Rusija planuoja ketvirtąjį šių metų ketvirtį už NVS ribų vamzdynais, įskaitant iki uostų, eksportuoti 51,2 mln. tonų naftos – tiek pat kiek ir numatyta trečiąjį ketvirtį, pranešė Rusijos energetikos ministerija.

17,9 mln. tonų naftos planuojama eksportuoti per Primorsko terminalą, 11,6 mln. tonų – per Novorosijsko, 4,09 mln. tonų – per Kozmino, 1,45 mln, tonų – per Ukrainos “Južnyj”, 1 mln. tonų – per Tuapsės uostą.

Eksportas į Lenkiją siektų 5,3 mln. tonų, Vokietiją – 5,1 mln. tonų, Slovakiją – 1,535 mln. tonų, Vengriją – 1,465 mln. tonų, Čekiją – 1,315 mln. tonų, Bosniją ir Hercogoviną – 150 tūkst. tonų, Kiniją – 300 tūkst. tonų.

NVS šalys turėtų gauti 9,475 mln. tonų naftos (7,6 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį), iš jų 4,5 mln. tonų – Baltarusija, 4,175 mln. tonų – Ukraina, 650 tūkst. tonų – Kazachstanas.

Per visus šiuos metus Rusija planuoja eksportuoti 250,5 mln. tonų naftos.

Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” pasamdė tarptautinį investicijų banką “Nomura”, kuris turės parengti išvadas dėl galimo “Orlen Lietuvos” pardavimo bei surinkti pirminius potencialių pirkėjų pasiūlymus.

“PKN Orlen” gali parduoti dalį arba visas “Orlen Lietuvos akcijas, Lenkijos žiniasklaidai pareiškė “PKN Orlen” vadovas Jacekas Krawiecas (Jacekas Kraviecas), pranešama finansų institucijų “KBC Securities” ir “Raiffeisen” parengtose pirmadienio naujienų apžvalgose.

“KBC Securities” analitikų teigimu, potencialiais “Orlen Lietuvos” pirkėjais galėtų būti tik Rusijos naftos bendrovės, o “PKN Orlen” galimybės susigrąžinti už Lietuvos įmonę sumokėtą 2,3 mlrd. JAV dolerių sumą yra abejotinos.

“PKN Orlen” turi labai nedaug galimybių pasitraukti iš Lietuvos nepatyręs finansinių nuostolių ir be neigiamos įtakos koncerno reputacijai, prognozuoja “KBC Securities” analitikai.

“PKN Orlen” įsigijo “Orlen Lietuvą” (tuometinę “Mažeikių naftą”) iš Rusijos “Jukos” ir Lietuvos Vyriausybės 2006 metais. Sandorį kaip būdą sumažinti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos parėmė ir Lietuvos, ir Lenkijos vyriausybės.

“Orlen Lietuva” pernai patyrė 68,556 mln. litų grynųjų nuostolių, tuo tarpu 2008 metais įmonė buvo uždirbusi 56,417 mln. litų grynojo pelno. Bendrovės pardavimo pajamos pernai sumažėjo 38,4 proc. iki 10,658 mlrd. litų

“PKN Orlen” yra vienintelis “Orlen Lietuvos” akcininkas.

JAV kranto apsaugos atsargos admirolas Thadas Allenas (Tadas Alenas), kuruojantis avarijos Meksikos įlankoje likvidavimo darbus, davė bendrovei BP leidimą pradėti pumpuoti cementą į sugadintą per avariją gręžinį, kad jis būtų galutinai užkimštas visam laikui.

Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, T.Allenas sakė, kad priėmė tokį sprendimą po sėkmingai pasibaigusių pastarųjų priemonių, tarp jų vadinamosios statinės neutralizacijos, katastrofiškam nuotėkiui nutraukti.

Bendrovė BP ketina iš antvandeninių laivų, esančių avarijos rajone, pumpuoti cementą į pusantro kilometro gylyje esantį gręžinį.

Tačiau admirolas T.Allenas pabrėžė, kad šie darbai neturi užgožti pagrindinio inžinerinio uždavinio – gręžti gręžinį, kuris nukreips naftą nuo avarinio gręžinio.

