"Scanpix" nuotr.

Gegužės 25 d. Ukrainos didvyrė Nadija Savčenko (35 m.) buvo iškilmingai sutikta Kijevo oro uoste. Beveik dvejus metus praleidusi Rytų Ukrainos separatistų, paskui Rusijos nelaisvėje, N.Savčenko grįžo su politinio svorio našta, nors Ukrainos politikoje reiškėsi netiesiogiai.

Gegužės 27-ąją N.Savčenko pareiškė, kad yra pasirengusi tapti Ukrainos prezidente, jeigu Ukrainos liaudis to norės. Tai tarsi atsakas Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, kuris grįžimo dieną ją iškilmingai priėmė savo rezidencijoje. Kiti Ukrainos prezidento rinkimai vyks 2019 m. kovo 31 d.

N.Savčenko gali konkuruoti su N.Tymošenko ir netgi perimti vadovavimą „Batkivščinai“.

2014 m. birželio 17 d. patekusi į nelaisvę prie Luhansko, jau būdama Rusijos kalėjime N.Savčenko tų metų lapkritį buvo išrinkta į Ukrainos parlamentą pagal Julijos Tymošenko vadovaujamos partijos „Batkivščina“ („Tėvynė“) sąrašą. Kaip parlamento deputatė ji buvo deleguota į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją.

Dabar spekuliuojama, kad išėjusi į laisvę N.Savčenko gali konkuruoti su N.Tymošenko ir netgi perimti vadovavimą „Batkivščinai“. Dviejų politikių susitikimo oro uoste vaizdai niekaip nepatvirtina gando, kad N.Savčenko demonstratyviai atsisakė priimti gėlių puokštę iš J.Tymošenko. Grįžusi belaisvė lėktuve nepaėmė gėlių ir iš prezidento atstovės – pareiškė, kad nemėgsta puokščių.

Ukrainos didvyrę kai kas vadina Trojos arkliu, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė, kad išklibintų P.Porošenkos krėslą. Tokią nuomonę neigia kiti argumentai – esą N.Savčenko reikėjo paleisti 2015 m. pradžioje, kai P.Porošenkos politinė padėtis išties buvo nekokia.

Atrodo, kad ir P.Porošenka linkėtų N.Savčenko tarptautinės misijos, o ne veiklos tėvynėje.

Parlamento deputatė N.Savčenko jau yra pareiškusi, kad rūpinsis armijos reikalais ir sieks sudaryti tarptautinį komitetą įkaitams bei karo belaisviams išvaduoti. Atrodo, kad ir P.Porošenka linkėtų N.Savčenko tarptautinės misijos, o ne veiklos tėvynėje.

Už akių darydama politinę karjerą Ukrainoje, N.Savčenko tuo pat metu galynėjosi su Rusijos teismu. Apkaltinta prisidėjusi prie Rusijos žurnalistų Igorio Korneliuko ir Antono Vološino žūties Luhansko srityje, N.Savčenko buvo teisiama Rostovo prie Dono srities Donecko mieste, pavadintame kaip Rusijos nuo Ukrainos bandomas atplėšti didmiestis. Rusijos teismas ją nuteisė 22 metus kalėti, tačiau N.Savčenko sulaukė Rusijos prezidento malonės, kuri, jo teigimu, suteikta atsižvelgiant į žuvusių žurnalistų giminių prašymą, nors giminės jokių pareiškimų šiuo klausimu nepadarė.

N.Savčenko gimė Kijeve, mokėsi ukrainiečių mokykloje. Vidurinį mokslą baigė turėdama modeliuotojo dizainerio profesiją. Vienus metus studijavo žurnalistiką Kijevo nacionaliniame universitete, paskui pagal kontraktą tarnavo Ukrainos kariuomenėje – iš pradžių radiste geležinkelių dalinyje, paskui 95-ojoje aeromobilioje brigadoje. 2004–2005 m. pusmetį tarnavo Ukrainos taikdarių dalinyje Irake. Per pustrečių metų, kol 2003–2005 m. Ukraina dalyvavo taikdariškoje misijoje Irake, ten žuvo 18, buvo sužeista 40 ukrainiečių karių.

N.Savčenko, pasiprašiusi atostogų ir likdama Ukrainos karininke, dalyvavo kovose savanorių bataliono „Aidaras“ gretose.

Grįžusi iš Irako N.Savčenko įstojo į Charkovo karinių oro pajėgų universitetą – siekė įgyvendinti seną svajonę tapti karo lakūne. Buvo dukart pašalinta iš universiteto dėl netinkamumo būti pilote (tokia oficiali formuluotė). Baigė mokslus, įgydama sraigtasparnio šturmano specialybę. Kapitonė N.Savčenko tarnavo šturmane 3-iajame atskirajame aviacijos pulke.

