Scanpix nuotr.

Arūnas MILAŠIUS

Šiandien Lietuva itin priklausoma nuo ES paramos, tačiau ekspertai sako, kad nei mūsų ūkis, nei finansų rinka nesugrius, kai šių pinigų neliks. Vis dėlto morališkai ir ekonomiškai pokyčiams, kurie nutiks po kelerių metų, turime ruoštis jau dabar.

Reikia prisiminti, kad įstojus į ES būtent pinigai iš Europos padėjo mūsų šaliai padaryti milžinišką šuolį. Jų dingimas gali sulėtinti plėtrą.

„ES parama skatina Lietuvos ūkio augimą, tačiau nėra lemiamas veiksnys, leidžiantis jam išgyventi. Net jei ES pradės byrėti ir šios paramos po 2021 m. neliks, mes nežlugsime. Nors prognozuoju, kad Briuselis taip drastiškai nepasielgs ir be papildomų lėšų mūsų nepaliks. Tiesiog parama šiek tie sumažės“, – optimistiškai į ateitį žvelgia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Norint sparčiai vystytis, paramą mums reikėtų nukreipti į sritis, kuriose atsilikimas didžiausias. Ar tai pavyksta – kitas klausimas.

Ekspertas sako, kad jau dabar ši parama dalijama per išvestinius instrumentus ir jais naudotis bus galima dar gana ilgai. Žinoma, ES pinigai reikšmingi produktyvumu ir efektyvumu artėjant prie ES šalių senbuvių vidurkių.

Teks uždirbti patiems

Gyventi iš savo uždirbtų, o ne duodamų pinigų jau pratinamasi, nes atskiriems sektoriams ir verslui parama mažėja.

Ernestas Virbickas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas, pritaria kolegai ir pateikia skaičius: „Iš ES fondų gaunamos lėšos, skiriamos kapitalui formuoti, yra gana ženklios. Įstojus į ES šių pinigų buvo gaunama mažiau – jų srautas sudarė apie 1 proc. BVP. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu tokių lėšų naudojimas suintensyvėjo. 2009 m. jų srautas jau buvo 4,3 proc. BVP. O pastaraisiais metais iš ES fondų gaunama parama, skirta kapitalui formuoti, siekė apie 3 proc. BVP.“

Lietuvoje atlyginimai auga 5–6 proc. per metus ir spartesnio didėjimo nebus, nes demografinė padėtis blogėja, investicijos menksta.

Tiesa, Lietuvos banko duomenimis, praėjusiais metais aptariamų lėšų naudojimas suintensyvėjo, nes 2015-ieji buvo paskutiniai metai, kai buvo galima naudoti ankstesnės ES finansinės perspektyvos lėšas. Šiemet iš ES fondų gaunama parama turėtų sumažėti, nes užtruks, kol įsibėgės projektų, finansuojamų pagal naująją ES finansinę perspektyvą, įgyvendinimas.

Vidutinių pajamų spąstai

Tai nėra bėda, galinti sugriauti mūsų ūkį, tačiau iššūkiai, kuriuos teks įveikti, bus gana dideli.

„Norint sparčiai vystytis, paramą mums reikėtų nukreipti į sritis, kuriose atsilikimas didžiausias. Ar tai pavyksta – kitas klausimas“, – šioje srityje didelio optimizmo nereiškia N.Mačiulis.

Banko ekspertas kartu brėžia ir iššūkius, su kuriais susidursime: atlyginimai ES vidurkio per penkerius metus, kurie liko iki šio finansinio laikotarpio pabaigos, nepasieks, todėl konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų su ES šalimis senbuvėmis bus vis sunkiau. „Tikėtina, kad lietuviškas darbo užmokestis ES vidurkį pa­sieks per 30–40 metų. Lietuvoje atlyginimai auga 5–6 proc. per metus ir spartesnio didėjimo nebus, nes demografinė padėtis blogėja, investicijos menksta“, – aiškina N.Mačiulis.