Trečiadienį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad “ilga kova su naftos nuotėkiu pagaliau artėja į pabaigą”.

Prieš tai buvo paskelbtas JAV vyriausybės parengtas pranešimas, kuriuo remiantis beveik trys ketvirtadaliai išsiliejusios dėl avarijos Meksikos įlankoje naftos buvo arba surinkta, arba sudeginta, arba išgaravo bei ištirpo dėl natūralių priežasčių.

Šie pastarieji pareiškimai atspindi, kaip smarkiai keičiasi nuotaikos dėl katastrofos Meksikos įlankoje – nuo beviltiškumo prie vilties, kad netrukus viskas sėkmingai baigsis.

Naftos bendrovė BP trečiadienį paskelbė, kad avarinio gręžinio Meksikos įlankoje “statinės neutralizacijos” operacija vyko sėkmingai.

Tai galėtų reikšti, kad BP, kuri gręžinio “Macondo” Meksikos įlankoje vadinamąją statinės neutralizacijos operaciją pradėjo antradienį, artimiausiu metu gali pavykti galutinai likviduoti didžiausią JAV istorijoje naftos nuotėkį.

Aštuonias valandas trukusi procedūra, kurios metu į gręžinio įlankos dugne viršutinę dalį buvo pumpuojamas specialiai parengtas molingas skiedinys, vyko kaip suplanuota.

“Slėgį gręžinio vamzdyje dabar kontroliuoja hidrostatinis pripumpuoto molingo skiedinio slėgis, o tai ir yra siekiama statinės neutralizacijos išdava”, – sakoma pranešime, kurį išplatino britų bendrovė.

Inžinieriai sako, kad toliau stebės padėtį. Galbūt į gręžinį teks pumpuoti dar daugiau tiršto skiedinio.

Kelios valandos iki pumpavimo bendrovės inžinieriai atliko bandymą, ar atlaikys gręžinys slėgio padidinimą.

Jeigu viskas vyks pagal planą, po 5-7 parų skiedinys ir cementas bus pradėti pumpuoti iš specialiai išgręžto šalia gręžinio, ir tik tada bus galima kalbėti apie “neutralizaciją iš apačios” – šiuo terminui inžinieriai apibūdina visišką avarinio gręžinio užkimšimą.

Persilaužimas likviduojant nuotėkį Meksikos įlankoje įvyko praėjus 106 dienos po to, kai balandžio 20 dieną naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjo sprogimo, per kurį žuvo 11 darbininkų, ir pradėjo plūsti teršalai.

JAV vyriausybė mano, kad iš viso iš gręžinio į įlankos vandenis išsiliejo 4,9 mln. barelių naftos, iš kurių tik 800 tūkst. barelių buvo surinkti.

Šis vertinimas didesnis nei ankstesni. Išsiliejusios naftos kiekis turės itin svarbią reikšmę nustatant žalą, kurią padarė naftos teršalai aplinkai, taip pat kokio dydžio jos atlyginimą turės išmokėti BP.

Bendrovė BP antradienį pradėjo gręžinio “Macondo” Meksikos įlankoje “statinės neutralizacijos” operaciją, kuri turėtų padėti galutinai likviduoti didžiausią JAV istorijoje naftos nuotėkį.

Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, specialiai parengtas molingas skiedinys bus pumpuojamas į gręžinio įlankos dugne viršutinę dalį.

Kelios valandos iki pradedant pumpuoti skiedinį bendrovės inžinieriai atliko bandymą, ar atlaikys gręžinys slėgio padidinimą.

Jeigu viskas vyks pagal planą, po 5-7 parų skiedinys ir cementas bus pradėti pumpuoti iš specialiai išgręžto pagalbinio gręžinio.

Ir tik tada bus galima kalbėti apie “dugninę neutralizaciją” – šiuo terminu inžinieriai apibūdina visišką avarinio gręžinio užkimšimą.

JAV vyriausybė mano, kad iš viso iš gręžinio į įlankos vandenis išsiliejo 4,9 mln. barelių naftos, iš kurių tik 800 tūkst. barelių buvo surinkti.

