Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, operos dainininkas Virgilijus Noreika teigia savo kūrybiniame kelyje pasiekęs tiek, kiek galėjęs, nors sovietmečiu jam nebuvo leista priimti pasiūlymų iš užsienio teatrų.

“Sąlygos buvo tokios, gimiau 20 metų per anksti. Kiek galėjau tose sąlygose, tai maksimaliai (padariau – BNS), daugiau nieko nebuvo galima padaryti”, – tvirtino V.Noreika, kuriam svarbiausia meno premija skirta už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą.

Jis pripažino, kad sovietmečiu turėjęs pasiūlymų koncertuoti ir Izraelyje, ir JAV, tačiau jų priimti jam nebuvo leista. Vis dėlto operos solistas tvirtino esąs patenkintas savo darbu ir pasiektais rezultatais.

“Aš dainavau geriausiose scenose, su geriausiais orkestrais, puikiais dirigentais. Esu “bisavęs” operos spektaklių metu tokias arijas, kurių niekas “nebisuoja”, – kalbėjo V.Noreika.

Jis tikino nesitikėjęs tapti Nacionalinės premijos laureatu, nes jau kelis kartus nesėkmingai buvo jai pristatytas. Džiugą naujieną operos dainininkas tvirtino sužinojęs paskambinus žurnalistui, nes buvo pamiršęs, kada Kultūros ministerijoje bus svarstomas premijų suteikimo klausimas.

V.Noreika tvirtino itin vertinantis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastarųjų metų darbus, esą žiūrovams buvo pristatyta itin įdomių operos ir baleto spektaklių, kurie gausiai lankomi.

“Aš labai vertinu G.Kėvišą (LNOBT generalinį direktorių – BNS). Aš pats išbuvau 16,5 metų direktoriumi, LNOBT meno vadovu. Aš žinau, kaip tai sunku – reikia suvesti į krūvą dekoracijas, muziką, chorą, baletą, solistus”, – BNS sakė žymus operos solistas.

V.Noreika, pasakojo, kad jam vadovaujant buvo sunku rasti solistų, statyta tai, kas buvo finansiškai įmanoma.

“Dabar mes pamatėme daug įdomių pastatymų. Aš manau, kad “Madam Baterflai” yra geriausias spektaklis režisūros prasme per visą Lietuvos istoriją be konkurencijos, o tokie pastatymai baisiai kainuoja”, – kalbėjo Nacionalinės premijos laureatas.

Jis teigiamai įvertino Lietuvos kongresų rūmuose rodomos “bohemiečių” pastatymus, tačiau teigė, kad tai nėra tikroji opera.

“Gerai, kad toks dalykas egzistuoja, bet opera jau statoma retkarčiais Panevėžyje, statoma Klaipėdoje, statoma Kaune, statoma Vilniuje. Dvi operos Vilniuje, ar tai būtina? Jei tas teatras mūsų būtų labai prastas, bet mūsų teatras yra geras. Tačiau čia galiausiai vadų reikalas, nors (Kultūros – BNS) ministerija, kiek žinau, trupučiuką abejingai galvoja. Aš irgi didelio džiaugsmo nereiškiu, nes vis dėlto tai yra “prikurta” iki operos”, – tvirtino V.Noreika.

Jis sakė pasiilgstantis valstybės požiūrio į studijuojančiuosius operinį dainavimą. Anot jo, nesuprantama, kad parengti operos solistą. Pats pedagoginį darbą dirbantis garsus operos solistas pabrėžė, kad kiekvieną menininką auginti reikia individualiai. Be to, per didelis yra 18 tūkst. litų siekiantis mokestis už studijų metus. Dėl to daug talentingų dainininkų pasirenka studijas užsienyje.

V.Noreikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vadovauja Dainavimo katedrai.

“Sunku suprasti kol kas kai kuriems asmenims, kurie vadovauja mokslui, kad neišeina išauklėti, pasistačius 10 žmonių, ir mokyti juos dainuoti. Taip galima padaryti gerą chorą, o mūsų tikslas yra individualybę ištraukti (…) Finansuoti reikia. Nori turėti kultūrą, kultūrą paima pinigas, bet tauta be kultūros yra pasmerkta išnykti”, – kalbėjo menininkas.

Pasak V.Noreikos, nėra nieko blogo, kad jauni operos dainininkai dalyvauja šokio ar populiariosios muzikos projektuose, tačiau tai priklauso nuo to, kaip jie dalyvauja, kaip tam ruošiasi.

Kalbėdamas apie konkursą “Triumfo arka”, Nacionalinės premijos laureatas apgailestavo, kad projektas nesulaukia tiek piniginių lėšų, kiek reikėtų. Be to, V.Noreika turėjo priekaištų “Triumfo arkai” dėl dainininkų atrankos.

“Ten neva manoma, kad ateina geriausi balsai. Mes nežinome to. Pirmiausia, balsai turi būti patikrinami nemikrofoninėje aplinkoje, turėtų būti pasamdyta nemikrofonizuota salė, sėdint rimtai komisijai. Komisija per du, tris kartus atrenka, tarkime, 20 jaunų žmonių ir solistų, kurie turi gerus balsus, gali dengti 100 žmonių orkestrą, ir tada tuos žmones paima”, – kalbėjo operos solistas.

V.Noreika gimė 1935 metais Šiauliuose, 1960 ir 1970 metais buvo apdovanotas valstybinėmis premijomis, 1995 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ,2007 metais – Nacionaline Kultūros pažangos premija, kitomis premijomis.

Jis yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (per 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus “Grand Opera”, Buenos Airių “Teatro Colon”, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose. Dainininkas sukūrė per 50 vaidmenų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos bus įteiktos vasario 16 dieną.