Viešoji įstaiga Europos parkas įgyvendina paprojektį „Kaimiškose vietovėse esančių Europos parko ir Liubavo muziejų prieinamumo visuomenei didinimas“, kuris finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis. Paramos ir bendrojo finansavimo dydis yra 148 613 litų, įstaigos indėlis – 26 226 litai.

Paprojekčiu siekiama prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos didinimo, gerinant kaimiškose vietovėse esančių muziejų prieinamumą Vilniaus regiono socialiai jautrioms visuomenės grupėms.

Paprojektis sustiprins įstaigos materialinę bazę ir sukurs lankytojų atvežimo į Europos parko ir Liubavo muziejus paslaugą. Abu muziejai yra kaimiškoje vietovėje, todėl įvykdžius paprojektį bus iš dalies išspręsta opi žmonių, o ypač jautriausių visuomenės grupių, atvežimo į muziejus problema.

Europos parko vadovas Gintaras Karosas sako: „Tikiuosi, kad įvykdytas paprojektis suteiks galimybę daugiau žmonių naudotis kultūros paslaugomis, pažinti meną ir kultūros paveldą. Pabuvojęs meno ir gamtos muziejuje Europos parke, žmogus tampa tobulesne asmenybe, o geriau pažinęs Liubavo malūną-muziejų ima labiau rūpintis mūsų šalies kultūriniu paveldu.“

Viešoji įstaiga Europos parkas yra pirmasis nevyriausybinės ne pelno organizacijos muziejus Lietuvoje, veikiantis jau trečią dešimtmetį. Įstaigos veikla yra pastovi ir pripažinta Lietuvoje bei užsienyje, bet dėl teisinės bazės netobulumo muziejus negauna nuolatinės valstybės paramos. Pagrindinis Europos parko veiklos finansavimo šaltinis yra pajamos už muziejaus bilietus ir paslaugas.

Viešoji įstaiga Europos parkas iš apleisto miško kuria Lietuvos identitetu tapusį meno ir gamtos muziejų po atviru dangumi Europos parką bei istorijos ir kultūros paveldo muziejų Liubavą.

Daugiau informacijos: www.europosparkas.lt. www.liubavas.lt
Europos parko tel. 8 52377 077, 8 698 309 25, hq@europosparkas.lt

Seimas trečiadienį priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) ir jo zonų ribų planą.

Kad planas būtų patvirtintas, balsavo 68 parlamentarai, prieš buvo 4, susilaikė 14.

Projekto kritikai, tarp jų ir Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, teigė, jog zonavimas plane prieštarauja natūraliai Kuršių nerijoje susiformavusioms geobotaninėms zonoms, nes jos suskirstytos skersai pusiasalio.

Taip pat kritikuota, kad patvirtiname plane į urbanistinius draustinius patenka nevertingi sovietmečiu statyti pastatai, taip ateityje apsunkinant galimybes juos nugriauti.

Piktintasi ir tuo, jog planas parengtas ant neatitinkančio dabartinės situacijos negaliojančio topografinio pagrindo.

2008 metais Aplinkos ministerija pateikė Seimui nutarimo projektą dėl KNNP ir jo zonų ribų plano tvirtinimo.

Dokumente numatyta, kad KNNP yra Grobšto ir Naglių gamtiniai rezervatai, Karvaičių, Alksnynės, Garnių kalno, Raganos kalno, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniai, Angių, Hageno gūbrio geomorfologiniai draustiniai, gamtos paminklas Urbo kalnas, Neringos talasologinis (jūrinis) draustinis, Gintaro įlankos istorinis ir Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos ir Smiltynės urbanistiniai draustiniai.

Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai galioja 1994 metais Vyriausybės nutarimu patvirtinta parko planavimo schema (generalinis planas).

2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.