BFL

Antradienį Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, prasideda tradicinė IX tarptautinė Baltijos šalių restauratorių konferencija “Meno ir mokslo sintezė restauravime: kryptys ir pasiekimai”. Trijų Baltijos valstybių, kitų Europos ir pasaulio šalių muziejinių vertybių restauratoriai Lietuvos sostinėje renkasi po beveik dešimtmečio pertraukos.

Baltijos šalių restauratorių konferencijos aktualiomis kultūros vertybių išsaugojimo temomis vyksta nuo 1987 m., kas treji metai paeiliui Latvijos, Estijos ir Lietuvos sostinėse. Konferencijas tradiciškai rengia kiekvienos valstybės svarbiausi muziejinių vertybių restauravimo centrai.

Vilniuje paskutinį kartą tokia konferencija įvyko 2002 m., joje įvairiais aspektais buvo gvildentos sakralinio meno tyrimų, konservavimo ir restauravimo problemos.

Šį kartą konferencijoje, kurią gegužės 10-13 dienomis organizuoja Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras, dalyvauja svečiai ir pranešėjai ne tik iš Latvijos ir Estijos, bet ir iš Čekijos, Italijos, Ispanijos, Indijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos, Rumunijos. Konferencijos svečius sveikins Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Pasak rengėjų, Baltijos šalių restauratorių konferencijos pelnytai laikomos ne tik didžiausiais, bet ir turiningiausiais bei produktyviausiais restauravimo specialistų forumais Baltijos regione, kaskart susilaukiančios vis didesnio kultūros vertybių tyrėjų, restauratorių ir kt. specialistų dėmesio.

Mokslininkai imasi tyrinėti eksponatus sudėtingiausiais instrumentiniais metodais siekdami atskleisti jų sandarą, medžiagas, nustatyti autentiškumą, išaiškinti eksponatų būklę bei pažeidžiamumą; restauravimo praktika dabar neįsivaizduojama be konservavimo medžiagų tyrimo, leidžiančio parinkti optimalius preparatus ir sukurti konservavimo metodus, laiduojančius kultūros vertybių būklės pagerinimą ir ilgalaikį išlikimą.

Baltijos šalių restauratorių konferencijų geografija smarkiai išsiplėtė – nuo 1992 m. forumai tapo tarptautiniai, suburiantys ne tik Estijos, Latvijos ir Lietuvos specialistus, bet susilaukiantys garbių svečių kitų ES ir pasaulio šalių.

veidas.lt

Balandžio 21 d. – gegužės 26 d. kas savaitę rengiami įkvepiantys pokalbiai su išskirtiniais pašnekovais, skirti ugdyti savyje architektą – humanišką, jautrų, mąstantį, įžvalgų. Juose dalyvauja inspiruojančios asmenybės, kurios ne tik pristato, aptaria ir apibendrina aktualią temą, bet ir suintriguoja, priverčia mąstyti kitaip.

Balandžio 28 dieną 20.00 val., Nacionalinėje dailės galerijoje paskaitą skaitys antrasis pranešėjas – Jüri Soolep iš Estijos. Paskaitos tema: ARCHITEKTŪROS EDUKACIJA: Į, NUO IR IŠ

Kuo pokalbis įkvepiantis: Architektūros edukacija visada yra politinių, ekonominių ir poetinių priešpriešų sūkuryje. Pokalbio tema – architektūros edukacijos tendencijos Europos, Šiaurės ir Baltijos šalyse. Taip pat J. Soolep pasidalins patirtimi akredituojant studijų programas ir užtikrinant jų kokybę.

Kuo pašnekovas išskirtinis: Architektas, Estijos dailės akademijos, architektūros fakulteto dekanas. Nuo 2001-ųjų – akademijos profesorius, 2009-aisiais tapo Šiaurės šalių architektūros akademijos prorektoriumi. Dalyvauja Europos komisijos veikloje sprendžiant su architektūros edukacija susijusius klausimus. J. Soolep tyrimų sritis – laiko ir erdvės reiškiniai architektūroje, jos istorinių bei mitologinių aspektų analizė.

Kai praėjusios savaitės viduryje su Nacionalinės dailės galerijos vadove Lolita Jablonskiene dairėmės po didžiąją keičiamų parodų salę, joje plaktukais kaukšėjo darbininkai, erdvės viduryje montuodami sudėtingą sienų labirintą.

