Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, komentuodamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio viešus pareiškimus dėl nacionalinio susitarimo įgyvendinimo energetikos srityje, pabrėžia, kad Vyriausybė įgyvendina nacionalinį susitarimą ir laikosi jame apibrėžtų nuostatų visais klausimais, tame tarpe ir energetikos. “Bronislovo Lubio priekaištai, kad nėra vykdomas nacionalinis susitarimas energetikos srityje, atvirai kalbant stebina, nes neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys”, – pabrėžė D.Matulionis.

Savo lygmenyje Vyriausybė yra priėmusi visus atitinkamus sprendimus, siekdama liberalizuoti elektros energijos rinką, skatindama konkurenciją gamtinių dujų srityje bei kurdama pagrindą efektyviai atsinaujinančios energetikos plėtrai.

D. Matulionis akcentuoja, kad papildomame protokole prie nacionalinio susitarimo išdėstytos asocijuotų verslo struktūrų pasiūlytos temos yra diskusinio pobūdžio, reikalaujančios tolesnių konsultacijų tarp Vyriausybės ir nacionalinių partnerių, todėl jos negali būti traktuojamos, kaip Vyriausybės įsipareigojimas. Dėl to buvo sutarta su socialiniais partneriais pasirašant nacionalinį susitarimą 2009 metų spalio mėnesį. Šiomis temomis vyko ir vyks diskusijos ieškant optimalių sprendimų visam Lietuvos ūkiui ir energijos vartotojams.

“Vyriausybė tvirtai laikosi nuostatos, kad energetikos srityje mums yra svarbiausias vartotojas bei šalies energetinis saugumas. Todėl darysime viską, siekdami didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti vartotojams kuo mažesnes energijos kainas”, – akcentavo Ministro pirmininko kancleris.

D. Matulionis taip pat pabrėžė, kad dėl efektyvios kogeneracijos Vyriausybė laikosi ir laikysis pozicijos, kad bus skatinama tik efektyvi kogeneracija iš atsinaujinančių išteklių. Tai visų pirma atitinka vartotojų ir Lietuvos energetinio saugumo interesus.

Nacionalinis susitarimas šių metų pabaigoje nustos galiojęs. Ar jis bus atnaujintas, priklausys nuo valdžios veiksmų, nes socialiniai partneriai nelinkę būti vien formaliais jo dalyviais. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos “ICC Lietuva” prezidento Valdo Sutkaus, iki šiol pavyko įgyvendinti toli gražu ne visus iškeltus nacionalinio susitarimo tikslus.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Praėjusių metų spalio 28 dieną buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės, verslo atstovų ir profesinių sąjungų. Ne vienas jo dalyvis valdžios įsipareigojimų vykdymą yra įvertinęs skeptiškai.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva” prezidento Valdo Sutkaus, pavyko įgyvendinti toli gražu ne visus iškeltus tikslus.

– Ar Nacionalinio susitarimo idėja pasiteisino? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo V.Sutkaus.

– Pirmiausia grįžkime į praeitį. Buvo Seimo rinkimai, naktinė mokesčių reforma, buvo daužomi parlamento langai. Tuo metu tiek šalyje, tiek užsienyje pasigirdo svarstymų apie galimus socialinius neramumus. Tai neigiamai veikė mūsų valstybės įvaizdį, menkino Vyriausybės galimybes skolintis finansų rinkose. Nacionalinis susitarimas buvo kaip ženklas tarptautinei bendruomenei, kad mūsų šalyje – viskas gerai. Toks tikslas buvo iškeltas prieš jį pasirašant ir pasiekti rezultatų tikrai pavyko.

– Tačiau ar Vyriausybė laikosi šiame susitarime prisiimtų įsipareigojimų?