Šis vertinimas didesnis nei ankstesni. Išsiliejusios naftos kiekis turės itin svarbią reikšmę nustatant žalą, kurią padarė naftos teršalai aplinkai, taip pat kokio dydžio jos atlyginimą turės išmokėti BP.

Teršalai pradėjo plūsti į Meksikos įlanką po balandžio 20 dieną naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjusio sprogimo, per kurį žuvo 11 darbininkų.

"Veido" archyvas

B.Obama susitarė su BP dėl 20 mlrd. dolerių kompensacijos už naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje

Balandžio mėnesį Meksikos įlankoje prasidėjusi ekologinė katastrofa tęsiasi jau kelis mėnesius, mat naftos išsiliejimas vis dar nesustabdytas. Tačiau jau dabar aišku, kad tai bus didžiausia naftos katastrofa ne tik JAV, bet ir, ko gero, visame pasaulyje.

Su kuo paprastai asocijuojasi naftos išsiliejimas? Su vandens paviršiuje plūduriuojančiomis didžiulėmis juodomis dėmėmis? Sulipusiais paukščių sparnais? Žuvusiomis žuvimis? Pajuodusiomis smėlio pakrantėmis? Taip, jei tai įprastas naftos išsiliejimas, pridarantis daug žalos gamtai ir naftos kompanijoms.

Tačiau balandžio 20 d. įvykusio BP naftos platformos sprogimo padariniai – kur kas dramatiškesni, brangesni ir pragaištingesni.

Sprogimas pareikalavo vienuolikos žmonių aukų, keli šimtai buvo sužeisti, o žala gamtai, kurią daro besiliejanti nafta, vis dar didėja.

Mat iki pat šios dienos, tai yra jau beveik tris mėnesius, iš kompanijai BP priklausančio naftos gręžinio Meksikos įlankoje į vandenyną kasdien išteka po 35 tūkst. barelių naftos, o ši katastrofa jau vadinama didžiausia JAV ir viena didžiausių pasaulio istorijoje.

“Apgaulinga nebent tai, kad ant vandens beveik nematyti naftos pėdsakų”, – pastebi ekspertai, aiškinantys, jog taip yra todėl, kad paprastai nafta išsilieja iš tanklaivių ir pasklinda vandens paviršiuje, aptraukdama jį tarsi plonyte plėvele.
Šį kartą nafta nepaliaujamai plūsta iš maždaug 1,5 km gylio ir kyla aukštyn, persimaišydama su visu pakeliui sutiktu vandeniu ir virsdama didžiule, šviesos ir deguonies nepraleidžiančia kelių kilometrų storio vandens ir naftos mase.
Jos tiek daug, kad sunku pamatyti aiškius kontūrus ir pavadinti juos “dėmėmis”. Be to, dalies naftos plika akimi nė nesimato, nes jos “dėmės” plyti net ir po vandeniu.

“Tai tarsi lėtinė ūminė liga, kurią gydytojai gali diagnozuoti, tačiau negali išgydyti”, – vaizdžiai lygina “Time” analitikas Bryanas Walshas.

Skaičiuojama, kad iš viso nafta vandenyne ties Meksikos įlanka užima jau maždaug 6,5 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, kuriame plūduriuoja apie 4,4 mln. barelių naftos.

Šokiruojanti žala

Iki šiol gamtai naftos padaryta žala vertinama tik remiantis apytiksliais duomenimis ir BP pranešimais. Kompanija yra sulaukusi nemažai kaltinimų, esą ji trukdo mokslininkams tirti jūros dugną, o žurnalistams neteikia patikimos informacijos.

Aplinkosaugininkai ragina Baltuosius rūmus įsikišti ir priversti kompaniją BP atlikti nuodugnius tyrimus bei paskelbti, kokią žalą naftos išsiliejimas padarė gamtai. Tuo tarpu kompanija BP aiškina, esą jūros dugno dabar nevalia liesti, nes tai gali dar labiau pakenkti gamtai, o kartu – ir naftos platformos taisymo darbams.