Prasidėjus konfliktui Ukrainos rytuose N.Savčenko, pasiprašiusi atostogų ir likdama Ukrainos karininke, dalyvavo kovose savanorių bataliono „Aidaras“ gretose. 2014 m. birželio 17 d. pateko į separatistų nelaisvę prie Metalisto gyvenvietės netoli Luhansko.

N.Savčenko kaltinta tuo, kad 2014 m. birželio 17 d. jai koreguojant ukrainiečių minosvaidžių ugnį žuvo Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas Igoris Korneliukas ir garso operatorius Antonas Vološinas.

Parodomasis N.Savčenko teis­mas vyko su gausybe pažeidimų. Teisiamoji kelis kartus skelbė bado streiką.

Rusijos astronomė Olga Voziakova, dirbanti valstybiniame mokslinio tyrimo institute, ištyrė N.Savčenkos paėmimo į nelaisvę vaizdo įrašus ir nustatė, kad jie padaryti 2014 m. birželio 17 d. ryte iki Rusijos žurnalistų žūties. N.Savčenkos advokatai reikalavo, kad šie duomenys būtų pridėti prie bylos. Prokurorams atsisakius tai padaryti astronomė atvyko liudyti į teismą.

N.Savčenko amnestuota mainais į Ukrainoje nuteistų Rusijos kariškių Jevgenijaus Jerofejevo ir Aleksandro Aleksandrovo amnestiją.

BFL

Trys klausimai VU TSPMI politologui, „Freedom House“ Lietuvos padalinio vadovui Vyčiui Jurkoniui

– Kaip galima vertinti Nadijos Savčenko teismo procesą ir nuosprendį? Kam apskritai Rusijai buvo reikalinga ši teisingumo vykdymo parodija?

– Tai galima vienareikšmiškai vertinti kaip visišką teisinės sistemos išsigimimą. Tačiau tai – jokia naujiena, nes Rusijoje apstu politinių kalinių, bet N.Savčenko teismo procesas buvo akivaizdžiai parodomasis. Jis tiko ir propagandos mašinai toliau mulkinant Rusijos visuomenę, taip pat ši parodija buvo labai tiesus signalas Vakarams, kad Kremliui nusispjaut į kitų nuomonę ir veiksmus.

– Kokios reakcijos po nuosprendžio galima tikėtis iš Vakarų? Lietuvoje pradėta kalbėti apie iniciatyvą įvesti papildomas sankcijas teismo procese dalyvavusiems asmenims. Kaip manote, ar tai realu?

Tai nekeičia fakto, kad tarptautinė bendruomenė pernelyg ilgai ignoravo žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje.

– Neteisinga būtų sakyti, kad apie N.Savčenko sąrašą pradėta kalbėti Lietuvoje. Žmogaus teisių ir nevyriausybinės organizacijos kelia šį klausimą jau senokai. Pavyzdžiui, europarlamentaras Petras Auštrevičius Europos Parlamente surinko per 50 parašų, palaikančių šio sąrašo sudarymą, matome gausybę kitų solidarumo ir protesto akcijų. Taigi Europos reakcija į N.Savčenko teismo procesą yra vienareikšmiškai neigiama. Tikiu, kad teisėjų ir prokurorų, kurie mėnesių mėnesius tyčiojosi tiek iš N.Savčenko, tiek iš tarptautinės teisės ir kuriems bus siūlomos asmeninės sankcijos, sąrašas viena ar kita forma bus patvirtintas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kas atsitiko su anksčiau priimtu Magnitskio sąrašu. Šie atvejai nėra pavieniai – tiek N.Savčenko, tiek S.Magnitskis yra žmogaus teisių ir laisvių suvaržymų, nuolatinių represijų ir teisinės valstybės Rusijoje nebuvimo pavyzdžiai. Todėl vien sąrašo nepakanka, būtina imtis sprendimų, kad tarptautinės teisės normų ir standartų Rusijoje būtų laikomasi visų Rusijos piliečių bei užsieniečių atžvilgiu.

– Kiek reali galimybė, kad N.Savčenko bus iškeista į Rusijos piliečius, nuteistus Ukrainoje? Pavyzdžiui, esto atveju išmainymo reikėjo laukti tarsi Rusijos malonės ir noro pasirodyti prieš svarbų V.Putino vizitą į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.

– Mainų galimybė yra įmanoma. Viena įvykių versijų, kad ir nuosprendis buvo sąmoningai forsuojamas, norint padidinti galimų mainų kainą. Bet tai nekeičia fakto, kad tarptautinė bendruomenė pernelyg ilgai ignoravo žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, o viešas N.Savčenko teismo procesas, ar, tiksliau tariant, parodija, tėra tik ledkalnio viršūnė.