– Pagrindinis jos įsipareigojimas buvo nebedidinti esamų ir neįvesti naujų mokesčių. Jo buvo laikomasi, ir tai jau nemažai. Bet kiti dalykai sekėsi ne taip gerai. Pavyzdžiui, įsipareigota 30 procentų sumažinti administracinę naštą verslui. Tai turėjo daryti vadinamoji Saulėlydžio komisija. Deja, į ją nebuvo įtraukti nei verslo, nei profesinių sąjungų atstovai. Ir ką matome? Komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis pasitraukė, pati komisija, sudaryta vien iš valdininkų, neatlieka jokio realaus darbo ir yra neveiksni.

Kita – Saulėtekio komisija, atsakinga už verslo sąlygų gerinimą, darbą pradėjo energingai. Tačiau nuo vidurvasario jos veikla ėmė strigti: po atostogų pirmąkart į posėdį buvo susirinkta tik spalio pabaigoje. Galbūt tai tik smulkmenos, tačiau jos verslui tikrai svarbios.

– Kokie dar valdžios pažadai nevirto realiais darbais?

– Tai galima pasakyti apie atsinaujinančios energetikos plėtrą. Susitarime jai skirta nemažai vietos, tačiau programa nepajudėjo iš mirties taško. Atsinaujinančios energetikos įstatymas įstrigęs Seime ir visiškai neaišku, kada pajudės.

– Vyriausybė jau užsimena, kad susitarimą reikėtų atnaujinti. Jei vardijate priekaištus, galbūt nesate nusiteikę jame toliau dalyvauti?

– Anaiptol. Jau buvome susirinkę pas Vyriausybės kanclerį Deividą Matulionį, išsakėme savo poziciją. O ji yra paprasta: reikia į susitarimą įtraukti ne tik premjerą, bet ir ministerijas bei valdančiąją koaliciją sudarančių partijų vadovus. Pastarųjų parašų reikia, kad verslo sąlygas gerinantys teisės aktai nestrigtų Seime. Norėdami apžvelgti dar galiojančio susitarimo vykdymą, siekiame susitikti su svarbiausių ministerijų vadovais.

Norime išsiaiškinti, kodėl nevyksta vieni ar kiti procesai, kas juos stabdo, galbūt reikia ir mūsų, verslo atstovų, pagalbos ar patarimų. Jeigu matysime, kad ministerijos nori įsitraukti į šį procesą, tuomet tikrai bus galima žvelgti į priekį. Jei to nebus, naujas Nacionalinis susitarimas gali virsti vien propagandinio pobūdžio dokumentu. Jei jis virs tik deklaracijų rinkiniu, visi juoksis iš tų, kurie jį pasirašė. To mes tikrai nenorime.

Nacionalinis susitarimas turi būti civilizuota valdžios ir socialinių partnerių bendradarbiavimo forma, o ne tik eilinis dokumentas.

30 – tiek procentų valdžia įsipareigojo sumažinti administracinę naštą verslui. Tačiau tai turėjusi daryti Saulėlydžio komisija, verslininkų atstovų nuomone, yra neveiksni.

Šiemet gruodžio 31 d. baigiasi praėjusį rudenį pasirašyto Nacionalinio susitarimo tarp vyriausybės ir socialinių partnerių galiojimas, todėl pats laikas vertinimams ir diskusijoms tiek dėl šio dokumento reikšmės, tiek dėl jo formos ir turinio. Taip pat ir dėl to, ar prasminga jį atnaujinti.