Nebepakanka pritraukti užsienio investicijų ir vien tik eksportuoti – norint auginti ekonomiką reikia patiems investuoti užsienyje.

„Swedbank“ atstovas sako, kad mes patekome į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus. Pirmus dešimt metų po įstojimo į ES augti buvo lengva, nes buvome gana atsilikę, dabar vejamės lėčiau. Nebeužtenka vien tik importuoti pažangių technologijų – reikia jas kurti ir patiems rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Nebepakanka pritraukti užsienio investicijų ir vien tik eksportuoti – norint auginti ekonomiką reikia patiems investuoti užsienyje.

„Spartaus augimo stadija baigėsi ir dabar teks ieškoti sudėtingų vidinių augimo šaltinių. Tačiau į šiuos spąstus patekome ne tik mes, bet ir Kinija, Estija, kitos valstybės. Pietų Korėja, Singapūras jų išvengė, nes sugebėjo iš karto sukurti inovatyvią ekonomiką ir konkuruoti pasaulyje didelės pridėtinės vertės produktais“, – aiškina N.Mačiulis.

Per kiek laiko mums pavyks atrasti savo kelią, kuris leis pakilti iš sąstingio, spėlioti niekas nesiima.

Mažės investicijos

Lietuvos banko atstovas taip pat nevengia kalbėti apie galimus pavojus. Iš ES fondų gaunamos lėšos – svarbus investicijų finansavimo šaltinis. Pastaraisiais metais iš ES fondų gaunamos lėšos, skiriamos kapitalui formuoti, prilygo maždaug 15 proc. visų investicijų. Apie pusę šių lėšų buvo naudojama valdžios sektoriaus, o kita pusė – privataus sektoriaus investicijoms.

„Netekus tokios paramos kapitalui formuoti bus susiduriama su gana dideliu neapibrėžtumu dėl tolesnės investicijų raidos“, – sako E.Virbickas.

Vis dėlto kapitalo kiekis Lietuvoje užtikrintai didėja, tuo prisidėdamas prie įmonių konkurencingumo. Kartu tai gerina įmonių galimybes gauti finansavimą kapitalo rinkose. Kita vertus, dalis dabar vykdomų investicijų finansuojama pačių įmonių lėšomis arba skolintomis lėšomis. Tačiau netekus ES lėšų sumenks paskatos investicijoms naudoti kitas lėšas.

Reikia skatinti BVP augimą

N.Mačiulis sako, kad mūsų tikslas – BVP augimą padidinti nuo 2–3 proc., koks yra šiandien, iki 4 proc. per metus. Tačiau pasiekti tokį šuolį bus sudėtinga, nes prastėja demografinė padėtis, visuomenė sensta. Be naujų impulsų išjudinti ekonomiką sunku.

„Viena iš sričių, galinčių paskatinti augimą, – finansų rinka. Kol kas gyventojų ir įmonių vartojimas bei investicijos didėjo praktiškai be skolinto kapitalo. Estai, palyginti su mumis, skolinasi beveik trigubai daugiau“, – aiškina N.Mačiulis ir priduria, kad jei pavyktų tinkamai įdarbinti skolintas lėšas, atsirastų pakankamai daug resursų.

Tuo labiau kad mūsų ekonomika šiandien gana gerai subalansuota – įmonių balansai geresni nei ES šalyse senbuvėse, skolų lygis žemas. Tai, kad mes sugebame atsispirti įvairioms krizėms, parodė Rusijos embargas, kuris didesnės žalos mūsų ekonomikai nepadarė.

„Didžiausias mums gresiantis pavojus visiems puikiai žinomas, tačiau jo niekas nesiima spręsti – tai visuomenės senėjimas, kuris visa jėga smogs ateinantį dešimtmetį. Dabar gyventojų mažėja ne dėl emigracijos, o dėl mažo gimstamumo po nepriklausomybės paskelbimo. Net sustabdžius emigraciją Lietuva kasmet praras po 2 proc. darbingo amžiaus gyventojų“, – tvirtina N.Mačiulis.

