Nors pavasaris šykštus šilumos, bet dosnus muzikos: gegužę žiūrovų laukia dvi operos ir baletas.

Neįgyvendintos idėjos nėra dvasios, kurios per amžius neramiai bastosi nerasdamos vietos. Anksčiau ar vėliau jos randa kur nutūpti. Prieš penkiolika metų Vilniaus festivalyje su kviestiniais operos solistais skambėjusi Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Visos jos tokios“ vėliau taip ir nesulaukė žadėto prieglobsčio Nacionaliniame operos ir baleto teatre, o dabar ėmė ir prisiglaudė netoliese, šalia Kongresų rūmų, išdygusiame palapinių miestelyje.

Malonumų turizmas
Gal Vilniaus miesto opera žada pasiūlyti turistinio stiliaus pastatymą? Greičiau priešingai: kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius kaip tik žada sublizgėti aukštosios mados apdarų ansambliais. O palapinės, pasak režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tėra benamės kultūros ir iš teatro į teatrą priverstų keliauti gabiausių solistų gyvenimo simbolis. „O kaip būtų gerai ilgiau pagyventi namie ir nesiblaškyti po pasaulį vien tam, kad pinigų šeimai uždirbtum“, – pirmiesiems palapinių miestelio svečiams prisipažino jaunasis Kostas Smoriginas.
Vis dėlto prabangaus turizmo dvasia operai „Visos jos tokios“ nesvetima. Pagal šiek tiek adaptuotą šiems laikams operos siužetą du susižadėję verslininkai neva išvyksta darbo reikalais, o savo mylimosioms siūlo maloniai praleisti laiką Kaprio salos pakrantėje. Tuo tarpu patys išskuba joms iš paskos ir, persirengę turtingais arabais, tikrina išrinktųjų ištikimybę. Nebūdamos įsitikinusios, ar grįš sužadėtiniai, merginos atsiduoda saldžioms pagundoms. Finale tariami arabai nusimes kaukes ir skėstelės rankomis: „Visos jos tokios“…
W.A.Mozarto operoje poros susitaiko, bet ar šiuolaikiniai vyrai norėtų grįžti į ištikimybę pamynusių merginų glėbį, operos statytojai abejoja. Todėl koks bus operos finalas, galutinai nėra apsispręsta. Be K.Smorigino, „Visos jos tokios“ girdėsime Leipcige dirbančią Viktoriją Kaminskaitę, iš Italijos atvykusią Jurgitą Adomonytę, Lietuvoje karjerą pradedančią Viktoriją Miškūnaitę ir Tadą Girininką. Nebus apsieita ir be kviestinio tenoro, kuris žada atvykti iš Kroatijos.
Antroji operinė premjera – kitos nepriklausomos kompanijos, pasivadinusios Vilniaus kamerine opera, darbo rezultatas. Ši kompanija ketina pristatyti vietos teatrų taip pat ilgai ignoruojamą Giacomo Puccini „Toską“. Vėlgi – idealistinės meilės išbandymai, tik šį kartą nesurežisuoti, be mocartiškų išdaigų ir pasibaigiantys dramatiška mirčių serija. Pastatymą režisuos Toską dainuosianti Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Inesa Linaburgytė, dailininko Kavaradosio vaidmeniui pakviestas Maskvos „Helikono“ operos tenoras Vadimas Zaplechnas, o klastingojo Skarpijos vaidmuo patikėtas Latvijos nacionalinės operos vyresnės kartos baritonui Samsonui Izjumovui. Taip pat matysime lietuvius Vytautą Bakulą, Vladą Bagdoną, Joną Sakalauską, Algirdą Bagdonavičių.

„Čiurlionis“ lenkų rankose
Ką veikia Nacionalinis operos ir baleto teatras, kol jo solistai dainuoja kituose pastatymuose? Ogi rengiasi Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ premjerai.
„Niekas nežino, kokia drama siautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sieloje, kokie vaizdiniai ir skambesiai jaudino jo vaizduotę. Akcentavau keturias didžiąsias Čiurlionio meiles: Mariją, Bronislavą, Sofiją ir Kūrybą“, – prisipažįsta kompozitorius. „Čiurlionis“ – devynioliktasis jo kūrinys scenai ir pirmasis, kuris bus pastatytas didžiausiame šalies teatre.
Vis dėlto „Čiurlionį“ Vilniuje scenai rengia ne savų, o iš Varšuvos didžiojo teatro pakviestų kūrėjų komanda, vadovaujama choreografo Roberto Bondaros. Jis – Lenkijos nacionalinio baleto trupės narys, lygiagrečiai dėstantis Varšuvos muzikos akademijoje.
„Labai norėjau, kad tai būtų kas nors ne iš vietinių choreografų – norėjau netikėto žvilgsnio, kitokio santykio su Čiurlioniu“, – neslepia G.Kuprevičius. Kas iš jo gerų norų išeis – pamatysime.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kultūros ministerija paskelbė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą.

Pretendentai į teatro vadovo postą privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą meno srities, humanitarinių arba socialinių mokslų išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį, išmanyti Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, turėti įgūdžių kultūros politikos įgyvendinimo srityje bei mokėti bent vieną užsienio kalbą, skelbiama Kultūros ministerijos tinklapyje.

Pretendentai taip pat turi parengti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 5 metų perspektyvinę kūrybinės veiklos programą, atspindinčią teatro nuostatuose numatytų tikslų bei uždavinių įgyvendinimą.

Pasiūlymų dalyvauti konkurse laukiama iki spalio 29 dienos. Konkursą laimėjęs asmuo eis teatro vadovo pareigas 5 metus.

Šiuo metu teatrui vadovauja kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, jos kadencija baigiasi šiais metais.

1987 metais įkurtame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta daugiau kaip 50 įvairių žanrų ir epochų sceninių kūrinių.