Tačiau jokių apčiuopiamų meno objektų nebuvo regėti. Jų ir nebus, nes paroda “Milijonas ir viena diena” eksponuos tik kino bei videomeno kūrinius. Baltos sienos neįprastai pritemdytoje parodų salėje šį kartą tarnaus kaip ekranai kino projekcijoms.

“Ir jokių paveikslų anei instaliacijų?..” – klausiu neįstengdama slėpti nusivylimo. “O ko tikitės – gal kino kamerų? Eidami į tapybos parodą, žmonės joje teptukų pamatyti kažkodėl nesitiki”, – traukia mane per dantį Lolita. “Bet nuo judančių vaizdų ir taip esame gerokai nuvargę”, – mėginu gintis. “Kaip tik apie tai ir pasakos naujoji paroda”, – nuramina galerijos vadovė.

Mokys nepasiduoti vilionėms

“Milijonas ir viena diena” – tarptautinis projektas, pristatantis tiek lietuvių, tiek žymių pasaulio kino menininkų kūrinius ir analizuojantis kiną kaip priemonę, reikšmingai formuojančią mūsų pasaulėvaizdį. Jis skatins vertinti kino grožį ir teikiamus malonumus, tačiau taip pat ragins aklai nepasiduoti jo vilionėms. “Privalome suprasti, kad gyvas žmogus su savo pasaulio vertinimu yra svarbesnė figūra negu “medijuotas” pasaulis”, – aiškina L.Jablonskienė.

Mažojoje parodų salėje tą pačią dieną bus atidaryta paroda “Lietuvos kinas ir dailė”, rengiama kartu su Teatro, muzikos bei kino muziejumi ir pristatanti daugiau nei šimtą lietuvių kino scenografijos kūrinių. Tarp eksponuojamų darbų autorių – režisierius Arūnas Žebriūnas, savo karjerą pradėjęs kaip kino dailininkas, garsus grafikas Vytautas Kalinauskas, scenografė ir tapytoja Juzefa Čeičytė ir kiti.

Parodas, kaip įprasta, lydės edukaciniai renginiai ir keletas kino programų. Vienoje jų bus pristatomi lietuvių kino mėgėjų susukti filmai (sovietmečiu į mėgėjų sąjūdį burdavosi alternatyvaus, eksperimentinio kino kūrėjai), o kitoje – kino juostos, atskleidžiančios kino kūrimo procesą, arba tiesiog “filmai apie filmus”.

Lapkričio mėnesį galerijos vestibiulyje bus pristatyta Gedimino Baravyko fondo kuruojama paroda “Našlaičiai”, pasakojanti apie architektą, pastato, kuriame po rekonstrukcijos įsikūrė Nacionalinė dailės galerija, projekto autorių G.Baravyką. Šios parodos kuratorius – Leonardas Vaitys. Beje, visai netoli galerijos esanti, pro “Forum Palace” rūmus vedanti maža gatvelė neseniai irgi pavadinta G.Baravyko vardu.

Lankytojus traukia kokybė

L.Jablonskienė sako pastebėjusi, kad tradicinių meno žanrų parodas mieliau lanko vyresni žmonės, o ekspozicijas su judančiais vaizdais ir tekstais – jaunimas. Tačiau ir vieni, ir kiti labiausiai vertina kokybę. Pernai, kai buvo pristatytos dvi stambios tarptautinės parodos – “Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūryba” bei “Šaltojo karo metų modernizmas”, per pusmetį galerija sulaukė 50 tūkst. lankytojų, o per pirmąją 2010-ųjų pusę, kai lėšų dideliems tarptautiniams meno projektams organizuoti nebeliko, perpus mažiau – tik 25 tūkstančių. Meno gerbėjų negąsdino ir minėtų parodų metu nuo 6 iki 10 Lt pabrangę galerijos bilietai.

“Tačiau bilietų kainos vis dėlto turi įtakos lankytojams. Tuo įsitikinome neseniai, paskutinėmis parodos “Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka” veikimo dienomis pasiūlę apsilankyti galerijoje už litą. Per dvi savaitgalio dienas sulaukėme net dviejų tūkstančių smalsuolių”, – pasakoja L.Jablonskienė.

Dėl lėšų stokos darbuotojus išleidusi nemokamų atostogų, Nacionalinė dailės galerija šiuo metu teveikia penkias dienas per savaitę: pirmadieniais ir antradieniais jos durys lankytojams užvertos.