Akivaizdu, kad Nacionalinio susitarimo pasirašymas pernai buvo labai reikalingas tuomet savo veiklą realiai dar tik pradėjusiai Vyriausybei. Ekonominės krizės fone mitinguotojams daužant Seimo langus, tikėjimas Vyriausybės gebėjimais išlaikyti šalyje stabilią padėtį buvo susvyravęs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Valstybei darėsi vis sunkiau pasiskolinti lėšų tarptautinėse finansų rinkose, analitikai prognozavo socialinius neramumus. Tokiame fone Nacionalinis susitarimas tapo solidarumo simboliu sunkiomis valstybei aplinkybėmis, gerokai prisidėjo prie viešųjų finansų subalansavimo, padėjo užtikrinti valstybėje socialinį stabilumą, tapo vienu iš Vyriausybės veiklos instrumentų, padėjusių išlaikyti Lietuvos konkurencingumą. Naktinės mokesčių reformos įbaugintam verslui tai buvo ženklas, kad valdžia pasižada elgtis civilizuotai ir atsakingai. Todėl vienu iš kertinių susitarimo principų tapo Vyriausybės įsipareigojimas nedidinti esamų mokesčių ir neįvedinėti naujų, taikyti subalansuotas finansų konsolidavimo priemones. Šio pažado Vyriausybė laikosi. Taigi jau vien dėl šių dalykų Nacionalinis susitarimas tapo šios Vyriausybės ir socialinių partnerių santykių raidos svarbiu etapu.

Kalbant apie atskirų Nacionalinio susitarimo punktų įgyvendinimą akivaizdu, kad kai kurie jų neįvykdyti ar įvykdyti iš dalies, ir tai susiję su valdininkų pasipriešinimu ir ministerijų atsainiu požiūriu tiek į patį Nacionalinį susitarimą, tiek, matyt, ir į ministro pirmininko parašą po juo. Juk per metus nė vienos ministerijos vadovas nesusitiko su socialiniais partneriais aptarti pagal Nacionalinį susitarimą ministerijoms deleguotų spręsti problemų, nors ir buvo išleistas premjero pavedimas ministrams Nacionalinio susitarimo įsipareigojimus traktuoti kaip svarbiausius Vyriausybės prioritetus ir dėti visas pastangas jiem įgyvendinti.

Vyriausybei sunkiai sekasi mažinti verslo administravimo biurokratinę naštą, nors Nacionaliniame susitarime numatyta pasiekti, kad ši našta sumažėtų 30 proc. Specialiai šiam tikslui įkurta “Saulėlydžio” komisija tik vegetuoja, o įtraukti į ją verslo asociacijų atstovus Vyriausybė atsisako, nors Nacionaliniame susitarime yra įsipareigojusi tai padaryti.  Per metus speciali vieno iš viceministrų vadovaujama komisija viso labo tik parengė rekomendacijas dėl priežiūros funkcijų optimizavimo. Verslo aplinkai gerinti įkurta “Saulėtekio” komisija darbą pradėjo energingai, tačiau metų viduryje akivaizdžiai išsikvėpė ir po vasaros atostogų sugebėjo susirinkti tik spalio pabaigoje. Nieko ypatingo nenuveikta ir supaprastinant ES struktūrinės paramos administravimo procedūras; priimant sprendimus dėl ES paramos lėšų panaudojimo su socialiniais partneriais nesitariama. Daugiabučių namų renovavimo programa nejuda iš vietos, nors tai yra vienas iš Nacionalinio susitarimo prioritetų – dėl šios programos buvo siekta ne tik mažinti šildymo išlaidas ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, bet ir gaivinti krizės parblokštą šalies staybų pramonę.

Atsinaujinančios energetikos srityje Vyriausybė įsipareigojo sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai, riboti nepagrįstus energetikos monopolijų antpelnius, tačiau Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas jau seniai yra įstrigęs.

Vis dėlto Nacionalinis susitarimas yra civilizuota socialinių partnerių bendravimo su valdžia forma, kai visuomenės interesų grupėms atstovaujantys organizacijų vadovai viešai ir skaidriai gali išsakyti savo pozicijas ir nustatyta tvarka tartis su valdžia dėl problemų sprendimo būdų ir formų. Tačiau bet koks susitarimas vertingas tiek, kiek jis praktiškai įgyvendinamas. Todėl Nacionalinio susitarimo atnaujinimas šiemet ir realus jo įgyvendinimas kitąmet priklausys nuo to, ar ministerijos nesikratys atsakomybės už susitarimo vykdymą, o Vyriausybė galės įrodyti turinti svertų paveikti ministerijas ir sukurti efektyvų kontrolės bei įgyvendinimo mechanizmą, kad ministro pirmininko parašas netaptų tik gražiu simboliu, o susitarimo įgyvendinimas – vien asmeniniu vyriausybės kanclerio galvos skausmu, kaip dažnai būdavo iki šiol.