Tačiau ir be tikslių tyrimų aišku, kad naftos išsiliejimas teršia ne tik vandenį, bet jau ir orą. Be to, kelia grėsmę aštuoniems JAV nacionaliniams parkams, 400 rūšių gyvūnų, tarp kurių – 34 tūkst. paukščių, 1,2 tūkst. žuvų.
Iš viso iki šios dienos aptikta apie 2 tūkst. žuvusių gyvūnų, tarp jų – ir 53 delfinai.

Maža to, mokslininkai baiminasi, jog bus užterštas ir koralinis rifas, o Karališkojo universiteto biologas Larry Crowderis aiškina, kad nuo naftos bėgantys gyvūnai gali persikelti į kitas vandenyno vietas, o tai pakeistų visą ekosistemą.

Kol kas visa tai – tik nuogąstavimai ir spėlionės. Tiksliausiai žinoma tik tai, kiek nukentėjo pati sprogusios platformos savininkė.

Nelaimė, prasidėjusi po sprogimo naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon”, per du su puse mėnesio šią platformą valdančiai bendrovei BP jau pridarė apie 3,12 mlrd. JAV dolerių nuostolių, ką jau kalbėti apie tai, kad kompanijos akcijų kursui smukus daugiau kaip 50 proc., bendrovės vertė sumenko maždaug 7 mlrd. JAV dol.
Be to, praėjusį mėnesį, reikalaujant JAV prezidentui Barackui Obamai, BP sutiko nemokėti akcininkams dividendų ir įsteigti 20 mlrd. JAV dolerių vertės fondą, iš kurio bus kompensuojami dėl naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje JAV gyventojų ir verslo patirti nuostoliai.

Į BP išlaidas įeina ir pastangos sulaikyti naftos tekėjimą, ir kompensacijos pietinėms Meksikos įlankos pakrantės valstijoms, ir apmokėti ieškiniai, ir federaliniai mokesčiai.

Beje, ieškinių iš privačių asmenų BP sulaukė jau apie 50 tūkst. ir pagal juos maždaug pusei besikreipusiųjų išmokėjo beveik 2 mlrd. JAV dol. – ir tai dar ne viskas.

Manoma, kad ieškinių tik daugės. Ir ne tik siekiant kompensacijų už gamtai padarytą žalą. Spėjama, kad BP ims atakuoti net ir paprasti gyventojai, pavyzdžiui, britų pensininkai, kurių pensijų dalį Didžiosios Britanijos vyriausybė investavo būtent į BP akcijas.

Tokioms kompensacijoms išmokėti BP gali tekti skirti dar iki poros milijardų JAV dolerių, nors net ir apie šią sumą spręsti dar per anksti.

Sustabdyti nepavyksta

Kad ir kiek kainuotų bandymai sustabdyti naftos veržimąsi, kol kas šios pastangos duoda menką naudą. Iki šiol BP tik iš dalies sustabdė naftos veržimąsi, o vandens valymo darbai praktiškai nevyksta.

Štai vos prieš savaitę juos penkioms dienoms nutraukė uraganas “Alex”. Ir nors dabar darbai atnaujinti, tačiau tūkstančiai kilometrų pakrančių vis dar juoduoja nuo naftos, o dangumi šliaužia pilki debesys.

Netrukus darbą turėtų pradėti ir supertanklaivis, galintis siurbti ir valyti labai didelius kiekius nafta užteršto vandens, – jei nesutrukdys oro sąlygos, šis tanklaivis jau artimiausiu metu galės perpumpuoti maždaug 500 tūkst. barelių vandens su nafta. Bet net ir tokiu atveju, manoma, valymo darbai gali užsitęsti iki kelių mėnesių.

Mažins priklausomybę nuo naftos

“Šis naftos išsiliejimas primena rugsėjo 11-osios tragediją. Ir viena, ir kita nelaimė atskleidė mūsų silpnybes ir privertė kitaip pažvelgti į gyvenimą”, – apie BP avariją aiškina JAV prezidentas Barackas Obama. Jis teigia, kad jeigu rugsėjo 11-oji privertė keisti užsienio politiką, tai naftos išsiliejimas metų metams pakeis požiūrį į aplinkosaugą ir pasaulio priklausomybę nuo naftos.

