorių kūrybai mūsų teatro repertuare visuomet buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl džiaugiamės galėdami žiūrovus pakviesti į nacionalinį bene geriausią lietuvišką miuziklą“.

Apie spektaklio išskirtinumą byloja ir jo scenografija. Pažangi technika, kurią, anot miuziklo statytojų, sau leisti gali anaiptol ne visi teatrai – hidraulinės sistemos – padeda scenoje kurti skirtingas erdves.

„Jų pagalba mes nukeliaujam į dangų, atsiduriame žemėje ir pasineriame į požemį“, – pasakojo režisierius.

„Velnio nuotakos“ scenografijos autorė dailininkė Kotryna Daujotaitė Klaipėdos muzikinio teatro scenoje norėjo sukurti „švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu – tinklas, pelkė, šulinio rentinys, girnos, medis, linas… Ir visa tai supanti balta plevenanti visuma…“

Kaip niekad didelę kūrybinę grupę subūrusiame spektalyje žiūrovai išvys ne tik daugumą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų, bet ir Girdvainio vaidmenį atliekantį Jeronimą Milių, Pinčiuko rolėje – Deividą Norvilą.

„Teatras neša prasmę, didelius ir gilius dalykus, todėl man jis yra visa galva aukščiau ir visada tikriau nei trumpalaikiai komerciniai projektai, – įsitikinęs Jeronimas Milius. – Kurdamas Girdvainio personažą teatre kai kurių dalykų savyje turėjau intensyviai ir nelengvai ieškoti. Priemiesčio berno tiesmukiškumas ir kartu nuoširdumas man, tikram miesčioniui, kurį laiką buvo tolimas. Kaip ir ta didelė emocijų amplitudė, kurią teko išgyventi – nuo džiaugsmingo paprastumo iki išprotėjimo“.

Atsižvelgiant į didelį publikos susidomėjimą, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre miuziklas „Velnio nuotaka“ bus rodomas ir pavasario sezone: vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais.

Spalio 13 dieną, 18.30 val., Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras operos gerbėjus kviečia į Giacomo Puccini vienaveiksmių operų diptiką „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“. Geriausiu 2011-ųjų metų spektakliu Klaipėdoje tituluotame G. Puccini operų diptike skambės kerintis operos solistės Rasos Juzukonytės sopranas.

G. Puccini operoje „Sesuo Andželika“ pagrindinį vaidmenį atliksianti Rasa Juzukonytė yra sukūrusi vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Savo solines programas ji atlieka Lietuvoje ir užsienyje, taip pat koncertuoja kartu su sopranų trio „Panteros“.

Šeštadienio vakarą žiūrovai turės galimybę išgirti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, vadovaujamą dirigento Dainiaus Pavilionio, solistus Rasą Juzukonytę, Juditą Butkytę-Komovienę, Mindaugą Rojų, dainininką Deividą Norvilą-Deivį ir kitus.

Italų kompozitoriaus Giacomo Puccini (1858–1924) operos daugiau kaip šimtą metų yra atliekamos garsiausiuose pasaulio operos teatruose („Bohema“, „Madam Baterflai“, triptikas „Apsiaustas“, „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, „Toska“, „Turandot“). Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre G. Puccini vienaveiksmių operų diptiko „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ premjera įvyko pernai – 2011 m. rugpjūtį.

„Sesuo Andželika“ – tai vienintelė kompozitoriaus G. Puccini opera, kurioje pasirodo vien moterys. Kūrinyje apdainuojama jaunos mergaitės iš aristokratų šeimos, kuri, susilaukusi nesantuokinio kūdikio, buvo priversta tapti vienuole, gyvenimo drama. „Džanis Skikis“ – Dantės „Dieviškosios komedijos“ veikėjo istorija, kurios centre tragikomiška mirusio turtingo italų žemvaldžio turto dalybų situacija.

Prestižinį „Padėkos kaukės“ apdovanojimą už geriausią metų spektaklį Klaipėdoje pelniusio vienaveiksmių operų diptiko kūrėjų komanda – režisierė Yana Ross (JAV), dirigentas Dainius Pavilionis, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.

Vasario 26 d. 17 val. operos dainininkė Aistė Širvinskaitė pirmą kartą pasirodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Kolonų salėje. Ji parengė klasikinės vokalinės muzikos programą, kurią drauge su solistu Gintautu Platūkiu (bas-baritonas), koncertmeistere Loreta Piaseckiene ir gitaristu Karoliu Žioltikovu pristatys koncerte „Iš mano svajonių“.