Pasak jo, per kitą krizę paaiškės, kad esant tokiai visuomenės struktūrai subalansuoti valstybės biudžeto tiesiog neįmanoma. Teks iš esmės keisti socialinį, o galbūt ir pačios valstybės modelį. „Politikai nesiima šios bėdos, nes sprendimai nepopuliarūs, o jų efektas bus tik po keliolikos metų“, – apie tai, kad vargu ar verta tikėtis ryžtingų žingsnių, dėsto N.Mačiulis.

Žmonės keičia rinką

Kitas dalykas, keičiantis mūsų vidaus finansų rinką, – tai naujos tendencijos, dėl kurių tradiciniai bankai praranda dalį rinkos. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad dalį vartojimo ir greitųjų kreditų, kurių apimtis vertinama iki 600 mln. eurų per metus, perims vadinamosios tarpusavio skolinimo platformos. Jų paslaugomis naudosis ne tik fiziniai asmenys, bet ir smulkusis bei pradedantis verslas. Tačiau patys bankai kol kas pavojaus varpais skambinti neskuba, nes mano, kad šis judėjimas netaps pavojingu konkurentu, atimsiančiu iš jų klientų pinigus.

„Skolinimo platformos pakeičia laukinę rinką ir mažina šešėlį. Be to, tai greitųjų kreditų pakaitalas, nes palūkanos mažesnės. Didelių pokyčių finansų sektoriuje šių paslaugų plėtra nesukels – bankai visada paskolins pigiau“, – prognozuoja Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Bankininkas panašių svetainių kūrimo vajuje nemato naujo verslo modelio, o tik pasikeitusias technologijas. Žmonės ir iki šiol masiškai skolino vieni kitiems, tačiau apie paslaugas skelbdavo laikraščiuose ar interneto skelbimų portaluose. Tai buvo šešėlinė ir niekieno neprižiūrima rinka.

Toks kreditavimas tinka žmonėms, kurie turi laisvų lėšų ir nebijo rizikuoti. Priešingai nei kreditinėse institucijose, platformose esančios lėšos valstybės nedraustos. Rizika jas prarasti dėl skolininko nemokumo santykinai didelė. Tačiau S.Kropas įžvelgia ir šios tendencijos naudą bankams: jei žmogus ima pinigus verslui ir sugeba mokėti gana dideles palūkanas, vadinasi, jo veikla stabili ir ateityje jis vis tiek ateis į bankus imti kredito, o šie gyvybingam verslui pasiūlys geresnes sąlygas. S.Kropas sako, kad kol kas tarpusavio skolinimo rinkoje sukasi keliolika milijonų eurų, tačiau ši rinka auga.

BFL

Nors skolintis dabar pigu, įmonės neskuba imti paskolų. Apdairumą stiprina ir ūkio plėtros perspektyva, kuri nėra nei rožinė, nei juoda: šuoliško augimo nenumatoma, o į galimas negandas žvelgiama stojiškai – tiek valstybė, tiek verslas pasirengę išbandymams.

Arūnas BRAZAUSKAS

2009-aisiais užgriuvusiai pasaulinei finansų krizei apibūdinti vartoti vaizdingi palyginimai. Aptariant finansus kalbėta apie užsuktą kreditų čiaupą, klausta, kada gi pagaliau iš bankų pliūptelės paskolų srovė, kuri gaivins sumenkusią ekonomiką.

Elementari statistika, apimanti visas verslui išduotas paskolas ir vidutines palūkanas, prašosi kitokio palyginimo: bankai čiaupą atsuka vis labiau, bet iš ten į verslo kibirus prisipilama vis mažiau. Antai vidutinės metinės palūkanos už verslo įmonėms išduotas paskolas pastaraisiais metais mažėjo be didelių vingių, tas pat ištiko ir verslui naujai suteiktų paskolų sumas.

Akivaizdu, kad įmonėms nerodant noro skolintis didėja bankų ir kitų finansinių institucijų konkurencija siūlant palankesnes skolinimosi sąlygas. Dėl to mažėja palūkanos ir paraiškų vertinimo griežtumas. Tačiau iš Lietuvos banko (LB) nuolat atliekamų bankų atstovų apklausų matyti, kad bankai nelinkę dar labiau lengvinti kreditavimo sąlygų.