Vos įvykus nelaimei jis paskelbė šešių mėnesių naftos gavybos jūros gelmėse moratoriumą. Tiesa, praėjusią savaitę naftos gavybos kompanijos tikėjosi, kad apeliacinis teismas tokį prezidento nurodymą įvertins kaip neteisėtą, tačiau jis buvo paliktas galioti, o B.Obama pasidžiaugė, kad tai – dar vienas žingsnis mažinant naftos gavybos kompanijų įtaką.

Manoma, kad naudodamasis katastrofa kaip argumentu, B.Obama netgi mėgins inicijuoti energijos naudojimo ir klimato kaitos reformą.

“Būtina pasimokyti iš šios pamokos ir judėti ateities link, kur energetikos politika nėra tiesiogiai priklausoma nuo naftos. Gal taip nenutiks iki mano gyvenimo pabaigos, tačiau turime padaryti viską, kad ateities kartos gyventų kitaip”, – aiškina B.Obama ir primena, kad naftos atsargos mažės, nafta brangs, su jos gavyba susijusios ekologinės išlaidos didės, o jas mokėti turės mūsų vaikai ir vaikaičiai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pažadėjo priversti britų naftos bendrovę “British Petroleum” (BP) sumokėti už savo “neatsakingumą”, dėl kurio Meksikos įlankoje išsiliejo nafta.

Tai prezidentas pareiškė sakydamas svarbią kalbą Ovaliniame kabinete, kurioje paragino imtis naujos “nacionalinės misijos” – sumažinti Amerikos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Tačiau praėjus aštuonioms savaitėms nuo nelaimės pradžios B.Obama nepateikė jokių aiškių atsakymų, kaip sustabdyti naftos plūsmą iš Meksikos įlankos dugne esančio pažeisto gręžinio. Antradienį paskelbtais ekspertų vertinimais, kasdien iš gręžinio į aplinką patenka 60 tūkst. barelių naftos.

Prezidentas taip pat nepaaiškino, kaip rengiasi įtikinti priešiškai nusiteikusį Kongresą pritarti jo švarios energijos revoliucijai.

Savo pirmajame kreipimesi į Amerikos žmones iš Baltųjų rūmų Ovaliojo kabineto B.Obama taip pat pažadėjo, kad bus imtasi ilgalaikių pastangų padėti nuniokotai Meksikos įlankos pakrantei.

Jis taip pat gynė savo sprendimą paskelbti šešių mėnesių moratoriumą naftos gavybai didelėse jūros gelmės, kuris, pasak prezidento, yra būtinas siekiant garantuoti regiono saugumą.

B.Obama sakė šią kalbą, kuri truko 18 minučių, sėdėdamas prie prezidento stalo; jam iš vieno šono buvo JAV vėliava, o iš kito – prezidento vėliava. Prieš šį kreipimąsi jis apsilankė trijose katastrofos zonoje esančiose valstijose, kur mėgino atremti kritiką dėl savo vadovavimo kovojant su šia krize.

“Milijonai galonų naftos, išsiliejusios į Meksikos įlanką, yra labiau panašu į epidemiją, tokią, su kuria mes kovosime daug mėnesių ar net metų”, – sakė prezidentas savo kreipimesi, kurį tiesiogiai transliavo visos pagrindinės JAV televizijos.

B.Obama sakė, jog trečiadienį 10 val. 15 min. (17 val. 15 min. Lietuvos laiku) Baltuosiuose rūmuose susitiks su BP valdybos pirmininku Carlu-Henricu Svanbergu (Karlu Henriku Svanbergu) ir pareikalaus, kad jis sutiktų, jog būtų sukurta speciali depozitinė sąskaita naftos išsiliejimo padarytai žalai kompensuoti ir leisti nepriklausomai komisijai stebėti šį procesą.

“Rytoj susitiksiu su BP valdybos pirmininku ir informuosiu jį, kad jis turės atidėti tiek išteklių, kiek reikės išmokėti kompensacijas darbininkams ir verslo savininkams, nukentėjusiems dėl šios kompanijos neatsakingumo”, – sakė prezidentas.

