Bendrovės “Klaipėdos nafta” didžiąją dalį krovos vis dar sudaro įmonės “Orlen Lietuva” eksportuojama produkcija, tačiau nutiesus geležinkelio atšaką į Latviją, Klaipėdos įmonė turės konkurentą Ventspilio uoste, rašo “Verslo žinios”.

Padėtis “Klaipėdos nafos” klientų struktūroje gali keistis 2012 metais, kai “Lietuvos geležinkeliai” atkurs Rengės geležinkelio atšaką į Latviją ir pagerins “Orlen Lietuvos” galimybę naftos produktus gabenti per Ventspilio terminalus.

“Atstačius tą geležinkelio ruožą, būtų sustiprinta mūsų įmonės verslo pozicija. Krovinių gabenimo klausimas mums labai svarbus”, – teigė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

“Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis pripažino, kad nutiesus atšaką į Latviją galima didesnė konkurencija. Tačiau, tikina jis, jau dabar yra konkurentas Klaipėdoje – koncernui “Achemos grupė” priklausantis Krovinių terminalas, per kurį “Orlen Lietuva” pernai krovė dalį krovinių.

Jo teigimu, Ventspilio terminalai nebūtų pajėgūs krauti viso “Orlen Lietuvos” mazuto, o krauti per kelis uostus neapsimokėtų. Anot jo, šiuo metu yra trys “butelio kakliukai” – geležinkelio estakadų trūkumas, talpyklų skaičius ir krantinės.

Šiuo metu skelbiamas konkursas projektuoti dvi po 32 tūkst. tonų talpyklas, kurias numatoma įrengti per pusantrų metų. Investicijos į jas sieks 17-25 mln. litų. Senieji keturi rezervuarai po 5 tūkst. tonų talpos bus nugriauti. Kol kas nėra apsispręsta dėl geležinkelio estakados tiesimo, ji padidintų cisternų pralaidumą.

Šiuo metu pradėtas remontuoti “Lietuvos geležinkelių” ir “Orlen Lietuva” konfliktų židiniu tapęs geležinkelio ruožas Bugeniai-Rengė bus baigtas kitu metų kovą.

Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka teigė, kad 19 km ruožo rekonstravimo darbai vyksta pagal grafiką.

Marijampolės valdžia be prokurorų pagalbos negali paaiškinti, kodėl miesto pakraštyje tiksi ekologinė bomba, nors jai neutralizuoti dar prieš porą metų buvo skirta pinigų, rašo “Lietuvos žinios”.

Kiek savivaldybei pavaldžios bendrovės Marijampolės šilumos tinklų teritorijoje tebesaugoma naftos produktų atliekų, nežino niekas. Tačiau plika akimi matyti, kad nemažai. Čia stovi dešimtys net neuždengtų metalinių talpyklų su įvairiomis atliekomis. Dar daugiau netvarkos esama buvusiame naftos teršalų stoties pastate. Jame riogso keli apypilniai metaliniai konteineriai, ant grindų – ištisos teršalų balos. Juos per stogo plyšius prasiskverbiantis lietaus vanduo atskiedžia, per nesandarius vartus nuodingi upeliai teka į lauką ir patenka į gruntą. Tokie upeliukai vilnija ir iš greta pastato esančių konteinerių.

“Kiek galime, bandome tvarkytis, uždengiame tuos konteinerius, bet vėjas kaskart dangčius nuplėšia”, – dienraštį tikino Marijampolės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Kubertavičius. Jis aiškino, kad naftos produktų atliekų pripildytos statinės yra bankrutuojančios bendrovės “Šulinys” turtas, tad ir liesti jo nevalia.

Bendrovei “Šulinys” buvo pavesta rūpintis įvairių naftos produktų utilizavimu, išnuomota nedidelė Marijampolės šilumos tinklų teritorijos dalis su buvusiu naftos teršalų stoties pastatu, tačiau veiklą ši bendrovė vykdė neilgai. Prieš teršalų išvežimą suskaičiuota, kad vien naftos ir vandens mišinio įvairiose talpyklose buvo apie 100 tonų, naftos produktais užteršto grunto – apie 142 tonas, kitokių užterštų kietųjų medžiagų – apie 48 tonas. Po atviru dangumi įrengtoje aikštelėje dar saugota 22 tonos natrio hidroksido.

2007 metų pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūra pradėjo įgyvendinti su bendrove “Toksika” pasirašytą sutartį, pagal kurią ši įsipareigojo neutralizuoti beveik 300 tonų teršalų. Tačiau tuomet už 172 tūkst. litų buvo išvežta tik apie 200 tonų teršalų.

Marijampolės savivaldybės valdininkai, neseniai apžiūrėję užterštą teritoriją, stebėjosi, jog daug teršalų čia vis dar esama. “Ruošiamės kreiptis į prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kiek iš tikrųjų teršalų buvo išvežta. Jie priklauso ne savivaldybei, neketiname jiems tvarkyti eikvoti vietos biudžeto pinigų”, – pareiškė Marijampolės meras Vidmantas Brazys.

Tokią savo poziciją savivaldybė netrukus perduos Aplinkos ministerijai, prieš keletą metų suradusiai lėšų užterštai teritorijai tvarkyti ir šiam darbui parinkusiai bendroves.