Visų Nacionaliniame susitarime užsibrėžtų tikslų per metus pasiekti nepavyko. Tačiau Vyriausybė su socialiniais partneriais netrukus pradės derinti naujojo susitarimo tekstą ir į bendradarbiavimą mėgins įtraukti platesnes visuomenės grupes bei partijas.

Vyriausybės ir verslo, profesinių sąjungų, pensininkų atstovai vakar susirinko aptarti, kaip pavyko įgyvendinti prieš metus užsibrėžtus tikslus. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad bendrų pastangų rezultatas yra reikšmingas. “Galime drąsiai teigti, kad pavyko pasiekti viską apimantį stabilumą, nors yra dar nebaigtų darbų”, – aiškino ministras pirmininkas.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad pavyko pasiekti krašto finansų stabilumą, tačiau dar daug kas liko nepadaryta. Socialiniai partneriai linkę pratęsti bendradarbiavimą su valdžia ir mano, kad reikia suformuluoti tikslus ilgesniam nei metų laikotarpiui.

Lietuvos žinios” rašo:

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė po susitikimo žurnalistams sakė, kad vienas svarbiausių uždavinių – fiskalinis krašto finansų konsolidavimas – pasiektas. “Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, nes susitvarkė savo finansus”, – pridūrė ji.

Tačiau, anot jos, darbo santykių srityje pasiekta nedaug. “Buvo padaryta kosmetinių pataisymų, kurie įmanomi tik įmonėje turint kolektyvinę sutartį. Smulkios įmonės, kuriose nėra profsąjungų, neturi ir tokios galimybės, o direktorius prievarta profsąjungų neįkurs”, – sakė R.Skyrienė. Ji pridūrė, kad nedžiugina ir Nacionalinio susitarimo dalies, apimančios verslo sąlygų gerinimą, įgyvendinimas.

R.Skyrienė taip pat pabrėžė buvusi nemaloniai nustebinta, kai sužinojo, kad valdžia neįvykdė pažado per metus 10 proc. sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. “Pamatėme, kad bendras procentas yra tik 1,54″, – teigė R.Skyrienė. Nacionalinio susitarimo vykdymo ataskaitoje teigiama, kad per 9 šių metų mėnesius patvirtintų pareigybių skaičius sumažėjo 1,54 proc., užimtų – 2,28 procento. Tuo metu Vyriausybės išplatintame pranešime aiškinama, kad per dvejus metus valstybės tarnautojų skaičius susitraukė 11,4 procento.

Anot R.Skyrienės, Investuotojų forumas greičiausiai pasirašys kitą Nacionalinį susitarimą. Ji pabrėžė būtinybę į bendradarbiavimą įtraukti ir partijas, nes patirtis parodė, kad kai kurie svarbūs sprendimai neranda paramos Seime.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys kaip didelį laimėjimą įvardijo tai, kad pavyko užmegzti dialogą su Ministro pirmininko tarnyba ir kai kuriomis ministerijomis. Jo teigimu, džiugina, kad pavyko pasiekti krašto finansų stabilumą. “Visuomenė vis labiau supranta, kad valstybės skolos didėjimas yra tokia pat blogybė, kaip ir mokesčių didinimas. Reikia pripažinti, kad pažanga šioje srityje yra, nes fiskalinis deficitas mažėja, o mokestinė našta verslui liko stabili”, – sakė LPK atstovas.

Jo teigimu, silpnokai sekasi plėtoti privataus ir viešojo sektorių partnerystę. “Šiame procese reikia tiesiog daryti savo darbą ir mažiau laukti metodikų, įstatymų ar jų įgyvendinamųjų aktų”, – pabrėžė G.Rainys.