BP santūriai dviem sakiniais reagavo į šią B.Obamos kalbą: “Drauge su prezidentu siekiame kiek įmanoma greičiau užkimšti gręžinį, surinkti išsiliejusią naftą ir sušvelninti poveikį žmonėms bei įlankos pakrantės aplinkai”.

“Laukiame rytojaus susitikimo su prezidentu B.Obama, kad galėtume konstruktyviai aptarti, kaip siekti šių bendrų tikslų”, – nurodė BP.

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 m. balandžio mėn. eksportuota prekių už 4,1 mlrd. litų, importuota – už 4,9 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,8 mlrd. litų ir buvo 2,6 karto didesnis nei 2009 m. balandį.

2010 m. balandžio mėn., palyginti su 2009 m. balandžio mėn., eksportas padidėjo 36,2 proc., o importas – 46,9 proc.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 2,3 karto padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 47,7 procento antžeminio transporto priemonių, 24,3 – plastikų ir jų dirbinių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 2,8 karto padidėjęs žalios naftos, 66,2 procento antžeminio transporto priemonių importas.

2010 m. sausio–balandžio mėnesiais, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 17,2 ir 21,8 procento. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 37,9 procento padidėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 36,6 – plastikų ir jų dirbinių, 3,2 karto padidėjęs laivų, valčių ir plaukiojančių įrenginių, 27,2 procento antžeminio transporto priemonių eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 71,8 procento padidėjęs žalios naftos, 30,2 – antžeminio transporto priemonių, 59,2 – organinių chemijos produktų importas.

2010 m. sausio–balandžio mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (13,3%), Vokietija (11,1%), Latvija (9,2%), Lenkija (7,9%). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (35,5%), Vokietija (10,4%), Lenkija (8,7%), Latvija (5,4%).

2010 m. sausio–balandžio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (22,5%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,4%); antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (8,9%). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (35,1%); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,1%); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (11%).

"Veido" archyvas

Britams aptikus naftos netoli Folklendo salų, argentiniečiai išėjo į gatves reikalaudami savo teisių į šį radinį

Netoli Folklando salų rasta naftos. Tai gali būti antras pagal dydį naftos telkinys pasaulyje, bet kam jis priklausys – Didžiajai Britanijai ar Argentinai, dar ilgai bus ginčijamasi.

Darbininkai ant laivo denio netoli Folklando salų ploja ir sveikina vieni kitus šūksniais. Kompanijos valdyba biure Londone kelia šampano taures ir skaičiuoja būsimą pelną. Toks džiaugsmas – neatsitiktinis. Bendrovei “Rockhopper Exploration” pavyko rasti naftos ten, kur jos aptikti jau beveik niekas nesitikėjo. Netoli Folklando salų rastas maždaug 170 mln. barelių naftos telkinys, o geologams tai leidžia spėti, kad kažkur netoliese esama dar didesnių klodų, slepiančių maždaug 470 mln. barelių naftos.

Toks radinys – neeilinis įvykis, pasaulyje nuolat mažėjant naftos atsargoms ir didėjant jos vartojimui. Naftos norėtų turėti bet kuri pasaulio valstybė, o ją rasti – bet kuri bendrovė. Nes tai – garantuotas, didžiulis ir greitas uždarbis.
Štai šis ką tik atrastas naftos telkinys vos per kelias valandas daugiau nei dvigubai pakėlė “Rockhopper Exploration” akcijų vertę biržoje, bet džiaugtis dabar turi pagrindo ir šios kompanijos konkurentai – dar trys britų bendrovės, kurios jau kelerius metus nenuilsdamos ieškojo naftos aplink Folklando salas. Viltis, kad jų darbas duos vaisių, vis menko, juolab kad naftos telkinių žvalgybos dar prieš dvidešimt metų čia atsisakė nemažai pasaulio bendrovių (net ir gigantė “Shell”), tąkart konstatavusių, kad ieškoti visiškai neapsimoka. Mat tuo metu naftos kaina buvo pernelyg maža, kad į jos paieškas investuoti pinigai apskritai atsipirktų.