Programa labai įvairi ir įdomi – girdėsime Siuzanos ariją iš „Figaro vedybų“, Cerlinos ir Don Žuano duetą iš „Don Žuano“, kurias sukūrė genialusis V. A. Mocartas, S. Rachmaninovo vokalinius opusus „Prie mano lango“, „Aš laukiu tavęs“, „Netikėk manimi, drauge“, Santucos ariją iš P. Maskanjo „Kaimo garbės“, klasikinės operetės korifėjo F. Leharo Hanos ir Danilos duetą iš „Linksmosios našlės“, ariją „Meile, dangau ant žemės“ iš „Paganinio“, kompozitorių R. Planšeto, A. Katalanio, L. Dencos, R. Rodžerso kūrinius. Pasak A. Širvinskaitės, sudarydama koncerto programą, ji „neapsiribojo viena kuria nors muzikos kryptimi, kad, paprasčiausiai, nebūtų nuobodu“.

Muzikiniame teatre solistę girdėsime ne pirmą kartą. Praėjusių metų rugsėjį ji atliko pagrindinį Andželikos vaidmenį („Sesuo Andželika“) Dž. Pučinio vienaveiksmių operų „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ pastatyme, kurį režisavo Yana Ross iš JAV, o solinę partiją padėjo parengti prof. Eduardas Kaniava.

Aistė Širvinskaitė jau ketvirtus metus su šeima gyvena Palangoje. Ketverių vaikų – Pauliaus, Birutės, Tado ir Jono – mamos kūrybinė veikla tokia pat turininga, kaip Vilniuje. Ten, po vokalo magistro studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Irenos Milkevičiūtės klasėje ir 3 metų tobulinimosi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje, kuriai vadovavo prof. Virgilijus Noreika, ji koncertavo su prof. Algirdo Vizgirdos vadovaujamu ansambliu „Musica humana“, garsiu Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“. Dalyvavo Lenkijoje žymios italų dainininkės Renatos Skoto (Scotto) meistriškumo kursuose, baigė Vilniaus pedagoginio universiteto muzikos edukologijos magistro studijas.

Solistė parengė ir atliko koncertines programas, kuriose skamba V. A. Mocarto, G. Hendelio, J. Haidno, A. Vivaldžio muzika, taip pat Tatjanos (P. Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“), Žynės (Dž. Verdžio „Aida“) partijas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. A. Širvinskaitė yra surengusi solinius koncertus Klaipėdos koncertų salėje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, Palangos „Gintaro muziejuje“, tarptautiniuose klasikinės muzikos festivaliuose Pažaislyje, Tytuvėnuose, Norvegijoje, Švedijoje ir kitur.

Paklausus, kaip pavyksta suderinti kūrybinę veiklą su mamos pareigomis, A. Širvinskaitė nusišypsojo ir atsakė, kad „mano vaikai dalyvauja mano kūrybiniame augime, galima pasakyti, aš augu su jais. Žinoma, prieš ketverius metus, šeimai persikėlus gyventi iš Vilniaus į Palangą, atrodė, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tačiau vaikai adaptavosi, du iš jų mokosi Palangos senojoje gimnazijoje, vienas – pradinėje gimnazijoje, o jauniausias, kuriam dar tik ketveri, lanko vaikų darželį. Vyras, garsus medikas Nerijus Ruškys džiaugiasi, kad dainuoju, tik džiaugiasi tyliai – juk jis žemaitis, gimęs Klaipėdoje.“

Nijolė Jačėnienė

Visą sausį nerimo žiūrovai, skambindami į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir teiraudamiesi, kokius spektaklius galėtų pamatyti šį mėnesį ir kodėl kol kas nieko nerodome.