LPK viceprezidentas teigė, kad pramonininkai yra nusiteikę kalbėtis apie kitą Nacionalinį susitarimą, tačiau pabrėžė, jog jame reikėtų nubrėžti tikslus ne metams, bet ilgesniam laikotarpiui. “Labai svarbi problema yra šešėlinė ekonomika. Visi nuo to kenčiame, nes kiek nesurenkama legalių mokesčių, tiek reikia patiems mokesčių mokėtojams didinti arba mažinti atitinkamas išlaidas. Didieji viešųjų išlaidų naudotojai – socialinė apsauga, sveikata, švietimas ir viešasis saugumas. Galbūt reikėtų peržiūrėti atskiras eilutes, racionaliau naudoti išlaidas. Mūsų pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos, kad negyventume didėjančios skolos sąskaita”, – sakė G.Rainys.

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis aiškino, jog profsąjungos norėtų, kad minimalus atlyginimas artimiausiu metu didėtų iki 1 tūkst., vėliau – iki 1,2 tūkst. litų. Tai komentuodamas G.Rainys tikino, kad šį klausimą turėtų nagrinėti Trišalė taryba. “Manau, kad ir šiuo klausimu galima prieiti prie vieningos nuomonės”, – pridūrė jis.

„Vakaro žinios“ praneša:

Nacionalinis susitarimas, turėjęs užtikrinti paramą verslui ir visuomenei, mainais už tai išgaunant pastarųjų pažadą neprotestuoti, žlugo. Mat dauguma pažadų, kaip ir tikėtasi, netapo tikrove. Tik premjeras Andrius Kubilius dar įsitikinęs, kad nutarimu pavadintas susitarimas pavyko.

Vakar Nacionalinio susitarimo metinių proga jį pasirašę visuomenės ir verslo atstovai rinkosi į Vyriausybę aptarti rezultatų su valdžia bei kalbėtis dėl naujų. Mat pastarojo galiojimo laikas baigsis gruodžio 31-ąją. Tačiau gavę daugiau nei 50 lapų valdžios ataskaitą, verslo, profesinių sąjungų bei kitų organizacijų atstovai nustėro – neįgyvendinta didžioji dalis įsipareigojimų ir reikalavimų. Tad daugelis suabejojo, ar verta tęsti toliau susitarimus.

Rūta SKYRIENĖ – Investuotojų forumo vykdomoji direktorė:

Žvelgiant į verslo sąlygas darbo santykių srityje nieko neįvyko – tik kosmetiniai pataisymai. Smulkesnis verslas ar įmonės, neturinčios profesinių sąjungų, galimybių ką nors pakeisti neturi. Nustebino ir dar vienas dalykas – susitarime buvo pažadai sumažinti valstybės tarnautojų skaičių 10 procentų. Pamačiau, kad bendras skaičius – 1,54 proc. Nacionalinis susitarimas nėra visiškai įgyvendintas, tik su išlygomis.

Gediminas RAINYS – Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius:

Yra problemų investiciniame bloke dėl būsto renovacijų – tai yra tik procesas, eiga. Suprantu, kad tai ne metų reikalas, bet ir ne kelių šimtų metų, kaip numatoma dabar. Norėtųsi, kad tai įvyktų per 4-5 metus. Yra problemų ir dėl verslo aplinkos – užtenka pažiūrėti, kaip vykdomi Saulėtekio ir Saulėlydžio sprendimai. Po Ignalinos atominės uždarymo visi už elektrą mokame apie 10 centų brangiau. Tolesniuose susitarimuose yra reikalavimas įvykdyti tai, kas pažadėta šiame susitarime, bet neįvykdyta.