Priešingai nei dabar. “The Economist” skaičiavimais, vien privatus Didžiosios Britanijos verslas į naftos paieškas netoli Folklando salų kasmet investuoja per 330 mln. svarų sterlingų. Vadinasi, jie neabejoja, kad grąža bus dešimteriopa. Tad vilties rasti dar daugiau naftos nepraranda ne tik “Rockhopper Exploration”, bet ir jų konkurentai, kuriems staiga atsirado galimybė patiems išžvalgyti naujų dar didesnių telkinių.

Siaučia naftos karai

Dėl naftos varžosi ne tik privačios bendrovės. Vis didesnė trintis kyla ir tarp valstybių, kurios niekaip nesusitaria, kam priklauso rasta nafta. Tokie ginčai užvirė dėl Šiaurės jūroje rasto telkinio – kam priklauso nafta, ginčijasi net aštuonios valstybės.

Daugybę priešų dėl naftos yra įgijęs Iranas, kuriame kasmet išžvalgoma vis naujų juodojo aukso atsargų. O Irakui naftos atsargos lėmė dar didesnių negandų: kai kurių istorikų ir politikos analitikų nuomone, Irako karą galima vadinti būtent naftos karu, o Didžiosios Britanijos ir JAV intervencija į šią šalį esą buvo paremta ne siekiu nuversti diktatorių Saddamą Husseiną ir užtikrinti Irako demokratiją, o gauti priėjimą prie vienų didžiausių naftos klodų visame pasaulyje.
Dabar ne ką mažesnės kovos užvirė ir dėl Folklando salų: naftos, kurią rado britų kompanijos, su niekuo nenori dalytis Argentina. Šios šalies argumentas tvirtas: britų geologai darbuojasi ginčytinoje teritorijoje, dėl kurios jau daugelį metų Argentina pešasi su Didžiąja Britanija. Ir kol ši teritorija ginčytina, tol ginčytinas ir naftos savininkas.

Juolab kad pakovoti tikrai yra dėl ko. Argentinos skaičiavimais, netoli Folklando salų gali būti dešimt kartų daugiau naftos, nei dabar drįsta spėlioti britų mokslininkai. Jei argentiniečiai teisūs, vandenyno dugne gali būti iki 60 mlrd. barelių naftos. Jei tai tiesa, šis regionas pagal naftos išteklius atsistotų į vieną gretą su Šiaurės jūra. Be to, Folklando salos nedaug atsiliktų nuo paties didžiausio pasaulyje rasto telkinio Gavaro regione Saudo Arabijoje, kur, apytiksliais duomenimis, esama per 80 mlrd. barelių naftos.

O tai, žinoma, reikštų, kad kovos dėl išteklių tarp Argentinos ir Didžiosios Britanijos taps dar aršesnės ir nuožmesnės.

Laivas, gabenantis beveik 100 tonų sveriantį gaubtą, išplaukė prie pažeisto povandeninio naftos gavybos gręžinio Meksikos įlankoje, kur bus mėginama sustabdyti iš jo besiveržiančią naftą ir perpumpuoti ją į tanklaivį.

Kapitonas pranešė, kad laivas išplaukė trečiadienio pavakarę ir šiuo metu yra maždaug už 80 kilometrų nuo Luizianos krantų. Jo plukdomą gaubtą bus mėginama nuleisti į daugiau nei 1,5 kilometro gylį.

Tokiame gylyje ši avarijos padarinių likvidavimo sistema bus panaudota pirmą kartą.

Prie 12 metrų aukščio gaubto, pagaminto iš plieno ir betono, bus prijungtos žarnos, kuriomis besiveržianti nafta bus pumpuojama į tanklaivį.

Britų naftos gavybos kompanija “British Petroleum” (BP) tikisi, kad šį gaubtą pavyks nuleisti ant gręžinio angos per ateinančias dvi dienas, o jį pritvirtinti planuojama savaitgalį.