Ir iš tiesų tik šį savaitgalį, sausio 27 ir 28 dienomis, vėl pakviesime į teatrą. Priežastis svari – iš karto po Naujųjų teatre vyko intensyvus kūrybinis darbas – V. Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“ pirmosios repeticijos. Pagal numatytą tvarkaraštį, režisierius Kęstutis Jakštas su kūrybine komanda vėl atvyks gegužį, nes vasarą, tradicinio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu, teatras rengiasi pirmą kartą profesionalaus teatro scenoje parodyti šio miuziklo premjerą. O artimiausiu laiku bus galima pamatyti du spektaklius – Dž. Pučinio diptiką „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ (šį penktadienį, 27 d.) ir P. Abrahamo operetę „Balius Savojoje“ (šeštadienį, 28 d.) įprastu laiku, 18.30 val.  .
Po premjeros Dž. Pučinio vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, kurias režisavo Yana Ross (JAV), sulaukė labai gerų žiūrovų ir kritikų atsiliepimų. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis parengė kelios atlikėjų sudėtys, ir šį kartą „Andželikoje“ išvysime Aistę Širvinskaitę (Andželika),  Dalią Kužmarskytę (Kunigaikštienė), Juditą Butkytę (Dženoviefa), o „Skikyje“ – Mindaugą Rojų (Skikis), Juditą Butkytę (Laureta), Tomą Pavilionį (Rinučis) bei kitus teatro artistus. Spektaklį diriguos Dainius Pavilionis, o scenoje karaliaus italų operos mago – kompozitoriaus Džakomo Pučinio muzika, pasižyminti sodriu teatrališkumu ir ypatingu melodingumu, savo grožiu išjudinanti giliausius žiūrovų jausmus.
Neblėsta susidomėjimas ir P. Abrahamo operete „Balius Savojoje“. Šeštadienį smagius herojų nuotykius rimta meilės išdavystės tema atskleis teatro solistai Mindaugas Rojus (Markizas de Fobla), Loreta Ramelienė (Madlena, jo žmona), Virginijus Pupšys (Mustafa Bėjus), Rita Petrauskaitė (Deizė), Šarūnas Juškevičius (Arčibaldas), Jadvyga Grikšienė (Bebė). Trys pagrindinės personažų poros, skambant linksmai ir užkrečiančiai muzikai, nuotaikingai narplios sudėtingas gyvenimiškas situacijas. Jiems talkins baleto šokėjai ir choro dainininkai, spektaklį diriguos Michalas Lukašas Nižynskis.

Teatro jubiliejinis sezonas tęsiasi, ir iki gegužės mėnesio pabaigos žiūrovai dar ne kartą galės apsilankyti daugelyje pamėgtų spektaklių, o juose – susitikti su talentingais Muzikinio teatro artistais ir įkvėpiančia klasikine muzika.

Rugsėjo 26-ąją Vilniaus rusų dramos teatre vienintelį kartą Lietuvoje bus rodomas muzikinis spektaklis “Viskas apie Gidoną”.

Šis muzikinis spektaklis – anaiptol ne miuziklas. O ir solistas jame tebus vienas – ne dainuojantis, o apie save patį pasakojantis Gidonas Kremeris.
Iš Rygos kilęs smuikininkas G.Kremeris instrumentą į rankas pirmąkart paėmė ketverių metų ir anksti sulaukė tarptautinio pripažinimo. Visą vaikystę stengėsi sekti tėvo patarimu – būti dešimt kartų geresnis už kitus. Davido Oistracho auklėtinį laureato sėkmė lydėjo tarptautinėse Karalienės Elžbietos ir Monrealio varžybose, jis pelnė pirmąsias premijas aukščiausio lygio Paganini ir Čaikovskio konkursuose. Įrašė šimtus kompaktinių plokštelių, kurių keletas pelnė reikšmingus apdovanojimus.
Vilniuje G.Kremeris kadaise sugrojo savo pirmąjį rečitalį. Vilniuje buvo suburta ir pirmosioms gastrolėms rengėsi jo vadovaujama “Kremerata Baltica”, kuriame groja gabiausi Baltijos šalių jaunieji stygininkai. Šis tarptautinis kamerinis orkestras per sezoną pasirodo šešiose dešimtyse koncertų. Per keturiolika metų orkestro narių amžiaus vidurkis mažai tesikeitė: šiandien jis yra 28-eri metai.
Tris dešimtmečius maestro puoselėjo savo kūrybos idealus Lokenhauzo festivalyje Austrijoje, kurį pats įsteigė. Tačiau šįmet, protestuodamas prieš grėsmingai plintantį vidutinybės kultą, jis pareiškė pasitraukiąs iš festivalio meno vadovo pareigų.
“Visą gyvenimą nuoširdžiai dirbau dėl muzikos. Tikiuosi, kad keletas mano papasakotų istorijų tik sustiprins muzikos, kurią atliksime, teikiamų emocijų jėgą ir primins, kaip gimsta muzikos garsai”, – sako G.Kremeris.
Neįprastame muzikiniame spektaklyje “Viskas apie Gidoną” maestro mėgins papasakoti apie savo kelią. Kalbėti jam padės “Kremerata Baltica” ir kompozitorių E.Izaijo, V.Kisino, L.Bethoveno, J.Sibelijaus, J.S.Bacho, F.P.Schuberto, N.Paganini, H.V.Ernsto, A.Vivaldi, F.J.Haidno, A.Dvoržeko, A.Piazzollos, E.Tokso kūriniai, atspindėsiantys tiek šviesiausias artisto gyvenimo dienas, tiek skausmingas akimirkas.
“Stengiamės, kad mūsų muzika visada pulsuotų gyvybe, nepripažįstame rutinos. Muzika mums – tai nuotykiai ir nuoširdūs išgyvenimai, o ne vien “tobulos natos”, – tvirtina smuikininkas ir orkestro vadovas.