XVI–XVII a. Italijos ir Lietuvos ryšiai skleisis italų dokumentinių filmų cikle. Pirmasis kūrinys skirtas Vilniaus universiteto rektoriui Mykolui Salpai (Michael Salpa).

Net didžiausi Vilniaus universiteto patriotai, gerai žinantys savosios Almae matris istoriją, vargu ar daug pasakytų apie Mykolą Salpą, kuris 1614–1615 m. buvo universiteto vicerektorius, o nuo 1615 m. iki 1618-ųjų gruodžio 20 d. (t.y. savo mirties) – rektorius. Mūsų žinios gerokai prasiplės šių metų pabaigoje, kai filmo idėjos sumanytojas scenarijaus bendraautoris ir režisierius Raffaele’is Agrusta atvyks į Vilnių ir pakvies į kūrinio apie M.Salpą premjerą.

Laikas neišsaugojo bruožų

“Idėja sukurti dokumentinį filmą apie jėzuitų kunigą M.Salpą – vienintelį italą, Vilniaus universiteto rektorių, gimė labai natūraliai, – pasakojo R.Agrusta. – Juk mes su M.Salpa gimėme tame pačiame Martinos Frankos mieste! Tik mus skiria keli šimtmečiai – M.Salpa pasaulį išvydo prieš 450 metų. Taigi panorau daugiau sužinoti ir savo filme papasakoti apie jėzuitą kunigą tėvą Salpą: pristatyti jį XVI–XVII a. Europos kontekste, priminti to meto Italijos ir Lietuvos ryšius, atkurti praėjusio laikmečio dvasią”.

Tai nebuvo paprasta. R.Agrustai net teko suburti mokslinių tyrimų grupę iš italų ir lietuvių specialistų, kurie dvejus metus ieškojo informacijos apie jėzuitų kunigo M.Salpos gyvenimą ir veiklą.

Baigęs Neapolio jėzuitų kolegiją M.Salpa apie 1585 m. išvyko į Europos rytus. Iš pradžių jėzuitas apsistojo Transilvanijoje (dabar Rumunija, Oradios miestas), vėliau (1589–1593) gyveno Vilniuje, Braneve (Lenkija), dešimt metų Nesvyžiuje (dabar Baltarusija). 1610 m. M.Salpa vėl grįžo į Lietuvos sostinę. Vilniaus universiteto bibliotekoje net pavyko rasti dokumentą, kuriuo M.Salpa patvirtintas universiteto rektoriumi!
Tačiau kaip atrodė M.Salpa, deja, nepavyko sužinoti. Regis, neišliko jokių jo atvaizdų, išvaizdos aprašymų. Dailėtyrininkė, filmo scenarijaus bendraautorė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė apgailestavo, kad nežinoma ir rektoriaus amžinojo poilsio vieta. Tyrinėtojo, teologijos daktaro, kunigo Paulius Rabikausko nuomone, M.Salpa tikriausiai buvo palaidotas netoli Šv. Jonų bažnyčios.

Ir kunigas, ir matematikas

“Jėzuitų kunigas M.Salpa – ryški asmenybė. Jis sunkiai, kartais rizikuodamas gyvybe tarnavo, į svetimas šalis nešdamas savo tikėjimą. Kunigas mokė jaunimą matematikos, astronomijos, graikų kalbos, kitų dalykų. Jis buvo ir puikus administratorius, – pasakojo R.Agrusta. – Man M.Salpa – lyg simbolis, kuris dar XVI–XVII a. sujungė Europos valstybes”.

Filmo kūrėjai jau montuoja operatoriaus Cesare’io Orlando nufilmuotus siužetus Vilniaus universitete, Vilniaus jėzuitų noviciate, Katedros aikštėje, kitose istorinėse vietose, kuriose tikrai lankėsi M.Salpa. Apie iškilų italą ir jį supusią Vilniaus aplinką filme pasakos Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, istorikas Liudas Jovaiša, dailėtyrininkė Birutė Rūta Vitkauskienė, gidė Aldona Mikulionienė, kiti specialistai.
Dokumentinio filmo autoriai pasakojimą apie M.Salpą gaubia bendra jo laikmečio Vilniaus atmosfera. Senamiesčio gatvele nuskubės net pats universiteto rektorius. Jį, kaip ženklą, įkūnijo architektas Linas Mackevičius.

Prie Žemutinės pilies rūmų lango stabtelės Žygimanto Senojo žmona italė Bona Sforca, į kurią tokia panaši socialinė pedagogė Laura Baltmiškytė. Beje, Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca ateityje sulauks ir daugiau dėmesio. Režisierius karalienės Bonos nuopelnams Lietuvos istorijai, kultūrai, mokslui, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšiams su Italija žada skirti atskirą filmą. Juolab kad kilmingoji italų kunigaikštytė iki vedybų gyveno savo šeimos rūmuose Baryje, kuris yra visai šalia R.Agrusto gimtojo miesto.

Dar planuojami atskiri filmai apie italų baroko architektūrą, mūsų šalyje įgavusią specifinių bruožų, apie Jėzuitų ordino švietėjišką veiklą Lietuvoje, apie italų menininkus, atvykusius dirbti į Lietuvą.

NUOTRAUKOS

Dokumentas, kuriuo M.Salpa patvirtintas Vilniaus universiteto rektoriumi
Iš Vilniaus universiteto bibliotekos fondų

Aistės Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.:

Aistės Bimbirytės-Mackevičienės nuotr.