Lietuvos pienininkų asociacija “Pieno centras” teikia paraišką Europos Komisijai (EK): lietuvišką varškės sūrį pristato kaip nacionalinį patiekalą ir prašo leisti jį ženklinti Saugomos geografinės nuorodos ženklu.

“Verslo žinios” rašo, kad paraiškoje aiškinama, kad šalies pavadinimas, o ne regiono pavadinimas nurodomas todėl, kad varškės sūris tradiciniu būdu gaminamas visoje Lietuvoje. O seną jo kilmę įrodo tai, kad toks sūris buvo paplitęs tik buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinėje dalyje – dabartinės Lietuvos, Baltarusijos teritorijose ir šalia esančios Lenkijos dalyje.

Pagal pateiktą aprašymą lietuvišku varškės sūriu vadinamas nenokintas varškės sūris, pagamintas senoviniu būdu, kai pienas sutraukiamas nenaudojant fermentų – tik pieno rūgšties bakterijų raugu. O savitą formą įgauna, varškę rankomis sukemšant į trikampio formos sūrmaišius ir prislegiant.

Tokie sūriai gali būti valdomi ne tik švieži, bet ir kepami, rūkomi, džiovinami, pagardinti kmynais, česnakais ar mėtomis.

Gamintojai tikina, jog nepaisant to, kad pieno perdirbimo įmonėse sūrių gamybos procesas mechanizuotas, varškės masė į sūrmaišius kemšama, o sūrmaišiai užrišami rankomis, kaip ir prieš kelis šimtus metų.