Brangstanti nafta ir krentantis euro kursas – dvigubas vėzdas, keliantis degalų kainas Lietuvoje į naujas aukštumas. Pasaulio rinkos pagerėjimo artimiausiu metu nežada – naftos paklausą augina Azija ir atgyjanti JAV ekonomika, o eurą tebesmukdo Graikijos bėdos ir ekonominė stagnacija.

“Nordea Markets” vyriausiasis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis teigė, kad pagrindinė žaliavos brangimo priežastis yra pasaulio makroekonominė padėtis, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Visas pasaulis šiemet laikosi neblogai ir svarstymus apie galimą dvigubą nuosmukį Azijoje, ypač Kinijoje, jau pakeitė perkaitimo grėsmė. Ekonomikai augant, visi rodikliai rodo, kad laipsniškai nafta ir toliau brangs, – teigė J.Suchodolskis.

Pasak dienraščio, nuo šių metų pradžios “Brent” rūšies nafta Londone pabrango 7 proc. iki 86,3 dolerių už barelį, tuo pat metu euro kursas dolerio atžvilgiu žemyn smigo 7,2 proc. Todėl eurais perskaičiuota naftos kaina nuo metų pradžios yra išaugusi daugiau nei 15 proc. iki 64,85 eurų už barelį, o nuo 2009-ųjų pradžios euro zona, ir Lietuva, kurios valiuta susieta su euru, naftą perka 40 proc. brangiau. Tokios brangios naftos euro zonoje nebūta pastaruosius 18 mėnesių.

“Atsigaunant pasaulio ekonomikai, nenustebčiau, jei naftos kaina šiemet perliptų 100 dolerių už barelį ribą. Tai yra psichologinė riba, tačiau ją peržengus išaugtų spekuliantų lūkesčiai, kad vėl grįšime prie rekordų ties 150 dolerių už barelį, kur buvome prieš finansų krizę”, – įspėjo J.Suchodolskis.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos degalinėse benzino ir dyzelino pabrangimą iki rekordinių aukštumų, pasak bendrovės “Orlen Lietuva” atstovo spaudai Jaceko Komaro, lėmė naftos kaina, dolerio kursas bei mokesčiai.

“Daugiausia tokias degalų kainas lemia trys priežastys – naftos kaina, nuo kurios priklauso apie 90 proc. perdirbimo sąnaudų, taip pat dolerio kursas euro atžvilgiu. Kurso pokytis 1 centu Lietuvoje iškart atsiliepia keliais centais. O trečia priežastis – mokesčiai. Nuo 55 proc. iki 63 proc. didmeninėje rinkoje sumokamos degalų kainos atitenka biudžetui”, – tikino J.Komaras.

“Orlen Lietuva” deklaruoja degalų kainą Lietuvoje apskaičiuojanti taikydama formulę pagal pasaulines degalų kainas, kurios kas dieną nustatomos trijuose uostuose (Amsterdame, Roterdame ir Antverpene), tačiau rinkos dalyviai vertina, kad šioje formulėje įtraukta ir “monopolininko marža” – tą atspindi faktas, kad “Lukoil” degalų tanklaiviu sugebėjo parsigabenti pigiau.

Užvakar ryte Nidoje, jūros pakrantėje ties centrine gelbėjimo stotimi, buvo aptikta sukietėjusių naftos produktų. Teršalai į krantą išmesti labai siaurame – 300 metrų – ruože. Tai įvairaus dydžio gurvuoliai, kai kurie iš jų svėrė iki 2 kilogramų, praneša Aplinkos ministerija.

UAB ,,Neringos komunalininkas“ darbuotojai vakar surinko apie 100 kg šių naftos produktų gabaliukų. Manoma, pasak Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, kad tai pakelti nuo jūros dugno ir išmesti į krantą seni teršalai. Tyrimui paimti mėginiai perduoti šios agentūros Jūrinių tyrimų departamentui.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros, Neringos ir Palangos miestų agentūrų pareigūnai žvalgė jūros pakrantę. Patikrinus pajūrio ruožus nuo sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi iki Juodkrantės, nuo Melnragės iki Karklės ir nuo Palangos iki Nemirsetos, daugiau jokių teršalų pėdsakų neaptikta.