Kiekvienas gali būti didelis

Šiaip ar taip, dabartinis laikotarpis atrodo palankus smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms.

Kreditų SVV rinkoje ryškiai matomas „Swedbank“, kurio užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ liepą aiškinosi vartotojų nuostatas. Tyrimo duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus bent kartą per savaitę apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Nors šalyje gausėja prekybos tinklams priklausančių parduotuvių, regionuose SVV prekybos įmonės pajėgios konkuruoti su tinklais.

Juolab kad smulkieji verslininkai labiau nei didelės prekybos įmonės gali palaikyti artimus ryšius su klientais. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonėsi perka iš smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų, yra galimybė pasiderėti dėl kainos. Kitas patrauklus klientams dalykas (tai nurodė apie 50 proc. apklaustųjų) – smulkieji vietos gamintojai ir prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.

Šįmet bankas įgyvendina SVV palaikymo projektą „Kiekvienas gali būti didelis“ – banko teigimu, pirmą tokį Lietuvoje. Svarbiausi projekto renginiai – smulkiojo verslo savaitgaliai, kurių metu vartotojai kviečiami pakeisti įprastus apsipirkimo kelius: norimų prekių, paslaugų įsigyti iš smulkiųjų vietos gamintojų ar prekybininkų. Smulkieji verslininkai skatinami pasiūlyti pirkėjams nuolaidų, ypatingų prekių.

Pagal projektą numatyta suteikti 12 prizų verslui plėtoti po 3 tūkst. eurų. Tokius prizus jau gavo 6 „Swedbank“ klientai – kelios parduotuvės, muzikinis baras, parduotuvė-kavinė.

Plėtra lėtėjo kartu su eksportu

Nuosaikumas, kuris kalbant apie valstybės finansus vadinamas griežtu taupymu, būdingas ir didžiajam verslui. Tai matyti iš ekonomikos flagmanų – stambiųjų pramonės įmonių lūkesčių, kuriuos Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tiria kas ketvirtį – apklausia 150 didžiausių įmonių. Lapkričio pradžioje LPK paskelbė šių metų ketvirtojo ketvirčio apklausos duomenis. „Įmonės vis dar prieštaringai žiūri į papildomą skolinimąsi“, – konstatavo LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Juozapas Preikša.

Stambiojo verslo atsargumą vertėtų laikyti optimistiniu, nes nuosaikaus pasitikėjimo ateitimi teikia tiek šių metų ūkio būklė, tiek raidos prognozės.

Spalį vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis konstatavo: „Šiemet Lietuvos ekonomika auga maždaug dvigubai lėčiau, nei prognozavo Finansų ministerija ir daugelis ekonomistų.“ To priežastis – sumažėjęs eksportas.

Rugsėjo pradžioje LB paskelbtoje šalies ūkio apžvalgoje teigiama, kad „grynojo eksporto indėlis į ūkio plėtrą yra daug prastesnis, nei laukta, todėl šių metų ūkio augimo prognozė sumažinama iki 1,6 procento (anksčiau prognozuota 2,0 proc.).“ Pagal LB numatymus, 2016 m. Lietuvos ūkio augimas paspartės iki 3,2 proc.

Pasidžiaugus, kad dėl lėtesnių ūkio augimo tempų šalies biudžetas kol kas nenukentėjo (eksporto svyravimai menkai veikė biudžeto pajamas – per tris metų ketvirčius valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planai buvo viršyti 2 proc.), galima pasidžiaugti ir šalies ūkio gebėjimu prisitaikyti prie staigaus eksporto rinkų praradimo Rytuose – eksporto srautus pavyko perorientuoti į ES ir Šiaurės Ameriką.

