Trys klausimai Nacionalinio egzaminų centro direktorės pavaduotojui dr. Pranui Gudynui
– Šiemet pateikta 1780 apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų, 17,75 proc. įvertinimų buvo pakeisti, iš jų net ketvirtadalis – sumažinti. Kodėl šiemet šie skaičiai taip išaugo?
Manau, išaugusį apeliacijų skaičių lėmė tai, kad abiturientai nuo 2014 m. turi savo egzaminų darbus, o nuo 2015-ųjų – ir vertinimo instrukcijas. Bet šis procesas, ko gero, išjudins ir kitus. Matyt, reikės tikslinti vertinimą, kad jis būtų kokybiškesnis. Tai apima ir užduotį, ir vertinimo instrukcijas, ir vertintojų pasirengimą. Taip pat teks permąstyti ir apeliavimo tvarką.
Iš pradžių apeliacijas pateikdavo tie, kurie buvo tikri, kad egzamine pasirodė tikrai geriau, nei buvo įvertinti. O dabar tai keičiasi, juk galima rašyti apeliaciją ir bandyti. Tai – irgi viena priežasčių, kodėl šiemet padaugėjo atvejų, kai po apeliacijos įvertinimas sumažėjo. Tad jei kalbėtume apie pokyčius, galbūt atsirastų padėjėjai, kurie kandidatams padėtų rašyti apeliacijas. Pavyzdžiui, šiemet vienas jaunuolis parašė 7 sakinių lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinį, žinoma, neatskleidė temos, nesirėmė nurodytais šaltiniais, bet apeliavo, kad išlaikytų egzaminą.
– Ką apie vertintojų darbą rodo nemažas darbų, kurių įvertinimas buvo sumažintas, skaičius, atvejai, kai rezultatas nuo 29 balų pakilo iki 92 ir atvirkščiai. Kas šiemet vertino darbus?
– Daugiausiai tokių pakeitimų susiję su lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu. Jo vertinimo schema ir darbo pobūdis yra toks, kad vertinimo paklaidos tikrai turėtų būti didesnės. Galima galvoti, ką daryti toliau. Vienas variantas – mažinti mokinių, kuriems reikia laikyti tokį sudėtingai vertinamą egzaminą, skaičių. Dabar jam reikia beveik 400 vertintojų, tai yra didelė dalis vidurinių mokyklų mokytojų, gal dėl to kyla kokybės problemų. Jei tokį egzaminą turėtų laikyti stojantieji į kai kuriuos, tarkime, humanitarinius ar socialinius mokslus, galbūt užtektų 200 vertintojų.
Daugiausiai tokių pakeitimų susiję su lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu
Žinoma, galima svarstyti, ar reikia būtent tokio darbo, bet jis turi ir pliusų, ir minusų. Tai vienintelė atvira egzamino užduotis, kai mokinys nuo pat pradžių iki pabaigos gali pasirinkti kelią norėdamas atskleisti temą, pagrįsti argumentus ir t.t.
2016 m. 27 proc. vertintojų buvo mokytojai ekspertai, 48 proc. – mokytojai metodininkai, 25 proc. – vyresnieji mokytojai. Taip pat dar yra šiek tiek dėstytojų, mokslininkų.
– Kokia dalis darbų, dėl kurių pateikiamos apeliacijos, vertinama dar kartą?
– Absoliučiai visi darbai. Juos peržiūri trys vertintojai, tačiau pasitaiko, ir šiemet buvo, kad į vieno darbo taisymą įsitraukė visa komisija. Įvertinimų pakeitimas yra normalu, tačiau normalu turėtų būti ir tai, kad lygiai tokiai pačiai daliai, kiek darbų įvertinimai padidėjo, jie turėtų ir sumažėti. Juk jei vertintojai vertina nešališkai, tai reiškia, kad jei daro paklaidą, ji gali būti ir į viršų, ir į apačią. Matyt, vis dar yra atlaidumo, tačiau šiemet iš apeliacijų rezultatų matyti, kad jis mažėja. Tai klausimas, kurį reikia spręsti.
Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA
Loading ...