Danas ARLAUSKAS – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:

Pateikti atsakymai mūsų neįtikino. Formuluotės “paruoštas projektas” nieko nesako. Todėl norėtume susitikti su kiekvienu ministru atskirai, tada spręsime, ar pavyko susitarimas. Mes tikėjomės daugiau. Pavyzdžiui, Finansų ministerija susitarime tvirtino, kad PVM iki 21 proc. didinamas laikinai, o kitais metais, t. y. šiandien, jis bus persvarstomas į mažinimo pusę. Bet dabar teigiama, kad diskutuoti apie PVM mažinimą nėra galimybės. Meldžiamasi, kad tik eksportas mus išgelbės, bet per jo gelbėjimą nustekensime vidaus rinką – ją užims Lenkija, Rusija, Baltarusija. Mums trūksta argumentų.

Bronius MARKAUSKAS – Žemės ūkio rūmų pirmininkas:

Vyriausybė prisiėmė nemažai įsipareigojimų ir nelabai juos vykdė. Pavyzdžiui, mažinti verslo kontrolę dubliuojančių institucijų, lengvinti verslui sąlygas. Tie punktai nebuvo vykdomi. Be to, verslo sąlygų lengvinimas – biurokratinės procedūros trunka ir pusantrų metų. Pasinaudojome įšaldytais mokesčiais, tai buvo paspirtis. Dėl prasmės, ar pasirašyti tolesnį susitarimą, jei būtų įtrauktos ir politinės partijos, gal ji ir būtų. Jei ne – neaišku. Be abejo, esame nusivylę susitarimu, nors jis turėjo naudą tik dėl to, kad buvo galima dažniau rinktis ir diskutuoti.

Algirdas KVEDARAVIČIUS – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas:

Susitarimo turinys buvo neaiškus, jį pasirašėme tik dėl to, kad Vyriausybė įsipareigojo be mūsų sutikimo nekeisti Darbo kodekso. Visa tai, ką mes siūlėme, – darbo užmokesčio reguliavimas, pensijų sistemos reikalai, korupcijos prevencijos priemonės, kitoks europinių lėšų naudojimas verslui skatinti – nė nebuvo įtraukta. Struktūrinių fondų paskirstymas korupcinis, pinigai skirstomi saviems, darbo vietos nekuriamos, o renovacijai skirtas fondas nenaudojamas, tik guli be jokių palūkanų. Koks susitarimas, kai į kai kurias darbo grupes mūsų net nekvietė? Todėl pasakyti, ar pasirašysime naują susitarimą, tikrai negalime.

Andrius KUBILIUS – premjeras:

Svarbu tai, kad ne tik įvertinome, jog susitarimas suvaidino svarbų vaidmenį. Daug dalykų pasiekta, kai kas galbūt ir nepasiekta. Ir toliau reikia daug dirbti. Tai, ką mums svarbiausia pavyko pasiekti, – tai pačią dialogo formą, patį susitarimą, kaip tokį labai svarbų visuomenei instrumentą. Jau kitą savaitę susitarimo dalyviai susirinks pas kanclerį ir tarsimės dėl susitarimo kitiems metams, dėl labai aiškių problemų, tokių kaip kova su kontrabanda, kova su šešėliu, kaip struktūrinių reformų įgyvendinimas, parama smulkiajam verslui, nedarbo įveikimas, energetikos reikalai. Todėl džiaugiuosi, kad prieš metus mums pavyko tokį susitarimą pasiekti. Per dvejus metus valstybės tarnautojų skaičius yra sumažėjęs 11 procentų. Tik šių metų sumažėjimas yra 1,5 procento. Dirbtinai nesiekėme mažinti, siekėme efektyvios veiklos. Dėl minimalaus atlyginimo kėlimo – šis klausimas buvo iškeltas svarstant, ką daryti, kad žmonės neįprastų gyventi iš socialinių pašalpų. Analizė parodė, kad 4 asmenų šeima pagal dabartinę sistemą gali gauti iki 2,5 tūkst. litų mėnesio pajamų. Tada, esant nustatytai minimaliai 800 litų algai, noro dirbti už ją nėra labai daug. Svarstysime ir ilgalaikės pensijų reformos metmenis, ir darbo rinkos situaciją, ir ką turime daryti paskatų grįžti į darbo rinką klausimu.