Dėl politinės konfrontacijos su Rusija bet kokie svarstymai apie ES jai įvestų sankcijų ir atsakomųjų Rusijos priemonių žalą Lietuvos ūkiui atsiduria informacinio karo zonoje. Tačiau sprendimų priėmėjai privalo žinoti realią padėtį. Nenuostabu, kad spalio pabaigoje Seimui pateiktame pranešime LB daug dėmesio skyrė būtent Rusijos ekonomikos būklei ir jos poveikiui mūsų šalies ūkiui.

Nemažą Lietuvos eksporto į Rusiją dalį sudaro pervežimo paslaugos, kurios, palyginti 2014-ųjų pirmąjį pusmetį su 2015-ųjų, sumažėjo trečdaliu. LB konstatuoja, kad transportavimo ir saugojimo paslaugų teikėjai palengva persiorientuoja į kitas rinkas, pavyzdžiui, Vokietiją, Prancūziją, Latviją, tačiau tai kol kas nekompensuoja netekčių Rusijoje. Tarp transportavimo ir saugojimo veiklų didžiausių netekčių patiria sandėliavimo paslaugų teikėjai – vilkikus galima lengvai nukreipti į kitas šalis, o sandėliai stovi ant žemės.

N.Mačiulis yra atkreipęs dėmesį į teigiamas ES ir kitų šalių sankcijų Rusijai pasekmes Lietuvos biudžetui: dėl sumenkusių vilkikų srautų sumažėjo cigarečių bei degalų kontrabandos, ir tai didino akcizų įplaukas. LB analitikų teigimu, Rusijos veiksnys juntamas ir apdirbamojoje pramonėje, tačiau ten jis yra ribotas.

Rusija nebuvo pagrindinė Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos rinka: 2014 m. į Rusiją buvo eksportuojama tik 2,5 proc. jos produkcijos, o 2015 m. pirmąjį pusmetį ši dalis sumažėjo iki 1,4 proc.

Rusijos embargas iš ES įvežamoms prekėms paveikė tik labiausiai su Rusija susijusias Lietuvos apdirbamosios gamybos šakas – pieno ir mėsos produktų gamybą. LB vertinimu, pieno produktų gamintojai kol kas nesugeba kompensuoti dėl Rusijos įvesto embargo smukusių pajamų. Mėsos produktų gamintojų padėtis geresnė, šios veiklos įmonės prarastas pajamas sugebėjo kompensuoti didesniu pardavimu Lietuvoje ir padidėjusiu eksportu į kitas rinkas.

Viską apimantis nuosaikumas

„Pagrindiniai neigiami pokyčiai matomi būtent maisto pramonėje. Didžiausią įtaką turėjo pieno perdirbimo įmonės, kurios vis dar kenčia dėl to, kad neatrasta rinkų po Rusijos rinkos uždarymo“, – pristatydamas metų ketvirtojo ketvirčio pramonės lūkesčių indeksą aiškino LPK analitikas J.Preikša, kartu pripažindamas, kad indekso reikšmė, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 6 punktais, nors nuotaikos apskritai vertintinos kaip nuosaikios.

Išvardyti veiksniai lemia atsargų požiūrį į skolinimąsi. Tai komentuoja J.Preikša: „Iš esmės visos skolinimosi paklausos perspektyvos vertinamos nuosaikiai. Išsiskiria galbūt metalų, mašinų ir įrengimų pramonė. Šios įmonės savo skolinimosi augimą sieja su inovacijų diegimu. Kitoje pramonėje, pavyzdžiui, medienos ir baldų, kur inovacijų ir šiaip gausu, tos įmonės iš esmės nežada didinti skolinimosi tempų. O metalų, mašinų ir įrengimų pramonėje, kur tikimasi naujų investuotojų ir užsakymų, įmonės tikrai didins savo skolinimąsi. Didesnis skolinimosi lūkesčių mažėjimas pastebimas maisto ir gėrimų pramonėje dėl jau minėtų priežasčių – nepavyko atrasti naujų rinkų. Galima tikėtis, kad įsitvirtinus naujose rinkose šios įmonės didins investicijas ir skolinimąsi.“

SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis „Veidui“ aiškino didesnio skolinimosi sąlygas: „Aktyvesnį įmonių skolinimąsi lemia Lietuvos ekonomikos situacija. Lietuvos ekonomikos augimui teigiamą įtaką daro vidaus vartojimas, stiprėjantys vartotojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities. Mažas ir vidutines įmones paveikė geopolitinė situacija, tačiau joms pavyko palyginti sklandžiai perorientuoti srautus į Vakarus. Tai įrodo didelį šalies įmonių lakstumą, greitą reakciją ir gebėjimą keistis. Be to, naftos kainų kritimas turi teigiamos įtakos didesnės dalies įmonių sąnaudoms ir pelningumui. Taigi visi esminiai SVV sektorių veikiantys veiksniai buvo labiau teigiami ir tai lėmė aktyvesnę įmonių plėtrą ir skolinimąsi šiemet. Ateityje spartesnio paskolų portfelio augimo lūkesčius siejame su nauju ES finansinės perspektyvos laikotarpiu, kuriuo turėtų pagyvėti investicijos ir darbo vietų kūrimas.“

Verslo finansavimo 2014–2020 m. ES lėšomis svarbą yra pabrėžęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Balandį viešame asociacijos komentare jis teigė, kad kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų kofinansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas ir bankų sistemos finansines galimybes.

Komentuodamas „Veidui“ padėtį, S.Kro­pas sakė, kad paskolų garantijų tvarka, turinti palengvinti kredito įstaigų dalyvavimą projektuose, vis dar neparengta, ir išreiškė viltį, kad už tai atsakingos Finansų ir Ūkio ministerijos paspartins rengimo darbus.

Konstatuojant, kad Lietuvos ūkio raida 2015-aisiais vyko teigiama kryptimi, atsargiai žvelgiama į ateitį – ypač į eksporto plėtros perspektyvas.

LB veržlesnį eksporto augimą sieja su mažomis žaliavų kainomis ir gera besivystančių rinkų būkle. N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad grėsmė gali ateiti iš ten pat, iš kur tikimasi paskatų Lietuvos ūkio augimui: pasak jo, net ir nuosaikios Finansų ministerijos prognozės dėl BVP, atlyginimų, darbo vietų ir kainų pildysis, jeigu pasaulio nesukrės dar viena finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis, šį kartą galintis prasidėti labai pažeidžiamose ir pakankamai svarbiose besivystančiose rinkose.

Nors šįmet daugumos vartotojų nuostata buvo laukti kainų kilimo, statistikos duomenys kol kas rodo kainų indekso mažėjimą. Metų pradžioje naftos kainų kritimas ir su tuo susijęs vartotojų kainų mažėjimas spaudė žemyn ir infliacijos rodiklius, suteikdamas jiems minuso ženklą, – kitaip tariant, vyko defliacija.

LB aptakiai prognozuoja, kad infliacija artimiausiu metu netaps teigiama: „Vartotojams palankią kainų raidą ir toliau palaikys atpigusi energija ir nedaug kylančios ne energijos kainos.“ LB dar prognozuoja, kad 2015 m. infliacija sudarys  minus 0,5 proc., o 2016 m. bus teigiama – sieks apie 1,5 proc., nes energija, lemianti kainų kritimą 2015-aisiais, kitąmet nebeturėtų pigti, o kitos kainos kils sparčiau.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas N.Mačiulis spalį išdėstė nuomonę, kad blogam ūkio raidos scenarijui Lietuva šiuo metu pasirengusi geriau nei prieš sunkmetį, prasidėjusį 2009 m.

Pasak jo, tada biudžeto pajamos buvo dirbtinai ir laikinai išpūstos nekilnojamojo turto, kreditavimo ir vartojimo burbulų, o šiuo metu nėra nė vieno iš šių neigiamų veiksnių. Jeigu labai blogas pasaulio ekonomikos plėtros scenarijus taptų tikrove, N.Mačiulio nuomone, Lietuvai pavyktų išvengti skausmingų taupymo priemonių, kurių teko imtis 2009-aisiais.